Ligoninėse pacientų skaičiai dabar niekur nėra tokie dideli, kokie buvo prasidėjus dideliam snygiui lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje, kai vien per parą apsilankydavo per šimtas gyventojų.

„Tikrai ne daugiau, žmonės susitaikė su sniegu, elgiasi atsargiai. Pasitaiko viena kita trauma, susijusi su slydimu, bet nėra ypač daug. Laukiame atlydžio ir pašalimo, o tada jau bus. Bet taip, kaip buvo gruodžio pradžioje, nėra“, – sakė Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja Rūta Juškaitė.

O Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vadovė Dovilė Černiauskienė tikino, kad pacientų, į ligoninę atgabentų dėl patirtų kaulų lūžių, vis dar daug.

„Šimto nesiekia, bet apie 50 per dieną, kai budi mūsų ligoninė, būna. Pirmadieniais ir trečiadieniais veža į kitą ligoninę. Jei pacientai patys gali ateiti, juos taip pat priimame. Antradienį buvo mūsų diena, tad per tą dieną apsilankė iš viso apie 90 žmonių, iš jų 50–60 – dėl traumų“, – teigė D. Černiauskienė.

Anot jos, dauguma susižaloja tiesiog paslydę eidami taku ar gatve.

„Kiek dirbu Priėmimo skyriuje, kiekvienais metais, kai atšyla, traumų būna ypač daug, bet į priekį nieko prognozuoti nenorime“, – kalbėjo D. Černiauskienė.

Specialisčių teigimu, traumų pasitaiko įvairių – nuo dilbių, blauzdų kaulų lūžių iki šlaunikaulių, kaklo lūžių. Jas patiria įvairiausio amžiaus žmonės.

Jis teigia, kad turi patikimų duomenų apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.

„Problema yra auganti, turiu pakankamai patikimus duomenis (...). Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą ir šitaip palikti situacijos tikrai negalima“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą.

A. Vaitkus sakė, kad nuo to laiko iš darbo ligoninėse išėjo mažiausiai 50 gydytojų, kito personalo.

Tuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga komentare BNS nurodė, jog dalis darbuotojų iš ligoninės išėjo dar pernai gruodį, o pagrindinė to priežastis – pensinis amžius ir geros išmokos dėl reorganizacijos.

„Per visas tris sujungtas ligonines dėl minėtų priežasčių iš darbo išėjo 68 darbuotojai, daugiausiai – iš buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Reorganizavus įstaigas paaiškėjo, kad būtent toje pačioje minėtoje ligoninėje buvo 247 laisvi etatai, iš kurių – beveik 100 gydytojų“, – teigė J. Sąlyga.

Anot jo, rugsėjį ir rugpjūtį į ligoninę dirbti ateis per dešimt jaunų gydytojų.

Pasak A. Vaitkaus, iki šiol nėra aišku, ar naujoji ligoninė iš Vyriausybės sulauks žadėtų šimtamilijoninių investicijų Priėmimo skyriui įrengti ir kitoms reikmėms, pinigai žadėti svarstant pertvarką.

„Man yra labai didelis noras, kad būtų aiškiai pasakyta, kiek ir kokia dalimi iš valstybės pusės bus prisidėta (...) Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas, nes priimdami sprendimus praėjusių metų vasario 17 dieną atiduoti Klaipėdos universiteto ligoninę mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Tai tada klausimas retorinis – kam mes darėme tų ligoninių jungimą, jeigu buvo pažadas kuo skubiau pradėti tvarkyti, padaryti gerą priėmimo skyrių, o aš žinau, kad jokie projektai nepradėti rengti“, – pridūrė jis.

Klaipėdos meras sakė tai jau aptaręs su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, bet iš jo išgirdęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių lėšų nežadėjo.

„Ministrui sakiau (...), bet apie jokius šimtus milijonų – ministras mane patikino – kalba iš ministerijos pusės kaip ir nėjo“, – sakė A. Vaitkus.

Jo teigimu, balsuojant už ligoninių sujungimo projektą Klaipėdos taryboje tuometinė valdančioji koalicija numatė, kad investicijos sieks iki 250 mln. eurų.

„Balsuodami mes tikėjomės, kad tokie sprendimai bus ir mes buvome skatinami kuo greičiau priimti sprendimą, nes jūs neteksite lėšų. Kolegos, kurie tuo metu buvo daugumoje, mus tikino, kad kalba vyksta apie 200–250 milijonų eurų“, – sakė A. Vaitkus.

J. Sąlygos teigimu, finansiniai nuostoliai buvo „užprogramuoti dėl buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš pat reorganizaciją 2022 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padidintų atlyginimų koeficientų.“

Anot ligoninės direktoriaus, šiemet vasarį Sveikatos apsaugos ministerijai pristatyta preliminari pajamų ir išlaidų sąmata, su pirmojo ketvirčio rezultatais supažindinti Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir ministerija bei Klaipėdos universitetas.

„Šių metų pirmojo ketvirčio finansinis rezultatas buvo neigiamas 3 mln. eurų. Su nerimu laukiame pusmečio rezultatų, kuriuos jau turėsime rugpjūčio viduryje“, – tvirtino J. Sąlyga.

Jis pridūrė darantis žingsnius siekiant stabilizuoti situaciją – sudarytas taupymo planas, atsisakyta nebūtinų išlaidų, peržiūrėtos besidubliuojančios pareigybės, sumažinta administracija.

Spalio pradžioje šiai gydymo įstaigai turėtų pradėti vadovauti konkursą laimėjęs kardiologas Audrius Šimaitis.

Tie politikai, kurie palaiko Klaipėdos siekį turėti savo universiteto ligoninę (klinikas), dažnai nepagrįstai yra kaltinami, kaip stumiantys procesą buldozeriu. Aš manau, kad būtent jie, siekdami geriausio klaipėdiečiams, medikams ir Klaipėdos regionui, susiduria su ypatingu atvirkštiniu buldozeriu – milžiniškų dešimtmečius menančios sveikatos priežiūros sistemos atstovų ir jiems prijaučiančių politikų ir biurokratų pasipriešinimu.

Yra didžiulis noras paskandinti klausimą diskusijose ir procedūrose, nepaisant to, kad diskutuojama jau ne vieną dešimtmetį.

Priminsiu, Klaipėdos miesto meras viešai pažadėjo nesabotuoti ir nevilkinti proceso, kuomet Klaipėdos miestas gavo Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą perleisti valstybei Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šio pasiūlymo pagrindu, apjungiant Klaipėdos Jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos Reabilitacijos ligonines, būtų steigiamas naujas klinikų tipo darinys ir Klaipėdos miestą, pacientus bei medikus pasiektų milžiniškos sveikatos priežiūros sistemai reformuoti skirtos lėšos, kurios pirmiausia būtų skirtos procesų, technologijų ir darbo sąlygų tobulinimui.

Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir jo komanda, mano galva, elgiasi priešingai, nepriklausomai nuo to, kokią žinią pasauliui transliuotų. Dažnai girdžiu sakant: „Mes palaikome siekį, bet...“. Visuomet sakau, kad tokio tipo sakinių konstruktuose viskas, kas eina prieš žodį „bet“ – negalioja. Velnias slypi detalėse, todėl turime stebėti žingsnius ir susidaryti tikrąjį vaizdą:

– Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams jau užregistravus sprendimo projektus, atliepiančius ministerijos pasiūlymus, meras subūrė darbo grupę išanalizuoti galimybėms ir pateikti pasiūlymams, t. y. iš esmės parengti sprendimo projektui, kuris jau parengtas ir registruotas;

– sprendimo projektas buvo pasiųstas svarstyti į keturis komitetus – visuose juose buvo bandoma klausimo netraukti į darbotvarkes, taip siekiant jo neapsvarstyti. Tikrai nepaskutinį vaidmenį šiame procese suvaidino mero komandos nariai;

– visais įmanomais būdais iki pat šiandien yra reikalaujama klausimo nesvarstyti šio ketvirtadienio miesto tarybos posėdyje, kuriame bus svarstomas ir miesto strateginis veiklos planas bei biudžetas – jame yra užprogramuojama dabartinės universitetinės ligoninės renovacija už mažiausiai 12 mln. eurų, neabejoju, galutiniame variante, iš miesto biudžeto lėšų, kad ir kaip būtų bandoma tai slėpti. Tarybos narius bandyta klaidinti ir itin kruopščiai parengtu procesu – teigiant, kad šiais metais plane užfiksuojama, esą nereikšminga, tik kelių šimtų tūkstančių suma, tačiau susietai planuojant projektavimo ir rangos darbus, kad pradėtas procesas jau nesustotų.

Ką darė palaikantys pokyčių poreikį? Bandė vesti procesą – kalbėtis, ieškoti atsakymų, telkti palaikymą prieš atvirkštinį buldozerį. Nepaisant to, kad sprendimo projekto kurį laiką nebuvo leista pristatyti komitetuose, galiausiai klausimas buvo sėkmingai pristatytas ir sulaukė palaikymo net 3-juose iš 4 miesto tarybos komitetų. Kultūros, švietimo ir sporto komitetas klausimo pristatymo išgirsti nepanoro.

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas surengė diskusiją, skirtą parodyti universiteto pasirengimą dalyvauti klinikų steigimo procese (kiek anksčiau tokiam žingsniui pritarimą išsakė tiek KU Senatas, tiek KU Taryba). Nepaisant to, kad ligoninių vadovai kaltina mus nesikalbant su medikų bendruomene, prieš posėdį KU Rektorius gavo raštą, kuriame, atstovaujant bendruomenėms, visų trijų ligoninių vardu atsisakoma dalyvauti susitikime. Džiaugiuosi, kad posėdyje visgi dalyvavo apie 80 žmonių, tarp kurių – Klaipėdos Respublikinės ligoninės atstovai bei vienos Klaipėdos universitetinės ligoninės profsąjungos atstovai.

Surengtas ir išplėstinis posėdis visai miesto tarybai, kur Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai iš įvairių sričių išsamiai pristatė visą procesą ir stengėsi atsakyti į tarybos nariams kylančius klausimus. Merui dalyvavimas tokiame susitikime nepasirodė svarbus.

Užtat jau kitą dieną po posėdžio buvo registruotas alternatyvus sprendimo projektas, kurio kitaip, nei skirto vilkinti procesui, niekaip įvardyti negalėčiau: perleisti dalininko turtines ir neturtines teises, tačiau galutinį sprendimą dėl perleidimo priimti visai kitame miesto tarybos posėdyje, kuriame pritartume reorganizacijos sąlygų, su nemažu lūkesčių sąrašu, projektams. Kitaip tariant – pritarti, bet nepritarti. Arba galbūt pritarti kada nors.

Kartais pagalvoju, ar gali būti baisiau? Ir tuomet prisimenu, kad Klaipėdoje išrinkta Seimo narė Ligita Girskienė, kartu su kolegomis Seime, vis dėlto pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad atsakytų sau į klausimą, ar Klaipėda tikrai gali turėti universiteto ligoninę (klinikas) su Klaipėdos universitetu priešakyje.

Tai pasirodo, kad baisiau būti gali. Tai žaidimas, kuriame krenta paskutinės kaukės. Jei turėsite laiko peržvelgti pastarųjų poros savaičių posėdžius, neabejoju, pamatysite tai, ko nesitikėjote.

Nepaisant to, tikiu, kad miesto tarybai pakaks išminties ir tvirtybės jau šį ketvirtadienį priimti reikalingus sprendimus, todėl kviečiu visus nelikti abejingais ir stebėti procesus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas paskelbė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą, Klaipėdos miesto savivaldybės merą ir Tarybos narius, Vakarų Lietuvos regiono gyventojus.

„Pastaruoju metu kai kurie politikai – Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina Vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse klinikose. Apgailestaujame dėl neteisingai kai kurių asmenų skleidžiamos informacijos ir jos naudojimo kitais, ne pacientų naudai skirtais tikslais.

Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines (antrinį ar tretinį lygį). Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose.

LSMU Kauno ir VU Santaros klinikose koncentruojamos ypač sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos – organų transplantacija, didelės apimties nudegimai, kūdikių operacijos, labai sudėtingos ir retos kraujo bei kitos onkologinės ligos, įkurti labai retų ligų referentiniai centrai. Juose dabar gydomi ir bus gydomi ateityje visos šalies pacientai. Steigti dar trečią šių profilių diagnostikos bei gydymo centrą nei ekonomiškai, nei finansiškai netikslinga.

Aukščiausio lygio paslaugų teikimo klausimas Vakarų Lietuvos gyventojams svarstytas Klaipėdos miesto daugiaprofilinių ligoninių vadovų konsultacinėje taryboje. Vadovai dar kartą aptarė ir įvertino kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriose nurodyti aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo profiliai bei realiai suteiktos paslaugos (suteiktų paslaugų ataskaitos). Kiekvienos ligoninės vadovas informavo apie aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo apimtis, statistinius duomenis, kiek suteikta aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų nuo visų suteiktų aktyvaus gydymo paslaugų skaičiaus per 2021 metus:

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 88 proc.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 76 proc.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 81 proc.

Klaipėdos vaikų ligoninėje 25 proc.

Mes, ligoninių vadovai, patvirtiname, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto ligoninėmis jau keli dešimtmečiai užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas pastoviai tobulina.

Teikiame ir tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių neteikia kitos šalies ligoninės, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos. Todėl iš esmės pritardami įstatyminei nuostatai, kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas ligoninės steigėjų, atkreipiame Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Tarybos narių bei visuomenės (pacientų) dėmesį į tai, kad tolesnę ligoninių pertvarką reikia vykdyti tik gerai išanalizavus tokios pertvarkos poveikį medikams bei kitiems ligoninių darbuotojams, miesto bei regiono gyventojams.

Dabartinę sveikatos priežiūros reformą planuojama vykdyti 2022–2024 metais, 2024 metais numatytos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl bet koks skubėjimas ne tik nėra būtinas, bet ir gali sukelti neprognozuojamas pasekmes gyventojų sveikatos priežiūrai, ypač esant labai įtemptai padėčiai, susijusiai su COVID-19 pandemija.

Užtikriname, kad pacientai gauna ir gaus visas reikalingas skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos miesto ligoninėse“, – skelbiama tekste.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patvirtino, kad šiuo metu jo vadovaujamoje ligoninėje gydoma 82 COVID-19 pacientai.

Lyginant su rugpjūčio 17 d. duomenimis, kai KUL buvo gydoma 107 sergantys COVID-19 pacientai, iš jų – 18 Reanimacijos skyriuje,  vakarykščiai skaičiai gerokai mažesni.

Tačiau medikai džiaugtis dar neskuba.

„Tai dar nieko nereiškia, negalime tvirtinti, kad sergančiųjų sumažėjo, veikiau jų skaičiai stabilizavosi. Be to, dar Klaipėdos apskrities ligoninėje šiuo metu guli 34 ir Kretingos ligoninėje 24 COVID-19 pacientai, taip pat Klaipėdos vaikų ligoninėje gydomi penki koronavirusu sergantys vaikai ir keturios mamos“, – patvirtino V.Janušonis.

Visiems ligoniams diagnozuota delta atmaina.

Tarp gydomų KUL iš 82 pacientų yra 11 paskiepytų nuo koronaviruso, kitose ligoninėse skiepytų ir neskiepytų ligonių santykis panašus.

Šiuo metu serga keturios KUL medikės, viena jų – gydytoja rezidentė, kitos trys – slaugytojos.

„Gera naujiena ta, kad jau nuo pirmadienio pradėsime skiepyti medikus trečiąja doze“, – patvirtino V.Janušonis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis situaciją uostamiestyje įvardijo kaip santykinai ramią.

Anot jo, ligoninei tenkantis krūvis yra gana didelis ir vis auga – įstaiga jau atnaujino visų skyrių darbą, pradeda ir planinę veiklą.

V.Janušonio žiniomis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiuo metu gydoma daugiausia žmonių tarp visų miesto ligoninių.

Nors kartais pasitaiko, kai per parą neužfiksuojama nė vieno naujo koronaviruso atvejo, tačiau sergančiųjų dar yra, čia gydoma daugiau nei pora dešimčių užsikrėtusiųjų. Su virusu kovoja ir 12 medikų.

Anot vyriausiojo gydytojo, dalis jų – beveik pasveikę, tikimasi, kad šią savaitę septyni medikai jau bus patvirtinti kaip nugalėję virusą.

Į įprastą ritmą žengia ir kitos gydymo įstaigos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga teigė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje gydoma daugiau nei 200 pacientų, infekuotųjų koronavirusu tarp jų nėra.

Nuo šios savaitės numatyta teikti planinę stacionarinę pagalbą, konsultacijas, ribotai ir atsargiai veiklą ketina pradėti ir Planinė jūrininkų sveikatos tikrinimo komisija.

Su personalu, anot ligoninės vadovo, problemų nėra, į darbą grįžta nedarbingumo pažymas turėję žmonės.

Susirgimų prasme sausa iš koronaviruso pandemijos išlipusi Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip pat ims grįžti į senąjį darbo ritmą.

Ligoninės vadovas Darius Steponkus akcentavo, kad Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nebuvo nė vieno užsikrėtimo virusu atvejo tarp pacientų ar darbuotojų.

Anot direktoriaus, tai nebuvo stebuklas, tai – atsakingo ir sistemingo darbo pasekmė.

Vis dėlto D.Steponkus neslėpė, kad periodas, kai ligoninei reikėjo patenkinti viso regiono skubios pagalbos poreikį, buvo tikras išbandymas, tačiau jį pavyko išlaikyti.

Į prieš pandemiją buvusio darbo tempą ligoninė ketina grįžti atsargiai – planinės pagalbos teikimas bus atnaujintas nuo konsultacijų.

"Neprarandame budrumo. Pavyzdžiai rodo, kad per ankstyvas atsipalaidavimas gali turėti neigiamų padarinių", – akcentavo ligoninės vadovas.

Ministro ir jį lydėjusių bendrapartiečių Dainiaus Kepenio bei Algimanto Kirkučio susitikimas su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku bei kelių mieste veikiančių ligoninių vadovais užtruko kur kas ilgiau, nei buvo planuota.

Po jo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga nepasakė nieko naujo.

Kalbėtasi apie seną ketinimą optimizuoti ligonines ir prieš tai būtiną išspręsti teisinį dvigubo gydymo įstaigų steigėjų statuso klausimą.

Dar kartą užsiminta, kad optimizavus, tiksliau sakant, sujungus kelias ligonines, jų steigėjais lygiomis dalimis galėtų tapti miestas ir ministerija.

Pasirodo, svarstytas ir trečias variantas, kad tarp minėtų dviejų įsiterptų trečiasis steigėjas – universitetas.

Paklaustas apie galimą ligoninių jungimą, A.Veryga nenorėjo minėti konkrečių įstaigų, tačiau V.Grubliauskas prasitarė, jog esama noro sujungti Klaipėdos universitetinę ir Vaikų ligonines. Tačiau reikia tinkamai pagrįsti tokį žingsnį.

Galbūt būtent todėl po susitikimo su miesto meru ministras nuskubėjo į Vaikų ligoninę, kur ketino ją apžiūrėti ir susitikti su joje dirbančiais medikais.

Nuspręsta, kad darbo grupę, kurios užduotis būtų pasirūpinti būsimu optimizavimu, turėtų sudaryti uostamiesčio savivaldybės bei ministerijos darbuotojai.

Patikinęs, kad nesama tikslo mažinti ligoninių skaičiaus, ministras teigė, kad optimizavimo tikslas – ne taupymas. Siekiamybė yra suvienyti medikų pajėgas, kad jos būtų kiek galima labiau sutelktos ir dirbtų kuo didesniam pacientų patogumui.

Ministras prabilo ir apie skubios pagalbos centro sukūrimą Klaipėdoje, kad nelaimės atveju pacientai nebūtų vežiojami po skirtingas ligonines.

Miesto meras V.Grubliauskas įsitikinęs, kad toks centras negali laukti, kada bus išspręstas steigėjų klausimas, jis reikalingas miestui jau dabar.

2013-ieji Klaipėdos medicinos gyvenime didesniais skandalais nepasižymėjo. Uostamiesčio gydymo įstaigų vadovais liko tie patys asmenys, o didžiausio rezonanso sulaukė norimas optimizuoti neurochirurginių paslaugų teikimas uostamiestyje bei Klaipėdos sveikatos priežiūros centre vaikams skirtame vandens procedūrų komplekse drastiškai šoktelėjusios paslaugų kainos.

Postai – seniems vadovams

2013 m. pavasario pabaigoje prasidėję konkursai vyriausiųjų gydytojų vietoms užimti didesnių permainų neatnešė. Pagal įsigaliojusią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, kurie šias pareigas ėjo ilgiau nei 10 metų, nuo 2013 metų liepos 1 d. turėjo būti atleisti.

2013 m. liepos 1 d. uostamiesčio ir Palangos gydymo įstaigose su išrinktais ligoninių vadovais buvo pasirašytos naujos darbo sutartys.

Konkursai dėl gydymo įstaigų vadovų postų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, vyko keturiose pajūrio medicinos įstaigose: Klaipėdos jūrininkų, Respublikinėje Klaipėdos, Palangos reabilitacijos ligoninėse ir Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras".

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nugalėjo vienintelis į vadovo vietą pretendavęs Jonas Sąlyga.

Palangos reabilitacijos ligoninėje konkurse vyriausiojo gydytojo pareigoms dalyvavo keturi pretendentai, o laimėjo ilgametis įstaigos direktorius gydytojas Virginijus Biskys.

Organizuotas konkursas nebuvo sėkmingas 23 metus vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras" dirbusiam Zigmantui Paulauskui. "Palangos gintarui" vadovauti išrinktas vilnietis gydytojas Kęstutis Speičys.

Konkursą į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo vietą laimėjo dabartinis vadovas Romaldas Sakalauskas, nurungęs vienintelį konkurentą K.Speičį.

Sutartys liepą buvo pratęstos ir su konkursus laimėjusiais trijų Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžių ligoninių vyriausiaisiais gydytojais. Jais liko buvę įstaigų vadovai.

Klaipėdos universitetinei ligoninei penkerius metus vėl vadovaus Vinsas Janušonis, Vaikų ligoninei – Klaudija Bobianskienė, o Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui – Loreta Venckienė.

A.Bumblys – atleistas

2013 metų pradžioje kilęs triukšmas dėl skurstančio Klaipėdos priklausomybės ligų centro galiausiai turėtų atnešti teigiamų pokyčių. Savivaldybės valdoma įstaiga nuo kitų metų turėtų pereiti valstybės nuosavybėn.

Birželio mėnesio pradžioje Lietuvos chirurgų asociacija, vienijanti apie pusę tūkstančio šalies chirurgų, trejų metų kadencijai išrinko naują prezidentą. Juo tapo Vakarų Lietuvoje gerai žinomas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras prof. Artūras Razbadauskas. Asociacijos vairas vakarų Lietuvos medikams patikėtas pirmą kartą.

Spalio viduryje 10 metų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (TLK) vadovavęs Alfridas Bumblys liko be darbo. Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovybė priėmė sprendimą atleisti iš pareigų A.Bumblį, esą padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Salmoneliozės protrūkis

Didelio atgarsio visuomenėje susilaukė Klaipėdos lopšelyje-darželyje "Putinėlis" užfiksuotas salmoneliozės protrūkis.

Nustatyta, kad gegužės mėnesį įstaigoje 38 asmenų – 28 vaikų ir 10 darbuotojų – susirgimų priežastis buvo lopšelio-darželio maisto paruošimo skyriuje pagamintas salmonelėmis užterštas maistas.

Salmonelės buvo nustatytos vištų kiaušinių, kiaulės mentės ir kibiro, kuriame buvo laikoma omleto masė, mėginiuose.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai neeilinio patikrinimo metu įstaigoje nustatė nemažai maisto saugos ir higienos reikalavimų pažeidimų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Maisto įstatymo pažeidimus Klaipėdos lopšeliui-darželiui "Putinėlis" skyrė 12 tūkst. litų baudą.

Sumaištis dėl baseino kainų

Bene didžiausiu skandalu 2013 m. tapo Klaipėdos sveikatos priežiūros centre vaikams skirtame vandens procedūrų komplekse drastiškai šoktelėjusios paslaugų kainos. Šokiruoti vaikus į baseiną vedę tėvai piktinosi naujais įkainiais ir surengė protesto akciją.

Istorija prasidėjo liepos 2 d., kai Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė pasirašė įsakymą "Dėl kai kurių mokamų paslaugų kainų pakeitimo, naujų mokamų paslaugų teikimo ir jų kainų patvirtinimo".

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro atstovų teigimu, vaikams skirtų vandens procedūrų komplekso paslaugų kainos nuo liepos 8 d. išaugo, nes įstaigoje pasikeitė baseinų vandens keitimo tvarka, o stipriai padidėjusios sąskaitos vertė dirbti nuostolingai.

Centro atstovai priminė, kad seniau vanduo baseinuose būdavo keičiamas kartą per dieną, tačiau pavasarį Visuomenės sveikatos centro specialistams patikrinus įstaigos vykdomą veiklą ir radus pažeidimų, vandenį pradėta keisti po kiekvienos procedūros. Dėl šios priežasties paslaugų įkainiai buvo padidinti.

Specialistų teigimu, geriausias šios problemos sprendimo būdas – sumontuoti specialius valymo įrenginius.

Pagalba apskrityje – iš vieno centro

Spalio mėnesį uostamiestyje pristatyta Centralizuota budėtojų tarnyba, kuri koordinuos greitųjų medicinos ekipažų darbą visoje Klaipėdos apskrityje. Nuo šios datos į visos apskrities pagalbos prašančiųjų skambučius yra atsiliepiama tik uostamiestyje.

Greitosios medicinos pagalbos pertvarka Lietuvoje pradėta vadovaujantis buvusio sveikatos ministro Raimondo Šukio įsakymu.

Numatyta, kad iki lapkričio 1 d. kiekvienoje apskrityje, kurių šalyje yra 10, privalo likti tik po vieną centralizuotą dispečerinę. Tokia įkurta ir Klaipėdoje.

Trijuose tarnybos postuose įsteigta 15 pareigybių. Įranga, atlyginimų fondas ir programinės įrangos išlaikymas metams kainavo apie 1,2 mln. litų. Vėliau algoms ir technikos priežiūrai kasmet reikės apie 900 tūkst. litų.
Ši sistema leidžia greičiau nuvykti pas pacientą, kai šis šaukiasi pagalbos. Kaip ir anksčiau, norint išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, galima skambinti ne tik specialiaisiais telefono numeriais 03, 103, 033, bet ir bendruoju pagalbos telefonu 112.

Centralizuos neurochirurgiją?

Pernai nemažai diskusijų Klaipėdoje sukėlė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijos svarstytas siūlymas 2014–2020 m. optimizuoti neurochirurginių paslaugų teikimą. Norima skubią neatidėliotiną pagalbą teikti penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, o sudėtingą specializuotą pagalbą sutelkti tik Vilniaus ir Kauno neurochirurgijos klinikose.

Uostamiesčio medikų ir su medicina susijusių asmenų požiūris šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikina, kad nauja sistema Vakarų Lietuvos regiono gyventojams būtų žalinga: žmonės skubios pagalbos turėtų ieškoti ne savo mieste, o už kelių šimtų kilometrų, taip rizikuodami gyvybėmis.

Be to, medikai įtaria, kad  Kauno bei Vilniaus neurochirurgai galbūt nori užsitikrinti darbo krūvį, mat itin sustiprėjus neurochirurgijai uostamiestyje pacientai nebevažiuoja gydytis į didžiuosius miestus.

Kitų teigimu, Klaipėdoje teikiamos neurochirurginės paslaugos net keturiose ligoninėse nėra optimizuotos. Oponentai įsitikinę, kad geriau turėti vieną, bet labai stiprų insulto centrą Klaipėdoje nei kelis išbarstytus skyrius.