Iniciatyvą kompensuoti kontracepciją paauglėms, parodė Lietuvos akušerių ginekologų draugija.

Gydytojas akušeris-ginekologas Vytautas Klimas sako, kad paauglių nėštumai yra didelė Lietuvos problema.

„Problema yra neplanuoti pastojimai, ypač paauglių. 15-17 metų paauglės kasmet pagimdo 170-250 naujagimių. Jei vienoje mokyklos klasėje yra 25 mokiniai, iš jų 50 proc. merginos, tai išeina, kad maždaug 20 vidurinės mokyklos klasių moksleivių turi mesti mokslą dėl neplanuoto ankstyvo gimdymo“, – pasakojo V.Klimas.

Kodėl taip atsitinka, ar trūksta mokiniams lytinio švietimo?

„Tas lytinis ugdymas, kuris yra mokyklose, visiškai neefektyvus. Lytinis ugdymas turėtų būti nukreiptas į rizikingo lytinio elgesio pakeitimą mažiau rizikingu. Merginos turi mokėti reguliuoti savo vaisingumą, nepastoti neplanuotai“, – teigė V.Klimas.

Kuo spiralė merginoms geriau už kitas kontraceptines priemones?

„Kontraceptinė hormoninė spiralė priskiriama prie efektyviausių kontraceptinių priemonių, kurios tinka jaunoms merginoms“, – tvirtino V.Klimas.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės – vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.).

Ketvirtis respondenčių dažniausiai praktikuoja šeimos planavimo metodus. Įdomu tai, kad pačios moterys taip vadinamą natūralų šeimos planavimą ir nutrauktą lytinį aktą, priklausantį tik nuo vyro, įvardina kaip mažiausiai patikimus metodus, rašoma pranešime spaudai.

Lygindama Lietuvos ir Europos šalių praktiką, gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė pažymi, jog kontraceptinių priemonių vartojimo įpročių skirtumai yra tikrai ryškūs. „Lietuvoje moterys dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą“, – teigia gydytoja.

Lietuvoje moterys dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą.

Pasak jos, didelės įtakos tam turi gana žemas mūsų šalies pragyvenimo lygis – lietuvės dažnai pataupo pinigus patikimoms apsaugos priemonėms. „Kitaip nei daugelyje šalių, Lietuvoje kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos. Žinoma, jų naudojimo įvairumas priklauso ir nuo pačių moterų išsilavinimo, žinių, baimių. Didelę įtaką pasirinkimui daro ir jų gydytojo požiūris į naujoves“, – sako I. Basevičienė.

Akušerės-ginekologės teigimu, tarp Lietuvos moterų plačiai paplitęs manymas, kad lytinis aktas nieko nekainuoja. Tačiau jos neįvertina didžiulės nėštumo nutraukimo žalos – tai atsiliepia ir fizinei, ir psichinei moterų sveikatai.

Kalbant apie priemones, kurias turi skirti gydytojas, dažniausiai naudojamos yra kontraceptinės tabletės – jas vartoja beveik kas šešta apklaustoji. Gimdos spirales renkasi 11 proc. moterų. Kitos kontraceptinės priemonės taip pat yra žinomos, bet naudojamos daug rečiau. Iš jų dažniausiai paminėta skubioji kontracepcija – trečdalis ją naudojo kartą ar kelis. Tiesa, vadinamąsias „kito ryto“ tabletes galima įsigyti be gydytojo recepto.

Nors hormoninė kontracepcija yra laikoma viena iš patikimiausių apsaugos priemonių (tyrime kontraceptinės tabletės atsidūrė antroje pagal patikimumą vietoje po sterilizacijos), ji, palyginti su kitomis, yra sunkiau prieinama, tuo pačiu ir rečiau naudojama – 45 proc. moterų nenaudojo šių priemonių nė karto.

Dauguma respondenčių (67 proc.) prisipažino lytinius santykius turinčios reguliariai. Atsižvelgdama į tai, gydytoja I. Basevičienė jaunoms, seksualiai aktyvioms moterims rekomenduotų dvigubą – hormoninę ir barjerinę – kontracepciją, o vyresnėms patartų rinktis hormonines apsaugos priemones.

Ji pripažįsta, kad nors Lietuvoje moterys vis dar turi baimių, susijusių su hormonine kontracepcija, tai yra vienas iš saugiausių ir patikimiausių apsisaugojimo būdų, o hormoninės kontraceptinės tabletės – vieni iš geriausiai ištyrinėtų preparatų. Individualiai parinkta hormoninė kontracepcija ne tik neturės šalutinių efektų, bet ir teigiamai atsilieps moters savijautai, todėl labai svarbu tartis su savo gydytoju ar ginekologu.

„Man išties keista, jog moterys neatsisako žalingų įpročių, net ir žinodamos neigiamą jų poveikį sveikatai, tačiau į hormoninę kontracepciją vis dar žiūri nepatikliai. Tuo tarpu moksliniais tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas netgi sumažina riziką susirgti lytinių organų vėžiu“, – priduria I. Basevičienė.

Gydytoja, kalbėdama apie lytinio švietimo padėtį Lietuvoje, ją įvardina kaip prastą ir pastebi, kad net tėvai vengia šnekėti nepatogiomis temomis su savo bręstančiais vaikais.

„Daug tenka dirbti su paauglėmis, todėl dažnai susiduriu su situacija, kai jaunos merginos prašo nesakyti jų tėvams, jog jos – jau pradėjusios lytinį gyvenimą, – pasakoja ji. – Manau, kad reikia daug anksčiau vaikus informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas ar paaiškinti kontracepcijos svarbą. Juk informacija, kurią jaunimas gauna iš draugų, dažnai būna iškreipta.“

Bendrovės „Rait“ vykdytoje apklausoje internetu dalyvavo 510 moterų iš visos Lietuvos, kurių amžius – nuo 15 iki 40 metų.

Kiek anksčiau buvo atlikti bandymai, kurių metu moterys vartojo „Viagra“ tabletes. Eksperimentų rezultatai buvo gana menki, ir šis preparatas moterims oficialiai nėra skiriamas. Tuo tarpu istorija su vyrais ir kontraceptinėmis tabletėmis yra kiek ilgesnė.

Visų pirma, būtina pažymėti, kad kalba eina apie moterims skirtus kontraceptikus, o ne kažkokias eksperimentines vyrams skirtas tabletes. Kontraceptinės tabletės įprastai veikia dėl dviejų jose esančių hormonų, kurie yra natūraliai gaminami moters kūne: estrogeno ir progestino. Šie hormonai padeda sureguliuoti menstruacijų ciklą ir, šių tablečių atveju, neleidžia kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje – taip moteris išvengia nepageidaujamo nėštumo. Šių hormonų mažesniais kiekiais galima rasti ir vyrų organizme.

Pradėtų trauktis sėklidės, didėti krūtinės apimtis, sumažėtų veido plaukuotumas ir seksualinis potraukis.

Taigi, jei vyras išgertų vieną ar dvi kontraceptines tabletes, nenutiktų visiškai nieko. Taip jau yra, kad organizmui didelio skirtumo nebūtų, ar šių hormonų yra šiek tiek mažiau, ar šiek tiek daugiau. Visgi, jei dėl kažkokių priežasčių vyras nuspręstų šias tabletes vartoti nuolat, prasidėtų rimtos sveikatos problemos.

Didelis moteriškų hormonų kiekis sukeltų kai kuriuos pokyčius. Pradėtų trauktis sėklidės, didėti krūtinės apimtis, sumažėtų veido plaukuotumas ir seksualinis potraukis. Dar daugiau – stipriai išaugtų prostatos vėžio rizika. Teoriškai gali sumažėti širdies ligų rizika, bet teigiamas poveikis būtų toks mažytis, kad jo pastebėti būtų beveik neįmanoma. Mokslininkai puikiai žino, kas nutiktų, jei vyras gertų kontraceptines tabletes, todėl jokie žymesni bandymai atlikti nebuvo. Visgi, šios žinios neatėjo vien iš teorinių pasvarstymų.

Kai kurie žmonės jaučiasi esantys kitos lyties, nei yra iš tikrųjų. Tai yra, jaučia skirtumą tarp savo tapatybės ir biologinės lyties. Todėl yra buvę vyrų, kurie dėl šios priežasties pradėjo gerti kontraceptines tabletes. Tai, žinoma, yra kvaila jau vien dėl neigiamų pasekmių, todėl gydytojai siūlo kitas alternatyvas. Taip pat yra ir vyrų, kurie kontraceptinių tablečių išgeria iš smalsumo. Neaišku, kokio poveikio jie tikisi, bet, kaip minėta, tokių eksperimentų atlikinėti paprasčiausiai neverta.

Įdomu ir tai, kad vyriška kontraceptinė tabletė yra kuriama ir bandoma. Užduotis nelengva – moteriški kontraceptikai turi susitvarkyti su viena ląstele, o vyriški turės sustabdyti milijonus. 2011 metais jau buvo atliekami bandymai su toksinais, tačiau jie turėjo stiprių šalutinių poveikių ir galėjo vyrus paversti nevaisingais. Hormoninės tabletės taip pat yra vystomos, tačiau praeis dar šiek tiek laiko, kol jos bus patikimos ir efektyvios.

Iki to laiko vyrai kontraceptinių tablečių vartoti neturėtų jokiomis aplinkybėmis. Suvartojęs vieną poveikio nepajustų joks vyras, o jų pavartojus dažniau prasidėtų labai nemalonūs pokyčiai.

Antrasis generalinis solisitorius Maninderas Singhas dabar turės per šešias savaites įvertinti tų produktų reklamų erotiškas nuotraukas, dažnai vaizduojančias pusnuoges moteris arba aistringai besiglamonėjančias poras, kai Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad tokie paveikslėliai galbūt pažeidžia griežtus Indijos padorumo įstatymus.

„Ar turite kokį nors planą reguliuoti tokias reklamas?“ – dienraštis „Indian Express“ citavo Aukščiausiojo Teismo klausimą M.Singhui, trečiam pagal rangą šalies teisinės sistemos pareigūnui.

„Taip pat turite atsakyti mums, ar tokios reklamos gali būti laikomos baudžiamuoju nusikaltimu“, – pridūrė teismas.

Indijoje, kurioje daugelis gyventojų itin religingi, konservatyvių pažiūrų veikėjai neretai teikia skundus policijai dėl numanomų padorumo įstatymų pažeidimų, už kuriuos gresia iki dvejų , o už pakartotinius pažeidimus – iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Grupė socialdemokratų siūlo kompensuoti kontraceptines priemones ir abortus jaunuoliams iki 20 metų. „Jiems reikia priežiūros ir pagalbos, kad nebūtų neplanuotų nėštumų, sulaužytų gyvenimų ir t. t.“, – tikina Seimo narė, viena pataisų iniciatorių Orinta Leiputė.

Tačiau šiam siūlymui nepritarianti  Laisvos visuomenės instituto vadovė Toma Bružaitė mano, kad, užuot skatinus kontraceptikų vartojimą ir abortus, pirmiausia reikia imtis kitų priemonių: „Kurkime sistemą, kur mergaitės galėtų rasti pagalbą. Tarkim, globos namus, pagalbininkus, kurie padėtų buityje. Yra tokių iniciatyvų – mums tereikia pasižvalgyti.“

Siūlomos priemonės padės ar tik pakenks?

Viena siūlymo iniciatorių O. Leiputė įsitikinusi, kad lytinis švietimas – apleista sritis, o  jaunuolių iki 20 metų grupė labai pažeidžiama. „Jie, norėdami planuoti savo gyvenimą, neturi finansinių lėšų, pasirengimo. Jiems reikia priežiūros ir pagalbos, kad nebūtų neplanuotų nėštumų, sulaužytų gyvenimų ir t. t. Manome, kad ši pagalba tokio amžiaus jaunuoliams turėtų būti prieinama“, – sako Seimo narė.

Laisvos visuomenės instituto vadovė T. Bružaitė sutinka, kad lytiškumo sritis mokyklose šiek tiek apleista, bet nepritaria siūlomiems būdams: „Kontraceptinių priemonių prieinamumas ir abortų pasiūla tikrai neišspręs jaunimo lytinio elgesio problemų. Manau, kad tokios priemonės kaip tik didins rizikingą elgesį.“

Be to, kaip mano T. Bružaitė, tokios nemokamos priemonės ir mokyklose įgyvendinamos privalomos lytinio švietimo programos tik atskirtų  vaikus nuo tėvų.  „Mes kišamės į sritį, kuria pirmiausia turėtų rūpintis tėvai“, – primena ji.

Tačiau, O. Leiputės teigimu, pirmiausia kalba eina apie lytinį švietimą, papildomos priemonės – kitas etapas. „Tai ne noras skatinti abortus ir kontracepciją. Kalbama apie galimybę pasirinkti. Pirmiausia yra švietimas. Abortai – pasekmė. Viską turime daryti nuosaikiai. Jaunimui tai labai svarbu, – tikina ji. – Netgi pirmas vizitas pas ginekologą turėtų būti pas specialiai su paaugliais dirbti parengtą specialistą.“

Lėšų projektui įgyvendinti nėra

Paklausta, kiek tokiam projektui įgyvendinti reikėtų lėšų ir kokie būtų jų šaltiniai, Seimo narė pabrėžia, kad pagrindinis dalykas ir turtas yra jaunų žmonių sveikata, nors šis įstatymo projektas pradėtas rengti ir nepriimamas jau 18 metų. „Yra programų, kurios dabar finansuojamos, bet lėšos nėra išnaudojamos. Taigi peržiūrėti tas lėšas tikrai būtina ir, pradedant švietimu, baigiant priemonėmis, reikėtų daryti žingsnius į priekį“, – kalba ji.

Kadangi siūlomame projekte kalbama ne tik apie abortus ir kontracepciją, bet ir apie lytinį švietimą, T. Bružaitė akcentuoja, kad svarbu tinkamas pasirinkimas: „Šiandien mes renkamės, kaip tą lauką formuosime. Ar formuosime taip, kad žmogus bus valdomas instinktų ir sąmoningai nesirinks, o mes sukursime saugią aplinką, kur jis galės tą instinktą išreikšti, ar rinksimės kryptį, kur ugdysime jaunus žmones, kad jie galėtų save valdyti, sąmoningai rinktis nežalodami sveikatos ir savo gyvenimo abortu.“

T. Bružaitė mano, kad pirmiausia reikia stiprinti šeimas ir tėvų indėlį į vaikų gyvenimą, prireikus padėti tėvams lytinio švietimo srityje. Taip pat svarbu stiprinti sistemas, kurios siūlo realią pagalbą besilaukiančioms jaunoms mergaitėms, nes dažnai jų pasirinkimas menkas – abortas arba skurdas.

„Kurkime sistemą, kur mergaitės galėtų rasti pagalbą. Tarkim, globos namus, pagalbininkus, kurie padėtų buityje. Yra tokių iniciatyvų – mums tereikia pasižvalgyti. Ir ministerija galėtų pagelbėti: surinkti informaciją apie galimas pagalbos priemones, stiprinti jas, padėti formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į vaiką, nes šiandien kontraceptikų ir abortų siūlymai kuria neigiamą požiūrį į patį gimimą ir vaiką“, – kalba T. Bružaitė.

Daugiau problemų kaimo vietovėse

Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologės jaunesniosios mokslo darbuotojos Vaidos Tretjakovos teigimu, Lietuvoje  tūkstančiui 15–19 metų amžiaus paauglių tenka 13,7 gimdymų. „Rodiklis nėra labai didelis, bet didesnis negu Vakarų Europoje: Švedijoje – 7 gimdymai, Prancūzijoje – 5, Austrijoje – 4, Norvegijoje – 8, Italijoje – 4, Nyderlanduose – 6“, – vardija ji.

Vis dėlto, pasak V. Tretjakovos, kaimo vietovėse paauglės gimdo dažniau: 2012 m. duomenimis, tūkstančiui  15–19 metų amžiaus paauglių teko18,4 gimdymų.

Sociologė įsitikinusi, kad šios problemos susijusios su lytiniu švietimo stoka, nes 2007 m. parengtoje programoje daugiau kalbama apie jaunuolių rengimą šeimai, santuokos svarbą ir pan.,  bet daug mažiau dėmesio skiriama, kaip apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, kontraceptinėms priemonėms.

„Gerai, kad tokia programa parengta, bet mokyklos nėra įpareigotos jos dėstyti. Tai daugiau rekomendacinio pobūdžio dalykas [...]. Tarkim, Prancūzijoje kiekviena pradinė ir vidurinė mokykla privalo tai daryti ir per kalendorinius ugdymo metus tomis temomis pravesti bent tris pamokas“, – sako V. Tretjakova.