Saugodami savo bei kitų sveikatą, atšaukė kasmetį paminėjimui skirtą susitikimą.

Pasak Klaipėdos žydų bendruomenės administratorės Svetlanos Šidlun, minėjimas įprastai vykdavo šalia žydų kapinių, esančių bendruomenės namų teritorijoje.

"Šiemet neminėjome. Visada minėdavome,  susirinkdavome prie žydų kapinių šalia bendruomenės namų, bet šiemet neminėjome, kadangi tebesiautėja koronavirusas. Bendruomenėje yra daug vyresnio amžiaus narių, todėl bijome ir saugojamės. Tegul žmonės saugosi ir būna namuose. Norėjome pranešti anksčiau, bet nepavyko, nes tai vienas serga, tai kitas. Pati taip pat sergu", – sakė S.Šidlun.

Tačiau buvo ir kitų galimybių šią dieną paminėti.

Dar sausio 22-ąją Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) kvietė prisijungti prie Tarptautinei Holokausto dienai skirtos atminimo akcijos "#Mes prisimename".

Klaipėdos žydų bendruomenės sekmadieninėje mokykloje sausio 23-iąją įvyko istorijos pamoka "Kad žinotume ir atmintume". Mokiniai taip pat prisijungė prie minėtos akcijos.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky LŽB "Facebook" paskyroje ragino skleisti žinią apie Holokausto aukų patirtų kančių atminimo išsaugojimą.

Paskelbtame pranešime ji kvietė švietimo bendruomenes, mokymo įstaigas organizuoti edukacinius renginius jaunimui, susitikimus su vyriausiais žydų bendruomenės nariais, kurie mena šį tragišką istorijos tarpsnį.

Pagerbti žuvusiuosius buvo galima ir virtualioje erdvėje – atminimo dienos išvakarėse prie savo "Facebook" paskyros profilio nuotraukos prisegant rėmelį su pavadinimu "Mes prisimename" arba nusifotografuojant su minėtu ženklu prie žydų žudynių vietų bet kuriame Lietuvos kampelyje, ir nuotrauka pasidalijant socialiniuose tinkluose.

Prie Atminimo sienos Klaipėdos žydų bendruomenės kieme holokausto aukos prisimenamos kasmet nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios.

Kaskart su žydų bendruomene dalyvaujant atminimo renginiuose, jų tautos išgyvento skausmo nepajusti neįmanoma, nes pernelyg baisu ir nežmoniška tai, kas įvyko prieš aštuonis dešimtmečius.

Nacių okupuotoje Lietuvoje buvo beveik visiškai išnaikinti čia gyvenę žydai. Iš maždaug 200 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyta didžioji jų dalis.

Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.

Išskirtinius istorijos išbandymus ir netektis patyrusi žydų tauta itin gerbia savo skaudžiąją istoriją.

Tačiau pastaraisiais metais kai kurie dalykai keičiasi.

Klaipėdos bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis apgailestauja, kad vis daugiau jo tautiečių, ypač jaunų tėvų, vengia su savo vaikais kalbėti apie tuos dalykus.

Ir tai jaudina, nes žydų tautos tradicija yra nuolat kalbėti apie tai, kas vyko ir prieš tūkstančius, ir prieš 80 metų – apie sunkumus, tragedijas bei džiaugsmus. Bet tradicija kalbėti apie holokaustą blėsta, ir tai esą liūdina.

"Jaunieji tėvai jau nebenori savo vaikams apie tai kalbėti. Jie nebenori lankyti masinių kapaviečių ir klausytis tų žiaurių istorijų. Jie turbūt saugo savo vaikus nuo tos informacijos. Tokių tėvų daugėja. Anksčiau tokios problemos nebuvo, o dabar vaikų į žudynių vietas jau nevežame, nes jų tėvai tam prieštarauja", – kalbėjo F.Puzemskis.

Anot Klaipėdos žydų bendruomenės vadovo, pavyzdžiui, Izraelio moksleivių grupės kasmet yra vežamos į Lenkijoje veikusius nacių konclagerius, o Vokietijoje tokių vietų lankymas yra įtrauktas į švietimo programą.

"Nepaisant to, tikiu, kad holokausto mūsų tauta niekada nepamirš, nes maldos už genocido aukas yra įtrauktos į kasdienį religinį ritualą. Todėl apie šitą tragediją tikrai visi žinos, nors gal jaunimas ir mažiau lankys atmintinas vietas", – teigė F.Puzemskis.

Idėja sklandė seniai

Litvakų sinagoga Klaipėdoje buvo pastatyta 1875 m. ant dviejų sklypų ribos – Daržų g. 7 ir Daržų g. 9A. Dabar ten stovi viešbutis „Euterpė“.

Iš pradžių buvo prašoma leisti įamžinti sinagogos atminimą ir įrengti lentą Daržų g. 9A, ant viešbučio „Euterpė“ fasado sienos. Siūlyta, kad užrašai būtų lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis.

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, mieste nėra daug ženklų, žyminčių žydų istorinį paveldą, o pagarba ir palaikymas yra mažiausia, ką galima ir privaloma padaryti dėl šios bendruomenės.

„Sumanymas įamžinti Klaipėdos litvakų sinagogą kilo labai seniai. Pernai, kai buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai, reikalai pajudėjo. Tam įamžinimui pritarė Klaipėdos miesto taryba. Ir mes paskelbėme įamžinimo idėjos konkursą. Norėtųsi, kad tai būtų ne tik lentelė, bet kažkas išraiškingesnio, patrauklesnio“, – kalbėjo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Norėtų instaliacijos

Bendruomenei labai patiko vienas pasiūlymas – instaliacija ant galinės viešbučio sienos su stilizuotais tipinės žydų sinagogos langais ir simboliniu talesu – ritualiniu rūbu, kurį melsdamiesi dėvi žydai.

„Nors tas projektas būtų pats brangiausias, manau, tai būtų unikalus įamžinimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kuris pritrauktų nemažai turistų. Juolab Klaipėda prisijungė prie Europos žydų paveldo kelio, ir tas objektas būtų įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą. Šiuo atveju tai būtų didesnė nauda miestui nei mums. Tai taptų nauju traukos objektu“, – įsitikinęs F.Puzemskis.

Pastato, ant kurio turėtų būti įamžintas sinagogos atminimas, savininkė Genovaitė Sinskienė iš esmės tokiai iniciatyvai neprieštaravo, bet instaliacijos idėja su talesu jai nepriimtina.

„Projektų buvo labai daug, išsakiau savo nuomonę, pritariau dviem – memorialinei lentai ir mažosios architektūros statiniui – toros simboliui šalia viešbučio. Vieta labai tinkama, traukos taškas būtų labai gražus. Jie norėtų ant viso pastato galinės sienos įrengti instaliaciją, bet aš tam sumanymui nepritariau. Tie atminties dalykai turi labai subtiliai įeiti į viešąsias erdves. Subtilūs dalykai turi didesnę vertę nei didelės instaliacijos“, – įsitikinusi verslininkė.

Skirtų miesto jubiliejui

F.Puzemskio teigimu, dažnos atminimo lentos neturi efekto, daugelis praeina pro jas nepakeldami galvos.

Todėl, žydų bendruomenės manymu, instaliacija būtų įspūdingesnis traukos objektas nei tik lenta ant sienos.

Lenta ar kitoks atminimo ženklas bus įrengtas Klaipėdos žydų bendruomenės ir rėmėjų lėšomis.

Planus įamžinti sinagogą ketinama įgyvendinti kitais metais, kai bus minimas 770 m. Klaipėdos įkūrimo jubiliejus, nors dėl pačios įamžinimo formos dar nesutarta.

Uostamiesčio žydų bendruomenė inicijuoja litvakų sinagogos, veikusios Klaipėdoje, atminimo įamžinimą.

Toks bendruomenės prašymas liepą jau buvo svarstytas Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.

Bendruomenės siūloma įamžinti sinagoga stovėjo ant dviejų sklypų ribos: Daržų g. 7 ir Daržų g. 9A.

Siūlymo iniciatoriai sinagogos atminimą prašo leisti įamžinti ant Daržų g. 9A esančio viešbučio "Euterpė" fasado sienos – pakabinti atminimo lentą su atitinkamais užrašais lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis.

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis šiuo klausimu jau bendravo su siūlymo iniciatoriais. Aiškinama, kad siena, ant kurios norima įrengti atminimo lentą, yra buvusi litvakų sinagogos siena.

Išlaidas, susijusias su planuojama atminimo lenta, ketina padengti Klaipėdos žydų bendruomenė ir rėmėjai.

2020-ieji yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, tad, siekiant saugoti žydų tautos paveldą, suteikti visuomenei galimybę susipažinti su minėto pastato istorija, dabar būtų tinkamas laikas pritarti Klaipėdoje veikusios litvakų sinagogos atminimo įamžinimui.

Šiomis dienomis siūlymą svarstę Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai tam pritarė be ilgesnių diskusijų ir vienbalsiai.

Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

Kilus Nepriklausomybės atgimimo sąjūdžiui, žydai vieni pirmųjų Klaipėdoje įsteigė savo tautinę draugiją. 1988-ųjų gruodį, susirinkę tuometėje Statybų tresto (dabartinės miesto rotušės pastatas) salėje, uostamiesčio žydai pirmąkart po 50 metų viešai įžiebė menorą.

"Tai buvo jaudinanti akimirka. Mano senelis skaitė pirmąją maldą. Tada katalikai tik buvo atgavę Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Kunigas Bronislovas Burneikis atėjo pas mus ir įžiebė pirmąją menoros žvakę. Tai buvo visų mūsų klaipėdiečių bendrystė akimirka. Nors galbūt kai kurie mūsų tautiečiai ir nesuprato, ką čia veikia katalikų kunigas, tačiau, jei ne Atgimimo sąjūdis, nebūtų įkurta mūsų bendruomenė", – neslėpė F.Puzemskis, pripažįstantis, jog visų Lietuvos tautybių ir religijų atstovai neatsiejami nuo to, kas vyko Lietuvoje per pastarąjį pusšimtį metų.

Žydų bendruomenės atstovai gana aktyviai dalyvavo ir Sąjūdžio judėjime, taip pat kartu su kitais bendrapiliečiais stovėjo Baltijos kelyje. Žydų bendruomenės veikla Klaipėdoje neatsiejama nuo Lietuvos atgimimo.

"Mūsų bendruomenėje yra apie 300 žmonių, skaičius visada daugmaž toks pat. Vieni išeina, kiti įsilieja. Tik, žinoma, tų senučių, kurios buvo jidiš kultūros nešėjos Klaipėdoje, kasmet vis mažiau ir mažiau. Ir tai labai jaučiasi", – kalbėjo F.Puzemskis.

Gražus žydų bendruomenės įkūrimo jubiliejaus paminėjimas vyko trečiadienį. Kaip ir prieš 30 metų, jis sutapo su tradicine žydų švente Chanuka.

Trečiadienį vakare menora įžiebta Lietuvininkų aikštėje Klaipėdoje ir dar penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.

Šiuo metu menoros statomos daugybės pasaulio miestų centrinėse aikštėse ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją.

Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą.

Pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena (europietiškame kalendoriuje ši diena kasmet ne ta pati), aštuonias dienas yra švenčiama Chanuka (hebr. atsinaujinimas, apšvietimas), skirta pergalingam Judėjos sukilimui prieš helenistinę valdžią, kuris įvyko II a. pr. Kr., paminėti.

Šventė, kaip pagrindinis šių įvykių akcentas, pabrėžė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos apšvietimą (pagal kurį ir šventė gavo savo pavadinimą). Chanuka žydų tautos sąmonėje iškilo ne kaip vienos kariuomenės pergalė prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

Ta proga pirmadienio popietę Lietuvininkų aikštėje buvo uždegta tradicinė menora, o vėliau žydų bendruomenė pakvietė klaipėdiečius į nemokamą koncertą Muzikinio teatro salėje.

Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis pasidžiaugė, kad šiemet Kalėdos ir Chanuka sutapo, todėl žydų bendruomenė, kuri pastaraisiais metais pajuto didžiulį susidomėjimą savo kultūra, sumanė padovanoti šventę visiems Klaipėdos žmonėms.

Į koncertą-spektaklį susirinko pilna salė miestiečių. Solidžiame renginyje šmaikščiai, muzikaliai ir žaismingai pristatytas tradicinio smetoninės Lietuvos miestelio gyvenimas.

Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis neslėpė, kad skirtingų tautybių atstovai turi dažniau kalbėtis ir bendrauti tarpusavyje. Ir būtent tolerancijos klausimais. Esą šių dienų įvykiai pasaulyje yra iššūkis mums visiems.

Klaipėdoje yra armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių, lenkų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų tautinės bendruomenės. Vakar jų atstovai susibūrė bendrai diskusijai, skirtai Tarptautinei tolerancijos dienai, kuri pasaulyje bus minima lapkričio 16-ąją.

"Tokių susitikimų labai reikia, juk mūsų miestas – daugiatautis. Ir svarbu, kad mes mokėtume gerbti kitų tautų papročius ir vienas kitą, toleruoti skirtingą politinį požiūrį, nuomones. Kartais pasitaiko visko. Ypač, kai prasidėjo tie įvykiai Ukrainoje", – teigė Klaipėdos ukrainiečių bendruomenės pirmininkė Lidija Trigub.

Tolerancija – mūsų civilizacijos pagrindas. Ji prasideda nuo vaikų darželio ir turbūt baigiasi kapinėse, filosofavo vienas diskusijos dalyvis.

"Manęs netenkina pati tautinių mažumų sąvoka, tai dar tarybinių laikų palikimas. "Nacmen" ( rus. Национа́льное меньшинство́ – tautinė mažuma), taip pavadindavo žmogų, kai norėdavo jį pažeminti. Tai įžeidus žodis, reikėtų surasti kažkokią kitokią sąvoką. Būtina atsikratyti tokių dalykų, gal visiems lengviau taps gyventi", – svarstė klaipėdietis Sergejus Solenskis.

Įvairūs socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios. Kitų tautinių bendruomenių atstovams prisideda dar ir tautybės, religijos, neretai ir politinių pažiūrų diskriminacija.

"Praėjusios Klaipėdos miesto tarybos kadencijos metu veikė ir Tautinių bendruomenių taryba, kuri sprendė svarbius mūsų klausimus. Po savivaldybių rinkimų jos įgaliojimai baigėsi, o naujoji taryba nepatvirtinta. Mums ši institucija labai svarbi, būtų malonu atgaivinti jos veiklą. Planuojame kreiptis į merą šiuo klausimu", – pabrėžė F.Puzemskis.

Pati tinkamiausia vieta įamžinti karvedžio Bereko Joselevičiaus atminimą Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui (iš dešinės) atrodė miesto centras, tačiau Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius ir rajono meras Juozas Mažeika į šią galimybę žvelgia atsargiai, rašo pajurionaujienos.com.

Žvalgytuvių į Kretingą praėjusį savaitgalį atvykęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, lydimas Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos bei miesto seniūno Stanislovo Juknevičiaus, apžiūrėjo vietas, kur jų bendruomenė galėtų įamžinti Kretingoje gimusio garsaus karžygio Bereko Joselevičiaus atminimą.

Pastatyti atminimo stulpą, įamžinant B.Joselevičiaus – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvio, kovotojo už lietuvių ir lenkų laisvę, Napoleono armijos karininko ir žydų kavalerijos pulko įkūrėjo – atminimą, Klaipėdos žydų bendruomenė tikisi suspėti ligi rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido atminimo dienos - ir ta proga Vilniuje įvyksiančio litvakų kongreso.

Kretingos rajono merui bei tarybos nariams šis F.Puzemskio apsilankymas nebuvo netikėtas, nes dar šį pavasarį iš Vyriausybės buvo gautas nutarimas, įpareigojantis Kretingos rajono savivaldybę iš savo biudžeto lėšų mieste atidengti paminklinę lentą kovotojui už tautų laisvę B.Joselevičiui.

Atminimo stulpas B.Joselevičiui dar šį rugsėjį galėtų atsirasti greta Taikos stulpo prie Kretingos meno mokyklos.

Be Vyriausybės nutarimo, įpareigojančio įamžinti garsaus karvedžio atminimą, Savivaldybė gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky prašymą skirti organizacinę bei finansinę paramą. O artėjančios dvi Lietuvos žydams svarbios datos šį rugsėjį paskatino jų bendruomenę pasidomėti, kaip kretingiškiai ketina įvykdyti užduotį.

„Stengsimės surasti optimaliausią variantą, nesukeliant supriešinimo tarp žmonių. Reikia įsigilinti ir į istorinę medžiagą, pasidomėti jau esančių paminklų Rotušės aikštėje suderinamumu istoriniu bei architektūriniu požiūriu“, - tvirtino J. Mažeika.

Anot F. Puzemskio, šie metai Lietuvos žydų istorijoje – itin svarbūs: sukanka 70 metų, kai 1943 m. rugsėjo 23 d., likvidavus Vilniaus žydų getą, buvo pradėtas Lietuvos žydų genocidas. Ta proga rengiamas Lietuvos žydų – litvakų - kongresas, siekiama prisiminti ir įamžinti svarbius istorinius momentus, iškilias įžymybes.

„Atminimo stulpą B.Joselevičiui, kaip ir ne vieną kitą paminklą, sutiko finansuoti Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, - tvirtino F.Puzemskis. – Klaipėdoje šiemet bus įamžinta buvusios sinagogos vieta. Jeigu kretingiškiai nesutiks pastatyti atminimo lentos B.Joselevičiui, ieškosime kitur tam tinkamos vietos“.