Prasidedant šventiniam įkarščiui, dėl tunelio operatoriaus „Getlink“ darbuotojų streiko buvo sustabdyti „Eurostar“ traukiniai, taip pat sunkvežimius ir lengvuosius automobilius gabenantys traukiniai.

„Eurostar“ pranešė, kad jos traukiniai atšaukiami iki atskiro pranešimo, tačiau nuo 14 val. 45 min. Prancūzijos (15 val. 45 min. Lietuvos) laiku jos interneto svetainėje vakariniai reisai vis dar buvo nurodyti kaip vykdomi.

Traukinių kelionės tarp Londono, Amsterdamo ir Briuselio taip pat buvo paveiktos.

„Getlink“ teigė, kad Prancūzijos „profesinės sąjungos atmetė vadovybės paskelbtą 1 tūkst. eurų premiją metų pabaigoje ir paragino surengti streiką, reikalaudamos ją patrigubinti“.

Paskelbus apie traukinių eismo atšaukimą, traukinių stotyse kilo sąmyšis, žmonės stengėsi telefonu pakeisti užsakymus.

„Dabar keliauju atgal, o prieš penkias minutes gavome elektroninį laišką, kad Eurotunelio darbuotojai streikuoja ir atrodo, kad šiandien negalėsime važiuoti traukiniu“, – sakė 45 metų Nickas (Nikas), kuris bandė grįžti į JK iš Prancūzijos šiaurėje esančio Lilio.

Jis teigė, kad gautas elektroninis laiškas jam suteikė mažai vilties, kad šiandien pavyks grįžti į Londoną.

„Jie mums pasakė, kad kadangi dabar gruodis, bus labai sunku gauti vietą dėl riboto jų skaičiaus“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį Prancūzijos susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) pareiškė, kad reikia nedelsiant išspręsti streiko problemą.

„Lamanšo tunelio blokavimas yra nepriimtinas. Reikia nedelsiant rasti sprendimą, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. – Raginu visus būti atsakingus ir užtikrinti geras eismo ir išvykimo švenčių laikotarpiu sąlygas.“

Šiomis dienomis traukiniai kursuos tik tarp Vilniaus ir Šiaulių.

Maršruto Vilnius–Klaipėda tvarkaraščiai keisis ir kitomis dienomis: iki gegužės 15 dienos ir gegužės 21–25 dienomis traukiniai įprastai kursuos tik sekmadieniais, o nuo pirmadienio iki šeštadienio – tik ankstyvais rytais ir vakarais.

„LTG Link“ vadovas Linas Baužys teigia, kad traukinių reisų skaičius tuo metu bus didžiausias, koks galimas, darbai bus atliekami kuo greičiau, o nuo gegužės 26 dienos traukiniai jau kursuos įprastu grafiku.

„Nuo gegužės 26 dienos jau sugrįš įprasti geležinkelio maršrutais Vilnius–Klaipėda ir Klaipėda–Radviliškis kursuojantys traukiniai“, – pranešime teigė L. Blaužys. 

Pateikė 400 pasiūlymų

„Naują tvarkaraštį suplanavome atsižvelgdami į klientų poreikius ir jau pasiteisinusius sprendimus. Kitiems metams numatytas dar tolygesnis reisų dažnumas, patogesnės jungtys tarp skirtingų miestų ir maršrutų“, – sakė „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Šiemet apklausos būdu gauta beveik 400 pasiūlymų, iš kurių 70 proc. jau pritaikyti naujame tvarkaraštyje.

Populiariausiais maršrutais traukiniai kursuos kas 1–3 valandas. Šventiniu laikotarpiu planuojami maksimalaus dydžio traukiniai, atsižvelgiant į turimas jų parko ir infrastruktūros galimybes.

Kitąmet netrūks klientų pamėgtų papildomų reisų į didžiuosius renginius Kaune, o vasarą sugrįš „Pajūrio ekspreso“ reisai į Lietuvos pajūrį. Naujame tvarkaraštyje suplanuota daugiau patogių persėdimų tarp skirtingų maršrutų.

Trikdžiai bus laikini

Kitąmet Vilnius–Klaipėda geležinkelio atkarpose dėl įgyvendinamo elektrifikacijos projekto numatomos eismo pertraukos.

Šios atkarpos elektrifikacija leis svarbiausia šalies geležinkelio arterija keliauti dar žalesniais elektriniais traukiniais, mažinant anglies dvideginio (CO2) emisiją ir geležinkelių skleidžiamą triukšmą.

Dėl planuojamų darbų kitąmet dalis maršrutais Vilnius–Klaipėda, Klaipėda–Radviliškis ir Kaunas–Šiauliai organizuojamų reisų gali būti trumpinami arba atšaukiami.

Keliones planuojantys klientai kviečiami bendrovės interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje ar kitais „LTG Link“ kanalais pasitikslinti dėl galimų juos dominančių traukinių reisų pakeitimų.

Populiariausio maršruto šalyje Vilnius–Kaunas reisai bus išdėstyti atsižvelgiant į keleivių lūkesčius – patogiais intervalais.

Numatė vėlyvus reisus

Nuo gruodžio 11-osios startuos maršrutas Vilnius–Mockava. Kasdien važiuosiančiu traukiniu iš sostinės bus galima pasiekti ir Marijampolę be jokių persėdimų.

Įvertinus išaugusius keleivių srautus ir atliepiant klientų poreikius, pagal naują tvarkaraštį maršrutu Kaunas–Šiauliai reisai vyks dažniau – du kartus per dieną (pirmyn–atgal) visomis savaitės dienomis. Dar du nauji papildomi reisai bus organizuojami ketvirtadienį–sekmadienį.

Populiariausio maršruto šalyje Vilnius–Kaunas reisai bus išdėstyti atsižvelgiant į keleivių lūkesčius – patogiais intervalais. Traukiniai vidutiniškai kursuos kas valandą, piko valandomis – ir dažniau, o savaitgaliais numatyti vėlyvi po 22 val. išvykstančių traukinių reisai. Daugiau šio maršruto reisų bus greitieji ir ekspresai.

Kursuos dažniau

Viename populiariausių maršrutų Vilnius–Šiauliai–Klaipėda pakoreguoti kelių reisų išvykimo laikai – jie bus paskirstyti tolygiau per dieną. Žiemos metu ankstyviausi 5 val. traukiniai kursuos pirmadieniais ir penktadieniais, o kitu metų laiku jie kursuos dar dažniau.

Naujame tvarkaraštyje numatytos patogios jungtys su į (ir iš) Kauno, Mažeikių, Vilniaus oro uosto, Šilutės ir Panevėžio vykstančiais traukiniais.

Taip pat pagerės susisiekimas su Telšiais – pridėta papildomų sustojimų greitiesiems traukiniams.

Tiesioginio maršruto Vilnius–Šiauliai keleiviai galės dažniau keliauti penktadieniais ir sekmadieniais. Naujame tvarkaraštyje suplanuotas papildomas rytinis reisas iš Vilniaus ir vakarinis reisas į Vilnių.

Naujoje svetainėje daugiau informacijos bus teikiama apie kiekvieną maršrutą ar jo pokyčius, klientai matys visas maršruto stoteles, kursuojančio traukinio parametrus, jame teikiamas paslaugas. Kilus klausimams svetainės lankytojai galės pasinaudoti gyvo pokalbio įskiepiu ir tiesiogiai susisiekti su klientų aptarnavimo specialistais. Dar daugiau privalumų lauks traukinių kelionių entuziastų grupių – nuo šiol 10 proc. nuolaida bus taikoma trims keliaujantiems žmonėms, o didesnės nei 20 asmenų grupės galės pasinaudoti dar patrauklesniais pasiūlymais.

„Ši bilietų sistema reikšmingai prisidės prie naujos keliavimo traukiniais kultūros kūrimo bei skatinimo rinktis bene žaliausią transporto priemonę – traukinį. Pokyčiai palies tiek keleivius, tiek įmonės darbuotojus, kurie klientus aptarnaus naujais įrenginiais – taip bilietai ir paslaugos bus parduodamos greičiau, o aktuali informacija suteikiama patogiau. Netrukus planuojame pristatyti ir naują LTG Link mobiliąją programėlę“, – teigia „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Nuo kovo 30 d. naujoje svetainėje lankytojai galės greičiau ir patogiau pirkti ar grąžinti bilietus, įsigyti papildomas paslaugas, išsirašyti sąskaitą faktūrą. Klientams atsiras galimybė internetu ar kasose nupirktiems bilietams pakeisti kelionės datą ar laiką, taip pat papildomai įsigyti ar atsisakyti paslaugų. Visus šiuos pokyčius bus leidžiama atlikti iki kelionės likus ne mažiau kaip 4 valandoms. Nusprendus grąžinti internetu įsigytą bilietą, lėšos už jį į kliento sąskaitą grįš per vieną dieną.

Individualius poreikius turintys asmenys nuo šiol galės naudotis pagerintais ir jiems pritaikytais skaitymo funkcionalumais, savarankiškai įsigyti bilietus su papildoma erdve vežimėliams ar šunims vedliams bei pasinaudoti kitais bilieto įsigijimą ir kelionės planavimą paprastinančiais sprendimais.

Naujoje svetainėje bus teikiama daugiau informacijos apie persėdimo jungtis, tad derinti skirtingus reisus bus paprasčiau. Pagreitės terminuotų bilietų aktyvavimas – jie įsigalios dar tą pačią dieną. Kontaktinę informaciją pateikę klientai taip pat patogiau bus informuojami apie galimus kelionės pokyčius trumposiomis žinutėmis ar elektroniniu paštu.

Sistemą įdiegusi estų bendrovė „Turnit“ yra viena iš Europos viešojo transporto sektoriaus bilietų sistemų tiekėjų lyderių. Jos sukurtomis sistemomis naudojasi daugiau kaip 50 keleivių vežimo operatorių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šį mėnesį kompanija pasirašė naujos integruotos bilietų sistemos versijos diegimo sutartį Švedijoje. Planuojama, kad šis projektas artimiausiais metais sujungs didžiąją dalį Švedijos transporto jungčių į vieningą platformą ir klientams pasiūlys išties multimodalinių kelionių patirtį tarpmiestiniais traukiniais, autobusais ir miesto transportu.

„LTG Link“ yra „Lietuvos geležinkelių“ grupės dalis, nuo 2019 m. rugsėjo veikianti kaip atskira bendrovė. Įmonės pagrindinė veikla – keleivių vežimas traukiniais Lietuvoje ir užsienyje. Iki COVID-19 pandemijos „LTG Link“ keleivių skaičius nuosekliai augo, o 2019-aisiais keliones traukiniais rinkosi rekordinis skaičius žmonių – net 5,5 mln. Nors pandemija 2020-2021 m. sumažino keliautojų srautus, visos jos metu bendrovė sėkmingai užtikrino būtinąjį tarpmiestinį transportą šalyje. 2021 m. bendrovė pervežė daugiau kaip 4,1 mln. keleivių.

„Kaip ir kiekvienais metais tvarkaraščius koreguojame atsižvelgdami į kintančius klientų poreikius, o pastaraisiais metais – ir į pandemijos iššūkius. Toliau kryptingai dirbame, kad keleiviams galėtume pasiūlyti saugias ir patogias keliones tiek į darbus ir ugdymo įstaigas, tiek į laisvalaikiui pasirinktus miestus ir unikalias šalies vietas. 2022 m. pasitiksime dažnesniais ir patogesniais reisais. Be to, jau kitų metų pradžioje pristatysime naują bilietų pardavimo sistemą“, – teigia bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Pasak L. Baužio, daugiausiai pokyčių suplanuota populiariausiuose maršrutuose tarp didžiųjų šalies miestų: į juos traukiniai vyks dažniau ir tolygiau – 1-3 val. periodiškumu. Tokiu būdu keleiviai galės dar patogiau rinktis gamtai draugiškiausią transporto priemonę – traukinį.

„Jau dabar kelionės elektrifikuotu maršrutu Vilnius–Kaunas yra žaliausios iš visų, kadangi visi bendrovės elektriniai traukiniai naudoja elektros energiją, 100 proc. pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, o 2024 m. elektrifikavus pagrindinį Lietuvos geležinkelio ruožą Vilnius-Klaipėda visiškai žaliai bei be CO2 pėdsako bus galima pasiekti ir pajūrį“.

„LTG Link“ vadovas atkreipia dėmesį, kad, nors nauji metiniai tvarkaraščiai suplanuoti atsižvelgiant į dėl koronaviruso pakitusius keleivių srautus, bus atnaujinta dar daugiau pilno metinio tvarkaraščio reisų – apie 90 proc. L. Baužys taip pat primena, kad traukiniuose ir toliau galioja sustiprintos saugumo priemonės – visos kelionės metu būtina dėvėti kaukes ir laikytis visų kitų bendrųjų sveikatos saugumo reikalavimų.

Svarbiausi traukinių tvarkaraščių pokyčiai pagal šalies miestus

Vilnius

Nuo šiol viename populiariausių maršrutų Vilnius-Šiauliai-Klaipėda reisai bus išdėstyti tolygesniais intervalais per dieną – tokiu būdu keleiviai galės pasirinkti patogesnius ir įvairesnius laikus kelionėms. Be to, pirmadieniais ir ketvirtadieniais atnaujinami ankstyvi rytiniai reisai – tai ypač aktualu rytais į darbus kituose miestuose vykstantiems žmonėms. Daugiau greitesnių kelionių suplanuota ir maršrutu Vilnius-Kaunas. 

Įsigaliojus naujam tvarkaraščiui atnaujinamas maršrutas Vilnius-Oro uostas, kuris dėl pandeminės situacijos buvo sustabdytas – 6 kasdieniniai traukiniai vyks skirtingu dienos laiku (iš viso 13 reisų per dieną į oro uostą ir atgal).

Maršrute Vilnius-Šiauliai didinamas reisų skaičius – papildomi reisai iš Vilniaus suplanuoti populiariu laiku ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Maršrute Vilnius-Trakai reisai išdėstyti tolygesniais tarpais – jie visus metus kursuos vidutiniškai kas 2 valandas.

Kaunas

Maršrutu Kaunas-Vilnius numatyta daugiau greitesnių kelionių, leisiančių darbus ir veiklas miestuose pasiekti greičiau. Maršrutas Kaunas-Šiauliai tampa kasdieniniu.

Maršrute Kaunas-Marijampolė atnaujinama daugiau reisų, įskaitant ir vakarinius. Tuo metu atnaujinti maršrutų Kaunas-Kaišiadorys ir Kaišiadorys-Klaipėda tvarkaraščiai sudarys galimybę su patogiu persėdimu pasiekti Klaipėdą.

Šiauliai

Keleivių pageidavimu, kasdieniai reisai numatyti maršrutu Šiauliai-Kaunas – taip bus pagerinamas susisiekimas su laikinąja sostine, be to, keleiviai galės Kauną pasiekti ryte, o Šiaulius – tos pačios dienos vakarą.

Kartu su patogesniais ir dažnesniais reisais į Kauną, Klaipėdą ir Vilnių, reikšmingai koreguotas maršrutas Šiauliai-Panevėžys – juo vykstantys keleiviai galės rinktis keliones skirtingu dienos metu. Be to, anaujinamas ir papildomas maršrutas Radviliškis-Šiauliai, kuriuo susisiekimas bus siūlomas populiariais laikais.

Klaipėda

Nuo šiol viename populiariausių maršrutų Vilnius-Klaipėda reisai bus išdėstyti tolygesniais intervalais per dieną – tokiu būdu keleiviai galės pasirinkti patogesnius ir įvairesnius laikus kelionėms. Be to, pirmadieniais ir ketvirtadieniais atnaujinami ankstyvi rytiniai reisai – tai ypač aktualu rytais į darbus kituose miestuose vykstantiems žmonėms.

Maršrute Klaipėda-Šilutė didinamas reisų periodiškumas, t. y. kasdien numatyta daugiau reisų, o vasaros sezono metu atsiras papildomi dieniniai ir vakariniai reisai. Atsižvelgus į keleivių pageidavimus, maršrute Šilutė-Klaipėda ankstinamas rytinis reisas ir vėlinamas grįžimas į Šiaulius po 17 val.

Mažeikiai

Kelionės į Šiaulius išdėstytos tolygiau per dieną – numatyti 8 reisai (4 pirmyn, 4 atgal) kasdien.

Pokyčiai numatyti keliaujantiems į ir iš Vilniaus – šiuo maršrutu numatyti patogesni persėdimai. Be to, naujame tvarkaraštyje atsiranda galimybė pasiekti Kauną ir grįžti – nuvykti į šį miestą bus galima kasdien net nepersėdus į kitą traukinį. Nors keleiviai kol kas turėtų įsigyti du bilietus (į traukinius nr. 608 ir nr. 52 bei į traukinius nr. 42 ir nr. 617), Kauną bus galima pasiekti tuo pačiu traukiniu su apie pusvalandį trunkančiu sustojimu Šiauliuose.

Panevėžys

Naujame tvarkaraštyje numatyta daugiau reisų tarp Šiaulių ir Panevėžio – jie kursuos tolygesniais intervalais per dieną. Traukiniai maršrutu Šiauliai-Panevėžys-Rokiškis kursuos tik penktadienį-sekmadienį.

Tarptautiniai maršrutai

Kol kas ir toliau laikinai sustabdyti išlieka visi tarptautiniai reisai, išskyrus tranzitinius. Planuojama, kad tarptautinis maršrutas Kaunas-Balstogė-(Varšuva) turėtų būti atnaujintas kitais metais.

Kituose bendrovės maršrutuose traukinių tvarkaraščiai keitėsi nežymiai.

„Siekiame, kad kuo daugiau šalies gyventojų ar užsienio svečių kelionėms rinktųsi ekologišką transporto priemonę – traukinį. Tam reikia, kad geležinkelio infrastruktūra taptų kuo patogesne keliautojams. Vieninga sistema jungs stotis, kurios aptarnauja didžiausius keleivių srautus ir leis realiu laiku stebėti traukinių tvarkaraščius ar jų pasikeitimus. Taip pat įdiegti sprendimai bus pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Pasak K. Sankovski, iki šiol geležinkelio stočių tinklas neturėjo centralizuotos keleivių informavimo sistemos, kai kurios stotys turėjo pavienes sistemas, todėl šis projektas dar vienas žingsnis didinant keleivių pasitenkinimą, kartu sukuriant galimybę, vienodomis prieigos sąlygomis, prie sistemos prisijungti visiems vežėjams.

Daugiau nei 50-yje stočių bus įdiegta moderni keleivių informavimo sistema, įrengti ir į bendrą tinklą prijungti specialūs ekranai laukiamosiose salėse bei peronuose, automatinių pranešimų moduliai. Įrengta garso ir vaizdo įranga ne tik realiu laiku informuos keleivius apie traukinių eismą, tačiau ir leis mažinti incidentų peronuose skaičių, edukuoti keleivius apie saugų elgesį peronuose, geležinkelio stotyse, teigiama „Lietuvos geležinkelių“ pranešime.

Projektą įgyvendins viešąjį konkursą laimėjusi įmonė „Belam LT“. Darbus planuojama baigti iki 2023 metų antrojo ketvirčio pabaigos.

Ministerijos strategiją pristatęs ministras Marius Skuodis sako, kad net 40 proc. šeimų Lietuvoje turi du automobilius, jais keliauja 90 proc. žmonių.

„Ką norėtume pasiekti – iš esmės sumažinti keliones automobiliais miestuose. Šiuo metu apie 55 proc. kelionių didžiuosiuose miestuose vyksta asmeniniais automobiliais, mes šį skaičių norėtume sumažinti 14-15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, bus siekiama, kad iki 2030-ųjų kelionių dviračiais padaugėtų 7 proc., viešuoju transportu – 5 proc., o kelionės automobiliais sudarytų 41 proc. viso judėjimo mieste.

„Norime didelio poveikio, kad žmonės keliautų daugiau dviračiais, dėl to planuojame tikrai dideles investicijas į dviračių trasas. Ne dviračių takus – nes takas dažnai prasideda ir baigiasi, nežinai, ką daryti. Mes norime kalbėti apie dviračių trasas“, – sakė M. Skuodis.

Kalbėdamas apie keliones traukiniais, M. Skuodis teigė, kad žmonių suvokimą nuo 2026-ųjų turėtų pakeisti europinis geležinkelis „Rail Baltica“, tačiau taip pat svarbu kalbėti apie greitąjį traukinį į Klaipėdą.

„Turėsime visiškai kitokį susisiekimą, kuris pakeis suvokimą, ką reiškia gyventi Kaune ir dirbti Vilniuje (...) Bet specialiai minime 2030 metus. Turėsime sujungtą Kauną, Vilnių, Panevėžį, Marijampolę su Vakarų Europa ir Latvija. Bet keliame tikslą, kad 2030 metais būtume pradėję tiesti greitojo traukinio vėžę į Klaipėdą“, – pasakojo ministras.

Pasak jo, keliones automobiliais svarbu mažinti ir dėl to, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje – tai yra viena priežasčių, kodėl 30 proc. visos aplinkos taršos sudaro transportas.

„Lietuvoje mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra vienas didžiausių visoje EBPO. Iš esmės tai yra bendras Vyriausybės darbas – mažinti poveikį aplinkai ir transporto sektorius bus tas, kuris patirs didžiausią poveikį“, – sakė ministras.

Vienas taršos mažinimo būdų yra elektromobilių infrastruktūros plėtra – iki 2025 metų planuojama 15 kartų išplėsti viešųjų įkrovimo stotelių tinklą.

Kalbėdamas apie paskatas įsigyti elektromobilius, ministras teigė neatmetantis jokių variantų.

„Aš galbūt norėčiau įsigyti elektromobilį, bet man kyla elementarus klausimas – kur galėčiau jį pakrauti? Daug elementarių klausimų. Infrastruktūra yra vienas dalykas“, – sakė M. Skuodis.

„Antra dalis – paskatos, nes elektromobiliai kainuoja daugiau. Matysime, kad elektromobilių kaina susilygins su paprastais automobiliais. Nepamirškime ir diskusijų dėl mokestinių klausimų, taršos apmokestinimo, reguliacinių sprendimų. Lygiai taip pat klausimas dėl paskatų yra atviras“, – teigė jis.

Ministerija dar vienu savo prioritetu įvardija 5G tinklo plėtrą. Naujos kartos ryšys kitais metais turėtų pradėti funkcionuoti Vilniuje, 2023 metais – penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.

Iš viso 2021-2024 metais į susisiekimo sistemą ketinama investuoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, Linas Baužys sako, kad „LTG Link“ reikės 30-ies naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.

„Jau yra įgyvendintas pirmasis etapas, yra techniniai kriterijai ir kompanijoms išsiųsti pakvietimai dalyvauti antrame etape, įsigyjant traukinius. Galiu tiek pasakyti, neatskleisdamas vardų ir pavadinimų, kad dalyvaus didžiosios, garsios Europos traukinių gamintojų kompanijos“, – interviu BNS sakė L. Baužys.

Jis taip pat pasakoja apie būtinybę traukiniais sujungti Vilnių su Ryga ir Varšuva bei svarstymus apie geležinkelį iki Palangos.

– Lietuvoje jau kurį laiką atlaisvinti judėjimo ribojimai. Kiek per tą laiką išaugo keleivių skaičius, palyginti, tarkime, su paskutinėmis savaitėmis prieš atleidžiant apribojimus ar juodžiausiomis savaitėmis sausį?

– Sunku apibendrinti. Mes turime labai didelį išsibarstymą ir statistiškai net nepadoru lyginti. Jeigu palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai pas mus augimas yra 250 proc. Bet suprantama, kad pernai tuo laiku buvome praradę 80 proc. keleivių srauto.

Mūsų metinis planavimas vyko spalio-lapkričio mėnesiais, kai dar nežinojome, kad bus įvestas karantinas ir, svarbiausia, judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Galiu pasakyti tiek, kad mes turime iš normalaus maršrutų srauto atnaujinę 75 proc. traukinių reisų. Augimas yra protingose ribose, 5-8 proc., augant kas mėnesį ar po kelis procentus, žiūrint per savaitę. Bet vėlgi, čia tam tikrą įtaką turi ir buvusios Velykos, kurių data kasmet skiriasi.

– Minėjote, kad jau 75 proc. reisų atnaujinta. Gal turite bent preliminariai nusimatę, kada dar daugiau traukinių į trasą grąžinsite? Ar yra toks poreikis?

– Nesakyčiau, kad yra. Kelis maršrutus pakoregavome, kas yra susiję su Trakais, nes savaitgaliniai oro atšilimai yra susiję su pramoginiu važiavimu. Bet vis tiek 220 reisų per dieną, kuriuos turėjome, buvo pervežant maždaug 5,5 mln. klientų (per metus – BNS). Šiemet planuojame pervežti apie 4 mln. keleivių, tai natūralu, kad tų 220 reisų šiemet greičiausiai ir neatnaujinsime.

Tai nemažai susiję su tuo pačiu oro uostu, į oro uostą dabar yra mažesnis keleivių srautas. Spėju, kad į ikipandeminius 100 proc. šiemet nesugrįšime.

– Kokias pamokas išsinešate iš pandemijos?

– Žiūrint į pandemiją, ji iš mūsų atėmė labai daug, praradome didelį srautą keleivių, bet kai į viską pasižiūrime iš šono, manau, kad ji mums davė irgi labai daug. Iš jos išsinešime tiek gerų pamokų – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Pasakysiu ir tai, kad mažėjo atsiskaitymų grynaisiais, nors vis tiek tik apie 30 proc. yra atsiskaitymai kortele. Bet net ir tas segmentas, kur sakydavome, ilgai norės atsiskaityti grynaisiais, sakykime, senjorai – per pandemiją juk visiškai buvome atsisakę grynųjų pinigų.

Dabar, kai pakalbiname kasininkus, jie sako, kad mūsų senjorai išmoko atsiskaityti kortele, nebenaudoti grynųjų pinigų. Mums ir tai yra svarbu, kad grynųjų pinigų apyvarta mūsų versle mažėtų.

Yra ir kita geresnė pusė, kas įvyko su pandemija. Pirmiausia labai gerai gali įsivertinti, kad planuojant ilgalaikę perspektyvą nebūtų pernelyg didelio optimizmo. Jeigu šnekant apie tarptautinį susisiekimą, pavyzdžiui, pernai nuo pačios idėjos iki žmonių parvežimo iš Vokietijos į Kauną praėjo dvi paros. Paprastai tokie tarptautiniai maršrutai geležinkelyje yra organizuojami tarp dviejų ir penkių metų. Greičiausias traukinys buvo Kijevas–Ryga, du metus truko. Tai parodo, kiek daug visokių barjerų galima įveikti.

– Kaip sekasi užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi? Ar, tarkime, jei traukinys į tam tikrą maršrutą anksčiau atvažiuodavo su dviem vagonais, dabar prikabinate dar porą, kad žmonės galėtų sėdėti per reikiamus atstumus?

– Tie dalykai, kuriuos valstybė labiau atlaisvina ar suvaržo, pas mus yra išlikę tame pačiame lygmenyje – išlaikoma socialinė distancija, bilietai parduodami šachmatų išsidėstymo principu, ne mažesniu nei vieno metro atstumu. Tas pats privalomas kaukių dėvėjimas, dezinfekcija. Tik vieną dalyką, ką darome, kas galbūt ne visai patinka – kabiname tuos klasinius, senesnius traukinius, prie kurių gali prikalbinti papildomą vagoną. Dabartiniai traukiniai yra vientisi, pavyzdžiui, yra trijų vagonų darinys ir ten negali prikabinti ketvirto.

Pavyzdžiui, nauji „Pajūrio ekspreso“ traukiniai, kurie važiuoja nuo 2016 metų – prie jo realiai negali prikabinti dar vieno vagono, prie jo turi dar vieną traukinį prikabinti. Tada važiuoja, tarkime, šeši vagonai, o papildomai reikia, pavyzdžiui, 20 vietų. Tai būtų labai neefektyvu varyti tuos du traukinius. Dėl to tarp Vilniaus ir Klaipėdos dabar važiuoja klasiniai traukiniai.

– Po kelis mėnesius trukusių griežtų ribojimų visuomenė turbūt yra kaip ta suplakta skardinė ir tikėtina, kad vasarą keleivių srautai į pajūrį išaugs. Kaip tam ruošiatės?

– Praėjusių metų vasara buvo geras gūsis – jis neviršijo ankstesnių metų vasarų, bet buvo geras keliavimas ir keleivių kreivė atrodo įdomi, W formos. Iki 2024 metų, kol neįsigysime naujų traukinių, mes vis tiek turime tam tikrą limitą, kiek galime žmonių nuvežti. Kitas limitas yra tvarkaraščiai – negalime bet kada lipti ant ratų ir išvažiuoti su traukiniu, nes pagal geležinkelio tvarkas prieš pusę metų pateikiame tvarkaraštį, kuriuo važiuosime kitais metais. Tiek, kiek reisų užsakėme pernai balandį šiems metams, kažko galime atsisakyti, bet papildomų nepridėsime.

Bet yra variantai, kaip išnaudoti klasinius traukinius, kol jie važiuoja ir prikabinant papildomų vagonų.

Galiu tiek pasakyti, neatskleisdamas vardų ir pavadinimų, kad dalyvaus didžiosios, garsios Europos traukinių gamintojų kompanijos.

– Per pastaruosius metus buvo du griežti karantinai. Kokia jūsų finansinė situacija, kaip išlipsite iš šios situacijos?

– Svarbu turėti teigiamus piniginius srautus. Mums bus reikalinga papildoma subsidija, tiek praėjusiais metais reikėjo, tiek šiais, ir mes nesame išimtis Europos Sąjungoje. Kai kalbame apie tvarų geležinkelių veiklos finansavimą, yra tas atvejis, kai valstybė užsako nuvažiuotus kilometrus keleivių pervežimui, kas buvo padaryta ir pas mus.

Žinoma, kai planuoji traukinių užimtumą 40-60 proc., ir pas tave važiuoja penki keleiviai, o geležinkelio transportas nėra pigus, tai nemažai šalių skyrė papildomą finansavimą savo geležinkeliams – tiek ir ta pati Didžioji Britanija ar Lenkija, ar kitos šalys. Šiems metams mums dar sunku įvardinti tą sumą, kurios reikės, dar tik pirmas ketvirtis. Bet kreipėmės į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo.

– Iki 2024-ųjų „Lietuvos geležinkeliai“ visiškai elektrifikuos ruožą Vilnius–Klaipėda. Kaip juda elektrinių traukinių pirkimo procedūros?

– Mes paskelbėme naujų elektrinių traukinių pirkimą. Jau yra įgyvendintas pirmasis etapas, yra techniniai kriterijai ir kompanijoms išsiųsti pakvietimai dalyvauti antrame etape, įsigyjant traukinius. Galiu tiek pasakyti, neatskleisdamas vardų ir pavadinimų, kad dalyvaus didžiosios, garsios Europos traukinių gamintojų kompanijos.

Net per pačią pandemiją nuotoliniu būdu vyko pirkimo procedūros, rinkos konsultacija paskelbta. Nevykome gyvai į fabrikus – tai sunkiai įsivaizduojama, bet viskas vyksta gerai ir pagal planą.

Yra dar viena naujovė – mes pasakėme, kad niekada nebepirksime dyzelinių traukinių. Kai bus didesnė dalis mūsų tinklo elektrifikuota, bet ne pilnai, tai ten, kur tik dalis elektrifikuota, mes naudosime elektrinius baterinius traukinius, – ten, kur traukinys 100 kilometrų gali važiuoti iki pakrovimo stotelės.

– Kokia dalis iš 30-ies naujų traukinių bus elektriniai, o kokia – elektriniai bateriniai?

– 40 proc. bus pilnai elektriniai, likę 60 proc. – elektriniai bateriniai. Vilnius–Klaipėda ruožui 2024 metais bus elektriniai traukiniai, jie bus daugiau tarpmiestiniai, ilgesnėms, patogesnėms kelionėms.

Yra dar vienas labai svarbus projektas, kalbant apie žmones su specialiais poreikiais, su judėjimo negalia – visi traukiniai turės būti pritaikyti jiems, o traukinius, kuriuos turime paveldėję beveik iš sovietmečio, daugelio iš jų atsisakysime, nors jie dar galėtų važiuoti.

– Ar šiuo metu dairotės naujų maršrutų?

– Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga, kalba eina apie atnaujinimą, nes mes važiavome beveik dvejus metus, yra ten tobulintinų dalykų, bet jis tikrai sėkmingai veikė ir net per tą pačią pandemiją mes jį panaudojome tų pačių ukrainiečių, dirbančių Lietuvoje ir Latvijoje, parvežimui į Ukrainą.

Matau dvi pagrindines kryptis, kurios mums būtinos. Tai yra Europos Sąjungos kaimyninių sostinių sujungimas – Vilnius–Ryga, kas, mano galva, yra būtina, ir Vilnius–Varšuva – su šiuo maršrutu turime matymą, kaip veiktume, ir yra susitarusios mūsų vyriausybės.

Su Latvija diskusijos vyksta – žinau, kad mūsų Susisiekimo ministerija yra kalbėjusi jau su Latvijos ministerija, įtikinant kolegas Latvijoje dėl tokio maršruto būtinumo. Mūsų tikslas buvo bent jau bandomąjį važiavimą padaryti šią vasarą. Ar tai įvyks – laikas dar parodys.

– Lietuva pagal tai, kiek žmonės vis dar važiuoja automobiliais, yra viena Europos Sąjungos lyderių. Galbūt pandemija paspartins žmonių persodinimą į traukinius, ar matote čia sąsąjų, galimybių?

– Žiūrint į skaičius ir užsibrėžtą strategiją iki 2030 metų padvigubinti keleivių srautą, jis pradžioje atrodė svajonė, bet kol kas viršijame lūkesčius, nes nuo 2017 metų, kai buvo keleivių srautų augimas, tai buvo po pusę milijono daugiau kasmet važiuojančių keleivių. 25 proc. per trejus metus kilimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungoje kalbama, kaip žmones persodinti iš lėktuvų į traukinius. Lietuvoje mes vis dar esame tam tikros sovietinio paveldo aukos, kai žmogus savo statusą nori parodyti per automobilį ir yra žmonių, kurių niekada neiškrapštysime, nes jiems yra ne lygis važiuoti traukiniu, nes jo lygį parodo tik automobilis.

Tačiau kartos keičiasi ir mes turime ir tarp savo kolegų, kurie atėję į kompaniją nebeklausia, kada aš uždirbsiu automobiliui. Mes sakome, kad mūsų darbuotojai traukiniu važiuoja, tai yra vienas iš privalumų. Ir tai jiems labai patinka, jie tuo labai džiaugiasi. Turime kolegų iš skirtingų miestų, atvažiavusių dirbti į Vilnių, ir jie mielai juda traukiniu.

Kalbant apie tą pačią plėtrą, apie kurortus, Palangą, mes turime viziją nutiesti geležinkelį į Palangą. Tie patys kurortai nedrąsiai, bet šneka, kad kažkuriais metais automobilių nebeįsileis į miestų centrus.

– Kokioje stadijoje yra diskusija dėl geležinkelio vėžės iki Palangos?

– Esame apie tai kalbėję su Palangos meru. Jis mane net nuvežė parodyti vietą, kur turėtų būti geležinkelio stotis. Aišku, reikia įsivaizduoti, kad ta stotis jau būtų nebe tokia, kokias statydavo, tai būtų labiau kaip paprastas terminalas, kur žmonės įlipa ir išlipa.

Žiūrime, kokie yra patys geriausi būdai. Bet kokiu atveju, tai turėtų būti elektrinis ar hibridinis traukinys, valdomas autonominiu būdu, kad nebūtų ten mašinisto. Žiūrime geriausius maršrutus, ar tai būtų nuo Kretingos, ar Klaipėdos, ar kad žmogus važiuodamas iš Vilniaus visai neišlipdamas pasiektų Palangą.

– Ačiū už pokalbį.

Pasak įmonės pranešimo, kelionė tarp Vilniaus ir Kauno sutrumpės vidutiniškai 10 minučių, o iš Vilniaus į Šiaulius penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais bus galima vykti anksčiau, kad būtų  patogiau pasiekti kitus miestus – Radviliškį, Jonavą, Kėdainius bei Kaišiadoris.

Keisis ir traukinio iš Vilniaus į Klaipėdą išvykimo laikas, didinant intervalus tarp reisų, be to, numatyta daugiau sustojimų Jonavoje, Kėdainiuose, Telšiuose ir Plungėje.

Ankstinamas dieninis reisas iš Klaipėdos į Radviliškį, kad keliautojai iš Plungės, Telšių ar Šiaulių patogiau pasiektų Radviliškį.

Numatyta ir kitų pakeitimų. Jie įsigalios nuo gruodžio 13 dienos, sekmadienio. 

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ stabdo 25 vietinius traukinių reisus dešimtyje maršrutų, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Jos teigimu, pokyčiai įsigalios nuo pirmadienio, o toks sprendimas priimtas dėl įtemptos koronaviruso situacijos šalyje ir kritusių keleivių srautų.

„Fiksuojame keleivių srautų mažėjimą: darbo dienomis, priklausomai nuo maršruto, srautai mažesni 30–40 proc., savaitgaliais – iki 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl, kaip ir pirmosios bangos metu, priimame atsakingus sprendimus ir mažiname reisų skaičių, bet išlaikome būtinąjį susisiekimą“, – pranešime cituojamas „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Reisų pokyčiai vyks šiuose maršrutuose: Vilnius–Jašiūnai, Vilnius–Oro uostas, Vilnius–Varėna–Marcinkonys, Vilnius–Trakai, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Turmantas, Kaunas–Marijampolė, Radviliškis–Šiauliai–Mažeikiai, Šiauliai–Panevėžys–Rokiškis, Klaipėda–Šilutė.

Be to, dar 14-oje šių maršrutų reisų keisis traukinių kursavimo laikas.

Anot įmonės, peržiūrėti atnaujintus tvarkaraščius keleiviai galės nuo penktadienio internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt.

Pasak „LTG Link“ vadovo, didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas darbuotojų ir keleivių saugumui. Traukiniuose vėl įvestas šachmatinis sėdėjimo principas, tarp keleivių išlaikant vieno metro atstumą, jie privalo dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, įlipdami į traukinį – dezinfekuoti rankas.

Dezinfekcinio skysčio, skirto rankoms, dozatoriai, įrengti prie kiekvienų traukinio durų.