Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad Kultūros sostinės renginių bus įvairių ir skirtų įvairiems žmonėms.

„Teminių renginių bus labai daug ir labai skirtingoms žmonių grupėms – ir teatrą mėgstantiems, ir muziką, ir dailę, ir kitus. Aišku, miesto dienos bus masiškiausias ir daugiausia žmonių sutraukiantis renginys“, – BNS sakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Jo teigimu, šiuo metu jau suplanuota apie 200 renginių, jų skaičius vis dar auga. Meras tikisi, kad juos aplankys milijonas žmonių.

„Mus aplankys didžioji dalis Lietuvos (...) Manau, kad milijoną žmonių tikrai pritrauksime, bet ne pagrindas skaičiuoti, svarbiausia, kad tie žmonės atvyktų“, – svarstė miesto vadovas.

„Visos Lietuvos dėmesys tikrai bus nukreiptas į Alytų“, – pridūrė jis.

Anot mero, dauguma renginių bus nemokami.

Pasak N. Cesiulio, Alytaus miesto savivaldybė renginiams numačiusi daugiau nei 500 tūkst. eurų, taip pat prisidės ir kitos institucijos.

Duoklė J. Kunčinui ir R. Kalantai

Kultūros sostinės pagrindinių renginių programoje numatytas interaktyvus teatralizuotas turas po J. Kunčiną menančias miesto vietas, rašytojui pagerbti skirta sieninė tapyba ant pastato sienos miesto centre ir prisiminimų vakaras su J. Kunčino artimaisiais.

Alytaus teatras, savo ruožtu, šiemet pristatys spektaklį, statytą pagal garsiausią J. Kunčino kūrinį – romaną „Tūla“.

Rašytojui J. Kunčinui šiemet būtų sukakę 75-eri, šiais metais taip pat minimas ir jo mirties 20-metis.

Tuo metu Kauno menininkai pristatys miuziklą apie Alytuje gimusį Lietuvos laisvės šauklį Romą Kalantą, jam atminti taip pat bus dedikuota sieninė tapyba pastato viduje.

Šiemet minimas R. Kalantos mirties 50-metis.

Festivalių gausa

Kultūros sostinė taip pat kvies į tarptautinį šokio festivalį „Kalbame šokiu“, sakurų žydėjimo ir pažinties su Japonijos kultūra šventę Žaliojoje gatvėje, dizaino, subkultūrų festivalius.

Metalo plastikos simpoziumo metu mieste bus pagaminta keletas originalių meniškų darbų, o tarptautinio žemės meno festivalio metu „Žymės“ – skulptūros, kurios papuoš Žaliąją gatvę.

Alytuje taip pat numatytas ir Dainavos šalies muzikos, džiazo festivaliai bei gyvosios istorijos festivalis „Jotvos vartai“, vyks ir tarptautinis skulptorių simpoziumas Anzelmo Matučio parke.

Lietuvos kultūros sostinę Alytų ir Europos kultūros sostinę Kauną šiemet sujungs kultūrinė ekspedicija „Žemyn upe, Alytus–Kaunas“, kuri atkartos 1934 metais Nemunu vykusį plaukimą.

Šiemet numatyta surengti ir „Žaliąją vakarienę“, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos projektui „Grąžinkime Alytui pušis“, numatyta surengti ir senjorų sąskrydį, šokio vakarą „Refleksijos“, Grikių šventę, Samuelio Taco kolekcijos parodą, tarptautinį lėlių teatrų festivalį, trumposios prozos ir teatrų festivalius bei kitus renginius.

Pagrindiniu kultūros sostinės renginiu taps birželio 15-19 dienomis rengiamos tradicinės miesto dienos „Dzūkija sujungia“. Miesto gimtadienio metu numatyta daugybė renginių – konferencija „Dzūko genomo paieškos“, tarptautinė bonsų paroda, orkestrų šventė „Retro tiltai“, liaudies dainų ir šokių šventė, teatralizuotos fejerijos ant Dailidės ežerėlio ir muzikos fiesta Dainų slėnyje.

Organizatorių teigimu, gyvų skaitymų įrašai palaipsniui bus prieinami internete nuo lapkričio 26 dienos, 17 valandos.

„Žiūrovų laukia du konkursinės programos skaitymai, o mėgėjams naktinėti vėl bus pateiktas pluoštelis šmaikščių naktinių skaitymų tekstų“, – rašoma pranešime.

Internete bus ir balsavimo sistema, kurioje bus galima balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį.

Daugiausiai balsų surinkusio kūrinio autoriui atiteks Publikos premija.

Šiemet specialiai festivaliui sukurtus prozos tekstus skaitys Andrius Jakučiūnas, Birutė Jonuškaitė, Narius Kairys, Akvilė Kavaliauskaitė, Vidas Morkūnas, Gytis Norvilas, Rolandas Rastauskas, Jurga Tumasonytė, Lina Simutytė, Povilas Šklėrius, Alvydas Šlepikas, Saulius Vasiliauskas.

„Džiugu, kad kartu su festivalio senbuviais, gerai žinomais prozininkais, šįkart jame dalyvauja kaip niekad daug jaunų autorių – debiutantų šiemet lygiai perpus“, – teigia organizatoriai.

Prie festivalio prisijungę žiūrovai taip pat galės stebėti „Laureato valandos“ renginio įrašą, kuriame poetė ir prozininkė, literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė kalbina vieną iš „Imbiero vakarų“ laureačių Dainą Opolskaitę.

Festivalio dalyvių ir svečių lauks ir virtuali „Atminimo valanda“, kurioje bus galima susipažinti su J. Kunčino kūryba, į ją pažvelgs lituanistė Elžbieta Banytė, kuri taip pat primins ir poeto Kęstučio Navako prozos poetiškumo akcentus.

Tuo metu prozininko Broniaus Radzevičiaus lyriškąją kūrybos pusę pristatys jo kūrybos tyrinėtojas Dainius Vaitiekūnas.

Džiugu, kad kartu su festivalio senbuviais, gerai žinomais prozininkais, šįkart jame dalyvauja kaip niekad daug jaunų autorių.

Interaktyvią meno akciją ir menines staigmenas Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos feisbuko paskyroje pasiūlys alytiškis dailininkas Arūnas Vaitkus.

Nuo 2004-ųjų organizuojamą festivalį tradiciškai užbaigs trumposios prozos kūrinių konkurso laureatų paskelbimas.

Alytaus miesto vardu teikiamos J. Kunčino premijos laimėtojas ir kiti festivalio laureatai bus paskelbti gruodžio 1-ąją.

Festivalio turinys skelbiamas Alytaus J. Kunčino viešosios bibliotekos svetainėje.

Vienas žymiausių šių laikų lietuvių rašytojų ir vertėjų J. Kunčinas gimė 1947 metais Alytuje, Vilniaus universitete baigė germanistiką.

Nuo 1990-ųjų dirbo laikraščių „Lietuvos aidas“, „Valstiečių laikraštis“, „Šiaurės Atėnai“ redakcijose.

J. Kunčinas išleido tradicinės eilėdaros poezijos, apsakymų rinkinių, žymiausias jo romanas – „Tūla“, už kurį skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija.

Rašytojas taip pat kūrė radijo pjeses ir kino scenarijus, eilėraščius vaikams, esė, yra išvertęs daugiau kaip 20 knygų.

Jo kūryba išversta į anglų, vokiečių, rusų, estų, baltarusių, švedų, lenkų kalbas.

J. Kunčinas mirė 2002 metais, palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse.

– Papasakokite daugiau apie jūsų monospektaklį „Tūla ir kiti“. Kaip Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ bei kiti jo apsakymai atsirado Jūsų rankose ir kas paskatino panaudoti jų motyvus? Koks buvo pjesės balsui ir pianinui apie meilę, mirtį ir vyną kelias toliau?

– Ilgai mąsčiau, kad J. Kunčiną būtų įdomu perkelti į teatrą, tik niekaip neradau „kampo“, kaip tą padaryti. Puiki literatūra, daug pasąmonės srauto, pasakojimo... J. Kunčiną vadinčiau istorijas pasakojančiu poetu. Jis rašo istorijas, kurias reikia pasakoti. Spektaklio neapkrausi etiudais, metaforomis, scenoje neprigrūsi daiktų,… To siekiant geriau rinktis kitą autorių, o čia – istorijos ir jas pasakojantis žmogus. Deja, visų jų į spektaklį sudėti neįmanoma. Liko pagrindinės linijos, nuotaika, kvapas ir mintis apie žmogų, beviltiškai ieškantį vietos gyvenime. Tik bendrais bruožais papasakojau, kaip pagrindinis herojus vienai savaitei randa užuovėją, oro gurkšnį, kurio gali įkvėpti. Ta laimė ir džiaugsmas truko viso labo savaitę, bet išliko visam gyvenimui ir padėjo jam visais kitais atžvilgiais. Ir kas žino, ar tai teisybė, ar mistika, kad jis, pasivertęs šikšnosparniu, iš beprotnamio, kalėjimo, iš visur skrisdavo į vietas, kuriose buvo laimingas.

O toliau... Pirmą kartą likau scenoje pats su savimi, su visomis iš paskos sekančiomis silpnybėmis ir privalumais. Buvimas vienvaldžiu spektaklio šeimininku reiškia, kad esi nepavaldus nei laikui, nei erdvei. Patikėkite, tai pakankamai malonu. Spektaklis tampa panašus į gerą džiazo koncertą ir įgauna galimybę savo eigoje keistis, priklausomai nuo tą dieną mane ir žiūrovus supančių aplinkybių. Užsukite penkis kartus iš eilės į „Tūla ir kiti“ ir kaskart išvysite kitokį spektaklį.

– Spektaklio pristatymą pradedate Jurgio Kunčino citata: „O apie ką gi rašoma visais laikais? – pasmalsavau. – Apie meilę, mirtį ir vyną – oriai atsiliepė senutis“. Ar tam pritariate? Apie ką rašytumėte Jūs? Visa kūryba apie tai?

– Mes galime ilgai dairytis aplinkui ir ieškoti savo kūrybai naujų prasmių bei motyvacijų. Tik, įtariu, jog galu gale, viskas atsirems į šio mistinio senučio pareiškimą. Kiekvienas šiame spektaklyje ras sau kažką artimo, liaudiškai tariant, pagal savo „sugadinimo laipsnį“. Gal vienam tai bus tik anekdotai iš girtuoklių gyvenimo, o kitas spektaklyje įžvelgs neįmanomos meilės istoriją, atsiradusią iš beribio sielos alkio. Todėl sukultūrintiems snobams ir pretenzingiems „menžmogiams“ (J. Kunčino terminas) siūlau nesivarginti ir negaišti laiko. „Tūla ir kiti“ – skirtas gyvam ir smalsiam žiūrovui, į pasaulį žvelgiančiam ne pro orlaidę, o, mažų mažiausiai, pro plačiai atvertą langą.

– Pristatyme sakoma ir tai, kad kiekviename mūsų yra išlikę dalelė beviltiško romantiko, o spektaklis „Tūla ir kiti“ – galimybė išsiaiškinti ar tai tiesa… Jūs romantikas?

– Jei tuo netikėčiau, tikrai nesižavėčiau J. Kunčino kūryba, nekurčiau pagal jo kūrybą spektaklio, o vesčiau televizijoje publicistines pokalbių laidas.

– Dar vienas Jūsų darbas – prieš metus sukurtas muzikinis spektaklis šeimoms „Pabėgimas iš Trepsės namų“ apie iš blogos mergaitės namų pabėgusias lėles ir jų nuotykius. Kodėl šis spektaklis yra aktualus šiandien? Kodėl jį turėtų pamatyti kiekvienas vaikas?

– Nepasakyčiau, kad mergaitė bloga. Greičiau ji nelaiminga. Visą savo dar trumpą gyvenimą gavusi viską, ko įsigeidė, ji praranda sugebėjimą trokšti, svajoti, fantazuoti ir džiaugtis, kad ir mažyčiais, bet netikėtais stebuklais. Kai namuose atsiranda kompiuteris, ji praranda bet kokį susidomėjimą viskuo, kas gyva ir, kaip sako jos lėlės, visą laiką praleidžia prie tos dėžės ir, pasijutusios nereikalingomis, jos pabėga iš mergaitės namų.

Tai muzikinė pasaka apie tai, ko trokšta kiekvienas iš mūsų – būti trokštamu, mylimu ir reikalingu, su trupučiu rizikos, nuotykių ir nenuspėjama pabaiga.

– Naujausia Jūsų programa – „Naktis teatre“, kurios premjerą jau spalio 26 d. išvys Kauno žiūrovai, o vėliau ir kiti miestai. Apie ką ji? Ką sudėjote joje ir kieno paskatintas ją kūrėte?

– Dažniausias klausimas, kurio klausia – kodėl ne „ Vakaras Teatre“? Taip, vakaras – tai laikas, kai nevalingai norisi užklysti į teatrą, bet scena, vakare pilna juoko, ašarų, šviesų bei teatro magijos, naktį lieka tuščia! Ir tada ji tampa atvira praeičiai. Sako, naktį teatre galima išgirsti į anapusybę išėjusių Didžiųjų Artistų balsus, kadaise praėjusių laikų žiūrovų ovacijas, muziką…

Deja, spektakliai lieka tik juos mačiusių atminty, o muzika yra tai, kas mums duoda galimybę juos prisiminti, daugeliui iš mūsų pakeitusius gyvenimus.

„Naktis teatre“ sudėjau muziką ir dainas, su kuriomis susidūriau pats. Ten beveik ketvirtis amžiaus, nuo gyvenimo Aukštyn kojom, Liūdnojo Vaizdo Riterio, Vogtų Dainų, iki Bremeno muzikantų. Taip pat ir muzika, kurią, būdamas jaunuolis, studentas, klausiau sėdėdamas ant Teatro laiptų ir mačiau save miuzikluose „Ugnies medžioklė su varovais“, „Meilė ir mirtis Veronoje“ bei daugelyje kitų. Dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną. Ne tai, kad prašosi… Jos seksualiai persekioja, lenda pro langą, brukasi pro visus plyšius ir reikalauja būti išgirstos. Manau, kad ta naktis atėjo!

– Galbūt artimiausiu metu savo talento gerbėjus planuojate nustebinti dar kažkuo? Aktorė Kristina Kazlauskaitė neseniai Anykščiuose, festivalio,„Purpurinis vakaras“ metu, užsiminė apie savo naują režisūrinį darbą, kuriame išvysime ir Jus. Papasakokite plačiau apie tai.

– Plačiau nepavyks, nes GERO, tikrąja to žodžio prasme, turi būti po truputį. Tai talentinga, kūrybinga ir paslaptinga, kaip A. Chechovas ir Kristina Kazlauskaitė. Siūlau vieną kartą pamatyti, o tada tikrai bus apie ką šnekėti.

– Dėkoju už pokalbį.

Artėjantys aktoriaus spektakliai:

„Tūla ir kiti“:

– Spalio 23 d. Kauno valstybinis lėlių teatras;

– Lapkričio 19d. Klaipėdos dramos teatras;

– Lapkričio 27 d. VU teatro salė Vilnius.

Muzikinė premjera „Naktis teatre“:

– Spalio 26 d. Kauno kultūros centras;

– Gruodžio 10 d. Panevėžio muzikinis teatras;

– Gruodžio 14 d. Jonavos kultūros centras;

– Gruodžio 27 d. Alytaus teatras;

– Gruodžio 30 d. Raudondvario dvaras.

„Pabėgimas iš Trepsės namų“:

– Lapkričio 10, gruodžio 8 d. Lietuvos rusų dramos teatras;

– Lapkričio 24 d. Kultūros centras „Girstutis“.

Dangaus kūnai: saulė teka 8.36 val., leidžiasi 16.19 val. Dienos ilgumas 7.43 val.

Mėnulis (delčia) teka 5.18 val., leidžiasi 13.55 val.

Vardadieniai:

Dargaudas, Gilvydė, Iveta, Raimonda, Veronika, Vidmantas, Hiliaras

Datos:

Laisvės gynėjų diena

1831 — gimė kunigas, švietėjas, knygnešys, poeto Antano Strazdo biografas Jonas Katelė. Mirė 1908 m.

1855 — mirė žymus spaustuvininkas, Klaipėdos spaudos pradininkas, pirmojo lietuviško laikraščio „Lietuvininkų prietelis“ steigėjas bei leidėjas Frydrichas Vilhelmas Horchas. Gimė 1778 m. Karaliaučiuje.

1880 — gimė Jonas Krikščiūnas-Jovaras, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1967 m.

1892 — Rokiškio rajone gimė Lietuvos fiziologijos mokslo pradininkas, akademikas Vladas Lašas. Mirė 1966 m. Kaune.

1900 — gimė Juozas Katinas, dramaturgas, poetas, kunigas. Mirė 1985 m.

1943 — Utenoj gimė biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius ir rektorius Benediktas Juodka.

1947 — gimė poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas. Mirė 2002 m.

1991 — sovietų kariuomenė Vilniuje jėga užgrobė Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Tąkart žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių.

2008 — sulaukęs 54 m. amžiaus, Bratislavos ligoninėje dėl infekcijos mirė garsus tenoras, sukūręs ir lietuvių operos scenoje įsimintinų vaidmenų — Sergej Latin (Sergėjus Larinas). S.Larinas 1981 m. debiutavo Lietuvos operos scenoje Alfredo vaidmeniu Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdi) „Traviatoje“.

2008 — dainininkės Rūtos Ščiogolevaitės ir šokėjo Deivydo Meškausko pora susilaukė pirmagimio sūnaus.

2010 — sulaukęs 89-erių metų amžiaus, mirė lietuvių išeivijos dailininkas, tapytojas ir knygų iliustratorius, pedagogas bei lietuvių bendruomenės išeivijoje veikėjas Pranas Lapė. Gimė 1921 m.

Sausio 13-oji pasaulio istorijoje:

1785 — John Walter (Džonas Volteris) išspausdino ir išleido į apyvartą pirmąjį laikraščio „London Times“ numerį.

1854 — Anthony Foss (Entonis Fosas) užpatentavo akordeoną.

1888 — Vašingtone įsikūrė Nacionalinės Geografijos Bendrija (National Geographic Society).

1893 — įkurta Didžiosios Britanijos leiboristų partija.

1908 — prancūzų pilotas Henry Farman (Henris Farmanas) buvo pirmasis Europoje lakūnas, apskridęs aplink pasaulį.

1915 — žemės drebėjimo aukomis Italijoje tapo 30 000 žmonių.

1930 — pasirodė pirmasis „Mickey Mouse“ komiksas.

1941 — mirė airių rašytojas James Joyce (Džeimsas Džoisas).

1953 — įvyko vadinamasis „gydytojų sąmokslas“ SSRS: saugumas apkaltino devynis „gydytojus-teroristus“ neva falsifikavus diagnozes ir skyrus ne tuos vaistus, siekiant nužudyti SSKP politbiuro narius.

1962 — Paryžiuje buvo pristatytos Yves Saint Laurent (Yvo Sen Lorano) nailoninės pėdkelnės.

1964 — Karol Wojtyla (Karolis Voityla), būsimasis popiežius Jonas Paulius II-asis, tapo Krokuvos arkivyskupu.

1976 — Didžioji Britanija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą, prašydama beveik 1 mlrd. svarų paskolos.

1989 — kompiuteriai Didžiojoje Britanijoje buvo masiškai pažeisti „Penktadienio, 13-tosios“ viruso.

1996 — Bosnijoje vyko masiniai susirėmimai tarp kroatų ir musulmonų.

1999 — beveik 2 mln. maldininkų Mekoje (Saudo Arabija) paminėjo Visagalybės naktį, per kurią 610 metais pranašui Mahometui buvo apreikštas Koranas.

1999 — legendinis NBA krepšininkas Michael Jordan (Maiklas Džordanas) pareiškė paliekąs komandą „Chicago Bulls“.

2010 — Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) tapo seneliu — jo sūnaus Jean (Žano) žmona pagimdė berniuką.

2011 — Pekino centrinėje Tiananmenio aikštėje atidengtas paminklas senovės kinų filosofui Konfucijui, kurio mokymą dešimtmečius draudė komunistinis Mao Zedong (Mao Dzeduno) režimas.

2011 — Ramiojo vandenyno pietuose ties Naujosios Kaledonijos salomis įvyko 7,3 balo žemės drebėjimas.

Sausio 13-oji šou pasaulyje:

1961 — gimė britų grupės „Madness“ vokalistas Graham McPherson (Grehemas Makhersonas).

1964 — „Bitlai“ JAV išleido hitą „I Want To Hold Your Hand“.

1969 — Elvis Presley (Elvis Preslis) pradėjo įrašinėti albumą „Memphis Sessions“.

1969 — britų grupė „The Beatles“ išleido albumą „Yellow Submarine“.

1978 — pradėti britų grupės „The Police“ debiutinio albumo „Outlandos D'Amour“ įrašai.

1993 — Džordžijos valstijos (JAV) pareigūnai antrą kartą suėmė Bobby Brown (Bobį Brauną) už nepadorų elgesį scenoje.

2010 — sulaukęs 59 metų amžiaus mirė garsus soulo muzikos atlikėjas Teddy Pendergrass (Tedis Pendergrasas).

2011 — britų reperis Tinie Tempah (Tainis Tempa) buvo nominuotas keturiems Britų muzikos apdovanojimams (Brit Awards), tarp jų geriausio solinio artisto ir metų albumo kategorijose.

2011 — Holivudo šlovės alėjoje atidengtą žvaigždę britų aktorius Colin Firth (Kolinas Fertas) paskyrė savo žmonai.

2011 — Holivudo žvaigždė Michael Douglas (Maiklas Daglasas) pelnė Palm Springso kino festivalio apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.

2013 — būdamas 83 metų mirė Jacki Clerico (Žaki Kleriko), kuris 50 metų vadovavo garsiajam Paryžiaus kabaretui „Moulin Rouge“.