„Manau, kad biudžetas logiškas, ir tie pasiūlymai yra gana normalūs“, – pirmadienį po koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė politikas.

Anot jo, Laisvės frakcija vertina Vyriausybės pastangas koreguojant kitų metų biudžeto projektą.

„Mes vertiname Vyriausybės pastangas pakoreguoti biudžetą. Man atrodo, kad tos korekcijos leidžia sakyti, jog (kelias – BNS) Vilnius-Utena pajudės iš mirties taško ir rekonstrukcija vyks, neformalaus ugdymo krepšeliui bus skirta daugiau ir tai leis daugiau vaikų lankyti būrelius. Šįryt Vyriausybė pritarė dar keletui biudžeto patobulinimų, kai kurie yra ir mūsų registruoti. Man atrodo, tie žingsniai yra racionalūs ir logiški“, – teigė V. Mitalas.

Mes vertiname Vyriausybės pastangas pakoreguoti biudžetą.

 

„Kaip rytoj dėliosis balsavimas, pasitarsime dar su frakcija, nenoriu nieko anonsuoti ir informuosime“, – pridūrė jis.

Lapkritį Vyriausybė pritarė, kad Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai papildomai būtų skiriama 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai numatoma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant  lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės duomenimis, iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.

Taip pat 3,5 mln. eurų papildomai pridėta švietimui, iš kurių didžioji dalis – 3 mln. eurų – teks neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.

Valstybės biudžetą Seimas ketina priimti antradienį.

Numatomas jo deficitas siekia Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Tikslas yra, kad biudžetas būtų patvirtintas kiek įmanoma anksčiau. Be abejo, po atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, bet nelaukiant gruodžio vidurio, kad ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos galėtų planuoti savo veiklą, pirkimus, programas ir taip toliau“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Norkūnas.

Pasak jo, planuojama, kad Vyriausybė 2024 metų biudžeto projektą Seimui pateiks iki spalio 6 dienos. Tačiau ar biudžetas bus priimtas iki gruodžio vidurio, priklausys nuo Seimo valios.

„Pati mintis yra tokia, kad kuo anksčiau parengsime, tuo didesnis užtikrintumas. Jeigu didelių batalijų Seime nebus, tikėtina, kad prezidentas biudžeto įstatymą gali pasirašyti gerokai anksčiau nei istoriškai“, – teigė G. Norkūnas.

2023 metų biudžeto projektui Vyriausybė pritarė pernai spalio 7-ąją, o spalio 11 dieną jis buvo pateiktas Seimui, kuris jį  priėmė lapkričio pabaigoje, o ne gruodžio viduryje, kaip anksčiau buvo įprasta. Prezidentas Gitanas Nausėda biudžeto ir su juo susijusius mokesčių įstatymus pasirašė gruodžio 1-ąją. 

Pasak finansų viceministro, 2024 metų biudžeto rengimo ciklo naujovės – jau birželį numatomi asignavimų valdytojų pasitarimai Finansų ministerijoje bei rugsėjį – su premjere.

„Pasitarimai Finansų ministerijoje, kurie duos užtikrintumą asignavimų valdytojams. Antras dalykas, pasitarimai su ministru pirmininku (rugsėjį – BNS), kurie iš principo ir bus tikrosios derybos dėl priemonių, dėl pažangos priemonių“, – sakė G. Norkūnas.

Pasak jo, liepą–rugpjūtį nustačius maksimalius asignavimų limitus jų valdytojai jau galės planuoti kitų metų biudžetą.

„Asignavimų valdytojai jau galės planuotis savo kitų metų biudžetą. Pagrindinės pozicijos, pagrindinės išlaidų grupės iš principo bus jau žinomos. Nepaisant to, kad 2024 metų biudžeto įstatymas dar nebus priimtas, bet asignavimų valdytojai jau turės užtikrintumą dėl didelės biudžeto dalies finansavimo bei pritarimo“, – teigė G. Norkūnas.

Peržiūrėti šių metų biudžeto kol kas neplanuojama

G. Norkūnas teigė, kad dar šiemet Seimui pritarus bankų solidarumo įnašui didėtų išlaidos gynybai.

„Tikėtina, Seimui priėmus šį solidarumo įnašo įstatymą, šios srities išlaidos bus didesnės jau šiemet, nes pagal projektą numatytas mokėjimas kas ketvirtį, tai mes jau ir šiemet gautume tam tikrą sumą“, – teigė G. Norkūnas.

Anot viceministro, šių metų biudžeto peržiūrėti kol kas neplanuojama.

„Biudžetas yra vykdomas, truputėlį anksti daryti toli siekiančias išvadas, bet kai kur yra ir pajamų perviršiai, ir išlaidų sutaupymai, bet pernelyg anksti, kad galima būtų daryti toli siekiančias išvadas“, – teigė G. Norkūnas.

„Vienas dalykas, ką galiu pasakyti, priežasčių ar ketinimų peržiūrėti biudžetą neturime“, – pridūrė jis.

G. Norkūno vertinimu, šiemet planuotas 4,9 proc. nuo BVP biudžeto deficitas turėtų būti mažesnis.

Planuoja išsamesnius trejų metų biudžeto rodiklius

Pasak G. Norkūno, šiuo metu rengiamomis Biudžeto sandaros įstatymo pataisomis numatoma įtvirtinti taisykles, kurių pagrindu būtų tvirtinami išsamesni trejų metų biudžeto rodikliai.

„Nors faktiškai ilgą laiko tarpą mes kalbėdavome apie trejų metų biudžetą, bet ką realybėje reiškė antrų–trečių metų biudžetas – tai tiesiog Seimas savo nutarimu patvirtindavo tų metų pajamas ir išlaidas. Kitaip sakant, porą rodiklių patvirtina ir mes tai vadiname biudžetu“, – teigė G. Norkūnas.

„Mūsų tikslas iš tiesų planuoti trejų metų biudžetus su vienodu detalumu – tai bus pilnaverčiai biudžetai, o ne tik iš projekcijų išeinantys pajamų ir išlaidų skaičiai“, – pridūrė finansų viceministras.

Pasak jo, šiemet planuojama patvirtinti 2025–2027 metų detalesnius biudžetus. 

Pasak G. Norkūno, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai numato ir galimybę asignavimų valdytojams išlaidas perkelti į kitus metus.

„Tam, kad asignavimų valdytojai žinodami, kad nespėjo panaudoti pinigų tam, kam reikia, pinigus naudodami tam, kam tik gali, kad jų neprarastų, kad nebūtų tęsiama tokia praktika, bus galimybė tam tikromis sąlygomis asignavimus perkelti į sekančius metus“, – teigė G. Norkūnas.

Iki šiol įregistruotos dvi dešimtys pasiūlymų, kuriuos teikia ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir keli Seimo nariai iš valdančiųjų liberalų ir Laisvės frakcijos. 

Grupė Seimo narių, dirbančių Ekonomikos komitete, tarp kurių yra ir jo pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius, turizmui prašo 10 mln. eurų: 2 mln. eurų atvykstamojo turizmo skatinimui ir 8 mln. eurų – turizmo rinkodarai.

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos atstovės ir Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė ir jos narė Morgana Danielė siūlo didinti šalpos pensiją sunkios negalios žmonėms, ją įgiję sukakus 24 metams ir iki tol neturėję minimalaus darbo stažo.

„Sodros“ duomenimis, tai aktualu 403 asmenims, tam reikėtų iki 895 tūkst. eurų.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo padidinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį iki 25 eurų ir vietoj 17 mln. eurų numatyti 22,4 mln. eurų. Tai, pasak jos, leistų šiuo krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų.

Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis valstybės biudžete ieško beveik 11 mln. eurų: Šilutės rajono Uostadvario kaimo apžvalgos bokšto statybai jis prašo 1,5 mln. eurų, tiek pat – polderiams, dar 7,9 mln. eurų – kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožų asfaltavimui.  

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, išrinktas į Seimą Trakų- Vievio apygardoje, siūlo Vievio laisvalaikio ir poilsio centrui įkurti numatyti 0,5 mln. eurų. Tiek pat prašo ir kitas socialdemokratas – lėšų, anot jo, reikia Rokiškio rajono savivaldybės tarnautojų atlyginimų koeficientams padidinti.

Anksčiau BNS rašė, kad daugiau kaip 12 mln. eurų vertės pasiūlymus pateikė Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus, į Seimą išrinktas Molėtų-Širvintų apygardoje, beveik 1 mln. eurų pagal socialdemokratų sąrašą į Seimą patekęs Gintautas Paluckas.

Marių apygardoje išrinkta „valstietė“ Ligita Girskienė prašo 16,8 tūkst. eurų, taip pat šiai frakcijai  priklausantis Kuršo apygardoje išrinktas Antanas Vinkus prašo 249 tūkst. eurų, o grupė Seimo narių iš opozicijos ir keli liberalai siūlo rasti 1 mln. eurų Preilos krantinės rekonstrukcijos projekto parengimui bei pirmajam darbų etapui. 

Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.

„Su institucijomis, pagrindiniais komitetais bei Vyriausybės vadove suderinom ankstesnį biudžeto priėmimą šiemet, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip atrodys atlyginimų, pensijų augimas ir kokie laukia mokesčiai“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Majauskas.

„Biudžetas bus priimtas ne gruodžio viduryje, kaip būna įprasta, kas, mano supratimu, nėra iki galo atsakinga ir solidu, kai likus vos kelioms savaitėms visuomenė nežino, ko tikėtis, tai šiuo atveju biudžetą planuojame priimti lapkričio 22 dieną“, – pridūrė jis.

Anot parlamentaro, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadų bus laukiama iki spalio 31 dienos, o Vyriausybė biudžetą planuoja Seimui pateikti spalio 11 dieną.

Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybę reikia kurti trimis kryptimis – stiprinant saugumą, mažinant socialinę atskirtį ir kuriant inovatyvią ekonomiką, teigiama Prezidentūros pranešime.

„Išlaidų didinimas gynybai ir sienos apsaugai, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas, spartesnis pensijų didinimas, minimalios algos augimas ir atlyginimų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, intensyvesnis finansavimas moksliniams tyrimams – visa tai biudžete numatyti žingsniai kuriant gerovės valstybę. Juos žengiame išlaikydami suvaldomo dydžio fiskalinį deficitą“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo vertinimu, 2022 metų biudžetu yra siekiama įgyvendinti rugsėjo mėnesį politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl švietimo. Taip pat svarbu, kad kitų metų biudžeto įstatyme pirmą kartą šalies biudžetavimo istorijoje galima pamatyti kokybinius viešųjų paslaugų pagerėjimo rodiklius.

G. Nausėda pabrėžė, kad kitų metų Seimo pavasario sesijoje tikisi ryžtingų pasiūlymų iš mokesčių ekspertų grupės, suburtos prie Finansų ministerijos.

„Pasiūlymai ekspertų grupei yra pateikti. Reikia mokestinių sprendimų, kurie pagaliau padarytų mūsų mokesčių sistemą teisingesnę. Mokesčių reforma taip pat neįsivaizduojama be socialiai atsakingo žaliojo kurso ir be ekonomikos našumo didinimo veiksmų“, – tvirtino G. Nausėda.

Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kitais metais auga neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis. Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas. 

Daugiausiai išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų), ekonomikai (3,343 mlrd. eurų), švietimui (2,1 mlrd. eurų), bendroms valstybės paslaugoms (1,783 mlrd. eurų), sveikatai (1,562 mlrd. eurų), gynybai (1,298 mlrd. eurų).

Valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. 

Kitų metų valstybės iždas priimtas už balsavus 71 parlamentarui. Projektą palaikė valdančiosios koalicijos atstovai ir „valstietis“ Antanas Vinkus iš opozicijos.

Keturi Seimo nariai iš Darbo frakcijos susilaikė, likę opozicinių frakcijų politikai balsavime nedalyvavo.

Po balsavimo konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Paulius Saudargas padėkojo opozicijos atstovams, balsavusiems už.

„Noriu padėkoti tiems keliems opozicijos atstovams, kurie labai valstybiškai pasielgė ir parėmė šį  biudžetą“, – tvirtino K. Masiulis.

„Tikrai nelengva buvo priimti biudžetą, nors jis tikrai dosnus“, – teigė P. Saudargas. 

Balsavime nedalyvavo 14 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, devyni Lietuvos regionų frakcijos atstovai, 13 socialdemokratų, 20 „valstiečių“.

Balso už biudžetą taip pat neatidavė keturi valdantieji konservatoriai: du ministrai Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas bei Vytautas Juozapaitis ir Žygimantas Pavilionis.

Visi valdantiesiems priklausančių Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai balsavo už.

„Tikiu, kad biudžetas yra toks, kuris atliepia ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas, ir tikiu, kad jis prisidės prie struktūrinių pokyčių, kurie numatyti Vyriausybės programoje“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad tai yra svarbus biudžetas, nes didės žmonių pajamos, o tai labai svarbu augant kainoms, kad žmonių perkamoji galia nemažėtų.

„Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – skaičiavo jis.

Pasak jo, biudžete 500 mln. eurų numatyta medikų, mokytojų ir statutinių pareigūnų atlyginimams – jie padidėtų vidutiniškai apie 100 eurų „į rankas“. Dar 500 mln. eurų skirta pensijų didinimui – jos vidutiniškai augs maždaug 50 eurų.

Parlamentaro teigimu, minimalios algos ir neapmokestinamųjų pajamų didinimui numatyta 100 mln. eurų ir todėl mažiausias pajamas gaunantieji papildomai gaus vidutiniškai po 65 eurus. 

„Tai ne šios Vyriausybės ar šio Seimo nuopelnas, tai augančios ekonomikos rezultatas“, – tvirtino M. Majauskas. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad augant ekonomikai 4 proc., didės fiskalinis deficitas iki 3,3 proc. BVP.

Pasak jo, Vyriausybės suplanuotos išlaidos nepadengtos ilgalaikėmis tvariomis pajamomis.

A. Butkevičius prognozavo, kad nevykdant biudžeto pajamų plano, gali tekti biudžetą perskirstyti.

„Darbiečių“ frakcijoje dirbantis Artūras Skardžius tikino, kad valdantiesiems nederėtų girtis, kad asignavimai jautrioms sritims didės.

„Didėja vos keliais procentais, kai infliacija, tikėtina, viršys 10 proc. ir praris visą numatytą biudžeto prieaugį“, – tikino parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas apgailestavo, kad biudžete drastiškai apkarpytas finansavimas ekonomikos transformacijos strateginius uždavinius turinčioms įgyvendinti sritims.

Pasak jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai asignavimai kitas metais mažėja 400 mln. eurų, o Energetikos ministerijai – 54 proc.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė kitų metų biudžetą pavadino socialiai jautriu ir atsakingu.

Kitąmet daugumai šalies gyventojų pajamos augs, nes didėja neapmokestinamosios pajamos (iki 460 eurų), minimali alga (iki 730 eurų), įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis (iki 181 euro). Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.

2022 metais didės akcizai alkoholiui ir rūkalams.  

Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 3,3 proc.  Bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai ir nelegaliai migracijai iš Baltarusijos suvaldyti.

Taip pat numatomas didesnis skolinimosi limitas, kad valstybė pasiskolintų pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.

Daugiausiai išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų), ekonomikai (3,343 mlrd. eurų), švietimui (2,1 mlrd. eurų), bendroms valstybės paslaugoms (1,783 mlrd. eurų), sveikatai (1,562 mlrd. eurų), gynybai (1,298 mlrd. eurų).

Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet valstybės pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – punktu mažiau negu šiemet.

Vaizdo įrašas:

Atnaujinto biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.

Patobulinto biudžeto projektas viešai kol kas dar nėra paskelbtas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) lapkričio pabaigoje nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Atskirai nebuvo svarstomi ir komitetų siūlymai.

BFK Vyriausybei tik nubrėžė gaires, kur reikia papildomo finansavimo, bet konkrečių sumų nenurodė. Papildomo finansavimo, pavyzdžiui, gali sulaukti mokslas, bibliotekų fondai, aukšto meistriškumo sportas, Šaulių sąjunga, kai kurios už mokesčių surinkimą atsakingos institucijos.  

Didesnis finansavimas taip pat siūlomas Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai,  atsižvelgiant į Astravo atominės elektrinės grėsmes, savivaldai – kompensacijoms už šildymą, o taip pat Sausio 13-osios memorialui prie Seimo bei Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams.

Pirminiame projekte buvo numatyta, kad valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. iki 16,481 mlrd. eurų. Tuomet planuoja, kad bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

„Šiame biudžete, nors jis deficitinis ir tai yra šiokia tokia problema, mes sugebame suderinti keletą labai svarbių tikslų. Viena vertus, yra galimybės pakankamai ženkliai indeksuoti tas pajamas, kurios priklauso nuo biudžeto, ar tai būtų pensijos, ar pajamos, kurias gauna biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kita vertus, tuo pačiu metu mes stabilizuojame skolos augimą ir įgyvendiname keletą svarbių dokumentų, tokių kaip nacionalinis susitarimas (dėl švietimo ir mokslo finansavimo didinimo – BNS)",  – pridūrė ji.

Premjerė skeptiškai vertino opozicijos kritiką, kad kitų metų biudžete dalis išlaidų nėra užtikrinamos stabiliais pajamų šaltiniais.

„Kai tuo pačiu metu opozicija sako, kad nėra suplanuoti tvarūs pajamų šaltiniai ir suplanuotos per mažos išlaidos, aš į tokius priekaištus turiu sunkumų atsakyti. Dar kartą pabrėžiu, ateinančių metų biudžetas yra deficitinis ir tai reiškia, kad nors pajamų augimas pagal ekonomikos projekcijas yra pakankamai ženklus (...), vis dėlto reikia turėti mintyje, kad tas išlaidų augimas turėtų būti valdomas“, – tvirtino premjerė.

„Ir mano supratimu, jis yra valdomas toks, koks turėtų būti šiomis aplinkybėmis, nes ekonomika vis dar išlieka didelio neapibrėžtumo sąlygomis“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad planuojamas kitų metų 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas yra ties viršutine Mastrichto kriterijų riba.

„Prisimenant tai, kad 2023 metais visos Stabilumo ir augimo pakto išlygos bus atšauktos, bent jau toks yra labai aiškus signalas, aišku, jeigu nebus kažkokių nenumatytų aplinkybių, (...) vadinasi, visoms valstybėms narėms reikės grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir siekti subalansuotų viešųjų finansų“, – aiškino I. Šimonytė.

Jis teigimu, 2023-2024 metais biudžeto pajamų didėjimą, kuris priklausys nuo ekonomikos augimo, reikės labai aiškiai derinti su išlaidų didėjimu.

„Ne paslaptis ir tai, kad Vyriausybė siūlys tam tikrų pajamų priemonių ateinančių metų pavasario sesijoje svarstyti, dalis jų yra susijusi su žaliąja darbotvarke ir galbūt ne tiek siekia biudžetą papildyti, kiek sukurti finansinius instrumentus ir paskatas tam, kad keistųsi žmonių judėjimo principai ir pasirinkimai“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

„Taip pat nekilnojamojo turto mokesčiai, dėl kurių, manau, savivaldybės jau pačios nuspręs, kiek nori tai padaryti savo papildomų pajamų šaltiniu, nes galvojame apie savivaldybių savarankiškumą šituos klausimus sprendžiant, aišku, įstatymo nustatytose ribose“, – sakė premjerė.

„Taigi, tų pasiūlymų bus, aš tiesiog su smalsumu žiūrėsiu, kaip opozicija juos palaikys“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, kitų metų biudžete numatytas lėšų pandemijos valdymui mažėjimas yra natūralus, nes šių metų biudžete dalį šių lėšų sudarė verslo ir darbuotojų parama.

„Per šiuos metus jau atsirado vakcinos, atsirado kiti veiklos kontrolės būdai, verslai jau gali veikti, kai kurie, tiesa, su galimybių pasais, dėl tos priežasties išlaidos, kurios kitais metais yra suplanuotos ir susijusios su kovido tikslais, yra medicininės, taip pasakysiu. Tai yra medikų priedai dėl didesnio darbo krūvio, taip pat toks išlaidos, kurios bus reikalingos testams, vakcinoms ir medicinos priemonėms, susijusioms su kovido situacijos valdymu“, – teigė I. Šimonytė.

Anot jos, specialaus ekonominės paramos paketo 2002 metų biudžete nėra, nes Vyriausybė neturi planų nustatyti tokius apribojimus, už kuriuos verslui ir gyventojams reikėtų mokėti kompensacijas.

Pasak frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, dėl to nukentės paprasti žmonės – valdantieji neatsižvelgė į darbiečių siūlymus didinti vaiko pinigus ir valstybės tarnautojų koeficientus, kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir vidurinei klasei bei kitus didelės įtakos kiekvienai šeimai galinčius turėti siūlymus.

„Mūsų neįtikina valdžios sprendimai ir būsimų metų biudžetas, kad iš balos išlipsime sausi. Į nuolatines frakcijos pastabas, kad dabartinį pensijų didinimą, NPD kėlimą ar simbolinį vaiko pinigų kėlimą jau apkandžiojo infliacija, taip ir liko neatsakyta. Biudžete numatytas pajamų ir kainų kilimas neproporcingas, infliacija auga, o priemonių jai suvaldyti nenumatoma. Tenka apgailestauti, kad šįsyk sužaidė valdančiųjų ambicijos – net matydami, kad opozicijos siūlymai yra geri, dėmesio jie tam neskyrė. Diskusijų imitacija buvo nebloga, tačiau tik tiek“, – mano frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.

Pasak jo, vienas aktualiausių klausimų – valdančiųjų siūlymai dėl NPD, kurie užribyje palieka vidurinę klasę. Jei būtų įsiklausyta į Darbo partijos frakcijos siūlymą, atlyginimai kiltų ne tik minimalią algą gaunantiesiems. Pasak V. Fiodorovo, kiek daugiau uždirbantiems atlyginimai į rankas būtų padidėję keliasdešimčia eurų, tačiau valdantieji nusprendė, kad NPD reikia didinti tik tiems, kurie uždirba mažiau, nei siekia vidutinis atlyginimas.

„Deja, į mūsų siūlymą didinti NPD ir vidurinei klasei atsižvelgta nebuvo. Taigi šiems žmonėms teks didesnė mokesčių našta. Manau, kad tai yra neteisinga, nes visi mes sumokame mokesčius – ir tie, kurie gauna vidutines pajamas, ir tie, kurie gauna mažesnes. Valdantieji pasielgė neteisingai, mūsų pasiūlymas buvo logiškesnis, prasmingesnis ir atlieptų visų gyventojų, kurie dirba, uždirba ir moka mokesčius, lūkesčius“, – pastebi frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Parlamentaro nuomone, biudžetas nėra visiškai blogas – kartu su juo priimama nemažai įstatymų, gerinančių padėtį šalyje, mažinančių skurdą. Darbo partijos frakcija tuos sprendimus palaikė.

Dalį tų sprendimų Darbo partija siūlė daugiau nei dešimtmetį, pavyzdžiui, sparčiau didinti minimalią algą. „Džiaugiamės, kad net ir dešinieji, kurie dėl to mums klijavo įvairiausias etiketes, pagaliau suprato, kad tai ne tik galima, bet ir būtina padaryti. Tačiau biudžetas ir jį lydintys projektai palieka daug klaustukų, apie kuriuos būtina kalbėti ir kuriuos, tikimės, valdantieji ištaisys biudžetui grįžtant iš Vyriausybės“, – sako V. Gapšys.

Anot jo, pirmiausia tai – milžiniškos rezervų eilutės, kurių bendra suma gerokai perkopia milijardą eurų. Pasak parlamentaro, nesugebėjimas šių lėšų priskirti realioms programoms atima iš parlamento galimybę įvertinti tų pinigų nukreipimo tikslingumą. Frakcija mano, kad įžengiant į trečiuosius pandemijos metus „nebepadoru prisidenginėti pandemijos neprognozuojamumu ar nežinojimu, kiek pinigų bus išleista vakcinoms“.

„Niekas neneigia tų išlaidų poreikio, bet iš Vyriausybės mes tikimės situacijos kontrolės, o ne plaukimo pasroviui“, – teigia V. Gapšys.

Anot jo, jei išlaidos sveikatos sektoriui šiomis dienomis suprantamos, tai visiškai nepaaiškinama pažangos priemonių eilutė, kurioje yra daugiau kaip 900 mln. eurų.

„Dar ir šiandien nėra jokio tikslumo, tad jaučiamės taip, tarsi vietoje torto gautume maišą miltų su paaiškinimu, kad tortas iš jų bus be galo skanus. Gal ir taip, bet šiandien to garantuoti niekas negali.

Taigi nors valdantieji šį projektą giria, o Darbo partijos frakcija įžvelgia tam tikras geras tendencijas, akivaizdu, kad perkant prekę už daugiau kaip 16 milijardų eurų, brokas neturi badyti akių. Todėl šiandien grąžiname Vyriausybei šį vis dar brokuotą produktą tobulinti ir tikimės, kad Seimą jis pasieks kur kas geresnės būklės“, – teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.