Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Juodojoje jūroje priešo laivų nėra, Azovo jūroje - 1 priešo laivas, Viduržemio jūroje - 7 priešo laivai, tarp jų – 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 20 raketų.

Per parą Rusijos Federacijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė:

į Azovo jūrą - 14 laivų, iš kurių 6 plaukė iš Bosforo sąsiaurio;

į Juodąją jūrą – 25 laivai, iš kurių 4 toliau plaukė Bosforo sąsiaurio kryptimi.

Rusija ir toliau pažeidinėja 1974 metų Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama automatinio identifikavimo sistemas (AIS).

Tanklaiviui buvo smogta vėlai penktadienį, o anksčiau tą pačią dieną ukrainiečiai smogė svarbiam Rusijos uostui.

Maskva griežtai pasmerkė naujausią ukrainiečių smūgį ir pavadino jį teroristine ataka prieš civilinį laivą Kerčės sąsiauryje.

„Nėra pateisinimo tokiems barbariškiems veiksmams; jie neliks be atsako, o jų sumanytojai ir kaltininkai neišvengiamai bus nubausti“, – platformoje „Telegram“ rašė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Augant Kyjivo karinio jūrų laivyno pajėgumams, Juodoji jūra tampa vis svarbesniu mūšio lauku.

Prieš tris savaites Rusija pasitraukė iš svarbaus grūdų eksporto susitarimo, pagal kurį Ukraina Juodąja jūra į pasaulio rinkas išgabeno milijonus tonų grūdų, ir pradėjo rengti smūgius Ukrainos uostams, įskaitant Odesą.

Vienas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas naujienų agentūrai AP patvirtino, kad išpuolį prieš tanklaivį, gabenusį degalus rusų kariuomenei, surengė ši tarnyba. Atakai buvo panaudotas jūrinis dronas su 450 kg trotilo, pridūrė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Tanklaiviui „Sig“ (...) pramušta skylė mašinų skyriuje netoli vaterlinijos dešiniajame borte, turbūt dėl jūrinio drono atakos“, – „Telegram“ parašė Rusijos Federalinė jūrų ir upių transporto agentūra. Nurodoma, kad niekas iš 11 įgulos narių nenukentėjo.

Konkrečiai nesakydamas, kad už smūgį atsakinga Ukraina, SBU vadovas Vasylis Maliukas tvirtino, kad tokios specialiosios operacijos vykdomos Ukrainos teritoriniuose vandenyse ir yra visiškai teisėtos. Tokie sprogimai, pasak jo, yra absoliučiai logiškas ir veiksmingas žingsnis priešo atžvilgiu.

Dėl atakos buvo trumpam sustabdytas eismas Krymo (Kerčės) tiltu, taip pat keltų reisai.

Padėti tanklaiviui, kuriam taikomos JAV sankcijos dėl degalų tiekimo Rusijos pajėgoms Sirijoje, buvo atsiųsti buksyrai, pranešė rusų naujienų agentūra TASS.

Po ankstesnio Ukrainos smūgio Rusijos Novorosijsko uostui laivyba buvo sustabdyta kelioms valandoms. Tai buvo pirmas kartas, kai šiame kare buvo smogta Rusijos komerciniam uostui. Novorosijske yra karinio jūrų laivyno bazė, kelios laivų statyklos ir naftos terminalas; uostas yra svarbus eksportui.

Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį „Telegram“ įraše užsiminė, kad Rusija, reaguodama į smūgius jos laivams Juodojoje jūroje, dažniau atakuos Ukrainos uostus.

„Atrodo, kad jiems neužteko smūgių Odesai, Izmajilui ir kitoms vietoms“, – rašė jis.

Tai naujausias iš vis dažniau pasitaikančių išpuolių Juodojoje jūroje po to, kai Rusija praėjusį mėnesį nutraukė susitarimą, pagal kurį buvo leista eksportuoti ukrainietiškus grūdus.

„Naktį SBU susprogdino didelį Rusijos Federacijos tanklaivį „SIG“, kuris gabeno degalus Rusijos kariams“, – nurodė tarnybos šaltinis.

Jis pridūrė, kad sėkmingą specialiąją operaciją, panaudojant jūrų droną ir sprogmenis, kartu su kariniu jūrų laivynu vykdė Ukrainos teritoriniuose vandenyse.

Šaltinis apibūdino laivą, į kurį kėsintasi, kaip vieną galingiausių Rusijos tanklaivių.

„Jis buvo gerokai pripildytas degalų, todėl „fejerverkai“ buvo matomi iš tolo“, – pridūrė šaltinis.

Rusijos valdžia pranešė, kad tanklaivis „SIG“ penktadienį apie 23 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku nukentėjo į pietus nuo Kerčės sąsiaurio.

Naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviui taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos už reaktyvinio kuro tiekimą Rusijos pajėgoms Sirijoje, remiančioms prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Novorosijsko jūrų gelbėjimo koordinavimo centru, pranešė, kad per išpuolį aukų nebuvo.

SNBO nurodė, kad sankcijos įvedamos iš viso šešiems asmenims ir 24 juridiniams subjektams.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukti 18 asmenų, siejamų su „neteisingais teismo sprendimais“ dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Krymo eparchijos turto nusavinimo.

Sankcijos taip pat paskelbtos 52 asmenims, užimantiems vadovaujamus postus aneksuotame pusiasalyje ir „darantiems reikšmingą žalą ukrainiečių tautos nacionaliniams interesams ir saugumui“, informavo SNBO.

Kijevo vyriausybė ne kartą sakė, kad 2018 metais pradėtas naudoti tiltas per Kerčės sąsiaurį buvo pastatytas pažeidžiant tarptautinius įstatymus. Tų metrų metų spalį prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, nukreiptą prieš tilto statybose dalyvavusias įmones.

Šį 19 kilometrų geležinkelio tiltą pastatė V. Putino artimo sąjungininko, milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo kompanija.

Automobilių eismui tiltas buvo atidarytas 2018 metų gegužę, dalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Traukiniai tiltu pradėjo kursuoti 2019-ųjų gruodį.

Ukraina ir Vakarų valstybės 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją laiko neteisėta. Ukrainos pajėgos taip pat tęsia kovą su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose, kur konfliktas nusinešė daugiau nei 13 tūkstančių gyvybių.

Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai atidarė traukinių eismą tiltu, jungiančiu su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metų kovą. Jis sakė, kad ateinančiais metais tiltu turėtų būti pervežta 14 mln. keleivių ir apie 13 mln. tonų krovinių.

Minimas traukinys į Sevastopolio uostamiestį Kryme atvažiavo iš Sankt Peterburgo, antrojo pagal dydį Rusijos miesto.

Rusija aneksavo Krymą po referendumo, surengto pusiasalyje okupacijos sąlygomis. Šį žingsnį smerkia JAV ir Europos Sąjunga, paskelbusios Maskvai ekonominių sankcijų. Ukraina savo ruožtu draudžia gabenti per savo teritoriją atsargas Krymui.

Kijevo vyriausybė ne kartą sakė, kad naujasis tiltas per Kerčės sąsiaurį buvo pastatytas pažeidžiant tarptautinius įstatymus. 2018 metų spalį prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, nukreiptą prieš tilto statybose dalyvavusias įmones.

Ministras antradienį teigė, kad laivų grąžinimą reikėtų lyginti su situacija, „kai kažkas pavagia tūkstantį dolerių ir paskui šimtą grąžina“.

„Gal grubus palyginimas, bet aš tai nematyčiau, kad čia didžiulė pergalė“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė L. Linkevičius.

Trys Ukrainos kariuomenės laivai pernai buvo sulaikyti prie Kerčės sąsiaurio netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Per šią konfrontaciją Rusija taip pat buvo areštavusi 24 ukrainiečius įgulos narius, bet jie rugsėjį buvo grąžinti Ukrainai per apsikeitimą kaliniais.

„Tuos laivus jie ir taip turėjo grąžinti. Pagaliau priminsiu, kad jūreivius turėjo grąžinti pagal Jungtinių Tautų Jūrų Tribunolo sprendimą, tačiau jie buvo iškeisti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Čia vertinti to kaip kažkokios ypatingos pažangos nereikėtų. Tai yra tam tikras žingsnis, kas ir taip turėjo įvykti“, – pridūrė jis.

„Lapkričio 18 dieną ukrainiečiams buvo perduoti trys Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, kurie 2018 metų lapkritį nelegaliai kirto Rusijos sieną“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tačiau Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Olehas Čalykas naujienų agentūrai AFP sakė: „Šiuo metu nekomentuojame.“

2018 metų lapkritį Rusijos kariai išsilaipino trijuose Kerčės sąsiauriu plaukusiuose ukrainiečių laivuose ir perėmė jų kontrolę. Šiuo sąsiauriu, kuriuo patenkama į Azovo jūrą, naudojasi ir Ukraina, ir Rusija.

Dviejų kanonierinių laivų ir buksyro konfiskavimas buvo rimčiausia konfrontacija tarp abiejų šalių nuo Ukrainos konflikto pradžios 2014 metais.

Rusija taip pat sulaikė 24 ukrainiečių jūreivius, kurie per apsikeitimą kaliniais rugsėjo mėnesį grįžo į tėvynę.

Pasieniečiai sekmadienį pranešė, kad laivai bus sugrąžinti, o vietos televizija parodė, kaip juos Kerčės sąsiauriu tempia Rusijos pakrančių apsaugos laivai.

Laivai buvo konfiskuoti „kaip įrodymas“, pirmadienį pareiškė Maskva, tačiau pridūrė, jog perdavimas tapo įmanomas todėl, tyrėjams jų nebereikėjo.

Rusijos ministerija tvirtino, kad Ukraina įvykdė „nusikaltimą“ įsakiusi savo jūreiviams vykdyti „provokacinius veiksmus“.

Pranešime priduriama, kad Rusija ir toliau „imsis griežtų priemonių prieš bet kokias provokacijas prie sienų“.

Po rugsėjį įvykusio apsikeitimo kaliniais ir pastarosiomis savaitėmis vykdyto kai kurių pajėgų atitraukimo nuo fronto linijos laivų sugrąžinimas yra dar vienas žingsnis bandant išspręsti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje.

Pastangos buvo intensyvinamos Ukrainos naujuoju prezidentu šiais metais išrinkus Volodymyrą Zelenskį. Penktadienį Prancūzija paskelbė, kad jis gruodžio 9 dieną Paryžiuje surengs pirmą susitikimą akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Šios derybos, kuriose taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, bus aukščiausio lygio derybos dėl šio konflikto nuo 2016 metų.

Šis diplomatinis incidentas padidino įtampą tarp pastaruosius penkerius metus konfliktuojančių kaimynių.

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal, kreipdamasi į Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą Vokietijos Hamburgo mieste, paragino nedelsiant paleisti 24 Maskvoje laikomus jūreivius.

Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.

Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti.

O. Zerkal jūreivių sulaikymą vadina „dar viena Rusijos ir toliau rodomos nepagarbos tarptautinei teisei iliustracija“.

„Nuo pat sulaikymo momento Ukraina neatidėliodama stengėsi išspręsti šį klausimą“, – sakė O. Zerkal, kuri tvirtino, kad jos šalis suteikė „Rusijai visas galimybes išspręsti klausimą diplomatinėmis priemonėmis“.

Rusijos elgesį ji pavadino „dideliu tarptautinės teisės pažeidimu“ ir pareikalavo „skubiai paleisti“ jūreivius.

„Kiekviena papildoma sulaikymo diena, kiekvienas tardymas, kiekviena byla teisme sunkina šalių ginčą“, – pridūrė ji.

Rusija neatsiuntė savo atstovų į posėdį Hamburge, nes nepripažįsta šio tribunolo jurisdikcijos. O. Zerkal išreiškė apgailestavimą dėl rusų nedalyvavimo.

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtino, kad šie jūreiviai yra „karo belaisviai“, o jų sulaikymą pavadino „akivaizdžiu įrodymu, kad Rusija toliau ciniškai negerbia žmogaus teisių“.

„Tikimės, kad per kelias savaites Tribunolas įpareigos Rusiją paleisti mūsų jūreivius ir Ukrainos laivus, o jos veiksmai bus laikomi neteisėtais“, – sakoma praėjusį mėnesį paskelbtame P. Porošenkos pareiškime.

„Rusija vis dar turi progą paleisti mūsų jūreivius ir laivus nelaukdama Kremliaus įvykdyto tarptautinio nusikaltimo oficialaus pripažinimo“, – pažymėjo jis.

Už neteisėtą Rusijos sienos kritimą įgulų nariams gresia įkalinimas iki šešerių metų, sako advokatai.

Kremliaus kritikai kaltino Rusiją rengiant parodomąjį teismą.

Ukrainos laivų sulaikymas buvo pavojingiausias tiesioginis kaimyninių šalių susirėmimas per daugelį metų.

Jų konfrontacija prasidėjo 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

„Svarstymas įvyks gegužės 10 dieną“, – sakė ji, bet pridūrė, kad sprendimas bus „priimtas vėliau ir perskaitytas per atskirą posėdį“, kurio data dar nepaskirta.

Pasak J. Ritter, praėjusią savaitę Tribunolas gavo Rusijos ambasados Vokietijoje notą, kurioje diplomatai rašo atsisakantys dalyvauti posėdžiuose.

Kaip pranešta, balandžio 16 dieną Ukraina kreipėsi į  Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą prašydama laikinųjų priemonių Rusijos atžvilgiu, kad ši paleistų 24 ukrainiečių jūreivius ir tris laivus, 2018 metų lapkritį sulaikytus Kerčės sąsiauryje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją karinio jūrų laivyno laivai ir jų įgulos turi absoliučią neliečiamybę, numatant, kad užsienio valstybės negali jų areštuoti, sulaikyti ir teisti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio 16 dieną savo ruožtu pareiškė, kad Tarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas negali svarstyti „Kerčės incidento“.

Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.

Tai buvo pirmas atviras karinis incidentas tarp Kijevo ir Maskvos nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai įsitraukė į ginkluotą konfliktą su provakarietiška Kijevo vyriausybe.

Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti. Be to, Rusija teigė, kad Kijevas jai nepranešė apie nustatytą Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų plaukimo Kerčės sąsiauriu tvarką.

Už neteisėtą Rusijos sienos kritimą įgulų nariams gresia įkalinimas iki šešerių metų, sako advokatai. Lapkričio pabaigoje sulaikyti ukrainiečių jūrininkai buvo perkelti į Maskvą.

Kijevas Rusijos pasieniečių veiksmus vadina neteisėtais ir sako, kad Rusija pažeidė JT jūrų teisės konvenciją ir abiejų šalių susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu, kurie pripažįstami Rusijos ir Ukrainos „istoriniais vidaus vandenimis“.

Ukraina laikosi pozicijos, kad Rusijos areštuoti jos jūreiviai yra karo belaisviai. Rusų pareigūnai teigia, kad jų negalima laikyti karo belaisviais, nes jie kaltinami kriminaliniu nusikaltimu, o Rusija ir Ukraina nekariauja.

Tačiau Maskva patylomis remia Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus, kurių ginkluotas konfliktas su Kijevo vyriausybe 2014 metų nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

„Rusija neliks neatsakiusi į nedraugišką ES veiksmą“, – skelbiama šeštadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jame pažymima, kad „Europos Sąjungos Tarybos sprendimas liudija nepagarbą Rusijos Federacijos teisei užtikrinti savo valstybinės sienos apsaugą“.

„Tai neatsakingas kelias, tik skatinantis Kijevą tęsti provokacijų politiką, keliančią grėsmę Rusijos Federacijos ir kitų Juodosios jūros regiono valstybių, įskaitant pačios Europos Sąjungos nares, saugumui“, – sakoma ministerijos komentare.

Penktadienį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Kanada paskelbė keliolikai rusų pareigūnų ir kompanijų naujų sankcijų dėl Rusijos „tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje“.

Rusija neliks neatsakiusi į nedraugišką ES veiksmą.

„Sankcijos nutaikytos į asmenis ir kompanijas, atliekančias vaidmenį Rusijos nepagrįstose atakose prieš Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje, (...) remiančias Krymo aneksiją ir neteisėtus separatistinės valdžios rinkimus Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime.

Keturi iš sankcijų subjektų sąraše minimų asmenų yra pasienio apsaugos ir pakrantės apsaugos pareigūnai, dalyvavę praėjusių metų lapkričio 25-osios incidente, kai Rusijos pajėgos prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, ir taip pat suėmė 24 jų įgulų narius.

JAV Valstybės departamento teigimu, šiems keturiems pareigūnams sankcijas taip pat paskelbė ES ir Kanada.

„Raginame Rusiją nedelsiant sugrąžinti Ukrainai užimtus laivus ir sulaikytus jų įgulų narius bei laikyti Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūrą atvirą laivams, plaukiantiems į Ukrainos uostus ir iš jų“, – pranešime cituojamas Valstybės departamento atstovas Robertas Palladino (Robertas Paladinas).

„Taip pat raginame Rusiją gerbti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas, įskaitant jos teritorinius vandenis“, – pridūrė jis.

Be to, JAV paskelbė sankcijas dviem ukrainiečių separatistams – Aleksejui Naidenkai ir Volodymyrui Vysockiui. Jie prisidėjo organizuojant rinkimus neramiame Rytų Ukrainos regione lapkričio mėnesį. Vašingtonas tą balsavimą vadina „apgaule“.

Tarp gynybos kompanijų, kurioms paskelbtos naujos sankcijos, minimos veiklą Rusijos aneksuotame Kryme vykdančios laivų statybos milžinė „Zelenodolsk“, hidroakustinius prietaisus gaminanti „Okeanpribor“, Rusijos kariuomenę dyzeliniais varikliais aprūpinanti „Zvezda“ ir kariuomenei elektronines dalis tiekianti „Fiolent“.

„Pretekstas įtraukti mūsų tėvynainius į neteisėtus ES sankcijų sąrašus stulbina veidmainiškumu ir cinizmu. Pirmiausia kalbama apie Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnybos darbuotojus, kurie tvirtai vykdo savo pareigą ginti mūsų šalies valstybines sienas“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Anot ministerijos, „mūsų pasieniečių „kaltė“ tik ta, kad jie savo ryžtingais veiksmais užkardė Kijevo valdžios 2018 metų lapkričio 25 dieną organizuotą šiurkščią provokaciją Kerčės sąsiaurio rajone“.

„ES tvirtinimai, kad Rusija „pažeidė tarptautinę teisę“ ir be pagrindo panaudojo jėgą, visiškai neatitinka tikrovės. Kaip žinoma, tą dieną du Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai su kadriniais SBU (Ukrainos valstybės saugumo) darbuotojais juose pabandė prasiveržti iš Juodosios į Azovo jūrą pažeidžiant taikaus plaukimo Rusijos teritoriniais vandenimis teisę. Jie pavojingai manevravo, sukeldami pavojų normaliam laivų judėjimui, ir kategoriškai atsisakė paklusti rusų pasieniečių reikalavimams“, – sakoma komentare.

Jame pažymima, kad „Rusijos Federacijos jūrų siena buvo pažeista toje vietoje, kuri dar iki Krymo susivienijimo su Rusija 2014 metų kovą buvo Rusijos teritorija“.

„Ukrainiečių karo laivus ir jų įgulas mūsų pasieniečiai sulaikė visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės normų, konstitucijos ir esamų Rusijos Federacijos įstatymų. Ukrainiečių jūreiviai vėliau viešai pripažino provokacinį jiems dalyvaujant suorganizuoto incidento pobūdį“, – nurodo ministerija.

Komentare reiškiamas apgailestavimas, kad „Europos Sąjunga faktiškai solidarizavosi su valdžia Kijeve, „aukštyn kojom“ apvertusioje lapkričio įvykius Kerčės sąsiauryje“.

„Krenta į akis tai, kad šis sprendimas priimtas likus nedaug laiko iki prezidento rinkimų Ukrainoje“, – priduriama jame.