Spektaklio kūrėjai – skirtingų šalių jaunosios kartos choreografai Robertas Bondara (Lenkija) ir Alexanderis Ekmanas (Švedija), dėl savo nepaprasto kūrybingumo ir noro išbandyti savo jėgas vis naujose šokio scenose, žanruose ir stiliuose jau sulaukę įvairių pasaulio šalių žiūrovų bei kritikų liaupsių, prestižinių apdovanojimų.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai” greta A. Ekmano „Cacti“ (Kaktusai) pristatomos ir R. Bondaros choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“, kurios skatina publiką apie scenos meną turėti savo nuomonę, nebūtinai sutampančią su profesionalų požiūriu. Juk „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams.

Šokio stebuklas!

Baleto kritikė Skaidra Baranskaja sako, kad tiek darniai judančių, bet individualiai besireiškiančių žmonių scenoje galima išvysti retai. „Neįtikėtinas Klaipėdos baleto trupės įdirbis. Lengva ranka A. Ekmanas mestelėjo pasauliui 27 minučių šedevrą „Cacti“ ir jam nepatinka, kai kažkas iš savo varpinės bando aprašinėti per pasaulį sklendžiantį fenomeną. Tiesiog džiugu, kad „Kaktusai“ sudygo ir Lietuvoje“, – akcentuoja ji.

M. Aleksos nuotr.

„Klaipėdoje atgimusių choreografinių darbų pagrindinis stebuklas – tikslus atlikimas, žavintis savo laisve ir choreografinio piešinio vaizduote. Surinkti skirtingų mokyklų šokėjai parengti taip akademiškai, jog šokio visuma tapo lengvai sklindančia plastine jėga, leidžiančia šokamiems siužetams virsti gilesnių apmąstymų šaltiniu“, – džiaugiasi teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Anot teatro kritikės, šokio dramaturgės Sigitos Ivaškaitės, „Kaktusai“ gali būti apie viską, apie nieką ir apie ką nori kiekvienam iš mūsų, nes jų tikslas yra scenoje parodyti kūrybos ir samprotavimų apie ją susidūrimą, taip išryškinant absurdiškumą. „Juk visi be išimties meną patiriame skirtingai“, – rašo Sigita Ivaškaitė.

Kaktusai sudygo scenoje

Kaktusai, išgyvenantys net nepalankiausiomis aplinkos sąlygomis, paplitę visame pasaulyje – nuo sausringų plynių abiejose Amerikose iki palangių mūsų butuose. Tačiau teatro scenoje, o juo labiau šokio spektakliuose, jų niekas nebuvo regėjęs iki pat 2010-ųjų, kai švedų choreografas Alexanderis Ekmanas sumanė jais papuošti sceną savo spektaklyje, sukurtame Nyderlandų šokio teatro II trupei, ir net pakrikštijo savo naująjį kūrinį „Kaktusais“. Nuo to laiko „Kaktusai“ tapo visame pasaulyje atpažįstamu A. Ekmano kūrybos ženklu, kuriuo įvairių trupių premjeros buvo pažymėtos šokio žemėlapyje jau daugiau kaip dvidešimtį kartų nuo Sietlo JAV šiaurės vakaruose ir San Paulo Brazilijos pietryčiuose iki Sidnėjaus Australijoje ir Velingtono Naujojoje Zelandijoje. Pernai pavasarį A. Ekmano „Kaktusai“ pirmąkart „pražydo“ ir Klaipėdoje.

M. Aleksos nuotr.

2010-aisiais, tuomet dar tik pradedantis choreografas, šmaikščiai (tarsi kaktuso dygliais) baksnojo publikai, ragindamas ją susimąstyti apie šiuolaikinį šokį kaip apie „aukštojo meno“ formą, apie kritiko vaidmenį ir pretenzingą kritikų retoriką. Parodijuodamas šio „aukštojo meno“ kraštutines apraiškas, A. Ekmanas su meile ir kandžiu humoru dekonstravo tai, kas jam puikiai pažįstamoje šiuolaikinio šokio terpėje atrodė dirbtina ar snobiška. Spektaklyje šokėjai išdėstyti ant kvadratinių pakylų, tarsi įkalinti baltuose kvadratuose, o jų tūžmingą, ritmišką judėjimą (choreografas yra minėjęs, kad šį vaizdinį įkvėpė jo matyti Tibeto vienuoliai, atliekantys ritualą lyg triukšmingus jogos pratimus) lydi styginių kvarteto gyvai atliekama muzika bei iš įrašo sklindantys ironiški komentarai. Šokėjai įnirtingai stengiasi ištrūkti iš savo nematomo kalėjimo ir galiausiai kiekvienas įgyja po kaktusą. Bet ką visa tai reiškia?

Mes tik norėjome pasijuokti!

Choreografas pateikė savo paaiškinimą: „Šis kūrinys yra apie tai, kaip mes suvokiame meno kūrinius, jaučiame poreikį juos analizuoti, perprasti. Esu įsitikinęs, jog nėra vieno teisingo būdo – kiekvienas galime juos interpretuoti ir patirti, kaip kam patinka. „Kaktusai“ gimė tuo mano gyvenimo laikotarpiu, kai kiekvienas rašinys apie mano kūrybą gerokai sujaukdavo jausmus ir gadindavo nuotaiką. Man atrodė neteisinga, kad kažkas prisėda, parašo ir tarsi už visus nusprendžia, apie ką yra vienas ar kitas mano kūrinys. Nustojau skaityti recenzijas, paskui į jas reaguoti, bet man iki šiol kelia abejonių ši žmonių sukurta sistema.“

M. Aleksos nuotr.

Šiame spektaklyje A. Ekmanas pirmąkart kūrė ir repetavo choreografiją drauge su muzikos atlikėjais: „Man tai buvo nauja. Susikūrėme ritminį žaidimą, kuriame šokėjai ritmiškai sąveikauja su styginių kvarteto muzikantais – tai ir tapo kūrinio partitūra“. Toną ir tempą šiai partitūrai užduoda Franzo Schuberto Styginių kvarteto d-moll (žinomo pavadinimu „Mirtis ir mergelė“) finalas Presto. Spektaklio metu taip pat skamba ištraukos iš Josepho Haydno ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių, ritminės improvizacijos ir „užkadrinio balso“ sakomi tekstai. Galima numanyti, jog kartais tarp kasdienių šokėjų replikų pasigirsta ir kritiko balsas – jis kalbasi su savimi, formuluodamas frazes savo būsimai recenzijai: „Ką mes matome?“,

„Kas čia įsimintino?“, „Įgudusi akis čia gali įžvelgti...“, „apstu subtekstų... pernelyg subtilių, kad būtų įmanoma juos atpažinti“ ir t. t. Choreografas rėžia tiesiai šviesiai: „Tie nesibaigiantys tauzalai apie meną-šmeną – štai apie ką visa tai. Mes tik norėjome pasijuokti iš tų, kurie manosi esą truputį geresni už kitus.“

Džiugu, kad akliesiems ir silpnaregiams lengviau orientuotis naujame KVMT pastate padės mobilioji programėlė „RightHear“. Ši platforma, panašiai kaip GPS įranga, naudotoją informuoja, kas yra aplink jį ir kur jam pasukti – nurodomi patalpoje esantys objektai.

Moderniausiame šalies muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai. Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.

KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad numatytose vietose teatro holuose yra išdėstyti specialūs sensoriai, kurie jaus žmogaus su regos negalia buvimo vietą ir judėjimo kryptį. Specialioje programoje bus suvedami specialūs tekstai ir nuorodos, kurių gali prireikti čia vaikštančiam neregiui. Žmogus su regos negalia savo mobiliajame telefone, naudodamas nemokamą „RightHear“ aplikaciją, patogiai gaus garsines judėjimo nuorodas ir perspėjimus. Pavyzdžiui, priėjus prie Teatro pagrindinio įėjimo gali būti pranešta: „Atvykote į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir esate priešais pagrindines įėjimo duris. Durys atsidaro jas pastumiant. Įėjus reikia du metrus eiti tiesiai, po to pasukti į kairę. Nuėję dar du metrus jūs būsite prie bilietų kasos“. Įvertindama žmogaus su regos negalia buvimo vietą, programėlė pateiks instrukcijų ir perspėjimų, kaip patekti į „Jūros“ ar „Marių“ sales, rūbinę, liftą ar kavinę. Aplikaciją galima naudoti įvairiais išmaniaisiais telefonais tiek „Android“, tiek „iOS“ aplinkose.

Naglis Stancikas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi šiai mobiliajai programai reikia patalpų savininkų investicijų, ji kol kas prieinama tik daugiau nei tūkstantyje viešojo naudojimo vietų visame pasaulyje. Minimas sprendimas plačiai taikomas Amerikoje bei Izraelyje.

Klaipėdietis, masažo salono savininkas Kazys sako apie tokią programėlę dar negirdėjęs, bet nekantriai laukia ją išbandyti. „Mes, aklieji, prie to nepratę: paprastai naujame pastate pirmą kartą stengiuosi apsilankyti su lydinčiu asmeniu bei gerai įsiminti jo išdėstymą. Su malonumu ateisiu į naująjį muzikinį teatrą bei paraginsiu kolegas“, – sakė scenos meno gerbėjas.

Kas dešimtas šalies žmogus gyvena su negalia, net 38 000 potencialių muzikinio teatro lankytojų, gyvenančių Lietuvoje, diagnozuota sudėtingesnė ar lengvesnė regos negalia. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirmąja šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su įvairiomis negaliomis suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi, kad apdovanojimai „Pagauk bangą“– puiki proga suburti gausią teatro bendruomenę ir kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais.

„Norisi dar kartą prisiminti ir įvertinti visus teatro kūrėjus, kurių dėka publika džiaugėsi įspūdingais meno įvykiais 2023 metais. Muzikinis teatras – ne tik solistai, baleto artistai ar orkestras, bet ir daugybė svarbių sričių – kaip pastatymų tarnyba, buhalterija ir kiti. Visas kolektyvas darniai dirba, kad atėjus lemiamam momentui publika scenoje išvystų tobulą rezultatą. 2023-ieji buvo nuostabūs, su daug tobulų akimirkų. Sveikinu ne tik apdovanojimų laimėtojus, labai džiaugiuosi gausiu nominuotų kolegų būriu. Jūs visi esate laureatai“, – akcentavo L. Vilimienė.

Tradicija Tarptautinės teatro dienos proga pagerbti teatro kūrėjus ir apdovanoti juos diplomais bei stiklo dailininko Vyganto Paulausko sukurtais meno dirbiniais užgimė 2019 m. Ceremonijai buvo suteiktas simboliškas „Pagauk bangą“ vardas. Verčiausius apdovanojimų išrenka komisija, kuri kiekvienais metais ilgai posėdžiauja bei po ilgų diskusijų, iš didžiulio kandidatų sąrašo išrenka geriausius.

„Publikos simpatija“

Vieno iš apdovanojimų skyrimas patikėtas publikai: žiūrovai balsuodami išrenka verčiausią „Publikos simpatijos“ įvertinimo. Šiemet Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų gerbėjai apdovanojimą skyrė solistei Beatai Ignatavičiūtei. Atlikėjai tai jau trečias „Pagauk bangą“ apdovanojimas!

D. Kažukausko nuotr.

„Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi apdovanojimu Priimu tai kaip ženklą, kad kažką gyvenime darau gerai. Iki kitų metų!“ – juokavo B. Ignatavičiūtė.

„Teatro lobis”

Šiemet „Teatro lobiu“ komisija išrinko KVMT Finansų valdymo ir apskaitos skyriaus vedėją Iriną Karlonas – už ilgametį darbą, visaapimantį įstatymų išmanymą.

D. Kažukausko nuotr.

Apdovanojimą I. Karlonas įteikusi Muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė dėkojo laimėtojai už nuoširdų ilgametį darbą bei reikšmingą prisidėjimą prie sėkmingo teatro gyvavimo.

„Dėkoju už jūsų pagalbą ir palaikymą. Tik jūsų dėka esu pastebėta, pagerbta“, – susijaudinusi sakė penkiolika metų Muzikiniame teatre dirbanti I. Karlonas.

Trys „Metų iššūkiai”

Iššūkių profesionalaus scenos meno įstaigoje niekada netrūksta, tačiau būtent su jais susidūrus ir gimsta audringų žiūrovų ovacijų ir šūksnių sulaukiantys pastatymai. Net trys 2023 m. sukurtos premjeros jų kūrėjus skraidino ant tokių aukštų bangų keterų, kad sudėtinga buvo išsilaikyti, bet menininkai jas įveikė!

Komisija nusprendė, kad šokio spektaklio „Kaktusai” komanda verta „Metų šlovės iššūkio“ apdovanojimo už sudėtingą kūrybinio proceso organizavimą ir techninių sprendimų spektrą. Apdovanojimas įteiktas Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui ir Baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui.

„Šis spektaklis – išskirtinis, nes glaudžiai sujungė visas tarnybas. Ačiū visiems“, – sakė A. Tarvydas.

Videografinis spektaklis „Carmina Burana” tituluotas „Metų daugiaplaniškumo iššūkiu“ Apdovanojimas įteiktas teatro vadovės pavaduotojai menui Audronei Juozauskaitei – už puikią komandos orientaciją Europos solistų paieškos geografiniame žemėlapyje, Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui – už suvaldytas technologijas ir įdiegtas naujoves, Pastatymų ir renginių skyriaus vedėjai Laurai Kuliešaitei – už išorinių ir vidinių teatro resursų optimizavimą.

„Mes mėgstame iššūkius! Mes stiprūs ir nenugalimi, kai esame kartu!“ – dėkodama už apdovanojimą akcentavo A. Juozauskaitė.

Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“ savo statytojų komandai pelnė „Metų radikalaus kūrybinio sprendimo“ apdovanojimą už premjeros išgelbėjimo iššūkį, praturtinusį operos komiškąjį pradą. Apdovanojimas skirtas spektaklio režisierei Karinai Novikovai ir choreografei Dariai Verovkai.

„Sau ir kolegoms noriu palinkėti tik tokių iššūkių. Svarbiausia susikoncentruoti į tą lemtingą, ryškų meninį proveržį scenoje!“ – akcentavo K. Novikova.

„Metų debiutas”

KVMT naujokas solistas Martynas Stankevičius praėjusiais metais publiką nustebino ryškiais vaidmenimis: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Traškutis (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka”) ir pelnė apdovanojimą „Metų debiutas”.

D. Kažukausko nuotr.

„Dėkoju už šiltą priėmimą į kolektyvą ir suteiktas galimybes. Ačiū, kad mylite ir vertinate. Žmonai – už kantrybę, nes gyvenu kelionėse tarp Kauno ir Klaipėdos“, – sakė M. Stankevičius.

Solistas nuo 2023 m. sausio dainuoja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė vaidmenų repertuariniuose teatro spektakliuose ir naujuose pastatymuose, tarp jų: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Vydūnas (istorijų operoje „Klaipėda“), Belkorė (G. Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“).

„Metų baleto artistė”

Ryškiausia 2023 m. baleto artiste pripažinta Anna Chekmarova už vaidmenis spektakliuose „Sapnai ir kaktusai” ( II dalis „Kaktusai”, chor. A. Ekmanas), Eglė, „Eglė žalčių karalienė” (chor. M. Rimeikis) ir Auksė „Altorių šešėly” (chor. A. Liškauskas). Jai skirtas „Metų baleto artistės” apdovanojimas.

„Dėkoju už apdovanojimą ir visiems linkiu dar daug gražių pasiekimų naujame teatro pastate“, – džiaugėsi A. Chekmarova.

Nuo 2021 m. spalio – KVMT baleto trupės artistė. Tų pačių metų gruodį debiutavusi Prancūzų šokėjos vaidmeniu Kirillo Simonovo šokio spektaklyje pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2019), kuria vaidmenis KVMT repertuariniuose spektakliuose, tarp jų – solistė „Stabat Mater“ (chor. Edward Clug), Dona Kichotė ir solistė to paties pavadinimo šokio spektaklių triptike (I d., chor. Daria Verovka; III d. chor. Gaj Žmavc). Už Donos Kichotės vaidmenį buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja.

„Metų baleto artistas”

„Metų baleto artistu” tapo ryškus baleto profesionalas Yan Malaki, už „Sapnai ir kaktusai” (I dalis, „Žagsulys”; II dalis „Kaktusai”). Šį spektaklį Klaipėdoje pastatė choreografas Alexanderis Ekmanas (Švedija) su „Cacti“ (Kaktusai) ir choreografas Robertas Bondara (Lenkija) su choreografinėmis kompozicijomis „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“. Už šį spektaklį jaunas bei perspektyvus menininkas šiemet pelnė ir „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausias baleto artistas.

„Nesitikėjau, bet esu labai laimingas. Dėkoju teatro vadovams, o ypač – vyriausiam choreografui A. Liškauskui už pasitikėjimą. Ačiū, kad galiu būti scenoje ir daryti tai, ką myliu labiausiai“, – džiaugėsi Y. Malaki.

„Metų operos solistė”

Sudėtinga prilygti daugybę sceninės patirties turinčiai, nuostabaus balso savininkei Ritai Petrauskaitei. Natūralu, kad jau ne pirmą kartą ji laimi „Metų operos solistės“ titulą. 2023 m. ji buvo nepakartojama solistė C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“ ir Ėtmė Simonait istorijų operoje „Klaipėda“.

„Kolekcija pildosi! Sveikinu visus su Teatro diena bei naujomis galimybėmis, kurios mums atsiveria naujame teatre. Linkiu energijos, palankaus vėjo ir naujų iššūkių! Spektaklyje „Carmina Burana“ į mane pūtė vėjo turbina. Geras jausmas, kurį linkiu patirti kiekvienam“, – linkėjo R. Petrauskaitė.

„Metų operos solistas”

Už ryškius 2023 m. sukurtus vaidmenis „Metų solisto“ vardas atiteko Giedriui Gečiui. Jo balso ir artistiškumo žavesys ryškiausiai atskleidė Gabrielio Žano Petisnė (istorijų opera „Klaipėda“) ir Nemorino (G. Donizetti kamerinė opera „Meilės eliksyras“) vaidmenyse.

Jaunas ir perspektyvus solistas, neseniai baigęs studijas LMTA Klaipėdos fakultete, Muzikiniame teatre dainuoja nuo 2023 m. Svarbiausi sukurti vaidmenys: Aristėjas / Plutonas (J. Offenbach operetė „Orfėjas pragare“), Buratinas (J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“) ir kt.

Nuoširdžiai dėkojame renginio rėmėjams: išskirtinės auros salę suteikusiai renginių erdvei „Pajūris“, gėlių puokštėmis laimėtojus apdovanojusiai gėlių galerijai „Blumenpracht. Pilnatvės sodas“, gausų Muzikinio teatro kolektyvą įspūdingo skonio „macarons“ sausainiais su specialiu KVMT logotipu vaišinusiems desertų namams „Lalene“.

Pasitelkus pačias naujausias technologijas, šiuolaikiškiausius sprendimus siekiama, kad informacija apie teatrą ar galimybė mėgautis aukščiausio meninio lygio pastatymais būtų lengvai pasiekiama ir žmonėms su klausos negalia. Balandžio 20-ąją duris atversiantis teatras ne tik svarbus architektūrinis, urbanistinis Klaipėdos akcentas, bet ir socialine ar pažintine prasme reikšmingas objektas.

KVMT vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad ne vienerius metus trukusių naujojo teatro pastato statybų metu buvo ieškoma tinkamiausių sprendimų, kaip šią meno šventovę paversti žmonėms su negalia patrauklia vieta. 

„Manau, kad iki šiol žmonės su negalia dažnai nepelnytai pamirštami ar tiesiog nerandama tinkamų būdų, kaip jiems padėti. Mes šių klaidų nenorėjome kartoti, tad nuoširdžiai ieškojome pačių tinkamiausių būdų, kad menas būtų prieinamas  kiekvienam žiūrovui. Laimei, šiuolaikinės technologijos ir šioje srityje vystosi sparčiai, tad galimybių padėti radome“, – akcentuoja N. Stancikas.

Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga.

Prie naujajame pastate žiūrovų hole esančio bilietų kasos langelio bus įdiegta įranga: akių lygyje pritvirtintas ekranas, kuriame matydami kokybišką vaizdą bei girdėdami aiškų garsą, komunikuoti su kasininku galės ir klausos negalią turintys žmonės. Šiuolaikinė įranga leis su kasininku bendrauti sinchroninio vertimo pagalba naudojant gestų kalbą ir tokiu pat suprantamu būdu gauti atsakymus.

„Žmogus su klausos negalia prieis prie specialaus įrenginio ir galės pasinaudoti nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, t. y. paspaus vieną mygtuką ir išvertus nuotoliu dirbančiam gestų kalbos vertėjui sulauks mūsų darbuotojų pagalbos nepriklausomai nuo to, ko jam prireikė: įsigyti bilietus, būti palydėtam į salę ar pan.“, – akcentuoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas N. Stancikas.

UAB „Atea“ sukurtas sprendimas – nuotolinė sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – šalyje dar naujiena. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dviejose parduotuvėse ir sulaukė puikių atsiliepimų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirma šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su negalia suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

Žmonės su klausos negalia galės patogiau jaustis ir moderniausio šalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėse: čia įdiegta speciali įranga, leisianti patogiai mėgautis garsu žiūrovams, naudojantiems klausos aparatus, suderinamus su indukcinėmis kilpomis.

„Ši įranga turi indukcinės sistemos stiprintuvą, kuris garso signalą paverčia elektros srove. Klausos aparate įmontuota ritė priima šį magnetinį lauką ir paverčia jį garso signalu. Perjungdamas klausymosi režimus, klausos aparato ir indukcinės kilpos įrenginio naudotojas gali blokuoti aplinkos triukšmą klausos aparate ir sustiprinti iš indukcinės sistemos gaunamus garsus žmonių su klausos negalia ženklu  pažymėtose zonose – parteryje ar prie bilietų kasos. Meno gerbėjams reikės tik persijungti savo klausos aparatą į tokį režimą ir bus galima aiškiai, kokybiškai, be pašalinių aplinkos triukšmų girdėti rūpimą informaciją ar mėgautis meno kūriniu. Visų labai laukiame teatre“, – džiaugiasi N. Stancikas.

Reveransas istorijai

Interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika sako, kad pats įspūdingiausias Muzikinio teatro akcentas, kurį pavyko išsaugoti iš senojo teatro, yra originalus sietynas. Naujame pastate jis bus pateiktas moderniai, priderintas prie interjero. „Tai mūsų reveransas tam, kas buvo. Lygiai kaip pastato eksterjere lengvai matoma senoji ir atpažįstama naujoji pastato dalis. Teatro vidaus interjere stengėmės ne tik kurti, bet ir išsaugoti. Juk Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – ne naujas, o turintis gilią istoriją, patyręs įvairiausių dramų, išgyvenęs sudėtingų laikotarpių. Tą norime atspindėti ir interjere“, – pabrėžia dizaineris.

Teatro hole, anot M. Mateikos, turėtumėte pasijusti lyg šventovėje: „Tik įžengęs į bažnyčią žmogus pasijunta patekęs į sakralią erdvę. Taip pat ir teatre jis turi aiškiai suvokti, kad yra ne namie, ne kavinėje, pajusti, kad pateko į erdvę, kurioje netrukus vyks drama, reikšmingi įvykiai... Man buvo svarbu, kad teatro erdvė savo išskirtinumu neišgąsdintų žiūrovo, kad čia jis jaustųsi jaukiai“.

Prieš daugiau nei trisdešimt metų Kazimiero Simanonio sukurtas unikalus sietynas žiūrovus pasitiks atsinaujinęs: jei seniau jis kabojo antro aukšto aikštelėje, dabar spindės publikai atsiverdamas per tris aukštus. Jo grožiui atskleisti suteikta daugiau erdvės!

Vienas išskirtiniausių naujojo teatro vidaus patalpų akcentų – per tris aukštus kylantis holas, į kurį žiūrovai galės patekti kopdami į viršų bangos formos laiptais.

Aukščiausios prabos kūrėjas

Senąjį teatrą ir čia vykusius amžinybės alsavimo reginius menantis sietynas restauruotas, atkurtos trūkstamos dalys. Šį atgimimą norės išvysti ir jo kūrėjas – vienas iškiliausių Lietuvos juvelyrikos ir interjerinės metalo plastikos menininkų, daugelio sričių novatorius ir lyderis Kazimieras Simanonis (g.1937). Kūrybos kelią jis pradėjo septintame dešimtmetyje, kai metalo menas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Šis neeilinių gabumų dailininkas padėjo pagrindus šiuolaikinei Lietuvos juvelyrikos tradicijai, skatino jos modernėjimo ir tarptautinės integracijos raidą.

Būtent K. Simanonis Lietuvos juvelyrikos mene įtvirtino aukštus profesinio meistriškumo reikalavimus, ėmė naudoti klasikines, primirštas technikas, tauriuosius metalus, brangius bei pusbrangius akmenis. Juvelyriniams dirbiniams jis suteikė išskirtinio aksesuaro, prabangaus dirbinio statusą ir atvėrė naują kūrybinės raiškos etapą. K. Simanonio dirbiniuose susijungė barokinis puošnumas, gamtos formų vitališkumas ir modernios, tapybiškos plastikos raiška. Iki šiol jis yra vienas iš nedaugelio metalo menininkų, galinčių laisvai improvizuoti sudėtingomis, daug išmanymo reikalaujančiomis technologijomis, išgaudamas netikėtas formų slinktis ir subtilius pulsuojančio bei žėrinčio metalo efektus. Ryškų pėdsaką dailininkas paliko ir kurdamas gintaro papuošalus – jis atskleidė naujas, iki tol juvelyrikoje nepanaudotas natūralaus gintaro plastines savybes, reabilitavo gintaro dirbinių meninį įvaizdį.

Nuo XX a. 6 dešimtmečio Lietuvos interjerų puošyboje ėmė plisti metalo plastika – kalti, lieti, lankstyti geležies ir kitų metalų kūriniai. Dailininkas K. Simanonis sukūrė daug dekoratyvinių metalo dirbinių interjerams: dekoratyvinių pertvarų, pano, šviestuvų garsiems ano meto interjerams. Tarp menininko kūrinių sietynai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolonų salėje (1976), šiuo metu uždarytuose Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose (1982). Jo sukurti paauksuoti šviestuvai, fasado detalės ir valstybės herbas puošia Lietuvos prezidentūros rūmus. Viešbutyje „Auska“ Palangoje išlikusi unikali šviestuvų kompozicija (1979), nušviečianti Lietuvos žemėlapio formos baseiną su šildomu jūros vandeniu.

Autoriaus darbai plačiai pasklidę po pasaulį. 1986 m. popiežiui Jonui Pauliui II viešint Lenkijoje, jam buvo įteikta juvelyro sukurta paauksuota, gintaru išpuošta šv. Mišių taurė. 1972 m. 37-ojo JAV prezidento Richardo Niksono žmonai buvo įteikta K. Simanonio pagaminta paauksuota segė su gintarais, o jo sidabro vėrinys su gintaru papildė Danijos karalienės Margaretės II papuošalų kolekciją.

.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras balandžio 20 d. visus pakvies į gala koncertą, paskelbsiantį įsikūrimą naujuose teatro rūmuose. Spalio 4, 5, 6 d. naujame teatro pastate, pirmą kartą Lietuvoje, bus pastatyta Philipo Glasso opera „Kelionė“.

Šios unikalios premjeros režisierių buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu, atveriant teatrą plačiai pasaulio menininkų bendruomenei bei suteikiant jiems galimybę savo kūrybinį sumanymą realizuoti būtent Klaipėdoje. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami profesionalūs režisieriai ir jų kūrybinės komandos, turinčios darbo muzikiniame teatre patirties.

Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių: Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Pirmojo konkurso etapo pabaigoje, komisijos sprendimu buvo atrinkti keturi konkurso finalininkai: Chiara Osella (Italija), Dennis Krauss (Vokietija), Pia Partum (Lenkija) ir Karina Novikova (Lietuva).

Finale konkurso nugalėtoja paskelbta režisierė Chiara Osella ir jos suburta komanda: Carlo Massari (režisūra, choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumų dizainas).

Režisierė Chiara Osella – scenos meno eksperimentų meistrė

Chiara Osella savo karjerą pradėjo kaip operos dainininkė. Su pagyrimu Turino universitete baigė Menų, muzikos ir pramogų fakultetą. Studijų metu daugiausia dėmesio skyrė edukacinio ir socialinio teatro didaktiniam planavimui ir technikoms, kurias vėliau taikė savo projektuose „Bendruomenės opera“ ir „Būk arčiau operos“.

Kaip solistė reguliariai dalyvavo tiek Italijos, tiek užsienio (Torino Regio teatre, Maskato karališkajame operos teatre, Insbruko senosios muzikos festivalyje, Seulo menų centre) teatrų pastatymuose, atliko klasikos, baroko ir šiuolaikinės muzikos repertuarą.

Menininkė yra projekto Swing Opera (Festival Verdi OFF, Macerata Opera Festival, Umbria Jazz, Rusijos turas ir kt.) įkūrėja ir viena iš aranžuotojų. Kaip kūrėja, atlikėja ir vokalo pedagogė bendradarbiauja su šiuolaikinio teatro šokio kompanija „C&C/Carlo Massari“.

Režisūriniai Chiara Osella darbai pasižymi eksperimentais muzikinio teatro scenoje. Kaip režisierė ji debiutavo Turkistano muzikos ir dramos teatro (Kazachstanas) spektakliu „Magžanas“ bei Torino Regio teatre W. A. Mozarto operos „Bastienas ir Bastiena“ pastatymu. Ji buvo Lietuvos nacionalinio operos teatro jaunųjų režisierių konkurso ir „Opera Europa“ režisierių konkurso finalininkė. Kaip dramaturgė bendradarbiavo kuriant 2020 m. Milano „La Scala“ teatro atidarymo transliacijos scenarijų. Mokėsi pas režisierių Davide Livermore. Kartu su juo dirbo kaip operos režisieriaus asistentė pastatymuose Milano „La Scala“ teatre, Romos operos teatre, festivalyje „Maggio Musicale Fiorentino“, Katanijos Massimo Bellini teatre, Menų rūmuose Valensijoje ir kitur.

Carlo Massari – savito braižo judesio dramaturgas

Tarpdisciplininio meno kūrėjas, choreografas Carlo Massari bendradarbiauja Italijos ir įvairiuose tarptautiniuose projektuose: Venecijos bienalėje, Barbara Nativi, Marco Baliani, Teatro dell’Argine, TeatroDue, Balletto Civile, Abbondanza-Bertoni, Cie.della Rancia, Petri Dish.

2011 m. tapo šokio teatro C&C Company įkūrėju ir meno vadovu bei sukūrė apdovanojimus pelniusius kūrinius: Maria Addolorata (HiverOclytes – Avinjonas, tarptautinė choreografija, konkursas Hanoveryje, Tanzpreize – Berna), Tristissimo (Premio Roma Danza, Les Lendemains qui Dansent – Arques), Žvėris be grožio (ActFestival – Bilbao 2019), Vargdieniai (NID Platform), Right.

2020 m. buvo apdovanotas AnticorpiXL tinklo CollaborAtion prizu ir tapo festivalio „Oriente Oeste“ asocijuotu menininku.

Kūrė judesio dramaturgiją režisierių Damiano Michieletto, Silvia Paoli, Andrea Bernard pastatymuose Zalcburgo Landestheater, Romos operos ir Parmos Regio teatruose, kūrė choreografiją Bolonijos festivalio, Ferrara Musica, Cie.Balletto Teatro di Torino, Cie.OPUS Ballet premjerose.

2019 m. bendradarbiaudamas su „Leggere Strutture Art Factory“, įkūrė „ANFIBIA“- tarpdisciplininį mokymo kursą šiuolaikiniams atlikėjams ir kūrėjams.

Eleonora Peronetti – scenografijos, parodų ir knygų kūrėja

2013–2017m. menininkė studijavo NABA – Naujojoje dailės akademijoje Milane. Savo, kaip scenografės karjerą pradėjo spektakliu „Magžanas“ (režisierė Chiara Osella, Turkistano muzikos ir dramos teatras, Kazachstanas). Kaip scenografo padėjėja dirbo statant spektaklius: U. Giordano „Fedora“ ir „Andrė Šenje“, G. Verdi „Rigoletas“ ir „Makbetas“, M. Mussorgsky „Chovanščina“, G. Puccini „Toska“, (visi Milano „La Scala“ teatre); Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“ (Milano Piccolo teatras režisierius Mario Martone); C. M. von Weber „Laisvasis šaulys“ ir G. Verdi „Traviata“ (Firenze Maggio Fiorentino teatras); G. Verdi „Žana d’Ark“ ( Romos Dell operos teatras) ir kt.

Eleonora Peronetti rengia parodas, dirbo Milano bendrovės „Outfit Company“ mados renginių scenografe, veda mokymus scenografijos kursuose NABA, Milane. Rašo knygas.

Emilia Zagnoli – jaunosios kartos italų kostiumų kūrėja

Emilia Zagnoli 2013-2016 m. kostiumo dizainą studijavo Vimbldono meno koledže (Wimbledon College Of Arts), Londone. Po studijų pradėjo veiklą Italijos ir Europos teatruose: sukūrė kostiumus W. A. Mozart opera buffa „Tariamas naivumas“ pastatymui Florencijos Maggio Fiorentino teatre. Dirbo kaip kostiumų dailininkų asistentė spektakliuose: G. Verdi „Don Karlas“, Pavijos Fraschini teatre; G. Verdi operos „Ernani“ pastatymuose Valensijos menų rūmuose ir Venecijos La Fenice operos teatre; G. Rossini „Italė Alžyre“, Biel teatro orkestre; G. Donizetti „Don Pasquale“, Florencijos Maggio Fiorentino teatre (režisierius Andrea Bernard); W. A. Mozart „Visos jos tokios“, Berlyno Staatsoper (režisierius Vincent Hoguet): G. Verdi „Rigoletas“, Berlyno Staatsoper: F. Loewe miuziklo „Mano puikioji ledi“ pastatyme Niujorko Lincolno centro teatre: Oslo nacionaliniame teatre ir Londone (režisierius Bartlett Sher): G. Gershwino „Porgis ir Besė“, Anglijos nacionalinėje operoje (režisierius James Robinson).

„Man svarbiausia, jog galėčiau kiekvienam savo kely sutiktam žmogui ramiai į akis pažiūrėti. Apie kokius nors jubiliejų pasitikimus negalvoju ir jų neplanuoju. Jei Dievulis leido nugyventi tuos metus, jei dar kvėpuoju, dirbu, esu kažkam reikalingas – tai didžiausia laimė. Geriau ir nesugalvosi“, – sako R. Giedraitis. Visgi, save kukliai „muzikantu iš teatro duobės“ vadinantis įvairių muzikinių konkursų laureatas, žinomas fleitos pedagogas R. Giedraitis yra parašęs daugiau kaip 60 autorinių kūrinių įvairių sudėčių orkestrams bei ansambliams ir parengęs daugiau kaip 2000 aranžuočių.

Pradėjo dirbti anksčiau nei įkurtas Muzikinis teatras

Savarankišką muziko kelią R. Giedraitis pradėjo dar studijų metais, 1976–1984 m. grodamas Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Vėliau, dar neakivaizdiniu būdu studijuodamas Maskvos konservatorijoje, pradėjo dirbti Klaipėdos liaudies operos orkestre (1984–1987). Nuo 1987 m. sausio 1 d., kai liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, groja fleita šio teatro simfoniniame orkestre, 1987–2019 m. buvo šio orkestro ir jo pagrindu suformuoto Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisteris. Kaip solistas R. Giedraitis surengė keletą fleitos rečitalių Klaipėdoje, taip pat grojo solo su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais. 1984 m. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje įkūrė Pučiamųjų instrumentų skyrių, 1984–1986 m. jame dirbo fleitos mokytoju. Šiuo metu dirba Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur dėsto fleitos specialybę ir kamerinį ansamblį.

O. Kasabovos nuotr.

„1987 m. sausio 1 d. yra oficiali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo data. Tačiau aš pradėjau čia dirbti anksčiau – nuo 1984 m. rugpjūčio 1 d. Tada dar buvo Liaudies opera, bet atlyginimus jau mokėjo. Čia ir pradėjau produktyvaus aranžuotojo karjerą. Vargu ar tai galėjo įvykti kitur: tiesiog reikalingas vaikinas tinkamu laiku pasirodė tinkamoje vietoje“, – viename interviu yra sakęs R. Giedraitis.

Produktyvus profesionalas

R. Giedraičio kūrybinė veikla – daugialypė. Jis žinomas kaip itin produktyvus, profesionalus ir paklausus aranžuotojas, sukūręs daugiau kaip 2000 aranžuočių simfoniniams, kameriniams, pučiamųjų ir džiazo orkestrams, įvairių sudėčių ansambliams. Aranžuojamų kūrinių stilistinis diapazonas – nuo baroko iki fusion, nors daugiausia aranžuočių sukurta simfoninio pop, simfoninio roko arba džiazroko stiliumi. Daugelį metų jis kuria orkestrines aranžuotes Lietuvos dainų švenčių Dainų dienoms, taip pat regioninėms dainų šventėms. Aranžuodamas kūrinius koncertinėms programoms bendradarbiauja su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru), Lietuvos kariuomenės, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu, Klaipėdos kameriniu orkestrais, Liepojos bigbendu (Latvija), Kauno bigbendu ir kitais kolektyvais. Aranžavo kūrinių LRT televizijos projektams „Triumfo arka“, „Auksinis balsas“, „Vario audra“, taip pat įvairiems žinomiems Lietuvos ir kitų šalių solistams-dainininkams. Tarp jų – tokie žinomi klasikinės ir populiariosios muzikos vardai kaip Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Edgaras Montvidas, Violeta Urmana, Alfredo Nigro, Eteri Lamoris, Stasys Povilaitis, Egidijus Sipavičius, Gytis Paškevičius, Vaidas Baumila, Monika Linkytė, Vilija Matačiūnaitė, Rūta Ščiogolevaitė, šveicarų dainininkė Jaël ir daugelis kitų.

KVMT nuotr.

Sakoma, kad muzikantas išgyventų ir negyvenamoje saloje, nes kažkas jį pasamdytų... „Na, kas gali pasamdyti, jei sala negyvenama?.. Muzikantai, ypač orkestrantai, niekada nepateko į geriausiai apmokamų profesijų kategorijas. Ir tai verčia žmones blaškytis. Dabar yra tokia „mada“ atkalbinėti jaunimą nuo muzikanto duonos, neva čia niekada nepadarysi karjeros ir padoriai neuždirbsi. Tačiau visiems sakau, kad nepažįstu nei vieno sąžiningo doro muzikanto, kuriam reikėtų duoneliauti. Tiesa, tas puldinėjimas per kelis darbus gal šiek tiek ir primena duoneliavimą... Bėda, kad nuolat mažėja gabaus jaunimo, siekiančio tapti profesionaliais muzikantais. Apie kokią bedarbystę galima kalbėti, kai Klaipėdoje katastrofiškai trūksta daugelio specialybių muzikų?“, – juokauja profesionalas.

R. Giedraitis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre redagavo ir aranžavo tarpukariu Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje fleitos ir kompozicijos mokslus baigusio Jono Novakausko baleto vaikams „Baltasis vilkas“ partitūrą (pirmą kartą pastatytas 1989 m.). Vėlesniais metais teatro simfoniniam orkestrui aranžavo Antonio Spadavecchia pasakos-žaidimo vaikams „Pelenė“ (1994), Ž. Kriušono muzikinio farso „Beprotiškas savaitgalis“ (1995), Raimondo Paulo miuziklo „Sesuo Kerė“ (2009) partitūras, taip pat parengė aranžuotes KVMT teatralizuotoms koncertinėms programoms „The Beatles Show. Naujieji metai Liverpulio stiliumi“ (2014), E. Balsio estradinių dainų programai „Aš – senas jūrininkas“ (2019) ir kt.

„Rašyti muziką – mano amatas“

Kita svarbi R. Giedraičio muzikinės veiklos sritis – originali kūryba. Jis yra sukūręs apie 30 kūrinių pučiamųjų orkestrams, iš kurių populiariausi „Vasaros muzika“, „Papliauškutis“, „Suvenyras“, „Subatos vakarėlį“, „Traukinukas“, „Ilga kelionė dviem“, „Vaivorykštė“, „Šachmatai“. Taip pat antra tiek muzikos kitų sudėčių ansambliams, iš jų minėtina „Muzika draugams“, sukurta Klaipėdos brass kvintetui. Iš stambesnių formų kūrinių minėtini miuziklas bigbendui „Vandenė“ Herkaus Kunčiaus ir Alvydo Šlepiko libretu (2009, nepastatytas) ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus sumanymu bei užsakymu sukurta simfoninė siuita „Sudie, Maiklai“ gospelo chorui ir simfoniniam orkestrui, neseniai mirusio pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono dainų motyvais (2010). Premjerą pasitinkant Naujuosius metus 2011 m. gruodžio 28 ir 31 d. atliko G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir gospelo choras „Sounds in G“.

K. Cvetkovės nuotr.

Komponuojantis fleitininkas Rimantas Giedraitis savo kūrybos nesureikšmina: „Šiandien visi kuria muziką. Jei tai, ką esu parašęs, rytoj nebus užmiršta, tuomet gal ir bus galima vadinti kūryba. Dabar aš tiesiog rašau muziką. Tai yra rašliava – mano amatas. Esu šioks toks perfekcionistas, todėl stengiuosi, kad tai, ką darau, būtų maksimaliai kvalifikuota ir profesionalu“.

2011 m. už kūrybinius nuopelnus teatro menui R. Giedraitis buvo apdovanotas Klaipėdos „Padėkos kauke“.

Teatro kuriamas kokybės ženklas – aukšto profesionalumo pastatymai ir  amžinasis meno alsavimas, savyje vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą,  pajūrio kraštovaizdį ir teatro pastato architektūrą bei vidaus interjerą. Nors teatro atidarymo gala koncerto vyksiančio balandžio 20-ąją detalės dar neatskleidžiamos, norinčiųjų apsilankyti netrūksta. Taip jau būna su istoriniais, kartą per kelis šimtmečius vykstančiais renginiais!

Pasaulyje pripažintų kūrinių banga

Gegužės 17 d. teatras publiką kviečia į iškilmingą baleto gala koncertą, dedikuotą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Koncerto programoje – talentingi KVMT baleto trupės artistai bei svečiai iš garsių Europos ir Baltijos šalių teatrų.

Šokio spektakliai –  „Sapnai ir kaktusai” žiūrovų naujojo teatro scenoje lauks balandžio 27 ir 28 d., o  du vienaveiksmiai šokio spektakliai „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“  – gegužės 10 ir 11 dienomis.

M. Aleksos nuotr.

„Sapnai ir kaktusai“ Klaipėdoje tapo pirmuoju žinomo choreografo Alexanderio Ekmano (Švedija) pastatymu Baltijos šalyse. Kaip minėjo šokio kritikė Sigita Ivaškaitė, „Ekmano darbas ir jo reikalavimai atveria stipresniąją Klaipėdos muzikinio teatro šokėjų pusę – ritmiškumą ir sinchroniškumą (...). Griežta ritminė struktūra, kampuotos, lyg kaktusai dygios šokio pozos, galbūt mažiau artimos „Žizel“ plastiką tobulinantiems baleto artistams, sėkmingai „limpa“ dabartinei Klaipėdos trupei, kurios repertuaras, mano manymu, dėsningai formuojamas šiuolaikinio baleto kryptimi. („Atsparūs laikui „Kaktusai“, jau matyti „Sapnai“ ir daugiau...“ (www.menufaktura.lt)).

Vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas pripažinimą visame pasaulyje pelnė savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.

Klaipėdos festivalio scenoje elinge E. Clugas debiutavo dviem vienaveiksmiais baletais, kuriuos jungia pasakojimas apie moteris ir jų nepaprastą stiprybę – „Šventasis pavasaris“ ir „Stabat Mater“.

2022 M. kovą KVMT baleto trupei už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ skirta „Padėkos kaukė“, nominacija Metų teatro meno kūrybinė komanda. Spektaklis yra perkeliamas į naujojo teatro sceną. Jis tampa iššūkiu baleto artistams bei pastatymų tarnybai, nes spektaklio siužetas pasakojamas vandeniu užlietoje scenoje. Tačiau būtent šis netikėtumas suteikė ir suteiks daugybę neišdildomų įspūdžių žiūrovams. Gegužės 10 ir 11 dienomis turėsime galimybę pamatyti kaip vandens stichija užlieja ir naujojo teatro pastato sceną.

Ant aukščiausios bangos keteros

Spalio 4,5,6 dienomis Klaipėdos, Lietuvos ir Europos žiūrovus kviečia Philipo Glasso operos „Kelionė“ premjera. Šios unikalios premjeros režisierių buvo nuspręsta atrinkti konkurso keliu – 2023 m. rudenį teatras skelbė konkursą Ph. Glasso operos „Kelionė“ režisieriui ir kūrybinės komandos nariams atrinkti. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami profesionalūs režisieriai, turintys darbo muzikiniame teatre patirtį. Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – buvo gautos net 43 paraiškos iš Lietuvos ir užsienio šalių – Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Meksikos, Ispanijos ir kt. Konkurso laimėtojai bus paskelbti artimiausiu metu. Bilietai į šią premjerą tirpsta taip sparčiai, kaip ir laikas likęs iki premjeros!

Lapkričio 29, 30 dienomis publikos laukia šokio spektaklio „Legenda“ premjera, kurią ruošia žinomi kūrėjai: choreografas iš Slovėnijos, KVMT baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc,  kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.

Gyvuos ir naujojo teatro scenoje

M. Aleksos nuotr.

Balandžio 25, 26 d. į naujojo teatro sceną sugrįžta G. Donizetti komiška opera „Pulko duktė“, atnešusi garbingus apdovanojimus pagrindinio Mari vaidmens atlikėjoms: operos solistei Linai Dambrauskaitei skirtas „Auksinis scenos kryžius“ (2022 m.), o operos solistei Ritai Petrauskaitei „Pagauk bangą“ (2022 m.). Liepos 13, 14 d., ir net Naujųjų metų vakarą, jūsų lauks J. Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“, birželio 7, 8 d. šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“, atnešęs  „Auksinį scenos kryžių“ (2023 m.) už šviesų dizainą Andriui Stasiuliui. Gegužės 11 ir 12 d. „Marių“ salėje lauks vienas naujausių pastatymų – G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ kamerinė versija.

Svarbi sukaktis

Stanislavo Domarko 85 metų sukakčiai skirtas koncertas „Vivat, Maestro!“ klausytojų „Jūros“ salėje lauks gegužės 30 d. 18.30 val. „Gyvenimas – ne muzika. Labai sunku jį įvertinti. Draugais vadinu absoliučiai visus kūrybinėje veikloje sutiktus žmones. Visi man vienodai brangūs, vienodai formavo mane kaip asmenybę. Ir aš labai dėkingas savo gyvenimo pakeleiviams“, – teigia iki šio vienintelis KVMT garbės dirigentas S. Domarkas, garsėjantis daugybe reikšmingų darbų bei neblėstančia meile operetėms. Šio žanro kūriniai suskambės ir maestro jubiliejui skirtame koncerte. S. Domarkas – svarbi Muzikinio teatro istorijos dalis, tad visus kviečiame tądien kartu sušukti „Vivat, Maestro!“.

Istorijos banga užlies ne tik Klaipėdą

M. Aleksos nuotr.

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ – išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. pristatomas Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d. 17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirtą istorijų operą, KVMT užsakymu parašė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas, libretą sukūrė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė. Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos svarbios kaip niekada.

Gegužės 19 d. 15 val. Jūros vardu pavadintoje didžiojoje naujojo teatro salėje bus pristatytas kitas didžiulio pasididžiavimo vertas istorinis kūrinys – Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“. Pasaulinė kūrinio premjera, 2022 m. įvykusi istorinėje piliavietėje, buvo skirta Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui. Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Tai sakmė apie Klaipėdą, jos atradimą, pažinimą, pasitikėjimą, meilę ir pasišventimą šiai vietai tarnauti savo darbais. Oratorija rodyta tik kartą, tad didžiulio būrio gerbėjų lūkestis išvysti šį kūrinį scenoje pagaliau išsipildys!

Laukiama ir mažųjų žiūrovų

DKFoto nuotr.

Jaunųjų teatro gerbėjų lauks daug staigmenų, kol kas repertuare tik birželio 1-ąją rodoma mažųjų pamėgta J. Gaižausko edukacinė opera vaikams „Buratinas. Šis spektaklis jaunuosius teatro žiūrovus supažindins su nauju teatro pastatu ir „Marių“ sale, kuri numačiusi ir daugiau staigmenų mažiesiems. Kviečiame sekti mūsų repertuarą, socialinius tinklus, kur bus paskelbtos ir edukacinės programos, ekskursijos naujame pastate.

Naujas teatro pastatas – išsipildžiusi svajonė, kurios siekė ir laukė meno kolektyvai gyvendami ir kurdami sudėtingomis sąlygomis. Pagaliau menininkai kurs unikalius projektus naujame teatro pastate.  

Teatro kolektyvas ilgus penkerius metus repetavo skirtingose Klaipėdos miesto erdvėse ir visą šį laiką rodė spektaklius, rengė didžiulio Lietuvos žiūrovų dėmesio ir palankaus meno kritikų vertinimo ir tarptautinio pripažinimo sulaukusias premjeras. Pagaliau visi šie spektakliai persikelia į naujojo teatro sales su skambiais ir romantiškais Jūros bei Marių pavadinimais. 

Su teatro repertuaru iki 2024 m. gruodžio 31 d., kuris pildomas, susipažinti galima puslapyje www.klaipedosmuzikinis.lt

Tai, kad Muzikinio teatro pavadinime nebėra vienos raidės, pastebėjo pro šalį vaikštantys ir Atgimimo stotelėje išlipantys klaipėdiečiai.

Nuo šiol pavadinimas tarsi skamba taip: „Kaipėdos valstybinis muzikinis teatras“.

Muzikinio teatro direktorės pavaduotojas Naglis Stancikas paaiškino, kas atsitiko „l“ raidei.

„Ji nenukrito, tiesiog iš viršaus krito suledėjęs sniegas ir ją sulaužė. Dabar gaminame naują, tuoj padarysime“, – sakė N. Stancikas.

Šis incidentas, anot jo, nutiko visai neseniai.

Dėl neveikiančio laikrodžio irgi numatyti tam tikri planai. Planuojama, kad iki teatro atidarymo jis veiks.

„Mes labai tikimės“, – trumpai atsakė N. Stancikas.

Laikrodį projektavo ir įrengė garsi prancūzų firma „Bodet“. 33 m aukščio bokšte klaipėdiečiai laikrodį matė dar sovietmečiu, kai čia veikė Klaipėdos kultūros namai.

Prasidėjus teatro rekonstrukcijai, ieškota rangovų, kurie gebėtų suprojektuoti laikrodį bokšte.

To ėmėsi prancūzų firma, kuri daugiau nei 150 metų projektuoja ir įrengia bokštų, pilių, bažnyčių, oro uostų ir kitų išskirtinių objektų laikrodžius.

„Bodet“ pasiūlė Muzikinio teatro pastatui tinkantį nuosaikų klasikinį laikrodžio dizainą.

Jums būtina tai patirti! Ar tikite, kad netrukus duris atversiantis teatras parodys viską, ko dar nežinojome, tačiau įsivaizduojame apie didžiausią pajūrio miestą? Jūros bangas primins visos teatro pastato ir vidaus interjero detalės – ne tik jo stogas, bet ir vidus, persmelktas jūros sūrumo ir vėjo nugairintų smėlio kopų aromato...

Naujas stilius – dinamiškas teatro atgimimas

Jūros bangos leitmotyvas teatro stiliuje gyvuoja daugiau nei tris dešimtmečius. Nuo teatro įsikūrimo 1987 m. iki 2018 m. naudotas logotipas, sukurtas žinomo lietuvių grafikos dizainerio, profesoriaus Audriaus Klimo. Išsikėlęs sau naujus tikslus, puoselėdamas tradicijas ir pradėjęs naujo pastato statybas, 2018 m. KVMT nutarė atnaujinti ir savo stilių, atsisakant lūžtančios bangos įvaizdžio ir pasirenkant bangą, kaip perpetuum mobile (amžinojo variklio) idėją. 2024 m. teatras, pabrėždamas savo – šiuolaikinio, nacionalinio, profesionalaus scenos meno centro įvaizdį, prestižą, atvirumą, socialumą ir atsižvelgdamas į veiklos ilgaamžiškumą ir tęstinumą, formuoja naujo prekinio ženklo ir paties teatro vieningo stiliaus elementų naudojimo standartus.

Atsinaujinimo keliu teatras žengia išsaugodamas pagrindinę logotipo vizualinio sprendimo idėją – bangą-penklinę. Naują spalvų gamą diktuoja teatro pastato architektūros bei interjero sprendimai. Pastato vidaus interjerui naudojami faktūrinio molio tinko atspalviai, artimi pajūrio smėlio spalvų tonams, o stogui – bangos formos fragmentai. Naujasis KVMT prekinis ženklas, kaip ir jo pirmtakas, sukurtas panaudojant simbolį ir logotipą. KVMT stiliaus vadovą atnaujinęs grafikos dizaineris Virginijus Bakas gilina dizaino sąsajas su jūros bangomis, tarsi pabrėždamas teatro geografinę lokaciją, o penkias linijas pasirenka kaip aliuziją į muzikinę penklinę. Linijų storio kaita ir bangos aukščio perkrytis bei asimetrija – tai nuoroda į dinamišką teatro veiklos vystymąsi.

KVMT nuotr.

Naujas spalvinis sprendimas

Mėlynąją buvusio teatro logotipo spalvą keičia kopų smėlio, lietuviško molio spalvų paletė. Tokį spalvinį užmojį lėmė sumanymas kuriant svarbiausią muzikinio teatro dalį – žiūrovų salę ir jos akustinę erdvę. Bendrovės „Barzdoti vabalai“ komanda, pasiūliusi Lietuvos koncertinėms įstaigoms dar nematytą sienų dekorą – molio tinką – įkvėpimo sėmėsi iš gamtos: ne vieną valandą fotografavo lietuviškas kopas bei jose paliktus vėjo šuorų raštus, gaminosi specialius įrankius joms išgauti ir t. t.

Priėmus sprendimą, kad žiūrovų salės akustika bus formuojama lietuviško molio pagrindu, sekė teatro interjero detalių kūrimas. „Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai bus pirmasis Lietuvoje! Tai novatoriška ir įdomu, nes naudotas lietuviškas, rankų darbo produktas. Molio lipdiniai pagrindinėje salėje primena bangas. Sąsajos su bangomis ant logotipo bus juntamos visame pastate. Norisi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – sakė interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe pavaizduota banga. Net naujojo teatro pastato stogas banguotos formos, lyg banga vingiuoja ir teatro laiptai. Norisi, kad į teatrą atėjęs žmogus pajustų šios vietos išskirtinumą, tik jam skirtą sielos šventę. Ši erdvė publiką turi paruošti „išgyventi“ spektaklį.“

Publikos laukia Jūros ir Marių salės

Naujosioms teatro salėms vardus balsuodami rinko KVMT darbuotojai. Didžioji žiūrovų salė balsų dauguma pavadinta „Jūros“ vardu, o mažoji – „Marių“. Abiejose salėse yra įrengtos vietos, kuriose renginius patogiai galės stebėti ir judėjimo negalią turintys žiūrovai.

Teatro projektas – išskirtinis, nes itin didelis dėmesys yra skiriamas akustikai. Norint užtikrinti, kad skirtingo žanro kūriniai galėtų skambėti nepriekaištingai, prireikė atitinkamų sprendimų. Taigi, didžioji žiūrovų salė sukurta sudėtingos 3D formos su specialiais laiptais, išgaubimais. Šiai salei pagamintas ir specialus, unikalios formos, svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimus atitinkantis vidinis akustinis kiautas. Orkestro ložė kilnojama, esant poreikiui joje gali būti įrengtos žiūrovų vietos, salėje įrengtos akustikai palankios medžiagos kėdės su informaciją transliuojančiais ekranais kiekvienoje atkaltėje. Negana to, naujos teatro salės turės šiuolaikišką garso ir apšvietimo įrangą, naujausias šildymo bei ventiliacijos sistemas. Taigi, tiek lankytojai, tiek dirbantieji pastate galės džiaugtis malonia aplinka, jungiančia istoriją ir modernius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus. Naujame pastate yra erdvios repeticijų studijos, kostiumų ir dekoracijų saugyklos, kostiumų siuvykla, modernūs grimo kambariai, patogios laisvalaikio zonos bei erdvės žiūrovams.

KVMT nuotr.

KVMT: didelis ir ambicingas kolektyvas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausia profesionalaus scenos meno įstaiga ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Jos misija – pristatyti aukščiausio meninio lygio muzikinius spektaklius bei koncertines programas šio regiono žiūrovams ir svečiams. 2019 m. teatrui tapus Europos operos teatrus vienijančios asociacijos „Opera Europa“ nariu, ypač suintensyvėjo KVMT repertuaro tarptautinė sklaida ir tinklaveika.

Teatro kolektyvas ilgus penkerius metus gyveno be savo namų, repetavo skirtingose Klaipėdos miesto erdvėse, ir visą šį laiką rodė spektaklius, rengė didžiulio Lietuvos žiūrovų dėmesio ir palankaus meno kritikų vertinimo sulaukusias premjeras, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Naujas teatro pastatas – pagaliau išsipildžiusi svajonė, kurios siekė ir laukė meno kolektyvai, gyvendami ir kurdami sudėtingomis sąlygomis. Pagaliau menininkai įgyvendins savo didįjį tikslą – gyvens, dirbs ir kurs unikalius projektus naujame teatro pastate.