Gražina:

– Nevairuoju, tai man nelabai ir rūpi. Na, taip, vyras vairuoja, automobilis varomas dujomis. Bet nežinau net modelio. Nieko nežinau apie naują mokestį. Nebijau aš tų mokesčių. Dyzelinu varomos mašinos net nepirkčiau. O jei už dujomis varomą būtų imamas 40 eurų mokestis, gal nėra taip daug?

Evaldas:

– Turiu mašiną ir, aišku, "dyzelinę". Tikrai bus labai brangu. Na, teks ieškoti alternatyvų. Gal teks ir automobilį pakeisti? Atsinaujinsime.

Margarita:

– Man atrodo, kad per daug brangiai. Gal tas mokestis ir galėtų būti, bet tik ne tokio dydžio. Čia tai jau tikrai per daug. Nesąmonė. Iš kur tam žmogui paimti pinigų? Valdžia tik ir žiūri, iš kur ką paimti. O iš kur paimsi, jei ne iš "biednų" žmonių?

Simona:

– Aš pati nevairuoju ir su tokiais dalykais nesu susidūrusi. Manau, kad tie, kurie turi automobilius, prieštarautų šiam mokesčiui. Kol kas dar negalvoju, bet niekas nežino, gal ateityje reikės automobilio ir teks mokėti mokesčius. Šiuo metu šis mokestis man nėra aktualus.

Gintas:

– Taršos mokestis, kiek skelbiama, turėtų būti vienkartinis, mokamas įsigyjant mašiną. Bet aš jau turiu automobilį. Man labiau priimtina nuomonė yra ta, kad mes, pildami degalus, jau sumokame taršos mokestį. Įvairiausi akcizai, kuriuos renka valstybės, turėtų būti panaudojami aplinkosaugai. Tačiau išaiškinimo, kaip tiksliai bus panaudotas šis mokestis, piliečiams niekas nedavė. Mano galva, tai yra apiplėšimas. Eilinį kartą valdininkams trūksta pinigų, ir sugalvojami štai tokie mokesčiai. Nemanau, kad tai išspręs taršos problemas. Diskusijų su visuomene nebuvo, niekas neaiškino situacijos.

Leonas:

– Neskaičiavau, kiek man kainuotų. Bet kokia finansinė našta žmogui yra blogis, bet jei pinigai bus panaudojami geram dalykui, tada gerai. Pasakymas, kad baudomis ar mokesčiais nieko neišspręsime, yra neteisingas. Vien mokesčiais ir vien baudomis nieko neišspręsime. Bet jei yra tam tikras nusižengimas, turi būti ir ne tik bauda. Šiuo atveju ekologinis mokestis yra skirtas ne tik ekologijai. Aš suprantu, kad šis mokestis turėtų labiau atgrasyti nuo senų ir taršių automobilių. Pamažu jis turės įtakos, bus mažiau senų automobilių perpardavinėjimo, jie greičiau išnyks.

Vieni klaipėdiečiai įsitikinę, kad nustatytų taisyklių privalu laikytis, o kiti mano, jog iš tokių kovų su besikaitinančiomis dailiosios lyties atstovėmis užsienio kurortuose tik pasijuoktų.

Aleksejus:

– Jei jauna ir graži – tegul deginasi. Bet jei rimtai, tai moterims yra skirtas specialus ruožas. Juk Melnragėje yra bendrasis pliažas. Kodėl joms būtinai ten reikia? Yra įrengti moterų, bendrieji ir net vyrų bei nudistų paplūdimiai. Visiems – pagal norus ir poreikius.

Eugenijus:

– Nuogas moteris varyti iš pliažo? Be abejo, o kaip kitaip? Grožėtis jomis? Na, gal ne. Bendrajame pliaže – nuogos moterys? Tegul jos eina į moterų paplūdimį. Nudistai taip pat renkasi tik ten, kur jiems nustatyta. Mes gyvename Lietuvoje, o ne Nicoje. Gal ir norime Nicoje gyventi, bet kol kas neišeina.

Milda:

– Nuogoms moterims yra skirtas moterų pliažas. Manyčiau, jog yra sudarytos visos sąlygos, jei jos nori jaustis laisvai ir degintis nuogos. Juk tai jos gali daryti moterų pliaže. Galbūt ne visiems yra priimtina stebėti nuogus žmones. Ateina šeimos su vaikais, ir kur dėtis? Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip jaučiasi mūsų visuomenė. Mes dar nesame Vakarai.

Edmundas:

– Nuogas moteris reikėtų vyti į moterų pliažą. Ar tai būtų įmanoma Saudo Arabijoje? Kiek kartų tokioms galvą nukirstų? Jei kas nors sakys, kad tai blogas pavyzdys, pasidairykime po Latvijos, Lenkijos, Norvegijos ar Baltarusijos pliažus. Nėra priimtini tokie dalykai. Niekur nėra parašyta, kad gatve gali eiti vien tik su kelnėmis. Aš juk negaliu per miestą pereiti be aprangos, kaip šios moterys. Tuoj pat prisistatytų Kristinos Vintilaitės vadovaujamas skyrius ir nubaustų mane. O jos juk yra viešoje vietoje. Ir visiškai nuogos.

Audrius:

– Dviprasmiška situacija. Bet pasaulyje niekas taip audringai nereaguoja. Daugelyje šalių esu pastebėjęs, jog į tai žiūrima tolerantiškai, įsiterpia jos į bendrą kontekstą ir niekam netrukdo. Net Ukrainoje teko matyti be liemenėlių besideginančias moteris ir niekas jų nevijo, negėdijo. Visi tai priimama tolerantiškai.

Aušra:

– Man atrodo, kad pirmiausia moterų pliažą reikėtų sutvarkyti. Aš lankausi moterų, ne šiame pliaže, kur vyksta kovos. Tačiau galvoju, jog į tų moterų norus vertėtų įsiklausyti. Moterų pliažas iš tiesų yra per toli. Senyvo amžiaus gyventojoms jis sunkiai pasiekiamas pėsčiomis. Antras momentas, kurį visi pamiršta, – nuošaliame moterų pliaže gal jos jaučiasi nesaugios? Kasmet apie jį ratus suka iškrypėlių būriai. O čia, bendrajame pliaže, renkasi suaugusios ir pagyvenusios moteriškės, jei kokia bėda, lengviau pagalbą prisišaukti. Tikėtina, kad jos neišsikrausto dėl tam tikrų motyvų, kurių niekas nenori girdėti. Gal aptverti jį reikėtų? Pažymėti kažkaip? O gal moterų pliažą artėliau atkelti? Šių moterų net su bizūnu nebeišvysime. Vadinasi, reikia ieškoti kompromiso.

Klaipėdiečiai skatinami prisidėti kuriant ateities miesto judumo planus.

Ketvirtadienį 14 val. Kultūros fabrike įvyks pirmasis Klaipėdos darnaus judumo plano rengėjų ir gyventojų susitikimas.

Skelbiama, kad renginio metu gyventojai bus supažindinami su darnaus judumo plano tikslais, metodika ir rengimo eiga.

Plano rengėjai apskrito stalo diskusijų metu išklausys miestiečių lūkesčius bei aptars esamą miesto judumo situaciją, vyraujančias problemas, identifikuos „karštuosius“ taškus.

Renginyje dalyvaus ne tik minėto plano rengėjai – jungtinė komanda „Pupa – strateginė urbanistika“, „Civitta“ ir VGTU miestų planavimo mokslo institutas, bet ir uostamiesčio darnaus judumo plano komiteto nariai bei savivaldybės administracijos specialistai.

Numatomas parengti dokumentas turės numatyti nemažai įvairių priemonių, kurios ateityje miestui padės judėti darniai.

Jau anksčiau skelbta, kad darnaus judumo planas apims tiek pėsčiųjų eismą, aplinkos pristaikymą žmonėms su negalia, įvairių rūšių viešąjį transportą, vandens transportą, elektromobilių infrastruktūrą ir pan.