Ekonomistas S.Jakeliūnas konstatavo, kad vien dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo biudžetas iš karto negautų apie 180 mln., o trečiaisiais reformos metais ši suma išaugtų iki 510 mln. eurų ir sudarytų daugiau kaip 1 proc. šalies BVP. Klausimas kilo ir dėl "Sodros". Ši prasiskolinusi institucija gautų gerokai mažiau pinigų, nes planuojama 2 proc. mažinti "Sodros" įmokas. Ir visa tai tada, kai S.Skvernelis laigo į Briuselį išsriūbauti daugiau ES paramos, kuri po 2020-ųjų taps tarsi išmalda.

Mažesni mokesčiai – puiku. Tačiau, kai visa ta "gerovė" dar labiau didins valstybės skolą, vis tiek visiems teks susimokėti. Dar ir su palūkanomis.

Į galvą beldžiasi atsakymas – ką gi, vėl daugiau skolinsimės, kaip jau esame įpratę (o gal įpratinti). Bus, kaip tiems kreditų maniakams, – gerai tol, kol antstoliai ima belsti varžytinių plaktuku į viršugalvį.

Suprantama, mažesni mokesčiai – puiku. Tačiau, kai visa ta "gerovė" dar labiau didins valstybės skolą, vis tiek visiems teks susimokėti. Dar ir su palūkanomis. Ir ta nelaimė dėl to, kad mūsų reformatoriai tradiciškai nesugalvojo, nei kaip iš esmės padidinti biudžeto pajamas, nei kaip sumažinti išlaidas. Tabako akcizo didinimas ir antrojo nekilnojamojo turto mokestis čia reikalo nepadabins, nes iš to planuojama gauti tik 23 mln. eurų daugiau. Lašas ašarų jūroje.

Čia reikia radikalių sprendimų, kurių imtis taip baisu. Pavyzdžiui, iš partijų atimti biudžeto pajamas ir vėl leisti juridiniams asmenims jas remti (vis tiek partijos ima pinigus), sumažinti LRT išlaikymo naštą, grąžinant komercinę reklamą, leisti gyventojams kasmet ištaškyti ne 2 proc. nuo sumokėtų mokesčių, o 0,2 proc., nes šie pinigai tik skatina veltėdžiavimą. Na, ir gal meldinės nendrinukės apsieitų be 4 mln. eurų, kaip jau suplanuota biudžetinių gamtos mylėtojų, nes tai yra beprotybė. Metas galvoti ne apie paukštukus, o apie žmones.