„Pastaraisiais metais daug dėmesio skyrėme lojalumo programos „Smart Net“ vystymui visose Baltijos šalyse. Sėkmingai pritaikėme Lietuvoje įgytą patirtį ir praėjusiais metais išplėtėme programą Latvijoje ir Estijoje. Nors iš esmės programa veikia tokiu pat principu, atsižvelgdami į skirtingus pirkėjų lūkesčius šalyse, gali būti kuriama skirtinga pridėtinė vertė ir pasiūlymai“, – kalbėjo Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Besikeičiantys pirkėjų įpročiai skatina pirkėjams siūlyti ne tik įprastas plastikines korteles, bet diegti ir skaitmeninius sprendimus – lojalumo programa galima pasinaudoti ir per mobiliąją programėlę.

Partnerių tinklo svarba lojalumo programų populiarumui

Analizuojant duomenis, matoma tendencija, kad šiuolaikiniam pirkėjui svarbi ne tik konkreti nuolaida kurio nors prekės ženklo parduotuvėje, bet ir galimybė gauti pridėtinių konkrečios lojalumo programos verčių – tai yra pasinaudoti papildomomis naudomis.

„Jau praėjusiais metais išplėtėme partnerių tinklą, kad galėtume mūsų lojalumo programos naudotojams pasiūlyti papildomų naudų ir nuolaidų ne tik mūsų prekės ženklo parduotuvėse. Plečiame partnerystes, kad galėtume patenkinti skirtingų pirkėjų lūkesčius ir suteiktume jiems papildomų pasiūlymų“, – paaiškino V. Romeika.

Pirmenybė teikiama užsakymų pristatymui

Vertinant internetu perkančių pirkėjų įpročius, duomenys rodo, kad visose Baltijos šalyse pirkėjai pirmenybę teikia užsakymo pristatymui į namus ar paštomatą. Galimybe atsiimti užsakymą parduotuvėje, lyginant su praėjusiais metais, naudojasi mažiau klientų. Vis dėlto, pasak V. Romeikos, Lietuvoje atsiėmimo punktuose prekes pirkėjai atsiima gerokai dažniau nei Latvijoje ar Estijoje. Tai gali lemti ir tai, kad Lietuvoje fizinių parduotuvių tinklas yra kur kas platesnis.

Dar viena pastebima tendencija – vis labiau populiarėja paslauga, kai užsakymą suformuoja konsultantas fizinėje parduotuvėje ar pirkėjui paskambinus į klientų aptarnavimo centrą. Ši paslauga patogi tuo, kad galima gauti profesionalią konsultaciją, turėti gerokai gausesnį internetinės parduotuvės asortimentą, pasirikti patogiausią pristatymo būdą.

Taip pat vis svarbesnė tampa ir daugiakanalė prekyba, kai derinami skirtingi prekių paieškos, vertinimo, palyginimo ir įsigijimo būdai. Prognozuojama, kad ateityje šį tendencija tik stiprės.

„Pirkėjo kelionė tarp fizinių ir internetinių parduotuvių darosi vis labiau susijusi. Matome, kad pirkėjai yra linkę išsirinkti norimas prekes internete, tuomet atvykti pasikonsultuoti gyvai parduotuvėje, o galiausiai užbaigti pirkimą arba internete, arba parduotuvėje, arba parduotuvėje su pristatymu į namus“, – teigė V. Romeika.

Populiariausios fizinėse parduotuvėse išlieka namų remontui ir dekorui skirtų prekių kategorijos.

Keičiasi populiariausių prekių kategorijos

Apžvelgdamas populiariausias lojalumo programos prekių kategorijas, V. Romeika atkreipia dėmesį, kad skiriasi fizinėse parduotuvėse ir internetu perkamų prekių kategorijos. Be to, jos kiek pakito ir per pastaruosius metus.

„Populiariausios fizinėse parduotuvėse išlieka namų remontui ir dekorui skirtų prekių kategorijos. Tačiau lygindami 2021 ir 2022 m. duomenis, matome, kad fizinėse parduotuvėse išaugo augalų ir su jų priežiūra susijusių prekių populiarumas. Tuo tarpu internetu dažniausiai perkama smulki buitinė technika ir grožio prietaisai, tarp populiariausių kategorijų 2022 m. internete įsitvirtino ir vaikų žaislai bei kūdikių prekės“, – pastarųjų metų tendencijas apibendrino „Kesko Senukai Digital“ atstovas.

Daugiau lojalumo programų – daugiau specifinių naudų

„Senukų“ ekspertai pastebi, kad naujus namus įsirengiantys ar statantys pirkėjai dažniausiai naudojasi jiems skirta lojalumo programa „Naujakurys“, kuri siūlo įvairių partnerių naudų. Taip viena lojalumo programa besinaudojantys pirkėjai gali gauti daugiau naudų, taupant ir laiką, ir pinigus.

Duomenys rodo, kad tarp naujakurių ilgą laiką pati populiariausia prekių kategorija buvo buitinė technika. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad didėja ir apdailos bei santechnikos prekių paklausa.

Specifinės lojalumo programos, skirtos įsikuriantiems naujame būste ar remontuojantiems turimą, taip ir profesionaliems meistrams skirta lojalumo programa „Proficard“, itin populiarios tapo popandeminiu laikotarpiu. Šią tendenciją, pasak lojalumo programos specialistų, nulėmė sparti nekilnojamojo turto rinkos plėtra. Lojalumo programų naudotojai gali gauti ne tik tam tikrų nuolaidų, bet turi ir galimybę pasinaudoti specialiais pasiūlymai įrankių ar transporto nuomai, dizainerių paslaugoms.

Atstovai pastebi, kad pastaruoju metu itin išaugo individualaus aptarnavimo svarba, galimybė rinktis iš labai plataus asortimento, todėl labai svarbu klientams užtikrinti kokybišką asmeninį aptarnavimą.

Po sėkmingos „Vienišių dienos“ įmonė laukia rekordinio „Juodojo penktadienio“ – prognozuojama, kad užsakymų skaičius pranoks 2021-uosius.

Didžiausias užsakymų skaičiaus augimas – Lietuvoje

Pasak Vytauto Romeikos, „Kesko Senukai Digital“ direktoriaus Baltijos šalims, kasmet didžiųjų išpardavimų metu išaugantis tiek lankytojų, tiek užsakymų skaičius patvirtina, kad vis daugiau gyventojų atranda elektroninės komercijos privalumus.

„Lyginant „Vienišių dieną“ su eilinėmis lapkričio dienomis, visose „Senukų“ elektroninėse parduotuvėse Baltijos šalyse 62 proc. išaugo užsakymų skaičius. Didžiausias pokytis fiksuotas Lietuvoje, kur klientai atliko 81 proc. daugiau užsakymų nei įprastą penktadienį“, – apžvelgė V. Romeika.

Elektroninėse parduotuvėse ūgtelėjo ir lankytojų skaičius – šventinį penktadienį sulaukta dvigubai didesnio klientų skaičiaus Lietuvoje ir Estijoje bei 60 proc. – Latvijoje. Pastebėta, kad itin aktyvus buvo 35-45 metų lankytojų segmentas.

Rinkosi prekių pristatymo paslaugą

Statistika rodo, kad Baltijos šalių pirkėjai vertina greitą ir patogų prekių pristatymo procesą.

„Dažniausiai Baltijos šalių pirkėjai rinkosi prekių pristatymą į namus kurjeriu arba atsiėmimą paštomatuose: 68 proc. Estijoje, 58 proc. Latvijoje ir 53 proc. Lietuvoje. Nemaža dalis pirkėjų naudojosi ir plataus „Senukų“ prekių atsiėmimo punktų tinklo paslaugomis bei patys atsiėmė užsakymus. Šis būdas populiariausias Lietuvoje, jį rinkosi beveik pusė pirkėjų“, – statistiką pristatė V. Romeika.

Atsiskaitydami už prekes, visų Baltijos šalių gyventojai dažniausiai rinkosi elektroninės bankininkystės paslaugą.

Labiausiai domėjosi elektronika

Nuolaidų metu pirkėjai Baltijos šalyse dažniausiai rinkosi kompiuterinę techniką ir kitas elektronikos prekes.

Jau kelis metus „Juodąjį penktadienį“ stebėjome rekordinius pardavimus. Šiais metais laukiame dar geresnių rezultatų.

„Lietuvos pirkėjai aktyviau nei įprastai pirko išmaniuosius telefonus, atsinaujino stambiąją buitinę techniką ir virtuvės prietaisus, dulkių siurblius. Tuo metu Latvijoje labiausiai augo televizorių, smulkių virtuvinių prietaisų, stacionarių kompiuterių bei svetainės baldų pardavimai. Estijoje, lyginant su kitomis dienomis, populiaresni buvo konstruktoriai vaikams, kompiuteriniai žaidimai, elektros generatoriai, dulkių siurbliai“, – vardijo įmonės atstovas.

Fiksuotas išaugęs prekių, padedančių taupyti išteklius, populiarumas: aukštesnės energetinės klasės buitinė technika, ekonomiškesni prietaisai. Pastebėta ir nauja tendencija – gyventojai „Vienišių dieną“ išnaudojo ir pasiruošimui Kalėdoms.

„Lapkričio 11-ąją klientai aktyviai pirko kalėdinius papuošimus – girliandas, žaisliukus, šventines dekoracijas. Tai, kad Baltijos šalių gyventojai iš anksto pradėjo ruoštis gražiausioms metų šventėms, patvirtina ir dažnai į prekių krepšelius dėti žaislai, kvepalai, išmanieji įrenginiai“, – pastebėjo V. Romeika.

Prognozuoja rekordinį „Juodąjį penktadienį“

V. Romeikos teigimu, sėkmingi „Vienišių dienos“ pardavimai nuteikia optimistiškai ir dėl „Juodojo penktadienio“.

„Norintys sutaupyti, visuomet pasinaudoja išpardavimų dienomis, kai reikiamas prekes bei dovanas galima įsigyti palankesnėmis kainomis. Jau kelis metus „Juodąjį penktadienį“ stebėjome rekordinius pardavimus. Šiais metais laukiame dar geresnių rezultatų“, – apibendrino V. Romeika.

Vartotojų lojalumo ataskaitos duomenimis, išskiriamos trys pagrindinės kryptys, į kurias turėtų susitelkti prekių ženklai, siekiantys stiprinti vartotojų lojalumą.

Viena svarbiausių tendencijų – personalizuoti pasiūlymai vartotojams, kuriuos Europoje įgyvendina daugiau kaip 56 proc. lojalumo programų savininkų. Antroje vietoje ekspertai išskiria duomenų rinkimą ir išmanų jų panaudojimą, o trečioje – sklandžią daugiakanalę apsipirkimo patirtį.

Vytauto Romeikos, „Kesko Senukai Digital“ direktoriaus Baltijos šalims, teigimu, pasaulinės tendencijos aiškiai parodo, kad žmonės vertina sprendimus, leidžiančius jiems sutaupyti laiko. Šiandien laimi tos įmonės, kurios atsižvelgia į vartotojų poreikius ir prognozuojamas tendencijas įgyvendina jau dabar.

„Įmonių kuriamos lojalumo programos neabejotinai turi lengvinti vartotojams kylančius iššūkius, taupyti laiką, trumpinti prekių ir paslaugų paieškos ciklą. Svarbiausia galvoti apie jų patirtį ir kaip įmonės kuriamas produktas gali vartotoją pasiekti būtent tada, kada labiausiai reikia. Lojalumo programų personalizavimas, tinkamas duomenų panaudojimas ir daugiakanalės prekybos įgyvendinimas yra tos priemonės, kurios leidžia visapusiškai išpildyti vartotojo apsipirkimo patirtį ir stiprinti jo ištikimybę prekės ženklui“, – kalbėjo V. Romeika.

Efektyviai vartotojo patirčiai – vienas sprendimas

Šiais laikais prekybininkai kovoja dėl kiekvieno kliento, taikydami įvairias pakartotinį apsipirkimą skatinančias programas, tačiau daugelis jų tėra momentinių nuolaidų privilegija.

Pasak V. Romeikos, įmonė ieškojo sprendimo, kuris užtikrintų nenutrūkstamą kliento kelionę viso pirkimo proceso metu, leistų greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie kiekvieno kliento poreikių bei nuolat gerinti apsipirkimo patirtį tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje.

„Anksčiau fizinėse „Senukų“ parduotuvėse galiojo lojalumo programą „Mylimiausia“, o elektroninėje parduotuvėje – „Draugų ratas“, tačiau pribrendome naujam etapui ir dar pernai pristatėme vartotojų lojalumo sistemą „Smart Net“. Siekėme klientams pasiūlyti kuo platesnes lojalumo programos naudas ir užtikrinti paprastesnį naudojimą, todėl tai tapo bendra mūsų klientams siūloma lojalumo programa, kuri galioja visuose prekybos tinklo pardavimų kanaluose“, – pasakojo V. Romeika.

Šiais laikais kliento apsipirkimo kelionė yra persipynusi tarp internetinės ir fizinės prekybos, tad migruodami tarp kanalų, vartotojai tikisi atlikti užsakymą ten, kur jiems patogiausia tuo metu. Galimybė lengvai ir sklandžiai judėti tarp skirtingų aplinkų suteikia pridėtinių verčių pirkėjams.

Naujoves taiko ir kitose Baltijos šalyse

V. Romeikos teigimu, jau pirmieji mėnesiai parodė lojalumo sistemos sėkmę Lietuvoje – fiksuojamas spartus naujų programos vartotojų augimas.

Sulaukę itin palankių Lietuvos klientų vertinimų, nuspręsta gerąją patirtį pritaikyti ir kitose Baltijos šalyse. Šią gegužę analogiška lojalumo programa buvo įdiegta ir „Kesko Senukai“ valdomose „KSenukai“ parduotuvėse Latvijoje, o birželį – „K-Rauta“ parduotuvėse Estijoje.

„Baltijos šalyse mūsų klientų poreikiai yra labai panašūs – žmonės vertina sprendimus, leidžiančius jiems sutaupyti laiko, tai progresyvūs, šiuolaikiški pirkėjai. Visuomet aktyviai dirbome stiprindami įmonės pozicijas vystant daugiakanalę prekybą Baltijos šalyse, todėl natūralu, kad pasiteisinus lojalumo programai Lietuvoje, nusprendėme ją pasiūlyti ir mūsų klientams kitose šalyse“, – sakė įmonės atstovas.

Žmonės vertina sprendimus, leidžiančius jiems sutaupyti laiko, tai progresyvūs, šiuolaikiški pirkėjai.

Pirmenybę teikia plastikinei kortelei

Nors naudotis lojalumo programos naudomis galima tiek turint virtualią, tiek plastikinę kortelę, daugiau žmonių prioritetą teikia klasikiniam variantui.

„Atsižvelgę į pasaulines tendencijas, kurdami naują lojalumo programą, norėjome klientams suteikti galimybę patiems pasirinkti jiems patogiausią kortelės naudojimo būdą. Vis tik pirmųjų lojalumo programos gyvavimo metų statistika rodo, kad du iš trijų pirkėjų mieliau naudojasi plastikine kortele“, – statistiką pristatė pašnekovas bei atkreipė dėmesį, kad jų vidutinis prekių krepšelis yra šiek tiek mažesnis nei naudojančių skaitmeninę.

Pasak V. Romeikos, dažniausiai pirkėjai nuolaidų kortelę naudoja pirkdami laisvalaikio ir sporto prekes, buitinę bei kompiuterinę techniką, sodo techniką. Iš viso programos dalyviai jau sukaupė beveik 0,5 mln. taškų.

Pasak Giedriaus Rimkaus, įmonės programavimo skyriaus vadovo, šia iniciatyva siekiama gabius technologijų specialistus supažindinti su programavimo galimybėmis perspektyvioje elektroninės prekybos srityje ir suteikti galimybę įgūdžius panaudoti tęsiant karjerą įmonėje.

„Nuo pat akademijos pradžios siekėme, kad žmonės įgautų ne tik teorinių žinių, bet kur kas svarbiau – praktikos el. parduotuves valdančios įmonės veikloje. Specialistai dirba su e-komercijos sprendimais, gerinančiais klientų patirtį internetinėje erdvėje bei platformomis, kuriose naršo realūs pirkėjai. Taip pat siekėme, kad specialistai nuo pirmųjų dienų įsilietų ir į komandinį darbą – prisidėtų prie visos IT komandos darbo savo idėjomis ir pasiūlymais“, – sako G. Rimkus.

Elektroninės komercijos srityje specializacijos siekiančių darbuotojų trūkumas Lietuvoje yra itin ryškus. Aukštosios mokyklos jų paruošia per mažai ir be reikalingų praktinių įgūdžių – galimybės laisvai dirbti su tokiomis programavimo kalbomis kaip „Ruby“, „PHP“, „Swift“ ar „Kotlin“.

Imtis iniciatyvos įsteigti Elektroninės komercijos programavimo akademiją paskatino patyrusių programavimo specialistų trūkumas. Akademija paskatino IT talentus peržengti ribas, kurios trukdo pradėti karjerą iki šiol nišine laikomoje el. prekybos srityje.

Individualus dėmesys spartesniam tobulėjimui

El. komercijos programavimo akademijoje mokėsi 6 specialistai. Pasak akademiją baigusio ir šiandien toliau karjerą „Kesko Senukai Digital“ IT komandoje tęsiančio Roko Vaitkevičiaus, didelę reikšmę sparčiam tobulėjimui turėjo individualus mentorių dėmesys.

„Labai svarbu buvo tai, kad būdami akademijoje turėjome galimybę dirbti su skirtingais mentoriais, kurie skirdavo laiko padėti, paaiškinti, jeigu kildavo klausimų. Kiekvienas mentorius iš skirtingo kampo žiūri į iššūkius, o tai leidžia susipažinti su įvairiais sprendimo būdais, apie kuriuos pats galbūt net nepagalvotum“, – pasakoja R. Vaitkevičius.

Tapti akademijos dalyviu jį paskatino įmonės atvirumas ir vizija, kaip tobulinti asmeninius įgūdžius, kad tai atneštų abipusę naudą. Akademijai pasibaigus, jam buvo leista pasirinkti, su kuriuo projektu specialistas norėtų dirbti ir į kokias programavimo sritis fokusuotis.

Pirmieji žingsniai į IT pasaulį

Akademijoje savo jėgas išmėginti pasiryžę studentai – iš gana skirtingų sričių. Tarp praktikantų pateko ne vien informatikos žinių turintys studentai, bet ir teisę ar biochemiją studijavę žmonės.

Justė Bartkuvienė, akademiją baigusi absolventė, pasakoja, kad šis sprendimas tapo pirmuoju jos žingsniu į IT pasaulį, atvėrusiu galimybes, kurios pranoko jos lūkesčius.

„Po daugiau nei dešimtmečio darbinės patirties nevyriausybiniame sektoriuje buvau priėmusi sprendimą keisti karjeros kryptį ir, baigusi kursus, ieškojau programuotojos darbo. Dalyvavimas programavimo akademijoje man suteikė galimybę ne tik žengti pirmąjį žingsnį savo tikslo link, bet ir mokytis bei dirbti vienoje iš lyderiaujančių elektroninės prekybos įmonių Baltijos šalyse“, – sako J. Bartkuvienė.

Idėjos, kurios pasiteisina

El. komercijos srityje besispecializuojantys programuotojai padeda spręsti labai svarbius verslo iššūkius. Kaip ir visiems el. prekybos kanalams, kurie pritraukia didelį klientų srautą, svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad vartotojo patirtis naršant el. parduotuvėje būtų sklandi. Todėl labai svarbu ne tik gerai paruošti specialistus, bet ir jų įsitraukimas.

Pasak G. Rimkaus, el. komercijos programavimo akademijos iniciatyva pasiteisino tiek absolventams, tiek „Kesko Senukai Digital“ IT komandai, todėl neatmetama galimybė ir toliau tęsti akademijos veiklą.

„Visi akademijos absolventai buvo skirtingi, tačiau juos vienijo motyvacija mokytis ir augti bei rodoma pažanga. Ši patirtis buvo labai naudinga, todėl planuojame ją kartoti ateityje. Elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių sričių, kuri dar nepasiekė viso savo potencialo, todėl tikrai augs. Specializacija šioje srityje bus didelis privalumas, o mums tai – galimybė patiems paruošti aukštos kvalifikacijos, mūsų verslo specifiką išmanančius darbuotojus“, – sako G. Rimkus.

Rezultatai gerėjo visose Baltijos šalyse

Šių metų tendencijos rodo, kad karantino metu susiformavęs Baltijos šalių gyventojų įprotis apsipirkti internetu niekur nedingo ir dirbant fizinėms parduotuvėms.

„Lyginant „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitę su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, visose „Senukų“ ir „1A“ elektroninėse parduotuvėse Baltijos šalyse fiksuotas 35 proc. augantis užsakymų skaičius. Ši statistika tik patvirtina, kad klientai taupo laiką bei vertina greitą ir patogų apsipirkimo procesą jiems patogiausiu metu“, – statistiką pristato Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Jo teigimu, elektroninėse parduotuvėse 13 proc. ūgtelėjo ir lankytojų skaičius. Didžiausias augimas fiksuotas „KSenukai.lv“, kur sulaukta dvigubai didesnio klientų skaičiaus nei 2020-aisiais.

„Visose elektroninėse parduotuvėse taip pat gerėjo ir konversijos rodiklis, rodantis, kokia dalis lankytojų atliko užsakymus. Šis rezultatas rodo, kad savo klientams parengėme patrauklius, jų poreikius atitinkančius pasiūlymus“, – teigia V. Romeika.

Rekordinio pirkėjų skaičiaus sulaukė ne tik savaitę trukusios „Black Friday“ akcijos, tačiau ir pirmadieninė „Cyber Monday“ išpardavimų diena. Palyginus su praėjusiais metais, pardavimai Baltijos šalyse augo daugiau nei 60 proc.

Auga perkančiųjų telefonu skaičius

Statistika rodo, kad dažniausiai Baltijos šalių pirkėjai rinkosi prekių atsiėmimą paštomatuose, kuriuose užsakymus gali atsiimti jiems patogiausiu metu. Nedaug nuo šio prekių pristatymo būdo atsiliko prekių atsiėmimas specialiuose atsiėmimo punktuose bei kurjerio paslaugos.

Tam, kad pirkėjus užsakymai pasiektų greičiau, įmonė jau vasarą atidarė modernų logistikos centrą.

„Šiais metais iš anksto pradėjome ruoštis šventiniam kalėdinės prekybos laikotarpiui bei Latvijoje atidarėme naują logistikos centrą. Tai leido paspartinti pirkinių komplektavimo bei jų atidavimo siuntų pristatymo tarnyboms operacijas, tad dabar Baltijos šalių pirkėjus įsigytos prekės pasiekia greičiau“, – kalba V. Romeika bei priduria, kad operatyviau užsakymus suruošti padeda ir „Click and Collect“ funkcionalumas, kai klientai gali užsisakyti prekes elektroninėje parduotuvėje ir per kelias valandas atsiimti pasirinktoje fizinėje „Senukų“ parduotuvėje.

Taip pat jis atkreipia dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją – augantį perkančiųjų telefonu skaičių.

„Pirkėjai nori patys nuspręsti ne tik kada atsiimti užsakymą, bet ir laisvai rinktis užsakymo pateikimo laiką. Sparčiai augantis telefonu atliktų užsakymų skaičius mus skatina nuolat reaguoti į naujus vartotojų įpročius, gerinti apsipirkimo patirtį visuose užsakymo etapuose bei prisitaikyti prie klientų naudojamų įrenginių“, – apibendrina „Kesko Senukai Digital“ atstovas.

Populiariausios – elektronikos prekės

Išpardavimų metu Baltijos šalių pirkėjai dažniausiai rinkosi išmaniuosius įrenginius, buitinę techniką, žaislus, elektrinius grožio ir sveikatingumo prietaisus.

„Ne vienerius metus stebime tendenciją, kad pirkėjai išpardavimų metu atsinaujina buities prietaisus, įsigyja kasdienybę palengvinančią elektroniką. Tad ir šiais metais nemaža dalis pirkėjų rinkosi televizorius, telefonus, robotus siurblius, žaidimų konsoles, skalbimo įrangą“, – vardija įmonės atstovas.

Taip pat dažnai į „Juodojo penktadienio“ virtualius pirkinių krepšelius buvo dedami baldai, sporto inventorius – jų pardavimai augo net 3 kartus. Žaislų, kepsninių, kosmetikos bei parfumerijos prekių buvo įsigyta 20-30 proc. daugiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.

Lojalaus kliento vertę matantys verslai deda daug pastangų lojalumo sistemos vystymui bei ieško atsakymų, kaip suprasti pirkėjų poreikius, kaip pritaikyti jiems aktualius pasiūlymus, kaip kartą pirkusį klientą paversti prekių ženklo ambasadoriumi.

Lojalumas vis mažėja

Lojalumo tyrimai rodo, kad gyventojai vis mažiau yra ištikimi prekių ženklams. Jie tarsi prioretizuoja gerą vartotojišką patirtį, tad jeigu kliento patirtis prasta ar pradeda prastėti, jis tiesiog ima ieškoti naujų prekių ženklų. Šį nuolatinį geresnės apsipirkimo patirties ieškojimą skatina ir nuožmi prekybininkų konkurencija, kuri jaučiama ne tik tarp vietinių verslų.

„Vis stipresnes pozicijas užimanti elektroninė komercija visą pasaulį tarsi sujungė į vieną rinką, ištrynė geografines sienas tarp šalių. Tad gyvenant Lietuvoje, be rūpesčių galima užsisakyti prekių iš Italijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų – todėl klientas turi itin didelį pasirinkimą, kur apsipirkti. Todėl esminė lojalumo programų užduotis yra ne parduoti, bet užtikrinti pačią geriausią kliento patirtį“, – pristato Vytautas Romeika, šešias elektronines parduotuves Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Todėl, anot jo, vienas veiksmingiausių bei efektyviausių būdų didinti klientų lojalumą yra tinkamas turimų duomenų panaudojimas. Itin svarbu jiems suteikti personalizuotą bei aktualų pasiūlymą, pasiekiantį klientą jam patogiu metu.

„Vis greitėjant gyvenimo tempui, žmonės vertina sprendimus, leidžiančius jiems sutaupyti laiko. Todėl ir įmonių kuriamos lojalumo programos neabejotinai turi lengvinti jiems kylančius iššūkius, taupyti laiką, trumpinti prekių ir paslaugų paieškos ciklą. Svarbiausia galvoti apie vartotojų patirtį bei kaip įmonės kuriamas produktas gali jį pasiekti būtent tada, kada labiausiai reikia“, – kalba V. Romeika.

Skiriasi nuo nuolaidų programos

Sektini pasauliniai pavyzdžiai rodo, kokiomis kryptimis ir Lietuvos verslams reikėtų koncentruotis vystant savo lojalumo programas.

„Svarbu suvokti, kad lojalumo ir nuolaidų programos yra du skirtingi terminai. Jei pastaroji fokusuojasi į visiems klientams bendras akcijas, kurios nepriklauso nuo vartotojo ištikimybės, pirkinių vertės ir apsipirkimų istorijos, tai stiprios lojalumo programos privalumas – progresinės naudos. Tai skatina ilgalaikių santykių su prekių ženklu kūrimu, o ne pasinaudojimą epizodine nuolaida“, – akcentuoja V. Romeika.

Jis pataria gilintis ne į įsivaizduojamą ar numanomą, tačiau į faktinį klientų elgesį ir jų poreikius. Pagal realius duomenis reikėtų kurti dinaminius pirkėjų segmentus bei kiekvienam jų siūlyti unikalias vertes. Taip pat svarbu visus šiuos procesus kiek įmanoma labiau automatizuoti.

Evoliucionuoja kartu su technologijomis

Lojalumo programos yra neatsiejama rinkodaros dalis, todėl evoliucionuojant technologijoms, evoliucionuoja ir pačių lojalumo programų tendencijos.

„Lojalumo programose vis dažniau integruojamos „blockchain“ technologijos, leidžiančios dalintis naudomis bendroje lojalumo programos dalyvių sistemoje. Taip pat kuriamos dirbtiniu intelektu varomos lojalumo programos, kurios identifikuoja kliento gyvenimo ciklą ir automatiškai pateikia jam labiausiai tinkančius pasiūlymus. Dar keli šiuo metu dažnai plačiai įmonių vystomi lojalumo programų atnaujinimai – tai skaitmeninių-mobilių piniginių bei žaidybinių elementų integracijos“, – vardija V. Romeika.

Jo teigimu, įmonės turi siekti klientui pasiūlyti kuo platesnes lojalumo programos naudas bei užtikrinti paprastesnį naudojimą. Todėl itin svarbu, kad ta pati lojalumo sistema galiotų visuose įmonės pardavimų kanaluose – tiek perkant internetu, tiek prekes užsakant telefonu, el. paštu, tiek fizinėse parduotuvėse. Šį žingsnį prieš kelis mėnesius žengė ir „Senukai“, pristatę naują vieningą lojalumo programą „Smart Net“.

„Nuolat investuojame į naujausius sprendimus, siekdami prisitaikyti prie klientų poreikių. Su komanda aktyviai dirbame stiprindami įmonės pozicijas vystant daugiakanalę prekybą Baltijos šalyse. Siekiame užtikrinti nenutrūkstamą kliento kelionę viso pirkimo proceso metu bei nuolat gerinti apsipirkimo patirtį“, – sako „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Orientacija į sklandžią kliento kelionę

Šiais laikais kliento apsipirkimo kelionė yra persipynusi tarp internetinės ir fizinės prekybos, tad migruodami tarp kanalų, vartotojai tikisi atlikti užsakymą ten, kur jiems patogiausia tuo metu. Ši galimybė lengvai ir sklandžiai judėti tarp skirtingų aplinkų suteikia pridėtinių verčių pirkėjams.

„Klientams patogu lyginti panašias prekes ir skaityti vartotojų atsiliepimus internete, nors jie yra fizinėje parduotuvėje. Arba paanalizavus prekės savybes elektroninėje parduotuvėje, ją įsigyti fizinėje. Prekybininkų tikslas – užtikrinti kliento nenutrūkstamai sklandžią kelionę per įvairius prekybos kanalus bei sudaryti jam sąlygas įsigyti prekes tada ir tokiu būdu, kaip jam patogiausia, bei tomis pačiomis sąlygomis“, – apibendrina V. Romeika.

Jo teigimu, dar vienas svarbus tikslas plėtojant lojalumo programą – jos skaitmenizavimas. Todėl galimybė lojalumo kortelę „turėti“ savo telefone supaprastina nuolaidų kortelės naudojimą. Taip lengviau patikrinti savo pirkinių istoriją, aktualią sau informaciją bei individualius pasiūlymus – o tai gerina vartotojų patirtį.

Šiandien prekybininkai jau dirba naujoje realybėje, kurią padiktavo COVID-19 pandemija. Ankstinamas prekių užsakymas iš importo šalių, investuojama į vidinius logistikos sprendimus, kad internetu užsisakyti pirkiniai pirkėjus pasiektų be trikdžių.

„Pandemija ne tik išaugino paklausą elektroninėje prekyboje, bet ir pakoregavo klientų lūkesčius. Dabar užsisakius pirkinį internete klientams svarbi kiekviena minutė. Todėl atidarėme naują Baltijos šalių rinkai aptarnauti skirtą logistikos centrą Latvijoje ir investavome į sprendimus, kurie leis sparčiau organizuoti pirkinių komplektavimą bei jų atidavimą siuntų pristatymo tarnyboms“, – sako „Kesko Senukai Digital“ logistikos vadovas Kęstutis Statulevičius.

Dabar užsisakius pirkinį internete klientams svarbi kiekviena minutė. Todėl atidarėme naują Baltijos šalių rinkai aptarnauti skirtą logistikos centrą Latvijoje ir investavome į sprendimus.

Naujas logistikos centras dirba didesniu pajėgumu ir gali apdoroti beveik dvigubai didesnį užsakymų kiekį nei iki šiol, todėl ir pirkinių pristatymas klientams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagreitės. Taip pat elektroninių parduotuvių „Senukai“ ir „1A” pirkėjams bus galimybė prekes atsiimti tiesiai iš sandėlio.

Logistikos vadovas Kęstutis Statulevičius / Kesko Senukai Digital nuotr.

Didėja ir prekių asortimentas

Naujojo logistikos centro vieta Latvijoje pasirinkta dėl geografiškai patogios vietos aptarnauti visas tris Baltijos šalis. 5.700 kv. metrų ploto sandėlis išsinuomotas Rygos „Rumbula“ logistikos parke.

„Didelį prioritetą skyrėme asortimento didinimui, nes dabar galime sandėliuoti apie 50 tūkst. skirtingų pavadinimų prekių. Naujame sandėlyje yra du kartus daugiau saugojimo vietų stelažuose ir net penkis kartus daugiau vietų lentynose nei naudojomės iki šiol. Tai leidžia turėti platesnį asortimentą ir pakankamą atsargų kiekį, kad pirkėjams nieko nepritrūktų“, – pažymi K. Statulevičius.

Logistikos centre bus laikomos ir komplektuojamos ne tik namų statybai ar remontui būtinos medžiagos, bet ir buitinė technika, baldai, apdailos, elektronikos, laisvalaikio ir kitos prekės, kurių galima įsigyti elektroninėse parduotuvėse „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

Keičiamas pirkinių užsakymo modelis

Anot K. Statulevičiaus, nauji apribojimai patekti į fizines parduotuves skirtingose Baltijos šalyse lemia skirtingą pirkėjų reakciją. Svarbu greitai reaguoti į valdžios institucijų priimtus sprendimus ir būti pasiruošus pasitelkti papildomus resursus: žmogiškuosius, logistinius, technologinius. Todėl naujame logistikos centre „Kesko Senukai Digital“ keičia ir užsakymų komplektavimo modelį.

„Iki šiol samdydavome išorinius tiekėjus, kurie atlikdavo užsakymų komplektavimo paslaugas, bet po kelių nesėkmingų pasirinkimų nusprendėme šias operacijas perimti į savo rankas. Tai mums leis greičiau reaguoti į nenumatytas aplinkybes, nebebūsime priklausomi nuo trečiųjų šalių resursų ir darbo principų ir, svarbiausia, galėsime klientams užtikrinti visą efektyvią tiekimo grandinę“, – teigia logistikos vadovas.

Siekiant sumažinti vėluojančių užsakymų skaičių, persikėlimas į naują sandėlį įvykdytas vos per kelis mėnesius. Per šį laikotarpį praktiškai „nuo nulio“ suformuota nauja sandėlyje dirbančių žmonių komanda.

K. Statulevičius neslepia, kad konkurencija dėl logistikos centro darbuotojų yra labai arši. Ištisą̨ parą veiksiančiame naujame sandėlyje Latvijoje dabar dirba apie 100 darbuotojų. Artėjant didžiosioms metų šventėms planuojama į pagalbą laikinai pasitelkti papildomus darbuotojus.

„Vartotojų poreikiai ir rinka juda vis trumpesnių ir konkretesnių pristatymo terminų link, todėl ieškome ir automatizacijos sprendimų, kurie leistų paruošti užsakymą kaip įmanoma greičiau kuo didesnei asortimento apimčiai“, – ateities planus apibendrina logistikos ekspertas.

„Nuolat stiprindami ir pildydami savo komandą, susidūrėme su iššūkiu rasti patyrusių programavimo specialistų, todėl nusprendėme įsteigti mokymų akademiją, kurios tikslas – paskatinti peržengti ribas, kurios trukdo pradėti karjerą iki šiol nišine laikomoje el. prekybos srityje“, – sako vienas iš akademijos sumanytojų, „Kesko Senukai Digital“ IT vadovas Giedrius Rimkus.

Specialistus medžioja visi

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, programuotojų specialybė labai paklausi, tačiau el. prekybos srityje besispecializuojančių specialistų trūksta, nes aukštosios mokyklos jų paruošia per mažai ir be praktinių įgūdžių. Prognozuojama, kad vien per artimiausius 2 metus šių darbuotojų paklausa išaugs dar bent 20 procentų.

Todėl iniciatyvos ėmėsi viena iš el. prekybos lyderių Baltijos šalyse pripažįstama įmonė „Kesko Senukai Digital“, šią vasarą duris atvėrusi 6 perspektyviems specialistams. Jie 3 mėnesius prisidės prie realių el. prekybos programavimo projektų.

„Rinkoje matome specialistų poreikį, kuris tik augs, nes elektroninės prekybos platformų daugėja ir įgūdžiai su jomis dirbti bus būtini. Įsteigtoje akademijoje jaunuosius talentus moko mūsų įmonės programavimo profesionalai, puikiai išmanantys šią sritį – tai viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur galima gauti tokio aukšto lygio praktinių žinių“, – aiškina G. Rimkus.

Jo teigimu, įmonė nuolat ieško su „Ruby“ programavimo kalba dirbančių IT specialistų, posistemių (angl. back-end) programuotojų. Dideliu privalumu laikoma, jei aplikuojantys kandidatai turi patirties dirbti su žiniatinklio (angl. front-end) programavimu.

El. komercijos srityje besispecializuojantys programuotojai padeda spręsti labai svarbius verslo iššūkius. Kaip ir visiems el. prekybos kanalams, kurie pritraukia didelį klientų srautą, svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad naršymas el. parduotuvėje būtų sklandus ir nestrigtų.

„Kitas iššūkis – patenkinti besikeičiančius el. prekybos verslo poreikius ir įgyvendinti projektus laiku, realiai įvertinti IT projektų įgyvendinimo galimybes, trukmę ir kainą“, – pasakoja G. Rimkus.

Į praktiką orientuoti mokymai

Akademijos dalyvių paieškai pasitelktas ne vienas darbuotojų atrankos kanalas: naudotasi rekomendacijomis, partnerių „Vilnius Coding School“ bei „Coding Academy“ kontaktų tinklais, vertintos kandidatūros per socialinį tinklą „LinkedIn“ ir įprastus darbo skelbimus.

Kaip nurodo akademijos partneriai „Vilnius Coding School“, greitai kintanti verslo aplinka verčia sparčiai augančias įmones ieškoti originalių būdų, kaip prisitraukti perspektyvius specialistus. Jų neradus, vis dažniau stengiamasi juos užsiauginti patiems.

„Savo kasdienėje veikloje matome, kad darbuotojų pritraukimo ir ugdymo iniciatyvas savarankiškai įgyvendinančios įmonės dažnai sulaukia didesnės sėkmės. Taip laimi visi – perspektyvūs jauni specialistai įgauna ne tik naujausių žinių, bet ir praktinės patirties bei svarbių įgūdžių, kurių reikės darbinėje veikloje“, – nurodo „Vilnius Coding School“ vadovė Julija Rimšelė.

G. Rimkaus teigimu, spartesnį akademijos dalyvių tobulėjimą leidžia užtikrinti, kad teorinės žinios bus iškart pritaikomos praktikoje: „Akademijos dalyviai nuo pradžių dirba su realiomis praktinėmis užduotimis, kurios svarbios el. parduotuves valdančios įmonės veikloje.“

El. komercijos akademijos mokymų programa suskirstyta moduliais, kurie padės tobulėti perspektyviems ir motyvuotiems pradedantiesiems programuotojams.

„Mokymų metu akademijos dalyviai išmoks bazinius programavimo el. komercijoje principus, dirbs su programavimo kalbomis, susipažins su įmonės veiklos specifika, įgaus vertingų žinių, įgyvendins realius el. prekybos projektus ir taip prisidės prie įmonės sėkmės“, – pasakoja „Kesko Senukai Digital“ IT vadovas.

Įvairi patirtis

Iš viso El. komercijos programavimo akademijoje šiuo metu mokosi 6 absolventai, tačiau tapti šio šešetuko nariu nebuvo paprasta. Iš pradžių visi norintieji studijuoti akademijoje turėjo pereiti kelių etapų atranką.

G. Rimkaus teigimu, atrenkant projekto dalyvius didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į jų motyvaciją, norą mokytis ir augti, taip pat į bendravimo gebėjimus.

„Vertinome ir komunikavimo įgūdžius, nes programuotojo darbas neatsiejamas nuo bendravimo su kolegomis ir projektų vadovais. Vadovavomės principu, kad svarbiau ne geras specialistas, o geras komandos narys“, – pasakoja IT vadovas.

Į akademiją studentai susirinko iš labai skirtingų sričių. Tarp praktikantų pateko ne vien informatikos patirties turintys studentai, bet ir teisę ar biochemiją studijavę jauni žmonės. Keli akademijos dalyviai pristigę naujų iššūkių per karantiną ėmėsi savarankiškai mokytis programavimo kalbų, naudojamų el. prekybos platformose.

Dalis dalyvių jau buvo baigę tarptautinius programavimo pagrindų kursus „Le Wagon“, išbandę mokymus moterų persikvalifikavimą skatinančioje programoje „Women Go Tech“ , išklausę Vilniaus technologijų mokymo centro paskaitas.

Perspektyvų tik daugės

Kaip pasakoja G. Rimkus, pandemija ypač paspartino el. prekybos įmonių plėtrą. Karantino metu fizinėms parduotuvėms sustabdžius arba apribojus savo veiklą, prekyba internetu vyko nenutrūkstamai. Pandemijos sąlygoms švelnėjant, el. prekybos apimtys išliko didesnės nei prieš pandemiją, daug žmonių priprato ir toliau pirks internetu.

„Pandemija privertė iš naujo įvertinti pirkimo internetu privalumus. Elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių sričių, kuri tik stiprės ir augs, todėl specializacija šioje srityje bus didelis privalumas“, – pasakoja IT vadovas.

Jo teigimu, įgiję programavimo el. komercijos srityje įgūdžių, akademijos absolventai taps darbo rinkoje itin paklausiais specialistais, o panorus persiorientuoti į kitą sritį, tai padaryti nebus sunku.

Ateityje į Elektroninės komercijos akademiją planuojama pakviesti daugiau perspektyvių pradedančiųjų programuotojų.

Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių. Įmonė per pirmąjį karantiną pasamdė 100 naujų darbuotojų, antrojo karantino metu prie įmonės prisijungė dar 54 nauji darbuotojai.

Pašnekovės teigimu, daug pokyčių atnešusi COVID-19 pandemija darbuotojus ir darbdavius išmokė naujų įgūdžių, kurie, tikėtina, pasibaigus karantinui taps kasdienybe.

Didesnis lankstumas

S. Bružaitė pasakoja, kad per pandemiją išryškėjo dvi naujo darbo ieškančių kandidatų grupės. Jos abi pasižymėjo ypač išaugusiu lankstumu tiek dalyvaujant atrankose, tiek pradėjus dirbti.

„Pirmąją grupę sudarė žmonės, skubiai ieškoję naujo darbo ir pajamų šaltinio. Ši grupė labai išaugo dėl sumažėjusio užimtumo, pavyzdžiui, maitinimo, viešbučių ar turizmo sektoriuose. Naujokai buvo ypač lankstūs ir nusiteikę išmokti jiems naujų dalykų per palyginti trumpą laiką“, – teigia ji.

Kita kandidatų grupė – žmonės, turėję pastovias pajamas, bet ieškoję naujų iššūkių: „Tokie kandidatai seniai norėjo save išbandyti perspektyvioje elektroninės prekybos srityje, tačiau prireikė pandemijos, kad pasiryžtų tai padaryti. Jų aukšta motyvacija ir lankstumas taip pat nustebino“, – pasakoja S. Bružaitė.

Solveta Bružaitė

Įvedimo planas – geram startui

Pradėjus karjeros etapą naujoje darbovietėje, kiekvienam naujokui labai svarbus aiškus, konkretus ir greitai į naują darbą bei kolektyvą padedantis įsilieti įvedimo planas.

„Pandemijos metu pradėjusiems dirbti ofiso naujokams greičiau įsitvirtinti naujame kolektyve padeda suplanuoti susitikimai su patyrusiais kolegomis, nuolatinis ryšio palaikymas, darbo analizė ir patogūs darbo įrankiai, leidžiantys sklandžiai dirbti nuotoliniu būdu bei palaikyti ryšį su komanda“, – teigia S. Bružaitė.

Tuo tarpu elektroninės prekybos sandėliuose prekes atrenkantiems ir pakuojantiems specialistams sėkmingą pradžią naujame darbe garantuoja informatyvūs mokymai naujoje darbo vietoje, patyrusio darbuotojo pagalba bei nuolatinis palaikymas, klaidų analizė.

Aiški ir pastovi komunikacija

Administracijos vadovė pastebi, kad pirmojo karantino metu darbuotojai tikėjosi pastovios komunikacijos, susijusios su COVID-19 pandemija.

„Rudenį daugeliui mūsų darbuotojų sugrįžus į visišką nuotolinio darbo režimą, ypač išaugo komunikacijos su kolegomis ir vadovais svarba, kokybiškas grįžtamasis ryšys apie savo atliktą darbą ir pasiektus bendrus įmonės rezultatus“, – patirtimi dalinasi S. Bružaitė.

Ji prognozuoja, kad net ir pasibaigus pandemijai, aiški ir reguliari komunikacija išliks vienu būtiniausių ramsčių kiekvienoje organizacijoje, o ryšį su darbuotojais darbdaviai kurs vis originalesnėmis formomis ir įvairesniais kanalais. Darbuotojai taip pat turės proaktyviau komunikuoti ir dažniau rodyti iniciatyvą, norėdami būti išklausyti ir išgirsti.

Mišrus darbas

S. Bružaitė prognozuoja, kad pasibaigus pandemijai daugelis organizacijų liks prie mišraus darbo modelio, kai bus dirbama tiek iš biuro, tiek iš namų pagal asmeniškai patogų grafiką.

Jos teigimu, vienam specialistui darbus puikiai atlikti gali sektis ir iš sodybos, o kitam, pavyzdžiui, gyvenančiam nedideliame bute su mažais vaikais, visgi patogiau dirbti biure, kur darbo erdvė bei darbotvarkė yra aiškiai apibrėžtos.

„Daugeliui kasdienybe taps ne tik darbas nuotoliniu būdu, bet ir personalizuotas darbo laikas. Iš besikeičiančios aplinkos matome, kad svarbiausia yra pasiekti gerų rezultatų ir iškeltų tikslų, o susitarimas dėl darbo sąlygų gali būti individualus kiekvieno darbuotojo atžvilgiu“, – apibendrina „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė.

Rakauskai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami leidimo įgyvendinti tarpusavio sandorį. Jį įgyvendinus, abu investuotojai atskirs verslus, kurie iki šiol valdyti bendrai. Sandorio vertė neskelbiama.

Pasak investuotojų, verslo valdymo modelis keičiamas, siekiant tolimesnės efektyvios verslo plėtros.

„Turime ambicingų planų visose mūsų verslo srityse ir jie gali būti įgyvendinti, tik išgryninus atsakomybes, aiškias savarankiškas investicijų kryptis ir sukūrus efektyvius verslo valdymo modelius“, – sako Artūras Rakauskas.

18 metų „Kesko Senukų“ grupei vadovaujantis Artūras Rakauskas dvigubina grupėje turėtą akcijų kiekį iki 50 proc. Kitos grupės akcijos toliau lieka strateginio partnerio – Suomijos korporacijos „Kesko“ rankose. Grupė „Kesko Senukai“ apima didžiausio Baltijos šalyse ir Baltarusijoje statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą, taip pat elektroninę prekybą vystančią kompaniją „Kesko Senukai Digital“.

Tuo tarpu „Senukų“ grupės įkūrėjui Augustinui Rakauskui po sandorio priklausys 100 proc. akcijų nekilnojamojo turto kompanijose „Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, kurios valdo prekybos centrus „Mega“, „Banginis“, kitus nekilnojamojo turto objektus, nuomoja patalpas „Kesko Senukams“ ir kitiems prekybininkams.

Investuotojų sandoris apima ir kitus bendrai valdytus verslus.

Augustinas Rakauskas perima radijo stoties „Žinių radijas“ akcijas. Jis taip pat lieka vienvaldžiu sveikatingumo ir poilsio centro „Harmony Park“ savininku.

Artūrui Rakauskui po sandorio priklausys 34,5 proc. akcijų Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijoje „Danpower Baltic“, taip pat 46 proc. akcijų „Tamo“ grupėje, kuri vysto populiariausią Lietuvoje elektroninį dienyną „Tamo“.