Kvailumo demonstravimas

„Kvailys ant skulptūros. Pažiūrėkite, kaip niekinama Kauno skulptūra“, – pranešė skaitytojai, kartu pasidaliję ir vaizdo įrašu. Tačiau prie Kauno pilies užfiksuotas vaizdo įrašas plinta ir socialiniuose tinkluose, keldamas audringas reakcijas.

Įrašas prasideda vyro pasisveikinimu. Jis stovi prie „Laisvės kario“ skulptūros ir patikina, kad tuoj parodys kažką neva įspūdingo.

Skaitytojo vaizdo įrašas

„Noriu jums parodyti, kaip tikri žmonės iš tikrųjų elgiasi gyvenime“, – kalba įraše užfiksuotas vyras.

Baudą gausi ir pasibaigs tavo dėmesio stoka.

Netrukus jis prieina prie skulptūros ir pradeda ropštis į viršų. Tiesa, ne iš karto pavyksta užsikabinti už žirgo nugaros, tačiau vyras randa, kur įsikibti ir užlipa ant skulptūros, kojomis patrypia „Laisvės kario“ pečius. Už kadro pasigirsta ir kito filmuojančio vyro klausimas – galbūt sudėtinga užlipti?

Netrukus vaizdo įrašo „herojus“ liepia filmuotojui ateiti iš kitos pusės ir jo pasirodymą fiksuoti toliau. Vyras tupi ant „Laisvės kario“ pečių, įsikibęs į kalaviją.

„B**, bet čia gali nulūžti, bet nu nesvarbu“, – sako vyras ir pakimba ant kalavijo. Tuoj pat vyras padarė kelis prisitraukimus. Balsas už kadro dar pasitikslina, ar tiek užteks ir baigia filmuoti.

Aistros internete

Po vaizdo įrašu internautai liejo komentarus. Vieni tikino, kad vyras gaus baudą, tačiau vaizdo įrašo „herojus“ tik nusikeikė, parašydamas, kad jam nesvarbu. „Baudą gausi ir pasibaigs tavo dėmesio stoka“, – rašė vienas komentatorių.

Bepročiu vadino kiti. „O taip tikėjausi, kad į užpakalį persiversi kardą...“, – po vaizdo įrašu rašė kitas.

Policijos akiratyje

Portalas kauno.diena.lt paprašė policijos pakomentuoti šį įvykį. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad įvykis, kuomet vyras užlipo ant „Laisvės kario“, yra tikslinamas.

„Pranešimo apie tokį įvykį nesame gavę, tačiau iš žiniasklaidos gavę vaizdo įrašą, pradedame aplinkybių patikslinimą. Bus aiškinamasi, ar padarytas pažeidimas“, – nurodė policijos atstovai.

Diskusijoms neliko laiko

Aktorė skambiai nusikvatoja paklausta, ar po tokio ilgo ir sudėtingo darbo vyras ilsisi, kaip? "Lipdo. Šie metai, minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, paskelbti Vydūno metais. Klaipėdoje įrengiamas Vydūno sodas, jame rudenį turės iškilti paminklas mąstytojui. Tai tos pačios kūrybinės komandos – Arūno ir Ukrainos skulptorių Olesio Sydoruko ir Boriso Krylovo darbas. Dalis lėšų skulptūrai skirta iš jubiliejaus pažymėjimo programos, o trūkstamas renka tam suburtas fondas. Juk ir "Laisvės karys" be visuomenės paramos nebūtų atsiradęs. Taip ir turi būti laisvoje, demokratinėje valstybėje: gimė idėja, susirask rėmėjų ir daryk, realizuok, vietos visiems pakaks", – įsitikinusi skulptoriaus gyvenimo bendražygė.

Nors ilgai abu su vyru gyveno skirtinguose miestuose: Virginija – Kaune, Arūnas – Klaipėdoje, išbandymą atstumu santykiai atlaikė – drauge jie jau 36-erius metus. Taigi V.Kochanskytė geriau nei bet kas kitas žino, kiek pastangų A.Sakalauskui kainavo pastarasis darbas.

"Ir Michelangelo vienas didžiųjų skulptūrų nesukūrė, – karčiai šypteli, turėdama mintyje ukrainiečių skulptorių puolimą. – Tokios didelės apimties darbams būtina komanda. Arūnas su jais jau anksčiau buvo bendradarbiavęs. Jie labai dalykiškai, valingai dirbo, visas paminklo detales derino su Lietuvos istorikais, hieraldikos specialistais. Niekam kitam laiko ir neliko, tik intensyviam darbui."

Virginija nė neįsivaizduoja, kad jos žmogus įsiveltų į kokias nors diskusijas: "Per gyvenimą pažįstu Arūną kaip kūrybos, veiklos žmogų. Jis be galo geranoriškas ir kantrus. "Apie ką čia kalbėti?" – pasako ir tiesiog dirba. Kaupia informaciją, istoriją, perskaito viską apie asmenybę, kurią savo darbu įamžina."

Lietuviška pasaka

V.Kochanskytė sako niekada nepamiršianti tos ypatingos atmosferos, kuri tvyrojo Kauno santakoje atidengiant "Laisvės kario" skulptūrą. "Tik po iškilmių Olesis (skulptorius O.Sydorukas – red.past.) man prisipažino, kad jie tikėjosi gausią darbui metus, o kai prasidėjo toji lietuviška pasaka, teko naktimis nemiegant spėti per penkis mėnesius."

Net ir žodžio virtuozė aktorė V.Kochanskytė sunkiai randa žodžių nusakyti tuomet apėmusį džiaugsmą. "Kiek daug žmonių giliai, aistringai serga Lietuva, Lietuvos idėja, jos valstybingumo ženklais. Toji šventė buvo nepaprastai nuoširdi, visi kalbėjo aiškiai, paprastai, be patoso, tiesiog džiaugėsi, kad mes visi drauge tai padarėme. Jūs nė neįsivaizduojate, kaip aš didžiuojuosi, kad esu kaunietė", – sako žinoma aktorė, Kaune, pas mamą, praleidžianti bent kelias dienas per savaitę. Ir Virginija, ir Arūnas itin brangina už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai jiems įteiktus Kauno santakos garbės ženklus.

Ypatingu jausmu, atidengiant "Laisvės kario" skulptūrą, yra pasidalijęs ir Arvydas Juozaitis: "Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio renginio nemačiau kelis dešimtmečius. Tikras džiaugsmas, kad šventėje dalyvavo ir labai tikslių akcentų kalbą pasakė ne kas kitas, o prezidentas Valdas Adamkus. Ir, žinoma, džiaugsmas, kad A.Sakalauskas išėjo prie savo kūdikio, virtusio "Laivės kariu", kartu su ukrainiečių skulptoriais. Juk jie trise padarė neįsivaizduojamą darbą, kurį trukdė visi, o ypač Vilniaus globalistinė publika. Ir pats skulptorius A.Sakalauskas prisipažino: "Tik Kaune gavau pajusti tą lietuvišką dvasią, kurios niekur kitur Lietuvoje nebematau."

Girdėti tiesos žodį

"Šiais metais sukanka 25-eri, kai Arūnas sukūrė paminklą vyskupui Antanui Baranauskui Anykščiuose. Liepos 25-ąją Anykščiai išdidžiai paminės ir šią datą miesto šventės renginiuose. Lietuvos miesteliai didžiuojasi per didžiausias negandas išsaugoję Vytauto Didžiojo paminklus, o mes taikos metais susipriešinome dėl svarbiausio, Lietuvos valstybingumą įamžinusio paminklo?" – palieka neatsakytą klausimą.

Aktorė, parengusi daugybę poezijos vakarų, teatralizuotų projektų, poetinių muzikinių spektaklių, vardija reikšmingas datas, kurias minint mums reikia susitelkimo: kitąmet Lietuvos himnui sukaks 100 metų, šiemet "Tautiškai giesmei" – 120 metų, Vincui Kudirkai – 160.

"V.Kudirka paskutiniaisiais gyvenimo metais savo mylimai seseriai Jonieškai, kuri su ašaromis akyse bandė jį atkalbėti nuo darbų ir pagalvoti apie sveikatos tausojimą, atsakė: "Viskas tada bus lietuviškai. Kai tai pamatysi, suprasi, dėl ko aš kentėjau, kokius darbus dirbau ir kam nesilioviau. Tiesos žodis sutrupins visas rusų karūnas, – cituoja aktorė V.Kudirką. – Štai kokią stiprią viziją šis žmogus turėjo! Dėl tų vizionierių, tikinčių Lietuva, šiandien ir galime džiaugtis valstybe."

Pasimatymai su Lietuva

V.Kochanskytė žavisi ne didmiesčių Lietuva, kurią pamato keliaudama su įvairiomis programomis: "Tenka labai dažnai lankytis ir didesnių, ir mažų šalies miestų, kaimų bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, mokyklose. Patiriu daug puikių emocijų, sutinku nuostabių, gerų, entuziastingų žmonių. Netgi atrodo, kad kuo labiau žmonės nutolę nuo centrų, tuo labiau jiems norisi gražiai gyventi. Net jeigu negauna jokio rėmimo, vis tiek įgyvendina savo sumanytus projektus. Džiaugiuosi, kai turiu galimybę prie to prisidėti."

Šiuo metu aktorė aktyviai keliauja su literatūrinėmis programomis, skirtomis V.Kudirkai. "Žmonės labai džiaugiasi atradę aistringą, romantišką asmenybę. Džiaugiuosi kolegų – aktorių ir muzikantų – susidomėjimu V.Kudirkos asmenybe. Taip gimė kelios programos: "Žmogaus misterija. Dedikacija Vincui Kudirkai" su pianiste Inga Maknavičiene, dainininku Liudu Mikalausku, styginių kvertetu "Musica libera'", "Netikėtas susitikimas su Vincu Kudirka" su instrumentiniu trio "Magistrai", "Pašauktasis. Dedikacija Vincui Kudirkai" su pianistėmis Inga Maknavičiene ir Beata Vingraite", – vardija programas jų iniciatorė.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti sukurtos teatrinės-muzikinės impresijos "Lietuviškų romansų vainikas" ir "Perlai meilės karūnai. Lietuvos didikų ir genijų meilės legendos".

"Nepaprastai branginu ilgametę kūrybinę bičiulystę ir širdžių draugystę su Kauno aktoriais, muzikantais, dainininkais, rašytojais, muziejininkais, bibliotekininkais. Taip norisi draugauti, taip pasiilgstame vieni kitų, bet esame labai užimti. Tad nelieka nieko kita, kaip drauge kažką naujo sukurti, – šypsosi aktorė. – Drauge su dainininku Egidijumi Bavikinu ir pianiste Beata Vingraite gimė programa "I.Simonaitytė: Buvau! Mylėjau!". Ak, kaip šėlome! Kaip smagu buvo ir patiems patirti, ir kitiems atskleisti aistringą rašytojos sielą."

O šį rudenį drauge su dainininku Liudu Mikalausku ir pianiste Virginija Unguraityte pristatys programos "Lėk, sakale!" kompaktinę plokštelę, kurioje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika, laiškai, Rimvydo Žigaičio dainos. "Programoje neatsitiktinai pasirinkta M.K.Čiurlionio fortepijoninių kūrinių ir R.Žigaičio dainų dermė. Muzikos, dainų, minčių dermė veda kūrėjo gyvenimo ir kūrybos keliais – per svajones, troškimus, dramatiškus išgyvenimus, per viltis, tikėjimą ir meilę. Klausytojui tai nuostabus patyrimas", – emocingai aiškina aktorė V.Kochanskytė.

Ir laikinojoje sostinėje Valstybės dienos išvakarėse subrendo didis įvykis – atidengta "Laisvės kario" skulptūra, kuri neįtiko tam pačiam irzliai pavydžiam Vilniui.

Ir nors Vyčio žirgas kai kuriems paklaikusiesiems atrodo tarsi išgąsdintas priešo, o "raitelio veidas – lyg romaus avinėlio, kuris ruoštųsi vakarienei", humoristas H.Mackevičius jame įžvelgė ir kai ką tauraus, kaip pats rašė feisbuke, – "Vytį su žmogišku Arvydo Juozaičio veidu".

Bet kuriuo atveju kauniečių "Laisvės karys" visa galva aukščiau už Vilniaus ir Klaipėdos "Arkas", kurių viena delikačiai pavadinta "Krantinės arka", nors tai tik surūdijęs vandentiekio vamzdis, o kita – pajūryje yra tiesiog "Arka", vietinių makabriškai praminta "Kartuvėmis".

Maža to, užrašas ant tų "Kartuvių", kur esą cituojama rašytoja I.Simonaitytė, "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva" kaskart vis glumina miesto svečius, nes primena hitlerinės Vokietijos nacių šūkį: "Viena tauta, viena valstybė, vienas vadas" ("Ein Volk, ein Reich, ein Führer").

Neries krantinės vamzdis panašių asociacijų niekam nekelia. Netgi priešingai, prieš ketverius metus savo feisbuko paskyroje dabartinis socialdemokratų vadas G.Paluckas parašė, jog "Krantinės arka" yra vienas sėkmingiausių meno projektų, kuris sukėlė produktyvių diskusijų ir interpretacijų audrą. "Nebylus menas neturi vertės. "Vamzdis" turi likti, provokuoti ir stebinti", – tuo įsitikinęs G.Paluckas.

Taigi, nėra ko kibti prie "Laisvės kario" ir spoksoti tam arkliui į dantis arba būgštauti, jog raitelis ne nuožmus, nes nė viena "Arka" jam vis tiek neprilygsta.

Šiandien dar laukia muitinės procedūros, o rytoj apie 8 val. vilkikas su istoriniu kroviniu pajudės Kauno pilies link.

Ketvirtadienio vakarą taip pat laukiama atvykstant skulptorių iš Ukrainos, dirbusių liejant Laisvės kario paminklą. Jie darbuosis ir montuojant paminklą ant pjedestalo. Planuojama, kad vilkikas su Policijos palyda atvyks maždaug 8.20 val., o kranai iškrovimo darbus pradės apie 9 val.

Siekiama, kad didinga tautos simbolio – Vyčio – skulptūra būtų pastatyta už žmonių ir įmonių paaukotas lėšas. Prie idėjos įgyvendinimo jau prisidėjo 1 202 pavieniai žmonės ir 55 įmonės.

 Vyčio atidengimo šventė vyks liepos 5 d. 18.30 val. Kauno pilies kieme.

Priminsime, kad pagal pirminį planą Vyčio skulptūra turėjo iškilti Vilniuje, tačiau, kilus nesutarimų, pagalbos ranką ištiesė Kauno atstovai.