Klaipėdiečiai uostamiesčio vairą patikėjo politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderiui A. Vaitkui. Konservatoriaus Audriaus Petrošiaus populiarumas tarp klaipėdiečių buvo kone perpus mažesnis.

„Bet kokiu atveju, istorinis pasirodymas“, – BNS žurnalistams uostamiestyje sakė A. Petrošius.

„Jokio skausmo čia nėra, principas buvo parodyti, kad mes galime kovoti, kad jauni ryškūs žmonės gali rinktis ateitį ir turi pasirinkimą“, – pridūrė jis. A. Petrošius tvirtino pasirodymą rinkimuose vertinantis gerai.

Netrukus politikas išvyko pasveikinti A. Vaitkaus su pergale.

„Sveikinu su puikiu pasirodymu, linkime gerų darbų Klaipėdai, galite pradėti nuo pelėsio, kaip sakant, tvarkymo, bet norėtųsi, kad tie darbai būtų kuo labiau dideli. Linkiu visokeriopos sėkmės ir pats, kaip Seimo narys esu pasiruošęs bendradarbiauti ir ištiesti ranką, kad darbas klaipėdiečiams ir Klaipėdai būtų pastebimas“, – sakė A. Petrošius, atvykęs į A. Vaitkaus štabą.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Ačiū, viskas įrašyta. Dabar teks dirbti“, – atsakė A. Vaitkus.

V. Vaitkus iš pradžių sakė, kad pergalę skelbs tik sulaukęs galutinių rezultatų.

„Aš vis dėlto linkęs palaukti paskutinės minutės, kol bus visi rezultatai suskaičiuoti“, – BNS žurnalistams sakė jis.

Tačiau likus suskaičiuoti paskutinės apylinkės balsus V. Vaitkus patvirtino savo pergalę.

„Kai lipi į Everestą kelis mėnesius iš eilės ir įkopi, visada būna bet kurio alpinisto noras nusileisti sveiku į žemę. Dabar nusileidau, emocijų viduj labai daug, nesinorėtų tuo perdėtai džiaugtis, daugiau suprantu, kiek laukia darbų“, – sakė politikas.

Klaipėdos miestui tris kadencijas vadovavęs Vytautas Grubliauskas naujai išrinktam Klaipėdos merui linkėjo nepamiršti duotų pažadų rinkėjams.

Būsimo mero laukia daug sprendimų, kurių reikės nedelsiant. Turime sutarčių, svarbių tarptautiniam kontekste, tad linkiu sėkmės.

„Nes klaipėdiečiai to tikrai nepamirš. Linkėčiau kuo greičiau perimti darbus, o jų tikrai bus sunkių. Būsimo mero pečius užgrius tikrai nemažas krūvis. Reikėtų atsipūsti gal tik trumpam ir imtis komandos formavimo klausimų, koalicijos sudarymo. Tiek metų teko dirbti meru ir žinau, koks iš tiesų krūvis tenka miesto merui. Būsimo mero laukia daug sprendimų, kurių reikės nedelsiant. Turime sutarčių, svarbių tarptautiniam kontekste, tad linkiu sėkmės“, – palinkėjo V. Grubliauskas.

Vis tik V. Grubliauskas stebėjosi tuo, kiek daug ir kiek lengvai šios politinės kampanijos dalyviai žadėjo.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Pažadų buvo daug. Kartais net nepasveriant išarto žodžio prasmę“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Klaipėdos rajone rinkėjų balsų atotrūkis taip pat buvo žymus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas V. Markauskas pergalę išplėšė didžiule persvara.

„Noriu padėkoti visiems balsavusiems ne tik už mane, bet ir visą mano komandą. Taryboje turėsime net 11 mandatų, o tai pirmas kartas rajono istorijoje, kai viena partija sulaukia tokio gyventojų pasitikėjimo. Toks žmonių palaikymas rodo, kad visus šiuos metus ėjome ir einame teisingu keliu. Gyventojai pamatė, jog pokyčiai galimi ir įmanomi. Ir tas jų tikėjimas, jog ir toliau tai tęsis, tik dar labiau įpareigoja. Ačiū visiems“, – rinkėjams padėkojo B. Markauskas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Klaipėdoje incidentų sekmadienį nefiksuota, tik vienas rinkėjas įsivėlė į diskusiją prie rinkėjų registracijos stalelio.

Rinkėjo buvo prašoma pasirašyti rinkėjų sąraše, tačiau žmogus ėmė piktintis dėl to, jog kitos lapo eilutės buvo uždengtos juodu trafaretu.

„Paaiškinome viską, tačiau žmogus nenusileido. Pareiškęs, kad gal būt pasirašo kone ant paskolos lapo, išėjo nebalsavęs“, – patikino Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Buvo nupieštas gaidys ir kanapės. Buvo parašyta „Už Lietuvą!“. Automobilis nebuvo paženklintas, kaip priklauso.

Klaipėdos rajone rinkimų diena taip pat praėjo ramiai. Šios rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas tikino, kad nustebino rinkėjų prastas aktyvumas.

„Išankstiniuose rinkimuose aktyviai balsavo, o šiandieną vangiai. Nežinau kur čia priežastis, gal nuo gero gyvenimo?“ – juokavo Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Z. Bitinas.

Pažeidimų ar incidentų rajone sekmadienį nefiksuota.

„Pirmajame ture kartojosi pranešimai apie pažeidimus. Skųstos visos partijos. Daugiausia dėl reklaminių plakatų, kurių buvo daug ant privačių namų, sklypų tvorų. Teko aiškintis, tikrinti, ar yra privačių asmenų sutikimai, ar jie leido kabinti plakatus. Paaiškėjo, kad be pažeidimų. Registruotas tik vienas pažeidimas dėl Seimo Petro Gražulio automobilio“, – prisiminė Z. Bitinas.

Feisbuko nuotr.

P. Gražulis užkliuvo dėl automobilio, kuris po Gargždų centrą sukinėjosi su specialiais piešiniais.

„Buvo nupieštas gaidys ir kanapės. Buvo parašyta „Už Lietuvą!“. Automobilis nebuvo paženklintas, kaip priklauso. Mes viską surašėme, sprendimą toliau turės priimti VRK“, – pasakojo Z. Bitinas.

Klaipėdoje dėl miesto mero posto rungiasi Arvydas Vaitkus ir Audrius Petrošius. 21 val. pirmavo A. Vaitkus.

Klaipėdos rajone antrame ture susirungė Bronius Markauskas ir Justas Ruškys. 21 val. duomenimis, šiuose rinkimuose pirmauja B. Markauskas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Pripažinkime tiesą: daugiau nei dešimtmetį niekas deramai nesirūpino Klaipėda. Nemynė Seimo, ministerijų slenksčių siūlydami miestui naudingus sprendimus, neturėjo noro ar išmanymo miestiečiams suteikti kokybiškas paslaugas.

Turime unikalų, bet apšiurusį senamiestį, į kurį neįmanoma nei patogiai įvažiuoti, nei praeiti. Turime atnaujintą Rumpiškės kvartalą su skęstančiais kiemais, nes nesutvarkyta lietaus surinkimo kanalizacija. Valandų valandas praleidžiame automobilių kamščiuose dėl nesureguliuoto eismo, panaikintų žaliųjų rodyklių, o daugiabučių gyventojams savo kiemuose nėra kur pastatyti automobilio. Žiemą slidinėjame užpustytose gatvėse, nes savivaldybė nesugeba laiku nupirkti valymo paslaugų. Tai prasto, neatsakingo, neprofesionalaus miesto valdymo klaidos, kurias taisysime nedelsiant.

Rinkimų kovoje oponentų buvome įvairiai pravardžiuojami, drabstomi purvais. Bet tai tik pigūs politikierių ir jų pagalbininkų triukai. Neišsižadu nė vieno pažado, kurie surašyti mūsų komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ programoje. Kas pasakyta – turi būti ir bus padaryta. Aš kandidatuoju į mero postą ir laikausi garbės kodekso, kurį išmokau per 30 metų, kai teko vadovauti dideliems kolektyvams, atstovauti Lietuvai tarptautiniu lygmeniu. Versle pasakytas žodis netgi svarbesnis už parašą ant sutarties. Galbūt tiems, kas keičia politines partijas kaip kojines, jų pažadai išgaruoja pakeitus vieną valdžios kėdę į minkštesnę. Bet tai ne apie mane ir „Ištikimus Klaipėdai“.

Konservatoriai lyg ir turėtų išsiskirti iš kitų politinių jėgų savo vertybėmis. Bet man nesuprantama, kaip konservatorius A. Petrošius galėjo Seime balsuoti už narkotikų legalizavimą, būti vienu iš aktyviausių partnerystės įstatymo gynėjų. Ar to tikrai reikia mūsų vaikams, Klaipėdai, Lietuvai? Gal jis nežino, kad beveik visose Klaipėdos mokyklose yra rasta sunkiųjų narkotikų pėdsakų. Kas pasirūpins tradicinėmis šeimomis?

Jeigu pasidairysime plačiau, Kaune, Šiauliuose, Druskininkuose daugelį metų miestams vadovauja vis tie patys nepartiniai, didelę vadybinę patirtį turintys merai. Skirtingai nei Klaipėda, šie miestai klesti, tvarkosi ir gražėja sparčiau. Kaip rodo geroji patirtis, miesto vadovas turi būti lyg nesustojantis variklis. Idėjų kūrėjas ir jų pagrindinis įgyvendintojas, mokantis suvienyti kolektyvą ir pasiekti iškeltus tikslus.

Visą rinkimų kampaniją sakiau ir dar kartą pakartosiu: asmeniškai aš ir mūsų nepartinis komitetas esame atviri visoms politinėms ir nepolitinėms jėgoms, pasiruošusioms dirbti Klaipėdai. Mus visus išrinko klaipėdiečiai. Ir, jei jie pasitikėjo, kelio atgal nėra – turėsime dirbti kartu. Bendrai nuspręsti, kas naudinga Klaipėdai ir jos žmonėms.

Šį sekmadienį, kovo 19-ąją, vyks antrasis merų rinkimų turas. Ir kokie bebūtų rinkimų rezultatai, tai bet kuriuo atveju bus sėkmės diena Klaipėdai, nes į politinę areną jau atėjo ir ateitį kurs nauja komanda. Liko vienintelis klausimas: kas bus miesto lyderis, kuris ves šią komandą ir dirbs vardan klaipėdiečių gerovės. Nuspręsti galite tik Jūs. Kviečiu balsuoti už greitas permainas.

Pagarbiai, Arvydas Vaitkus

Politinė reklama bus apmokėta iš Politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ PK sąskaitos. Užs. 1850159.

„Manau, kad Klaipėda bus dar vienas didmiestis, kuris pasiųs konservatorius į užribį ir išsirinks žmogų, kuris nėra susijęs su dabartine valdančiąja dauguma, kuris nėra susijęs su tuo, kokie vyksta Lietuvoje procesai. Manau, kad Klaipėda turės meru A. Vaitkų“, – BNS antradienį sakė „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į merus Klaipėdoje Remigijus Žemaitaitis, prieš pusantros savaitės vykusiame pirmajame ture likęs trečias.

Su A. Vaitkumi antrajame ture varžosi konservatorius Audrius Petrošius.

„Laisvės ir teisingumo“ Klaipėdos skyrius paremti A. Vaitkų nusprendė pirmadienį. R. Žemaitaitis uostamiesčio mero rinkimuose gavo 20,04 proc. rinkėjų balsų.

A. Vaitkų taip pat parėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos kandidatė mero rinkimuose Ligita Girskienė pirmajame ture surinko 10,93 proc. balsų ir liko ketvirta.

„Mes remsime Arvydą Vaitkų, jų komanda mums daugiau žinoma yra, mes su konservatoriais nelabai turime bendrų taškų“, – BNS sakė L. Girskienė.

R. Žemaitaičio teigimu, į antrąjį turą su komitetu patekęs A. Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius „nė vienas nėra saldainis“, bet atmetant už ir prieš, A. Vaitkus, jo nuomone, „solidžiai atrodo ir turintis patirtį žmogus“.

Pasak politiko, buvusiam Klaipėdos uosto vadovui A. Vaitkui politinė sankloda miesto taryboje neleistų „tarnauti“ uostui.

„Apie A. Vaitkų galime sakyti, kad uosto žmonės, galime kalbėti, kad turtingi žmonės, bet kokiu atveju darbo vietas jie irgi kuria, uostui jis negalės tarnauti, nes pati koalicija neleis“, – sakė R. Žemaitaitis.

A. Vaitkus pirmajame ture surinko 23,56 proc. balsų, A. Petrošius – 20,45 proc. balsų.

Koalicijos dėlionės

A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ per savivaldos rinkimus iškovojo aštuonias vietas savivaldybės taryboje.

Konservatoriai bei „Laisvė ir teisingumas“ gavo po septynias vietas, „valstiečiai“ ir dar dvi partijos – po tris.

L. Girskienė BNS patvirtino, jog „valstiečiai“ ketina dirbti su A. Vaitkumi tarybos valdančiojoje koalicijoje.

„Esame pasiruošę dirbti valančioje daugumoje“, – sakė ji.

R. Žemaitaitis teigė, kad „Laisvė ir teisingumas“ kol kas neapsisprendė dėl buvimo koalicijoje su kuria nors politine jėga.

„Kol kas ne. Manau, kad svarbiausia, kas laimės, meras, tas ir formuos valdančiąją daugumą“, – sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, koalicija Klaipėdoje gali būti pakankamai marga ir pakankamai didelė.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse. Per pirmąjį turą merai buvo išrinkti 26-iose savivaldybėse. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Visų pirma šią temą reikėtų pradėti kabant ne apie postą ar kažkokį jo mistinį prestižą, o apie pareigas. Meras yra renkamas žmonių ir turi pareigas, kaip ir bet kuris kitas vadovas. Bent jau toks yra mano asmeninis požiūris apie šią poziciją.

Ar tai būtų jachtos kapitonas, grožio salono ar nedidelio jaukaus baro senamiestyje vadovas – jie visi turi pareigas. Ir jei tų pareigų nevykdys, tiek grožio salonas, tiek baras ar jachtos įgula susidurs su naujais ir nemaloniais iššūkiais. Lygiai toks pat likimas ištiks ir su miestu bei jame gyvenančiais žmonėmis, jei miesto vadovas nevykdys savo įsipareigojimų.

Meras be pareigų, įsipareigojimų bendruomenei, rinkėjams – viso labo bus tik statistas poste, o toks kelias – tikrai ne man.

Per daug tokių atvejų jau turėjome Lietuvoje ir nemanau, kad tai turėtų kartotis ateityje. Žmonių teisėtas pasipiktinimas dėl tuščių pažadų ilgus metus stūmė visuomenę į neviltį. Suvokimas kur eini, turi visada eiti kartu su aiškiu tikslu ir vizija, kaip tuos tikslus pasiekti. O juos pasiekti gali tik kartu su komanda, kurioje visi suvokia suteikiamos atsakomybės mastą tiek prieš miesto bendruomenę, tiek prieš save.

Tad į mero pareigas žiūriu labai atsakingai. Nes tai didžiulis įsipareigojimas ir atsakomybė ne tik man pačiam, bet ir mane palaikantiems bei kartu bendrų tikslų siekiantiems miestiečiams.

Mane pažįstantys puikiai supranta, kad be strategijos, nustatytų veiksmingumo rodiklių, atskaitomybės ir viešosios nuomonės ką ir kaip reikia daryti, kad būtų ne tik „kitaip“, bet konkrečiai daug geriau – reikia turėti ne tik gerai parengtą strategiją, bet ir taktinį planą Klaipėdai.

Tad pastaruosius keletą mėnesių kartu su komanda koncentruojamės į šiuos aspektus, tardamiesi ne tik su vietiniais, bet ir užsienio ekspertais.

Esu dėkingas visiems palaikantiems, siūlantiems savo idėjas, mintis ar pagalbą kuriant Klaipėdos ateities viziją. Žinau, kiek daug aukštų vertybinių standartų ir išmintingų žmonių turime Klaipėdoje. Jie yra tikrai neabejingi mūsų miestui ir ne tik nori keisti jį, bet ir yra pasiruošę aukoti savo laiką bei jėgas, kad Klaipėda stotų į tinkamas vėžes ir miestas taptų vienu patraukliausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione (ar net dar didesniu mastu).

Galutinį sprendimą dėl kandidatavimo mero pareigoms priimsiu tada, kai turėsiu išbaigtą planą bei strategiją ir apie tai tikrai pranešiu. Kaip ir pranešiu su kokia komanda ketinu siekti užsibrėžtų tikslų.

„Bičiuliai, vieniems gal buvo žinoma, kitiems gal ne, kad buvau vienas iš trijų pretendentų tapti TS-LKD kandidatu Klaipėdos miesto mero rinkimuose. Sakau, kad buvau, nes atėjo laikas ir priėmiau galutinį sprendimą, todėl šiandien informuoju visus, kad apsisprendžiau pasitraukti iš tolimesnės kovos siekiant kandidato statuso“, – feisbuke rašė A. Petraitis.

Jis atskleidė pasitraukimo priežastį.

„Traukiuosi, nes turime vertesnį kandidatą – Audrių Petrošių. Politikoje esame stiprūs tiek, kiek stipri mūsų komanda. Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti ir surėmus pečius savo energiją nukreipti siekiant to, kas geriausia klaipėdiečiams ir miestui“, – aiškino A. Petraitis.

Vyras pasakojo su A. Petrošiumi susipažinęs miesto Taryboje, nuo pirmų dienų jiedu puikiai sutarė, dažniausiai sutapdavo ir jų pažiūros įvairiausiais miesto klausimais.

„Audriui imponavo mūsų komandos Taryboje vieningumas ir kolegialumas priimant sprendimus – tai lėmė, kad vėliau jis prisijungė prie TS-LKD frakcijos. Vėliau sekė pasirengimas Seimo rinkimams, pradinėje stadijoje Audriaus nebuvo tarp potencialių kandidatų į miesto vienmandates apygardas. Įvertinę Audriaus įdirbį sprendžiant miesto problemas ir su tuo užaugusi žinomumą, pasiūlėme išbandyti savo jėgas. Jėgų prireikė, nes tapti kandidatais į tą pačią vienmandatę siekė dar du solidūs ilgamečiai skyriaus nariai. Sutarėme, kad kandidatu vienmandatėje taps aukščiausiai iš jų trijų išreitinguotas visos Lietuvos TS-LKD bendruomenės daugiamandatės sąraše. Bendruomenė patikėjo Audriumi“, – pabrėžė A. Petraitis.

Matydamas ir girdėdamas išties išskirtinį klaipėdiečių palaikymą šiam jaunam politikui, noriu prie šio palaikymo prisidėti.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Petrošius per itin trumpą laiką ne tik spėjo laimėti rinkimus Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau taip pat atstovauja Klaipėdai ir klaipėdiečiams Vilniuje.

„Iš savivaldybės pusės nuolat kreipiamės dėl įvairiausių Klaipėdai svarbių klausimų ir dažniausiai pavyksta rasti sprendinius net ir pakankamai sudėtingose situacijose. Ir čia telpa viskas – nuo dešimčių milijonų papildomo finansavimo iš valstybės pusės brangiausiems Klaipėdoje vykstantiems projektams, iki greitu metu įkursiamų klinikų Klaipėdos mieste. Taip, besidžiaugdamas galiu pasakyti, kad tiek metų stagnavęs ligoninių klausimas Klaipėdoje pajudėjo iš vietos nemaža dalimi Audriaus lyderystės dėka – jis ne tik sugebėjo įtikinti kolegas Vilniuje priimti Klaipėdai reikalingus teisės aktus, net ir esant didžiųjų sveikatos priežiūros centrų Kaune ir Vilniuje atstovų ir įtakingų politikų priešpriešai, bet itin sudėtingame procese sugebėjo suburti kolegas iš skirtingų frakcijų čia, Klaipėdoje, kai buvo svarstomas Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimo valstybei klausimas, kad naujasis centras galėtų būti pradėtas formuoti“, – rašė A. Petraitis.

Vyras pridūrė, kad A. Petrošius turi ir dar vieną Klaipėdos merui svarbią savybę.

„Tai gebėjimas telkti žmones aplink save. Žinau, kad Audrius Seime palaiko puikius santykius su politikais iš įvairiausių frakcijų. Būtent geras miesto politikų santykis su nacionaline valdžia, nuolatinis bendradarbiavimas su ja, kaip parodė pastarieji metai, gali tapti raktu miestui keliaujant į naują kokybės lygį. Klaipėda turi puikią galimybę“, – tikino A. Petraitis.

„Sprendimą viduje turiu jau kuris laikas, tačiau labai smagu jausti tokių miestui atsidavusių ir man brangių žmonių paramą, kurią labai vertinu. Šie, labai skirtingų sričių, tačiau vieningą poziciją išsakę žmonės man labai svarbūs. Jų kreipimasis patvirtina, kad į miesto ateitį bei mero poziciją žvelgiame tapačiai. Dabar laukia vidinė kova, politinės jėgos viduje, kur turėsiu įveikti kitus du pretendentus“, – džiaugiasi A. Petrošius.

Klaipėdoje išrinktas Seimo narys sako, kad mero rinkimuose pasiūlys jaunystę, energiją ir ryžtą, kartu su patirtimi.

„Esu dirbęs ir privačiame, ir viešajame sektoriuje, vadovavęs miestui iš Tarybos nario pozicijos ir valstybei kaip Seimo narys. Dirbdamas miesto taryboje buvau aktyvus ir savo darbu įrodžiau, kaip galime spręsti problemas. Vadovaudamas valstybei parodžiau, kad gebu megzti santykius ir veikti nacionaliniame lygmenyje – Klaipėda disponuoja rekordiniu biudžetu, mano iniciatyva, jau greitu metu Klaipėdoje turėsime universiteto ligoninės (klinikų) statusą turinčią gydymo įstaigą, kuri atvers kelią didžiulėms investicijoms, miestas taps patrauklesnis jaunimui, tikiu, akademinė bendruomenė sustiprės“, – teigia A. Petrošius.

„Sėkmingam darbui suvienijant kolegas tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje nesutrukdė net labai įtakingų asmenų pasipriešinimas. Manau Klaipėda nusipelnė mero, kurio sprendimams įtakos neturėtų užnugaryje tūnantys šešėliai“ – apsisprendimą tapti Klaipėdos meru paaiškina Seimo narys.

Kvietimą pasirašė:

Artūras Razbadauskas –  visuomenės veikėjas, medikas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto rektorius.

Tadas Burgaila – verslininkas,  Europoje sparčiausiai augančios sveikatos technologijų srities įmonės „Kilo Health“ kūrėjas.

Dalia Jarašūnienė – medikė, biomedicinos mokslų daktarė, profesijos lyderio ženklu apdovanota Jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja.

Vladas Žulkus – istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys, Klaipėdos universiteto profesorius emeritas, Klaipėdos universiteto rektorius (2002 - 2011).

Vytautas Lygnugaris -– Klaipėdos miesto garbės pilietis, Limarko įmonių grupės prezidentas.

Aurimas Mockus – keliautojas, visuomenininkas pagalbos Ukrainai misijų organizatorius ir vykdytojas.

Aušra Pacevičiūtė – visuomenininkė, projektų „Klaipėdos kūrybiško verslo uostas“ ir „Klaipėda Link“ iniciatorė, smulkių verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus valdybos narė, Klaipėdos universiteto dėstytoja.

Sergej Maslobojev – Lietuvos kikboksininkas, Europos ir daugkartinis pasaulio čempionas.

Olga Žalienė – muziejininkė, istorikė, Metų klaipėdietė (2006), Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2007).

Brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM – visuomenės veikėjas, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijolas, Socialinio kultūrinio klasterio Šv. Pranciškaus vilties miestas sumanytojas ir steigėjas, Klaipėdos miesto garbės pilietis.

Gintautas Litinskas –  dainų atlikėjas ir autorius, grupės „Studija“ muzikantas.

Agnė Bukartaitė – visuomenininkė, buriuotoja.

Emilis Muliuolis – verslininkas, žinomas Lietuvoje žvejys.

Vilija Prižgintienė – pedagogė, Klaipėdos savivaldybės Švietimo tarybos vadovė, Ąžuolyno gimnazijos direktorė.

Arvydas Girdzijauskas – pedagogas, socialinių mokslų daktaras, Vydūno gimnazijos direktorius.

Linas Švirinas – pedagogas, muzikantas, GROCK studijos įkūrėjas, renginių organizatorius ir vedėjas.

Kaip antradienį pranešė partija, sprendimas kelti buvusio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose merų rinkimuose priimtas šią savaitę Klaipėdos skyriaus visuotiniame narių susitikime.

A. Bogdanovas sako, kad siektų ūkiško miesto valdymo bei išklausytų visas puses, skirtų dėmesio vaikų darželių infrastruktūros plėtrai, primindamas centrinės valdžios įsipareigojimą skirti savivaldybėms papildomų lėšų šiai sričiai.

„Noriu savo miestą matyti gyvą, atsinaujinantį, švarų ir žalią. Stebiu miesto stagnaciją, idėjų, empatijos trūkumą miestiečių atžvilgiu. Tai privalo keistis“, – sako A. Bogdanovas.

A. Bogdanovą, kaip kandidatą į Klaipėdos miesto merus, dar turės patvirtinti partijos valdyba.

Nors Liberalų sąjūdžio gretose buvo svarstyta galimybė į Klaipėdos mero postą siūlyti jau du kartus uostamiesčiui vadovavusį ilgametį partijos narį Eugenijų Gentvilą, tačiau galiausiai, politikui nusprendus su pasiūlymu nesutikti, kandidatu buvo iškeltas liberalas Saulius Budinas. Nors politikas nėra ryški asmenybė šalies mastu, tačiau liberalai neabejoja, kad politiko įdirbis savivaldoje bus įvertintas.

Be liberalų keliamo į merus atstovo jau aiški ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatūra – partijai rinkimuose atstovaus Seimo narė Ligita Girskienė. Tarp politikų kalbama ir apie galimybę, kad į uostamiesčio mero rinkimus su komitetu kandidatuos ir 2019 metų Klaipėdos mero rinkimuose su „valstiečiais“ į antrą turą patekęs Arvydas Vaitkus. Visgi pats politikas tvirtina sprendimo dėl kandidatavimo rinkimuose dar nepriėmęs.

Konservatoriai, socialdemokratai bei kitos partijos savo kandidatų į Klaipėdos mero postą dar nėra paskelbę.

E. Gentvilas: Liberalų sąjūdis turi galimybę susigrąžinti Klaipėdą, bandysime ja pasinaudoti

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas akcentuoja, kad jo partijos keliamas kandidatas Saulius Budinas Klaipėdoje visuotinai žinomas politikas, turintis realius šansus artėjančiuose rinkimuose.

„Mes jau esame iškėlę kandidatą, mano manymu, tikrai pakankamai stiprų ir mieste tikrai pakankamai žinomą – Saulių Budiną, kuris yra buvęs administracijos direktorius keturis metus, tai tikrai ir darbų sąrašėlį turi, ką pateikti. S. Budinas gal Lietuvoje mažokai yra žinomas, tačiau Klaipėdoje jis tikrai visuotiniai žinomas ir yra potencialus kandidatas“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Politikas pripažįsta, kad kol nėra aiškūs visi kandidatai į Klaipėdos mero postą, prognozuoti Liberalų sąjūdžio sėkmę yra pakankamai sudėtinga. Visgi E. Gentvilas pabrėžia, kad galimybę susigrąžinti Klaipėdos miestą Liberalų sąjūdis turi ir ja bandys pasinaudoti.

Kol nėra kitų kandidatų, kiekvienas galime pūsti žandus ir sakyti, kad mes laimėsime.

„Ir kai jūs klausiate, ar galime susigrąžinti Klaipėdą, taip, manau, galime su tinkamu aktyvumu, komandiniu darbu turime galimybę. Kita vertus, man dabar sudėtinga kalbėti, kai mes nežinome realių kitų kandidatų“, – sakė E. Gentvilas.

„Kol nėra kitų kandidatų, kiekvienas galime pūsti žandus ir sakyti, kad mes laimėsime. Tai pasižiūrėsime, kokie bus kiti kandidatai“, – akcentavo jis.

E. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad kandidatą į Klaipėdos miesto merus jau yra paskelbusi ir Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjunga (LVŽS), iškėlusi Seimo narės Ligitos Girskienės kandidatūrą. Taip pat, pasak jo, yra kalbama, kad į uostamiesčio mero postą su komitetu kandidatuos ir 2019 metų Klaipėdos mero rinkimuose su „valstiečiais“ į antrą turą patekęs Arvydas Vaitkus.

Liberalas pripažįsta, kad Vaitkus yra stiprus kandidatas į Klaipėdos merus. Visgi, pasak politiko, tikėtina, kad jis praras balsus, kuriuos nusineš LVŽS iškelta kandidatė. Todėl E. Gentvilo teigimu, A. Vaitkaus šansai uostamiesčio mero rinkimuose – sumažėję.

„A. Vaitkus stiprus kandidatas, tačiau jis praranda daug balsų, kuriuos nusineš „valstiečiai“. Jis ten nuėjo kaip „valstietis“, tai jo flange atsiranda konkurencija. Tai A. Vaitkus nebėra toks garantuotas kandidatas kaip buvo 2019 metais. Antras dalykas, prisiminkime, kad A. Vaitkus tada kandidatavo iš uosto direktoriaus kėdės, tik po to jis neteko uosto direktoriaus posto. Tai uosto direktorius mieste vis tik yra ryški pareigybė, dabar jis net nežinau, kuo užsiima“, – sakė E. Gentvilas.

„Tai taip vienareikšmiškai vertinti, kad A. Vaitkus ir toliau yra labai rimtas kandidatas aš negaliu. Tuo labiau, kad A. Vaitkų dabar jau persekioja ir tos nuodėmės, dėl kurių jis neteko uosto direktoriaus posto: supainioti viešieji ir privatūs interesai, pralaimėti visi teismai, kuriuose jis bandė bylinėtis. Teismai nustatė, kad buvo pagrįstai atleistas“, – svarstė politikas.

Paklaustas, kodėl Liberalų sąjūdis nekėlė Lietuvos mastu ryškesnio kandidato politikas pripažino, kad partija turi vos kelis kandidatus, kurie puikiai žinomi tiek Klaipėdoje, tiek ir visos šalies mastu. Vienas iš šių kandidatų yra pats E. Gentvilas.

„Taip, tiesą pasakius tik Simonas Gentvilas arba aš yra žinomi liberalai Klaipėdoje, kurie žinomi ir Lietuvos mastu. Daugiau nėra“, – sakė jis.

Politikas pripažįsta, kad partija bandė įkalbinti jį sudalyvauti Klaipėdos mero rinkimuose. Visgi politikas tikina tokių planų neturįs.

„Gal ir buvo pasvarstymų, buvo partijos skyriuje pokalbiai, bet ir Simonas, ir aš neplanuojame kandidatuoti. O pakalbinimų buvo. Man kolegos liberalai net skambino, kad gal aš sutikčiau net į Kauno merus eiti. Bet, aišku, nesutikau“, – teigė E. Gentvilas.

Visgi politikas mano, kad sėkmė rinkimuose priklausys ne nuo politiko žinomumo šalies mastu, tačiau nuo jo įdirbio savivaldybėje.

„Aš pats kažkada buvau Klaipėdos meras 1997-iais, argi aš buvau žinomas Lietuvos mastu? Taip, kaip signataras kažkiek, bet ne daugiau. Toliau po manęs R. Taraškevičius, V. Grubliauskas. Argi V. Grubliauskas buvo žinomas Lietuvos mastu? Džiazo festivalis ir ne daugiau. Tai niekada jokių stebuklų nebūdavo, mes paprastai turėdavome merus, kurie yra žinomi Klaipėdos žmonėms, o Lietuvos masteliu jie išgarsėjo po to, kai pabūna merais. Todėl aš nemanau, kad reikalinga vietinei bendruomenei visos Lietuvos masteliu žinomi kandidatai“, – akcentavo E. Gentvilas.

V. Grubliauskas apie savo bendražygius: pabiro kaip Grigo bitės

Savo ruožtu dabartinis Klaipėdos meras V. Grubliauskas tikina, kad jam apsisprendus nekandidatuoti ateinančiuose merų rinkimuose jo bendražygiai, norėdami išlikti politikoje, jungiasi prie kitų politinių darinių.

„Pabiro, žinokit, kaip Grigo bitės – kas kur. Bet aš taip drįstu spėti, kad žmonės planuoja savo ateitį, nori turbūt sieti kažkiek su politika, dalyvauti toliau savivaldos politikoje, būti tarybos nariais ir, be abejo, ieško platformos, kur galėtų tą tikslą įgyvendinti. Tai natūralu, kad žmonės ieško“, – Eltai sakė Klaipėdos meras.

V. Grubliauskas tikina artėjantiems mero rinkimams tikrai komiteto nesteigsiantis.

„O komiteto to, su kuriuo aš atėjau, jau nebėra nei juridiškai, nei fiziškai, o kokia bus ateitis, kas kurs kokius komitetus, tai aš tikrai negaliu kalbėti už kitus. Aš tikrai komiteto nekursiu“, – sakė jis.

Uostamiesčio meras taip pat teigia kol kas nenorįs sakyti, kokį kandidatą ketina remti artėjančiuose mero rinkimuose.

Mes vis dėlto suprantame, kad liberalai tikriausiai šių rinkimų metu praras ilgametį dominavimą miesto valdyme.

„Kažkaip būtų nekorektiška dabar išreikšti kažkokią paramą arba konkrečiai įvardinti, kad kažką palaikau, nes dar neaiškus visas kandidatų į merus sąrašas. Nematant viso to būrio, kuris tikrai, manau, bus pakankamai gausus dabar kalbėti būtų ankstoka“, – pažymėjo politikas.

R. Karbauskis: manau, liberalų era Klaipėdoje baigsis

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis neabejoja, kad daugiausiai šansų tapti Klaipėdos naująja mere turi jo vadovaujamos partijos kandidatė Ligita Girskienė.

„Man sunku dabar vertinti kitus kandidatus. Tikrai turbūt stipriausias Ligitos Girskienės konkurentas būtų A. Vaitkus, aš taip suprantu pagal situaciją ir pagal tuos nuomonių tyrimus, kuriuos mes pastoviai darėme Klaipėdoje. Pagal apklausas, kaip mes suprantame Ligita yra pirmoje vietoje, labiausiai remiama iš visų politikų Klaipėdoje, tai, matyt, jos šansai yra pats didžiausi“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Todėl „valstiečių“ lyderis mano, kad E. Gentvilo lūkesčiui, kad Liberalų sąjūdžiui pavyks susigrąžinti Klaipėdos miestą nebus lemta išsipildyti.

„Manau, kad liberalų merų era Klaipėdoje baigsis. Ir mūsų vertinimu, paradoksas gali būti toks, kad į antrą turą, jeigu A. Vaitkus dalyvaus rinkimuose, gali patekti A. Vaitkus ir Ligita. Ir jokių liberalų, jokių konservatorių gali nebūti“, – sakė R. Karbauskis.

„Bet jeigu šnekėti tiesiog apie balsų išsiskaidymą, mums nekelia abejonių, kad antrame ture vienas iš tų dviejų tikrai būtų. Nes apklausos rodo, kad šie du kandidatai – L. Girskienė ir A. Vaitkus – absoliučiai dominuoja apklausose. Neįmanoma padaryti taip, kad nei vienas iš jų nepatektų į antrą turą“, – pridūrė R. Karbauskis.

Todėl politikas įsitikinęs, kad net jei Liberalų sąjūdžio kandidatas S. Budinas pateks į antrą turą, šansų laimėti praktiškai neturės.

„Mes vis dėlto suprantame, kad liberalai tikriausiai šių rinkimų metu praras ilgametį dominavimą miesto valdyme“ , – akcentavo R. Karbauskis.

A. Vaitkus apie galimybę kandidatuoti Klaipėdos mero rinkimuose: šio klausimo dar nesvarstėme

Savo ruožtu tarp galimų kandidatų į Klaipėdos miesto merus įvardinamas A. Vaitkus tikina kol kas sprendimo dėl dalyvavimo rinkimuose dar nepriėmęs.

„Aš niekur niekam iki šiol jokia forma nesu pasakęs, kad eisiu į sekančius rinkimus ir kad pretenduosiu į kažkokius postus. Kol kas to nėra padaryta ir šiandieną tai turbūt yra ne tik mano vieno klausimas, bet ir frakcijos „Klaipėdiečiams“ klausimas, kurią aš atstovauju kaip pirmininkas. Mes tos nuomonės dar nesame suformavę ir išvis dar nesame net svarstę to klausimo“, – Eltai sakė A. Vaitkus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys akcentuoja, kad jo sprendimas labai priklausys nuo bendros situacijos, kokia bus prieš rinkimus.

„Žengti tokį svarbų žingsnį reikia turbūt įvertinti tą situaciją, kuri bus prieš rinkimus, kokios yra aplinkybės. Aplamai šiandieną dar net neaišku, kokie tie rinkimai bus, nes iš mūsų mylimo ir gerbiamo Seimo vos ne kas mėnesį išgirsti vis kitokią naujieną apie rinkimus. Taip kad gali būti taip, kad tu gali būti pasaulinio lygio plaukikas, bet jeigu tau suriš rankas už nugaros, tai tu jokios upės neperplauksi“, – pabrėžė A. Vaitkus.

„Tai labai stipriai sprendimas priklauso nuo aplinkybių visumos. Aplinkybių visuma duos, aišku, impulsą, galimybę atsakyti į šį klausimą nežinau, galbūt rudenį“, – pridūrė jis.

„Liko metai. Metai liko mums visiems. (...) Pasakiau garsiai – neplanuoju dar kartą pretenduoti į šitą poziciją, bet kaip ir tuos tris kartus, niekada nenušalinau kažko ir nenustūmiau“, – tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo uostamiesčio meras.

„Pirmoji kadencija buvo miesto tarybos valia, kitos dvi kadencijos tai buvo miestiečių valia, buvau išrinktas“, – pridūrė jis.

V. Grubliauskas ketvirtadienį pristatė savo ataskaitą.

Buvęs parlamentaras V. Grubliauskas Klaipėdai vadovauja nuo 2011 metų.