Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė, kad įrodymų trūkumas pateisina jų išbraukimą iš asmenų, kuriems nuo 2022-ųjų vasario iki 2023-iųjų kovo buvo taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo.

Praėjusių metų kovą ES paliko P. Aveną ir M. Fridmaną sąraše. Abu jie taip pat užginčijo šį sprendimą atskirose bylose, kurios dar nebaigtos nagrinėti.

M. Fridmanas yra „Alfa Group“ įkūrėjas ir laikomas vienu turtingiausių Rusijos magnatų. Grupei priklausančiam didžiausiam Rusijos nevalstybiniam bankui „Alfa Bank“ Briuselis 2022-ųjų kovą įvedė sankcijas, ir M. Fridmanas paliko valdybą, kad padėtų bankui jų išvengti.

P. Avenas vadovavo „Alfa Bank“ iki 2022-ųjų kovo, tačiau, kaip ir M. Fridmanas, iš valdybos pasitraukė po to, kai ES įvedė sankcijas.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įžengti į Ukrainą, Briuselis įvedė Rusijai keletą sankcijų paketų.

Šios priemonės buvo nukreiptos prieš energetikos sektorių, bankus, didžiausią pasaulyje deimantų kasybos bendrovę, įmones ir rinkas, o Rusijos pareigūnams, įskaitant V. Putiną, buvo įšaldytas turtas ir įvesti kelionių ribojimai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas palankiai įvertino trečiadienio sprendimą.

„Žinoma, stambaus verslo atstovai turi galimybę užginčyti šiuos sprendimus dėl sankcijų [...] ir jie tai daro, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.“

Nei M. Fridmanas, nei P. Avenas karo viešai nėra kritikavę. Vietoj to jie paprašė žinomų prieš karą nusiteikusių rusų pasirašyti laišką, kuriame prašoma panaikinti ES sankcijas jų atžvilgiu.

Vasarį Rusijos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirusio rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pasirašė tą laišką, bet vėliau sakė, kad dėl to gailisi.

L. Volkovas sakė, kad sprendimas išbraukti M. Fridmaną ir P. Aveną iš sąrašo yra labai blogas, nes jis parodė, kad magnatams sankcijos gali būti panaikintos viešai nekritikuojant V. Putino ar karo Ukrainoje.

Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.

„Tai, ką dabar padarė europiečiai, yra visiškai nelogiška“, – socialiniame tinkle „X“ rašė L. Volkovas.

„Fridmanas ir Avenas niekada viešai nepasakė nė žodžio prieš karą ir nesivėlė į konfliktą su Putinu. ES teismas tiesiog davė jiems tai, ko jie norėjo, ant sidabrinės lėkštutės. Už ką? Kokį signalą teismas siunčia Putinui, jo draugams ir Rusijos oligarchams?“ – klausė jis.

Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis P. Avenas ir Rusijos bei Izraelio pasus turintis M. Fridmanas į ribojamųjų priemonių sąrašą buvo įtraukti po to, kai 2022-ųjų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į Ukrainą.

Jie apskundė sprendimą, o Bendrasis Teismas nurodė, kad jų įtraukimas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo pakankamai įrodymų, kad jie teikė materialinę ar finansinę paramą sprendimų priėmėjams Rusijoje arba buvo susiję su karo veiksmais.

„Bendrasis Teismas mano, kad nė viena iš pradiniuose aktuose nurodytų priežasčių nėra pakankamai pagrįsta, todėl pono Aveno ir pono Fridmano įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus buvo nepagrįstas“, – teigiama Liuksemburge įsikūrusio teismo pareiškime.

M. Fridmanas pavadino karą tragedija ir ragino nutraukti kraujo liejimą. Jis yra gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, bet, kaip pranešama, prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ kovoms grįžo į Maskvą.

Praėjusiais metais JAV Iždo departamentas įvedė finansines sankcijas keturiems „Alfa Group“ valdybos nariams rusams, įskaitant P. Aveną ir M. Fridmaną.

Bendrojo Teismo sprendimus galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Lietuvos vicečempionai laimėjo bylą prieš Arado UTA klubą iš Rumunijos, kuris ilgą laiką atsisakė mokėti treniravimo kompensaciją už buvusį žalgirietį Philipą Otele.

Jungtinėje Karalystėje atrastam futbolininkui „Kauno Žalgiris“ 2019-aisiais tapo pirmuoju profesionaliu klubu. Savo fizinėmis savybėmis išsiskyręs ir greitai Lietuvoje atsiskleidęs žaidėjas per 70 rungtynių su Kauno komandos marškinėliais pelnė 13 įvarčių ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus.

Dvejus su puse metų „Kauno Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs P.Otele 2022-ųjų pradžioje su UTA klubu sutartį sudarė kaip laisvasis agentas, bet kadangi atakuojančiam žaidėjui tuo metu buvo mažiau nei 23-eji metai, buvusiai jo komandai priklausė treniravimo kompensacija.

„Dar praėjusių metų pavasarį kreipėmės į Rumunijos klubą, siūlėme susitarti mokėjimų terminus nesiveliant į teisinius ginčus, bet jie buvo gan arogantiškai nusiteikę ir galbūt net netikėjo, kad jaunas klubas iš Lietuvos kreipsis į FIFA“, – situaciją prisiminė klubo direktorius Eimantas Pūras.

Ginčui persikėlus į FIFA Futbolo tribunolą Kauno klubui pergalės ilgai laukti nereikėjo. „Galimai ateities bylai ruošėmės iš anksto, mūsų argumentai nekėlė abejonių ir sprendimas buvo priimtas stebėtinai greitai. Džiugina ne tik Lietuvos klubo pergalė, bet ir šioje vietoje įgyta patirtis, kadangi šiose situacijose kiekvienas atvejis yra ganėtinai unikalus“, – sakė E.Pūras.

FIFA Ginčų sprendimų komisija dar 2022-ųjų spalio mėnesį byloje pripažino „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo pergalę, o UTA klubui ir toliau ignoravus įgaliojimą sumokėti beveik 60 tūkstančių eurų sumą, jam buvo pritaikytas draudimas registruoti naujus futbolininkus.

Galiausiai, po žiemos pertraukos Rumunijos čempionate, sausio mėnesį Arado ekipa su „Kauno Žalgirio“ klubu atsiskaitė.

Beje, Arado UTA klubą FIFA įpareigojo sumokėti visas ginčo nagrinėjimo išlaidas ir 5% delspinigių.

Strasbūro teismas konstatavo, kad statybos buvo vykdomos laikantis išduotų leidimų ir planavimo dokumentų, todėl namo savininkas neturėtų prisiimti institucijų klaidų naštos.

„Teismas mano, kad institucijos buvo atsakingos už patikrinimą, ar statybos vykdomos laikantis teisės aktų“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos paskelbtame sprendime.

Ginčas kilo dėl Kauno rajone, Netonių kaime ant Nemuno šlaito, vykdytų statybų, kurios buvo vykdomos gavus reikalingus leidimus, tačiau vėliau Lietuvos teismų buvo paskelbtos iš dalies neteisėtomis.

Teismų maratonas

Pareiškėjas Tadas Puišys teigia, kad 2004 metais gavo planavimo dokumentus ir leidimą statyti namą savo žemėje, tačiau 2010 metais prokuratūra kreipėsi į teismus teigdama, kad tas namas buvo pastatytas pažeidžiant planavimo dokumentus.

Galutiniu 2018 metais priimtu sprendimu teismai patenkino prokuroro reikalavimą, nusprendę, kad institucijų sprendimai neatitinka įstatymų, pareiškėjui buvo liepta pakeisti namą taip, kad jis atitiktų planavimo dokumentus, teismai taip pat nustatė, kad pareiškėjas prie savo žemės neteisėtai pastatė tvorą ir nutiesė kelią, ir liepė juos sunaikinti.

Vyras įrodė, kad minėti teismų sprendimai nesąžiningai apribojo jo nuosavybės teises. Jis tvirtina, kad statybos buvo vykdomos laikantis visų atitinkamų institucijų išduotų leidimų ir planavimo dokumentų ir kad jis neturėtų prisiimti institucijų klaidų naštos.

Lietuvos Vyriausybė byloje teigė, kad namas nuo pat pradžių buvo statomas pažeidžiant sklypo detalųjį planą, tačiau Strasbūro teisėjai pabrėžė, kad nėra jokių požymių, jog per visą namo statybų laikotarpį, nuo 2004 metų gruodžio iki 2008 metų vasario, institucijos pranešė pareiškėjui apie galimus atitinkamų teisės aktų pažeidimus.

Teismas mano, kad institucijos buvo atsakingos už patikrinimą, ar statybos vykdomos laikantis teisės aktų.

„Be to, nei per teismų procesą šalyje, nei per procesą Teisme niekada nebuvo teigta, kad pareiškėjas, gavęs atitinkamus leidimus, elgėsi neteisėtai arba kad jis kokiu nors kitu būdu prisidėjo priimant sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti dėl neteisėtumo. Todėl Teismas įsitikinęs, kad pareiškėjas per visą savo namo statybų laikotarpį neturėjo pagrindo abejoti, kad jos buvo vykdomos laikantis visų susijusių reikalavimų ir kad jis turėjo teisę remtis lūkesčiais, kad institucijų sprendimai nebus vėliau panaikinti jo nenaudai“, – rašoma teismo sprendime.

Sukritikavo vietos teismus

Strasbūro teismas taip pat sukritikavo Lietuvos teismų išvadą, kad namas buvo pastatytas pažeidžiant sklypo detalųjį planą, nes jo kolonos neatitiko reikalaujamo minimalaus atstumo nuo gretimų sklypų ir išsikišo į suplanuotą viešąjį kelią.

Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos teismai nepakankamai išnagrinėjo vieną iš pagrindinių pareiškėjo pateiktų argumentų, t. y., kad prokuratūros reikalavimas buvo pagrįstas neteisingomis žemės koordinatėmis.

„Todėl, atsižvelgdamas į šio klausimo svarbą bylai ir akivaizdžiai prieštaringų įrodymų buvimą, Teismas mano, kad vidaus teismams buvo ypač svarbu atidžiai išnagrinėti pareiškėjo argumentus ir išsklaidyti visas abejones dėl duomenų, kuriais jie rėmėsi, tikslumo“, – konstatavo Strasbūro teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui kilo ilgalaikis neapibrėžtumas dėl jo namo teisėtumo.

„Prokuratūros ieškinys buvo pateiktas 2010 metų sausį, o galutinis teismo sprendimas buvo priimtas tik 2018 metų gegužę: tai yra, teismo procesas truko ilgiau nei aštuonerius metus, o galutinis sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei dešimt metų po to, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Neįtikinama, kad vidaus institucijos veikė pakankamai operatyviai ir su deramu rūpestingumu“, – konstatavo Strasbūro teisėjai.

Strasbūro teisėjų vertinimu, „reikalavimas iš pareiškėjo savo sąskaita nugriauti kolonas, neskirstant išlaidų tarp institucijų, kurios prisidėjo prie situacijos“ yra perteklinė našta.

T. Puišiui teismas priteisė tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimo, 8,5 tūkst. bylinėjimosi išlaidų. Strasbūro teismas konstatavo, kad jis neturi įgaliojimų įpareigoti Lietuvos institucijas, kad namas būtų paskelbtas tinkamu naudoti, tačiau pabrėžė, kad vietos institucijos turi rasti geriausią būdą ištaisyti savo klaidas pagal teismo sprendimą.

„Palanki Lenkijai ESTT nutartis dėl „Opal“ dujotiekio padės išsaugoti Lenkijos ir Ukrainos energetinį saugumą aukštam lygyje“, – pabrėžė Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Čoževskis).

2017-ųjų pavasarį prie Lenkijos įmonės ieškinio prisijungė Lietuva ir Ukraina, palaikydamos Lenkiją.

Pasak Lietuvos Energetikos ministerijos, tokio teismo sprendimo buvo tikėtasi, jis atitinka Lietuvos poziciją.

„Lietuva, palaikydama Lenkiją šioje byloje, laikėsi pozicijos, kad neturi būti ribojama konkurencija ES vidaus rinkoje ir neturi būti stiprinama dominuojančių gamtinių dujų tiekėjų padėtis, nes visai tai prieštarauja pačios ES Energetikos Sąjungos pagrindiniams tikslams – kelia grėsmę dujų tiekimo saugumui Europoje ir didina energetinę priklausomybę nuo „Gazprom“, – komentare BNS teigė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Be to, pasak jos, EK sprendimai galėjo turėti neigiamų pasekmių Ukrainai dėl sumažėjusio dujų tranzito.

Ginčas kilo dėl EK sprendimo leisti Rusijos dujų monopolininkui naudoti didesnę dalį vamzdyno Vokietijoje „Opal“, kuris yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje, pajėgumų ir netaikyti jai Europos Sąjungos dujų direktyvos.

Šio sprendimo kritikai teigė, kas didesnis „Opal“ ir „Nord Stream 1“ gali sumažinti dujų tranzitą per Lenkiją ir Ukrainą.

2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis 470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynu „Opal“, nuo Vokietijos pajūrio nutiesto iki Čekijos pasienio. Šiuo sprendimu „Opal“ naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ buvo padidinta nuo 50 proc. iki 80 proc., jam leista savo reikmėms naudoti visą vamzdyno pajėgumą, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.

Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos koncernui PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ETT, pareikšdamos, jog taip buvo pažeisti Lenkijos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos.

2017 metais pirmajame laikraščio „The Daily Telegraph“ puslapyje paskelbtame straipsnyje teigiama, jog teatrų bendrovė „Sydney Theatre Company“ gavo skundą, kad G. Rushas neva nepadoriai lietė vieną kolegę statant spektaklį „Karaliaus Lyras“.

Sidnėjaus teismas ketvirtadienį nutarė, kad leidinys publikavo „neapgalvotai neatsakingą sensacingos žurnalistikos medžiagą“ ir priteisė G. Rushui 850 tūkst. Australijos dolerių (538 tūkst. eurų) kompensaciją.

„Šioje byloje nėra nugalėtojų: ji buvo itin kankinanti visiems jos figūrantams“, – prie teismo rūmų verdiktą trumpai pakomentavo G. Rushas, kelis mėnesius trukusį teismo procesą pavadinęs „siaubingu laikotarpiu“.

Pasak teisėjo Michaelo Wigney (Maiklo Vignio), virtinę dienraščio straipsnių perskaitęs supratingas skaitytojas, pagalvotų, kad G. Rushas yra „iškrypėlis“. M. Wigney taip pat nutarė, kad tokia leidinio medžiaga yra daugiausiai nepagrįsta.

Teisėjas nurodė, jog aktorės Eryn Jean Norvill (Erin Džin Norvil) pateikti įrodymai buvo prieštaringi, o pati ji „kartais buvo linkusi perdėti ir pagrąžinti“ savo pasakojimus.

M. Wigney pažadėjo kiek vėliau išsamiau įvertinti padarytą moralinę žalą.

Australija garsėja savo griežtais įstatymais dėl šmeižto, dažnai teikiančiais pirmenybę nepadoriu elgesiu kaltinamam žmogui.

G. Rushas 1997 metais pelnė „Oskarą“ geriausio aktoriaus kategorijoje už vaidmenį filme „Spindesys“ (Shine). Be to, jis taip pat laimėjo „Golden Globe“, „Emmy“ ir „Tony“ apdovanojimus.

„The Daily Telegraph“ priklauso magnato Ruperto Murdocho (Ruperto Merdoko) bendrovei „News Corp“.

„Aukštos klasės“ (Pitch Perfect) žvaigždė buvo iškėlusi bylą leidybos grupei „Bauer Media“ dėl aštuonių straipsnių, kurie 2015 metais pasirodė žurnaluose „Woman's Day“, „The Australian Women's Weekly“ ir „OK!“. Straipsniuose buvo teigiama, jog Sidnėjuje gimusi aktorė melavo dėl savo vardo, amžiaus ir biografijos faktų, kad pastūmėtų savo karjerą Jungtinėse Valstijose. 37 metų aktorė tvirtino, kad dėl tokių pranešimų neteko pelningų vaidmenų kine.

„Bauer Media“ neigė pakenkusi jos reputacijai, ir sakė, kad straipsniuose pateikta informacija yra teisinga.

Viktorijos valstijos Aukščiausiame teisme bylą nagrinėjęs teisėjas Johnas Dixonas (Džonas Diksoans) nusprendė, kad „Bauer Media“ „veikė vedama savo komercinių interesų, siekdama pagerinti (leidinių) perkamumą arba padidinti peržiūrų skaičių“.

„Bauer Media“ gynyba įrodinėjo, kad straipsniuose pateikta informacija yra teisinga arba nereikšminga, arba į ją nereikia žiūrėti rimtai, – nurodė jis. – Nepaskyrus reikšmingos kompensacijos už patirtą žalą kyla pavojus, kad visuomenė nepatikės šmeižto (kaip nusižengimo) rimtumu“.

Per tris savaites trukusį teismo procesą duodama parodymus, dažnai – su ašaromis akyse, R.Wilson tvirtino, kad po minėtų straipsnių buvo atsisakyta jos paslaugų kuriant „DreamWorks“ animacinius filmus „Troliai“ (Trolls) ir „Kung Fu Panda 3“.

„Bauer Media“ žlugdė mane virtine purvinų ir visiškai klaidingų straipsnių, – sakė R. Wilson laimėjusi bylą birželio mėnesį. – Pernelyg dažnai jaučiu, kad bulvariniai žurnalai ir jiems dirbantys žurnalistai nesilaiko profesinės etikos. Pernelyg dažnai jų elgesį galiu pavadinti tik bjauriu ir gėdingu, ir esu labai patenkinta, kad teisėjai sutiko su manimi. Savo vienbalsiu ... verdiktu jie pasiuntė labai aiškią žinią.“

Aktorė siekė iš australų leidėjų prisiteisti 7 mln. Australijos dolerių (4,7 mln. eurų), kuriuos žadėjo skirti labdarai ir Australų kino kūrėjams.

Buvęs kariškis Alvydas Jokšas laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuriam skundėsi, kad buvo atleistas dėl spaudoje išsakytos kritikos Kariuomenės drausmės statutui.

Strasbūre įsikūręs teismas nusprendė, kad Lietuva pažeidė A.Jokšo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bet nenustatė, kad būtų suvaržyta jo saviraiškos laisvė.

57 metų vyrui nepavyko prisiteisti šimtatūkstantinės kompensacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuva jam turės sumokėti 6 tūkst. eurų (20,7 tūkst. litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Tuometinis Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado padėjėjas teisės klausimais A.Jokšas teigė, kad jis iš karo tarnybos buvo atleistas dėl 2006 metais dienraštyje "Kauno diena" paskelbto rašinio, kuriame kritikavo neseniai priimtą Kariuomenės drausmės statutą.

Karinė vadovybė teigė, kad tuomet 50 metų sulaukęs vyriausiasis puskarininkis atleistas suėjus pensiniam amžiui, tačiau A.Jokšas pabrėžė, kad jis buvo diskriminuojamas, nes keturiems to paties bataliono kariškiams sutartis buvo pratęsta, nors jie taip pat sulaukė pensinio amžiaus.

Lietuvos administraciniai teismai atmetė vyro skundus, teigdami, kad krašto apsaugos ministras turėjo teisę priimti sprendimą dėl atleidimo ar sutarties pratęsimo sulaukus pensinio amžiaus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuvos teismai nepagrįstai atsisakė nagrinėti A.Jokšo teiginius, jog leidimas likti karo tarnyboje kitiems kariškiams įrodo, kad jis buvo diskriminuojamas.

"Teismas mano, kad administraciniai teismai turėjo nagrinėti pareiškėjo skundo aspektą dėl diskriminacijos", - rašoma antradienį priiimtame Strasbūro teismo sprendime.

Vis dėlto Strasbūro teismas teigė turintis per mažai duomenų, kad galėtų pats nustatyti faktą, jog A.Jokšas atleistas dėl spaudoje išsakytos nuomonės. Teismas pabrėžė, kad po rašinio pasirodymo nebuvo įvesta kokių nors naujų reikalavimų, o karinė vadovybė viešai neragino atleisti jo iš pareigų.

A.Jokšas prašė teismo priteisti 185 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų ir 100 tūkst. už patirtą neturtinę žalą. Strasbūro teismas turtinės žalos nepriteisė, neįžvelgęs tiesioginio priežastinio ryšio tarp nustatyto pažeidimo ir galimai patirtį nuostolių. Teismas nusprendė, kad dėl pažeidimo pakaks 6 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nusprendė, kad portalas „Delfi“ turi atsakyti už jo skelbiamų naujienų komentarus, taip patenkindamas verslininko Vjatseslavo Leedo (Viačeslavo Ledo) teismui pateiktą ieškinį.

Teismas nusprendė, kad nors V.Leedo garbę ir orumą žeminančius komentarus „Delfi“ paskelbė tretieji asmenys, portalas yra atsakingas už visus ką nors skaudinančius ir žeminančius komentarus.

Estijos Valstybinis Teismas 2009 metų birželio mėnesį padarė išvadą, kad interneto portalas yra atsakingas už „netinkamų vertinimų“ atsiradimą portale. Teismas nepakeitė apylinkės teismo sprendimo, remiantis kuriuo, „Delfi“ turi atlyginti laivybos bendrovės SLK savininkui V.Leedo nematerialinę žalą, kuri siekia 5 tūkst. kronų ir kuri patirta dėl verslininko teisių suvaržymo. Valstybinis Teismas sutiko su žemesnės instancijos sprendimu, kad 20 komentarų, pasirodžiusių po straipsnio „SLK lohkus plaanitava jaatrassi“ (SLK sugriovė planuojamą farvaterį) paskelbimo 2006 metų sausio 24 dieną, yra vulgarūs, žeminantys orumą ir grasinantys.

Estijos Valstybinis Teismas padarė išvadą, kad portalo operatorius privalo užkirsti kelią akivaizdžiai neteisėto pobūdžio komentarų pasirodymui portale. Jeigu vis tik tokie komentarai bus paviešinti, portalo operatorius privalo kuo greičiau juos pašalinti.

Valstybinis Teismas pažymėjo, kad panašūs įsipareigojimai ir reikalavimai išmokėti kompensacijas yra pateisinamas žodžio laisvės apribojimas, nes jais siekiama ginti garbę ir gerą žmogaus vardą.

Estijos teismo nuomone, atsakovo veiksmai dėl komentarų publikavimo internete nėra vien tik techniniai, jie nėra automatiško ar pasyvaus pobūdžio.

„Atsakovo pareiga – ne tik teikti tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas yra į savo portalo struktūrą integravęs terpę komentarų publikavimui, siūlydamas svetainės lankytojams papildyti naujienas savo vertinimais ir nuomonėmis. Atsakovas ragina aktyviai komentuoti naujienas“, – nurodė teismas.

Šio teismo vertinimu, nuo komentarų skaičiaus priklauso portalo lankomumas, o nuo pastarojo, atitinkamai, – priklauso pelnas iš portale skelbiamos reklamos.

„Tokiu būdu, atsakovas yra ekonomiškai suinteresuotas, kad komentarų būtų daugiau. Tai, kad atsakovas nėra komentarų kūrėjas, nereiškia, jog jis neturi mechanizmų komentarų terpei kontroliuoti, – pažymima teismo motyvavime. – Atsakovas nustato komentavimo taisykles ir įneša savo pataisas, kai taisyklės pažeidžiamos“.

Teismas pažymi, kad pastaruoju atveju komentarų skleidėjas ir atsakovas, ir komentarų kūrėjas.

„Ieškovas turi teisę pasirinkti, kam kelti ieškinį, ir šiuo atveju ieškinys pateiktas tik atsakovui“, – priduria teismas.

„Delfi“ advokatas Villu Ostmannas (Vilus Ostmanas) anksčiau sakė agentūrai BNS, kad labai pavojinga skirti visą atsakomybę portalui už naudotojų teikiamų komentarų internete turinio taisymą, nes tai tolygu kišimuisi į žodžio laisvę ir turi remtis konkrečiais įstatymų straipsniais.

Portalas „Delfi“ apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui Estijos Valstybinio Teismo sprendimą, bet ketvirtadienį EŽTT priėmė V.Leedo'ui palankų sprendimą.