Vyriausybė pernai gruodžio 18 d. priėmė nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Respublikinę Kauno ligoninę“, primena ELTA.

Pastarosios ligoninės generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė sako, kad, nepaisant šios dienos iššūkių dėl koronaviruso plitimo grėsmės ir didžiulių valstybinių ir privačių institucijų pastangų šią krizę valdyti bei įveikti, tęsiami ir kiti strateginiai bei kasdieniai viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės darbai.

Kovo 27 d. įvykusiame abiejų ligoninių dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – bei ligoninių atstovų darbo grupės posėdyje bendru sutarimu patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašo projektas. Taip pat – po reorganizavimo veiksiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (LSMU Kauno ligoninė), jos įstatai bei struktūros projektas. Šiuo metu reikalingi dokumentai yra teikiami Registrų centrui nustatyta tvarka.

„Tai – svarbus žingsnis, įpareigojantis mus toliau nuosekliai vykdyti reorganizavimo plano nuostatas ir atlikti visus reikalingus artimiausius veiksmus: sudaryti kreditorių sąrašą bei pateikti jiems informaciją apie reorganizavimą, įvykdyti susitikimus ir aptarimus su Darbo taryba bei profesinėmis sąjungomis dėl darbuotojų darbo sąlygų. Reikės išsiųsti pranešimus darbuotojams dėl darbo sąlygų pasikeitimo, tęsti administracinių ir kitų padalinių pasirengimą integracijai bei atlikti kitus veiksmus, užtikrinančius sėkmingą veiklą, pasibaigus reorganizacijos procesui“, – teigė dr. D. Žaliaduonytė.

Tikime, kad naujų struktūrinių padalinių suformavimas leis sukurti naujas galimybes ligoninei užtikrinti šiuolaikiškus, pažangius bei kokybiškus procesus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė veiklą pradės šių metų rugsėjo 8 dieną. Ne trumpiau kaip vienerius metus po reorganizacijos pabaigos tiek RKL, tiek KKL darbuotojams bus taikomas darbo užmokestis, galiojęs iki RKL reorganizavimo dienos. Nauja, vieninga darbo užmokesčio sistema bus parengta per dvejus metus.

Pasak pranešimo, LSMU Kauno ligoninė veiklą pradės su nauja administracinių ir nemedicininių padalinių struktūra, leidžiančia užtikrinti efektyvesnius veiklos procesus. Ligoninė taip pat įpareigota per vienerius metus parengti bei pateikti dalininkams siūlymus dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių medicininių padalinių veiklos ir jų procesų tobulinimo.

„Tikime, kad naujų struktūrinių padalinių – Pacientų tarybos, Kokybės valdymo skyriaus, Studijų, mokslo ir projektų skyriaus ir kitų padalinių – suformavimas leis sukurti naujas galimybes ligoninei užtikrinti šiuolaikiškus, pažangius bei kokybiškus procesus, orientuotus į pacientų, jų artimųjų ir visų darbuotojų gerovę“, – sako Respublikinės Kauno ligoninės generalinė direktorė dr. D. Žaliaduonytė.

Įgyvendinus reorganizaciją, antrame pagal dydį Lietuvos mieste liks dvi ligoninės – Kauno klinikinė ligoninė ir Kauno klinikos.

Šiuo metu Kauno klinikose yra 2205 lovos, Kauno klinikinėje ligoninėje – 789 lovos, o Respublikinėje Kauno ligoninėje – 963 lovos.

Vyriausybės pažymoje teigiama, kad jungiamos Kauno klinikinė ligoninė ir Respublikinė Kauno ligoninė yra panašaus dydžio ir teikia panašaus profilio paslaugas.

Anot dokumento, kai kurie Respublikinės Kauno ligoninės padaliniai yra geografiškai išsimėtę, todėl gydymo įstaigos veiklos efektyvumas mažėja dėl papildomų transportavimo sąnaudų.

Taip pat turima infrastruktūra yra pasenusi, trūksta lėšų strateginiams projektams, kyla personalo problemų. Su panašiomis problemomis susiduria ir Kauno klinikinė ligoninė, rašoma pažymoje.

Svarbiausia, kad tai leistų pacientų srautus planuoti efektyviau.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad sujungus šias dvi ligonines padėtų sukurti pridėtinę vertę pacientams, nes dabar jos neracionaliai konkuruoja tarpusavyje.

„Aišku, tai leistų ir taupyti tam tikrus administracinius kaštus, bet svarbiausia, kad tai leistų pacientų srautus planuoti efektyviau“, – teigė A. Veryga.

Anot ministerijos, sutaupytos lėšos būtų skiriamos paslaugų kokybės gerinimui, darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.

Pertvarka bus įgyvendinta iki kitų metų rugsėjo.

Kaip tada pranešė Policijos departamentas, galimai apie 4-5 mėnesių žmogaus vaisius buvo rastas birželio 12-osios popietę minėtos Baltijos gatvėje esančios Kauno ligoninės Infekcinio skyriaus teritorijoje – jos siurblinėje, ties nuotėkų surinkimo anga.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas tada portalui kauno.diena.lt patikslino, kad minėtas radinys, labai sukrėtęs visą jų kolektyvą, aptiktas, atliekant eilinį fekalijų pakėlimo stoties, aptarnaujančios Infekcinę ligoninę, Vaikų priimamąjį bei polikliniką ir maisto gaminimo cechą, vamzdžio pralaidumo patikrinimą. Tai yra būtina, nes minėtas ligoninės korpusas yra dauboje, dėl ko reikia siurbliu pakelti šios stoties turinį iki miesto kanalizacijos tinklų. Ir tai ligoninės santechnikai atlieka du kartus per dieną.

"Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius. Santechnikams pranešus apie tai ligoninės vadovybei, ši nedelsiant informavo apie jų radinį policiją," – akcentavo tada G.Stanišauskas.

Anot pašnekovo, radinys galėjo patekti į siurblinę tik iš ligoninės pastatų. Pašaliniai asmenys patekti į ją negali – ant siurblinės durų kabo spyna.

Pasiteiravus apie galimas versijas, G.Stanišauskas teigė, kad ligoninė nelinkusi jų komentuoti, tačiau, kiek galės, padės teisėsaugininkų pradėtam tyrimui.

Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius.

Vis dėl to iš pašnekovo pavyko išpešti, kad galima įtariamoji galėjo būti ir ligoninės pacientė, ir eilinė lankytoja, specialiai – galimai vedama nusikalstamų tikslų atėjusi į vieną iš jos tualetų iš gatvės. Deja, ligoninėje vaizdo kamerų nėra, nes pacientus draudžiama filmuoti. Nors pačioje ligoninės teritorijoje jų, anot G.Stanišausko, turėtų būti.

Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėję teisėsaugininkai taip pat galimų versijų nekomentavo. Nors ir nepaneigė, kad šiurpus radinys gali būti susijęs ir su priešlaikiniu gimdymu, ir su nelegaliu abortu.

Ne per seniausiai gauta šį radinį tyrusio specialisto išvada, kurioje teigiama, kad tai – 15-18 savaičių, o ne 4-5 mėnesių, kaip įtarta iš pradžių, žmogaus vaisius. Ir jis yra persileidimo pasekmė. O šis galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių: infekcijos, apsigimimo, peršalimo, organizmo anomalijos ir pan.

Belaukiant šios išvados, bandyta nustatyti ir galimas radinio patekimo į siurblinę aplinkybes. Buvo apklausti liudytojai, tačiau po specialisto verdikto tikrinti jų įtarimus, kaip ir kitą suteiktą informaciją, nebebuvo prasmės.

Policijos departamento duomenimis, apie 4-5 mėnesių žmogaus vaisius apie 14.40 val. rastas Baltijos gatvėje esančioje Kauno klinikinės ligoninės Infekcinio skyriaus teritorijoje, siurblinėje, ties nuotėkų surinkimo anga.

Kauno apskrities policija dėl įvykio pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip portalui pasakojo Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas, minėtas radinys, labai sukrėtęs visą jų kolektyvą, aptiktas, atliekant eilinį fekalijų pakėlimo stoties, aptarnaujančios Infekcinę ligoninę, Vaikų priimamąjį bei polikliniką ir maisto gaminimo cechą, vamzdžio pralaidumo patikrinimą. Tai yra būtina, nes minėtas ligoninės korpusas yra dauboje, dėl ko reikia siurbliu pakelti minėtos stoties turinį iki miesto kanalizacijos tinklų. Ir tai ligoninės santechnikai atlieka du kartus per dieną.

"Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius. Santechnikams pranešus apie tai ligoninės vadovybei, ši nedelsiant informavo apie jų radinį policiją," – akcentavo G.Stanišauskas.

Anot pašnekovo, radinys galėjo patekti į siurblinę tik iš ligoninės pastatų. Pašaliniai asmenys patekti į ją negali - ant siurblinės durų kabo spyna.

Pasiteiravus apie galimas versijas, G.Stanišauskas teigė, kad ligoninė nelinkusi jų komentuoti, tačiau, kiek galės, padės teisėsaugininkų pradėtam tyrimui.

Vis dėl to iš pašnekovo pavyko išpešti, kad galima įtariamoji galėjo būti ir ligoninės pacientė, ir eilinė lankytoja, specialiai atėjusi į vieną iš jos tualetų iš gatvės, vedina savo nusikalstamų tikslų, taip bandydama mesti šešėlį jų gydymo įstaigai. Deja, joje vaizdo kamerų nėra, nes pacientus draudžiama filmuoti. Nors pačioje ligoninės teritorijoje jų, anot G.Stanišausko, turėtų būti. Tik, kažin, ar jos galės padėti šio sukrečiančio įvykio tyrimui.

Ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai taip pat tradiciškai galimų versijų nekomentuoja. Nors ir nepaneigė, kad šiurpus radinys gali būti susijęs ir su priešlaikiniu gimdymu, ir su nelegaliu abortu.    

„Iki šio laiko buvo dalykai, kurių neturėtų būti normaliam demokratiškam mieste, t.y. atskiras įėjimas, atskiras aptarnavimas, neaišku pagal kokius kriterijus ir neaišku, kokioms procedūroms. Darome tvarką medicinos srityje ir ši įstaiga yra optimizuojama, ji, kaip filialas, prijungta prie kitos įstaigos. Direktorius, kai pradėjo apžiūrinėti visą ūkį, tai surado tuos nomenklatūrinius likučius. Natūralu, kad kitas žingsnis, kuris daromas nuo šiandien, yra atvėrimas viso to centro visiems vilniečiams“, - žurnalistams teigė meras Remigijus Šimašius, lankydamasis minėtame filiale.

Iki šio laiko buvo dalykai, kurių neturėtų būti normaliam demokratiškam mieste, t.y. atskiras įėjimas, atskiras aptarnavimas, neaišku pagal kokius kriterijus ir neaišku, kokioms procedūroms.

Filialas nuo liepos 1-osios galutinai prijungiamas prie centrinės įstaigos, atsisakant dalies vadovaujančio personalo. Padaliniui iki sprendimo panaikinti jo juridinį statusą vadovavo buvęs sveikatos apsaugos ministras, buvęs „darbietis“ ir vėliau socialdemokratu tapęs Rimvydas Turčinskas, jis ministro pareigas ėjo 2006-2008 metais.

Kaip teigia sostinės vadovai ir ligoninės direktorius Narimantas Markevičius, privilegijuoti asmenys, įtraukti į atskirą kartoteką, į gydymo įstaigą galėdavo patekti ne per paradinį įėjimą, o per lėktuvų pilotus aptarnaujantį Aviacijos centrą - šio centro medikai be eilės ir aptarnaudavo minimus asmenis. Anot N.Markevičiaus, kuris ir informavo savivaldybę apie situaciją, tokių pacientų buvo „dešimtys“, nuo šiol jie nebebus įtraukti į jokį atskirą sąrašą, tačiau bus aptarnaujami su visais kitais ligoninės pacientais.

„Tiesą sakant, (lankėsi - BNS) visų partijų atstovai, aišku, dominuoja tradicinės - konservatoriai ir socialdemokratai, deja. Kalbant apie pareigas - yra buvusių ministrų, esamų Seimo narių, signatarų. Bet konkrečiai nereikėtų kaltinti tų žmonių: jeigu yra sudarytos sąlygos naudotis privilegijomis, natūralu, kad žmonės jomis naudojasi. Pirmiausia reikia nesudaryti sąlygų tokioms privilegijoms ir jų nebus“, - sakė už sveikatą atsakingas vicemeras, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas.

Tuo metu N.Markevičius atkreipė dėmesį, kad filiale veikiantis Aviacijos centras yra vienintelis Lietuvoje atliekantis užsienio aviakompanijų pilotų sveikatos patikrinimus, čia dirba itin kvalifikuoti medikai, centras aprūpintas moderniausia aparatūra. Avialinijų kompanijos yra sudariusios sutartis dėl maždaug 200 pilotų aptarnavimo, tuo metu privilegijuotų pacientų gydymas, anot direktoriaus, būdavo apmokamas iš ligonių kasų.

Pasak R.Šimašiaus, atskiras pacientų sąrašas, kaip manoma, egzistavo nuo sovietmečio, kadangi ligoninė buvo kelis dešimtmečius įvardijama kaip privilegijuotųjų įstaiga.

Filiale be kitų paslaugų vykdoma ir reabilitacija, čia yra du baseinai, pritaikyti ir neįgaliesiems, vandens procedūroms skirtas padalinys. N.Markevičius tvirtina, kad nuo šiol ligoninės poliklinika, ligoninės infrastruktūra bei paslaugomis galės naudotis visi vilniečiai.

G.Paluckas sako, kad savivaldybė neturi duomenų, kad už paslaugas medikams būtų atsilyginama dovanomis ar pinigais. Tuo metu R.Šimašius užsimena, kad šiuo metu savivaldybė atlieka vidinį tyrimą dėl situacijos aiškinantis, kaip veikė ši sistema ir ar nebuvo švaistomos ligoninės lėšos bei piktnaudžiajama tarnybine padėtimi. Meras pabrėžia, kad šiuo metu filialo vadovas čia jau nebedirba.

„Priklauso nuo to, ką mes atrasime. O akivaizdu, kad buvo negerai“, - teigė meras, paklaustas, ar kreipsis į teisėsaugą.

R,Markevičius žada, kad nuo liepos panaikinus Antakalnio klinikinės ligoninės filialo juridinį statusą čia neliks direktoriaus ir jo pavaduotojo, tai pat naikinama po du vadovus iš Ūkio, Personalo, Statistikos skyrių. Šiuo metu filiale dirba apie 600 darbuotojų, aptarnaujančių beveik 13 tūkst. pacientų, ligoninėje yra 157 lovos stacionariniam gydymui.

Vilniaus klinikinė ligoninė dažnai sulaukia centrinės valdžios dėmesio: pernai rugsėjį taryba nepritarė gydymo įstaigos perdavimui į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas - čia planuota steigti Geriatrijos centrą, skirta senolių gydymui. Ligoninė šį vasarį sulaukė ir dėl to, jog nuomoja radiologijos paslaugas ir neturi savo budinčių specialistų, ji įspėta apie galimą veiklos stadymą, tačiau vėliau ministras Aurelijus Veryga patikino, kad tai nebus daroma.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės laikinai einantis direktoriaus pareigas  Narimantas Markevičius šiandien Vilniaus merui pristatė ligoninės veiklos planą ir  galimybių  analizę, kuria vadovaujantis ligoninėje numatoma intensyviai plėsti sveikatos priežiūros paslaugų spektrą.  Numatoma plėtoti chirurgijos, pediatrijos ir vidaus ligų profilio paslaugas. Taip pat čia ir toliau bus teikiamos Akušerijos ir ginekologijos paslaugos. 

„Pagaliau įstaiga pradės dirbti pilnu pajėgumu. Gyventojams bus teikiamos kokybiškos ir įvairiapusės sveikatos priežiūros paslaugos. Baigsis visos su šia įstaiga susijusios spekuliacijos  – kad pastatus ketinama parduoti, uždaryti.  Svarbiausia, kad visi skyriai su savo paslaugomis išliks ir bus steigiami nauji “, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Ligoninė šiuo metu rengia operacinių ir reanimacinių palatų atnaujinimo,  kardiologijos bloko įrengimo, sterilizacinės rekonstrukcijos projektus, ketinama pakeisti ligoninės  liftus.

Klinikinės ligoninės Antakalnio filiale  artimiausiu metu  planuojama teikti vidaus ligų profilio, tarp jų ir geriatrijos ( vyresniems nei 60 metų asmenims)  paslaugas.