Šeimos upių laivuose

Lietuvos įstatymų leidėjai vis tiek randa ką taisyti ar pildyti ir šioje srityje. Šiuo metu rengiamasi priimti naujas nuostatas dėl darbo vidaus vandenų laivuose, tiksliau dėl jų laivavedžių poilsio.

Nors vidaus laivyba nėra tarptautinės jūrinės veiklos sritis, tačiau ES dokumentuose ji yra gana reglamentuota. Dėl vidaus vandenų laivavedžių veiklos net išleistos atskiros direktyvos.

Vidaus vandenų laivavedžių veikla aktuali daugelyje ES šalių, ypač tose, kur iš jūrų uostų kroviniai masiškai gabenami vidaus vandenų keliais. Tokia veikla užsiima net šeimos. Nusipirkę upinius krovininius laivus, šeimos nariai juose ir dirba, ir gyvena.

Ar taip kada nors bus Lietuvoje, sunku ir pasakyti. Krovininei vidaus vandenų laivybai Lietuvoje sąlygos nėra palankios, nes tam tinkamų vidaus vandenų kelių nėra daug. Šiuo metu vienintelis krovininei laivybai iš dalies tinkamas vidaus vandens kelias būtų nuo Klaipėdos iki Kauno su ne iki galo įkurtais pakrovimo ir iškrovimo uostais.

Laivuose tachografo nereikės

Nepaisant to, Lietuvoje kuriama vidaus vandenų laivavedžių darbo poilsio ir veiklos sistema pagal ES direktyvas. Rengiamasi pateikti ir vidaus vandenų laivybos laivavedžio, taip pat jūrininko pavyzdinę darbo sutarties formą.

Šiuos dokumentus rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pakeitimus, kurie numatyti darbo kodekse, turės tvirtinti Seimas. Kai kuriems pakeitimams tvirtinti užteks ir Vyriausybės sprendimo.

Reglamentas, kuris susijęs su vidaus vandenų laivavedžių poilsiu, turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Jis nenumatys, kad laivavedžiai, kaip, tarkime, sunkvežimių vairuotojai, privalo laikytis griežtai reglamentuoto ir netgi specialaus įrenginio – tachografo fiksuojamo vairavimo, darbo ir poilsio laiko.

Kada Lietuvoje, kaip daugelyje ES šalių, iš jūrų uostų kroviniai bus masiškai gabenami vidaus vandenų keliais?

Laivavedžio darbo laikas

Vidaus vandenų laivyboje yra taikoma savaitinė ir valandinė darbo ir poilsio laiko skaičiavimo sistema.

Metuose yra 52 savaitės. Laivavedžio atostogos per metus turi būti ne mažiau kaip 4 savaitės. Taip pat reglamentuota, kad vidaus vandenų laivavedžio darbo laiko trukmė per metus neturi būti ilgesnė nei 2 304 valandos.

Atmetus laivavedžio atostogas, išeitų, kad per savaitę jis gali dirbti tiesioginį laivavedžio darbą ne daugiau kaip 48 valandas. Tai gali būti ir 6 dienos, bet viena diena per savaitę būtinai turi būti skirta poilsiui.

Laivavedžiui suteikiama teisė pasirinkti poilsio dieną praleisti tokioje vietoje, kurioje jis nori.

Poilsio diena jis gali pasirinkti ir buvimą plaukiančiame laive. Tai logiška – kai laivas nuolat plaukia, o įgula dirba pamainomis, poilsiaujančiam laivavedžiui nėra galimybių išlipti į krantą.

Pavyzdinė darbo sutartis

Naujos nuostatos dėl vidaus vandenų ir jūrininkų darbo sutarčių formų bus įtrauktos į Lietuvos darbo kodeksą.

Jame bus nurodytos darbo užmokesčio dalys, pamainos keitimo tvarka, išbandymo terminas, jo trukmė ir sąlygos, teisė į mokymus, informacija apie socialinio draudimo apsaugą, viršvalandžių mokėjimą, darbo sutarties pasibaigimo tvarka.

Kai kurios institucijos siūlo ne tik reglamentuoti laivavedžių ir jūrininkų sutarties formą, bet ir numatyti sankcijas darbdaviams, kai sutarties sąlygų nesilaikoma, kai darbuotojai yra verčiami dirbti ilgiau nei 48 valandas per savaitę.

Du antradienį patikrinti laivavedžiai buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos ribos neviršijo, pranešė policija.

Per šių metų aktyvųjį laivybos sezoną – nuo gegužės 1 dienos – Klaipėdos jūrų uosto policijos pareigūnai vykdė devynias tikslines priemones, skirtas laivavedžių blaivumo kontrolei ir pramoginių laivų eismo saugumui užtikrinti.

Iš viso nustatyti penki pažeidimai. Keturiuose laivuose nebuvo gelbėjimosi liemenių – jų laivavedžiams pradėtos administracinės teisenos dėl žmonių gyvybės apsaugos vandens telkiniuose taisyklių pažeidimo.

Vienam laivavedžiui buvo nustatytas 1,03 prom. girtumas.

Asmeniui gresia bauda nuo 300 iki 860 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų.

Tas pats laivavedys per metus neblaivus prie katerio laivo įkliuvo du kartus, tačiau ir toliau plukdo klientus į žvejybą, nes taip nusprendė Transporto saugos administracija.

Kviečia žvejoti starkių

"Kas ryt kartu į marias starkių?" – birželio 7-ąją savo feisbuko paskyroje parašė komercinę žūklę organizuojantis ir klientus plukdantis klaipėdietis.

Tarsi nieko blogo, tačiau siūlytojas – tas pats asmuo, kuris beveik prieš pusantro mėnesio, balandžio 29-osios vakarą, Dangės upėje, vairuodamas katerį, neblaivus taranavo vandens dviračius.

Incidentas prie Biržos tilto tuokart galėjo pasibaigti sunkiu dviejų moterų sužalojimu.

Moterys buvo įlipusios į prie krantinės pririštus vandens dviračius ir juos valė, kai čia atplaukė pramoginis kateris.

Jį valdęs vyras nesugebėjo saugiai priplaukti prie medinės krantinės.

Pirmąkart jis nesmarkiai stumtelėjo plastmasinius vandens dviračius, tačiau, pamatęs, kad kateris nepasiekė krantinės, truputį atsitraukė ir staiga pajudėjo pirmyn.

Vieša paslaptis – pro jūros vartus iš žvejybos dauguma žūklautojų grįžta "komoje".

Kateris rėžėsi į abu vandens dviračius, kuriuose buvo moterys, vieną jų kliudė katerio bortas.

Tąkart incidento metu sužeistos dvi 1960 ir 1981 metais gimusios moterys, abiem joms buvo sumušti klubai.

Į įvykio vietą atskubėję policininkai konstatavo, kad katerį vairavo neblaivus vyras. Jam tada nustatytas 2,28 prom. girtumas.

Tačiau šis nemalonumas, kaip vanduo nuo žąsies – šis žmogus ir toliau plukdo klientus pramogauti ir žūklauti ir į jūrą, ir marias.

Jaučiasi kaltę atpirkęs

Dienraštis susisiekė su įvykio kaltininku. Jis neneigė savo kaltės nei dėl promilių, kurias parodė alkoholio matuoklis, nei dėl atsitrenkimo į vandens dviračius.

"Vyko tyrimas. Jis nesibaigė, kol jis nesibaigė, savo veiklą vykdau toliau. Sakote, ne pirmą kartą mane sulaikė neblaivų vairuojant katerį? Nė neatsimenu, kiek tų atvejų yra buvę. Nežinau, bet taip elgtis turbūt negalima. Aš savo kaltę atpirkau ir labai brangiai sumokėjau už tai. Maksimaliai atsiskaičiau su nukentėjusiaisiais, labai solidariai pasielgiau. Klaidų daro visi. Tos klaidos pernelyg dažnos? Bet jūs turbūt nesate už tai atsakinga? Suprantu, kad tai viešas interesas. Galbūt aš kėliau grėsmę žmonėms anksčiau, bet dabar jau ne. Girtavimą vertinu blogai ir supratau, kad man tai bus pamoka, jog taip daryti nereikia", – dėstė ne taip seniai vandens dviračius kateriu taranavęs vyras.

Dienraščio žiniomis, tas pats veikėjas pernai per Jūros šventę, taip pat būdamas neblaivus, vairuodamas katerį, krėtė įvairius "pokštus" ir kitaip "linksminosi".

Įvykis fiksuotas policijoje. Tada kažkokiais būdais šiam pokštininkui taip pat pavyko kažkaip užglaistyti šitą klausimą ir jis toliau galėjo užsiiminėti klientų plukdymu.

Per metus tai jau antras oficialus atvejis, kai šis asmuo buvo sulaikytas neblaivus, vairavęs katerį.

Beje, per šiuos metus jis neteko ir automobilio vairuotojo pažymėjimo, nes ir mašiną vairavo neblaivus.

Stebina tarnybų abejingumas

Jei analogiškas atvejis būtų nutikęs vairuojant automobilį, kaltininkas bent parą jis būtų priverstas praleisti areštinėje, būtų konfiskuotas jo automobilis, pačiam kaltininkui grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Taigi vairuoti automobilio mūsų herojus jau nebegali, bet vairuoti katerį iš jo teisių niekas neatėmė. Galima daryti išvadą, kad girtam vairuoti laivą labiau apsimoką nei automobilį.

Po ilgokai užtrukusio aiškinimosi Lietuvos transporto saugos inspektoriai pateikė savo išvadas.

Tyrimas baigėsi gana palankiai įvykių Dangės upėje kaltininkui.

Nors vandens dviračius nuomojančios įmonės vadovas Rimas (vardas pakeistas – A.D.) dienraščiui pasakojo, kad katerį vairavęs vyras dar prieš moterų sužalojimą elgėsi įžūliai.

Jis tyčia darė taip, kad dviračius valiusios moterys būtų aptaškytos vandeniu. O kai kateris rėžėsi į vandens dviračius, jo laivagalis smogė į tuo metu kempinės pamirkyti pasilenkusios moters nugarą ir kaklą.

Supratęs, kad sužalojo moterį, vairininkas bandė ją kalbinti, prašė, kad ji nesiskųstų, meldė nekviesti policijos.

Tačiau supratęs, kad pareigūnams jau paskambinta ir jie netrukus atsiras įvykio vietoje, vyras bandė bėgti. Du įvykį matę jauni vyrai kaltininką pavijo ir sugrąžino prie krantinės.

"Jis su mumis pilnai atsiskaitė. Žinau, kad jis taip nusižengė ne pirmą kartą, ir tai, kad jis toliau gali vairuoti katerį, tai yra nenormalu. Manau, čia jau tų įstaigų atsakomybė, kurie kuruoja šiuos dalykus", – įsitikinęs Rimas.

Kontrolieriai problemos nemato

Dienraščio duomenimis, tyrimas dėl vandens dviračių taranavimo praeitą savaitę vis dėlto baigtas.

Po svarstymo minėto iš laivavedžio nutarta neatimti laivavedžio teisių.

Lietuvos transporto saugos administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas taip pakomentavo šį atvejį: "Piliečiui X, vadovaujantis LR Administracinio nusižengimo kodekso 407 str. 3 d. buvo paskirta vidutinio dydžio bauda (700 eurų). Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonės atėmimas gali būti taikomas tik esant laivybos taisyklių pažeidimui ir turto sugadinimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susijusiems asmenims sudarius taikos sutartį, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonės atėmimas nebuvo taikytas".

Kateris – ne automobilis

Vis dėlto šiuo atveju laivavedys buvo neblaivus (2,28 prom. – vidutinis girtumas), be to, buvo akivaizdžiai pažeistos laivybos taisyklės, sugadintas turtas, sutrikdyta incidento dalyvių sveikata.

Ir nesvarbu, kad kaltininkas visiems atlygino žalą su kaupu ir sudarė taikos sutartį. Kodėl minėtam asmeniui nebuvo atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, Transporto saugos administracijos atstovas pagrįsti negalėjo, o jo komentare yra prieštaravimų.

Be to, šis asmuo panašių pažeidimų per pastaruosius metus padarė ne vieną, jam atimtas ir vairuotojo pažymėjimas dėl to, kad vairavo neblaivus.

Jei minėtam vyrui tiek promilių būtų užfiksuota prie automobilio vairo, būtų pradėta baudžiamoji byla. Tačiau kateris – ne automobilis.

Girtiems jūra – iki kelių

Klaipėdietis Povilas (vardas pakeistas – A.D.), laisvalaikiu užsiimantis jūrine žvejyba, neslepia, kad alkoholis žvejybos metu liejasi laisvai. Jo teigimu, dažnas atvejis, kai patys laivelių kapitonai būna neblaivūs.

"Yra toks radijo kanalas, kuriuo kontaktuoja žvejai tarpusavyje. Pasiklausius jų pokalbių, plaukai šiaušiasi. Kodėl inspektoriai neorganizuoja reidų, kad patikrintų žvejų blaivumą, nežinau. Jie labai nustebtų, pamatę, kiek kapitonų rastų išgėrusių. Vieša paslaptis – pro jūros vartus iš žvejybos dauguma žūklautojų grįžta "komoje", nebeprašneka per raciją. Pagal visas taisykles kapitonas laive privalo būti absoliučiai blaivus, ypač tie, kurie užsiima komercija, gabena žmones į jūrą žvejoti ar pramogauti. Tik taip nėra", – dėstė klaipėdietis.

Povilas retoriškai klausė, kada pastarąjį kartą vyko reidas, kurių metu tikrintas laivavedžių blaivumas. Esą tokių dalykų nėra buvę.

"Todėl manęs net nestebina, kad asmuo, sukėlęs pavojų kitiems žmonėms, įpūtęs per dvi promiles į alkoholio matuoklį, vėl skelbia reklamą ir organizuoja komercinę žvejybą. Nenoromis peršasi mintis: gal ta inspekcija yra korumpuota – ima kyšius ir nekreipia dėmesio į neblaivius laivavedžius? O gal jie tiesiog visai aplaidžiai dirba savo darbą?" – svarstė pilietiškas klaipėdietis.

Laivavedžiai taps vadais

Lietuvos buriuotojų sąjunga priėmė naują būrinių jachtų laivavedžių, radijo ryšio operatorių diplomavimo ir dokumentų pildymo tvarką. Ji įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės keičia tas, kurios veikė nuo 2001 m. Bus keičiami buriuotojų dokumentai.

Keisis ir pačių buriuotojų kvalifikacijų pavadinimai. Vairininkai ir kapitonai taps jachtų vadais. Jachtos II eilės vairininkui bus išduodamas vidaus vandenų burinės jachtos vado diplomas. Jo plaukiojimo rajonas apibrėžtas vidaus vandenyse su ne ilgesne nei 24 m jachta. Papildomai įvedama pakrančių vandenų burinės jachtos vado sąvoka. Su tokiu diplomu bus galima plaukioti vidaus ir jūros pakrantės vandenyse iki 12 jūrmylių su jachtomis iki 24 m ilgio. 

I eilės vairininkui bus išduotas atviros jūros burinės jachtos vado diplomas. Su juo bus galima plaukioti jachtomis iki 24 m ilgio jūrose iki 200 jūrmylių nuo kranto. Jachtos kapitono diplomą keis vandenynų burinės jachtos vado diplomas. Jo plaukiojimo rajonas ir jachtos dydis neribojamas. 

Pramoginio laivo radijo ryšio operatoriaus – telefonininko liudijimą keis naujo pavyzdžio burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas.

Skirtingų spalvų liudijimai

Nustatytas dabar galiojančių dokumentų pakeitimo terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iki 1994 m. balandžio 25 d. išduoti pažymėjimai pripažįstami negaliojančiais.

Pateikta tiksli ir aiški tvarka, kaip turės būti pildomi jachtų vadų keitimo dokumentų prašymai.

Bus išduodami skirtingų spalvų iš polikarbonato pagaminti dokumentai. Jų dydis toks pats kaip asmens indentifikavimo kortelė.

Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas bus rusvos, tarptautinės kvalifikacijos liudijimo – žalsvos, vietinio plaukiojimo – melsvos spalvos.

Dokumentuose bus nurodytos tikslios laivavedžių pareigos su žodžiu vadas, galimi laivų dydžiai ir plaukiojimo rajonai.

Visus lietuvių ir anglų kalba pildomus pažymėjimus tvirtins Susisiekimo ministerija. Tai reiškia, kad yra griežtinama buriuotojų priežiūra.

Prasižengus numatomi kursai

Jachtų laivavedžių kvalifikacinių dokumentų išdavimo tvarka iš esmės prilyginama automobilių vairuotojų dokumentų (pažymėjimų) išdavimui.

Numatytas 10 m. dokumentų galiojimo terminas. Laivavedžiai keičiant dokumentus privalės pateikti ir sveikatos pažymėjimą.

Numatyti ir pereinamieji laikotarpiai nuo vieno kvalifikacinio lygio prie kito. Atviros jūros burinės jachtos vadu galės tapti asmuo turintis ne mažiau nei 2 m. buriavimo stažą, jūroje ne mažiau kaip 5 atskiruose plaukimuose praleidęs ne mažiau kaip 40 parų ir nuplaukęs ne mažiau kaip 2000 jūrmylių. Ir prieš tai jis privalėjo turėti vieną iš žemesnės klasės vado kvalifikaciją. Vandenynų burinės jachtos vadui taikomi dvigubai ilgesnio plaukiojimo laiko ir atstumo reikalavimai su ne mažiau kaip 7 atskirais plaukimais ir turėta žemesnės klasės, tai yra jūros burinės jachtos vado, kvalifikacija.

Jau turintiems patirties ir kvalifikacijos dokumentus buriuotojams naujieji dokumentai bus keičiami be papildomo mokymo. Praradusiems dokumentus po prasižengimo ar naujiems buriuotojams teks išklausyti nuo 42 iki 54 val. kursus įskaitant ir 12 valandų praktinį mokymą.

Taranavo jachtą

Skaudžiausia avarija įvyko birželio 24 dieną Kauno mariose. Jos metu susidūrė dideliu greičiu apie 40-50 kilometrų per valandą plaukęs pramoginis laivas „KL-9294“ ir burinė jachta „Nerija“. Jachtoje buvo 8 žmonės, kateryje – 2. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas iš jų nenuskendo, nors daugelis buvo atsidūrę vandenyje. Mat senas 1977 m. statytas 7 metrų ilgio faneros korpuso trimaranas po susidūrimo nuskendo.

Žmones išgelbėjo pro šalį plaukusio kito katerio laivavedžiai.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad katerio laivavedys išvakarėse naktį su draugu kateryje vartojo alkoholį. Po to, kiek pamiegoję, plaukė toliau pramogauti ir reiso metu vėl gėrė. Pavakarę nepastebėjus plaukiančios jachtos kateris rėžėsi į jos bortą. Po šio įvykio laivavedžiui buvo nustatytas 3,27 promilės girtumas, jo draugui, kuris įvykio metu miegojo, 1,9 promilės girtumas.

Įvykio kaltininku buvo pripažintas katerio laivavedys, reiso metu be saiko laive naudojęs alkoholį. Po šios avarijos vidaus vandenų laivybos inspektoriai pateikė išvadą, kad sankcijos laivavedžiams už laivo valdymą neblaiviems turi būti griežtinamos.

Atvejų, kai laivavedžiai plaukdami ir prieš sėsdami į laivelį naudojo alkoholį, vidaus vandens keliuose pernai buvo užfiksuota ir daugiau. Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai pernai per navigacijos laikotarpį atliko 57 reidus. Jų metu buvo užfiksuoti du laivavedžiai, kurie valdė laivus išgėrę. 2015 m. tokių atvejų buvo 3.

Dėl girtavimo laive skaudi nelaimė 2016 m. gegužės 7 d. įvyko Jurbarko tvenkinyje (Mituvos upės užtvankoje). Į irklinę valtį su pakabinamu varikliu sėdo trys neblaivūs asmenys. Plaukdami jie toliau gėrė stiprų alų. Plaukiant vienas ant borto sėdėjęs vyriškis iš valties iškrito. Jo gelbėti ėmęsis neblaivus laivavedys darė per staigų posūkį ir valtis apsivertė. Iš viso įvykyje žuvo du žmonės. Gyvas liko tik laivavedys, kuriam buvo konstatuotas 1,97 promilės girtumas. Šioje istorijoje buvo konstatuoti net 6 laivybos taisyklių ir Vidaus vandens transporto kodekso reikalavimai.

Susvyravo ir... už borto

Labiausiai paplitę vidaus vandenų pažeidimai, laivybos pažeidimai kai laivai valdomi neturint laivavedžio kvalifikacijos dokumento (pernai fiksuoti 24 atvejai) arba laivuose naudojami neregistruoti pakabinami varikliai (pernai fiksuoti 23 atvejai). Tarp dažnesnių pažeidimų ir plaukiojimas laiveliais neturint tinkamų gelbėjimo priemonių. Pernai buvo užfiksuoti 9 tokie atvejai.

Birželio 24 d. avarijos Kauno mariose metu tiek katerio, tiek nuskendusios jachtos laivavedžių dokumentai buvo tvarkingi. Nors jachtoje buvo gelbėjimo priemonėmis, jomis nespėta pasinaudoti, nes taranuotas trimaranas labai greitai atsidūrė dugne.

Nors incidentas Kauno mariose kvalifikuojamas kaip itin sunkus, mat buvo sužeisti ir į ligoninę pateko trys žmonės, tačiau aukų pavyko išvengti.

Tragiškas pasiplaukiojimas baigėsi Šilutės rajono Atmatos upėje ankstų 2016 m. rugsėjo 13-osios rytą. Apie 5.30 val. iš pramoginio 8,5 metrų ilgio laivo (perdirbtos jūrinės gelbėjimo valties) už borto iškrito žvejys. Jis tuo metu laive lenkėsi paimti prie tinklų rišamo maždaug 1 kilogramo svorio. Neišlaikęs pusiausvyros, žmogus iškrito per laivo bortą toje vietoje, kuri buvo atvira, nes denio apsauginė grandinė nebuvo prikabinta prie stovo.

Iškritusį žmogų įgula pastebėjo iš karto. Nedelsiant buvo išjungtas variklis, kad sraigtai nesužalotų žmogaus. Iš inercijos laivelis nuplaukė dar apie 50 metrų. Laiveliui grįžtant įgula iš tolo dar matė žmogų vandenyje, bet priplaukus jis buvo dingęs. Šokti į šaltą vandenį ir gelbėti skęstančiojo niekas nesiryžo.

Po šio incidento iš visų laivo įgulos narių buvo paimti tyrimai dėl alkoholio. Iš trijų laive buvusių asmenų vieno kraujyje buvo rastas 0,74 proc. etilo alkoholio. Kitų tirtųjų rodmenys buvo nuliniai.

Nuskendusio žmogaus lavonas buvo rastas po trijų parų. Atmata jį jau buvo spėjusi išplukdyti į Kuršių marias. Teismo medicinos tarnybos ekspertai nuskendusiojo kraujyje ir šlapime užfiksavo atitinkamai 1,51 ir 1,98 proc. etilo alkoholio.

Atliekant tyrimą buvo konstatuota, kad laivo kapitonas (laivavedys) privalėjo nušalinti nuo darbo du į laivą atėjusius neblaivius žvejus. Laivavedys aiškino, kad ryte buvę tamsu ir jis neįžvelgęs, blaivūs ar ne yra žvejai.

Taip pat buvo nustatyta, kad verslinė žvejyba vykdyta tinkamos žvejybos įrangos neturinčiu, sportui ir pramogoms skirtu laivu, o plaukdami žvejai nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, nors pagal bendrovės, kuriai priklausė laivas, vadovo įsakymą jie privalėjo būti su gelbėjimosi liemenėmis.

Gamybinės avarijos

Klaipėdoje ir Kaune pernai įvyko dvi gamybinės avarijos.

2016 m. sausio 8 d. vilkikai „Perkūnas“ (ilgis 29 m) ir „Stradnieks“ (ilgis 13 m) Klaipėdos uosto akvatorija nuo 64 iki 1 krantinės tempė plaukiojančią Latvijos uostų statybos kompanijos BMGS platformą „Thames“ (ilgis 23, plotis 18 m). Neįvertinus sąlygų, kad akvatorijoje buvo nepalanki tėkmė ir ledonešis, tinkamai nesuderinus vilkikų įgulų veiksmų, platforma ties 34 krantine atsitrenkė į antru korpusu stovėjusį Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą P14 „Aukštaitis“. Buvo apgadintas karinio laivo laivagalis.

Nei girtų, nei kokių nors pažeistų techninių sąlygų šiame incidente nebuvo nustatyta.

Žymiai skaudžiau gamybinė avarija baigėsi Nemune prie Kauno. Čia 2016 m. gegužės 4 d. Vidaus vandens kelių direkcijos žemkasė „Nemunas-7“ valė upės vagą. Bandant pritvirtinti žemkasės inkaro lyną prie tilto atramos, užkabinta lyno ir nešama srovės apvirto ir nuskendo valtis, kurioje buvo du žemkasės „Nemunas-7“ įgulos nariai. Abu jie atsidūrė vandenyje. Juos ėmė gelbėti netoli buvusio vilkiko „Vitingas“ įgula. Vienas žemkasės įgulos narys buvo išgelbėtas greitai išmetus gelbėjimosi ratą. Kitą srovė nunešė, jis per kelias minutes iš vandens buvo ištrauktas jau be sąmonės. Bandyta jį gaivinti, tačiau atvykę medikai konstatavo žemkasės kapitono-mechaniko mirtį.

Visi įgulos nariai, įskaitant ir nuskendusį, buvo nevartoję alkoholio.

Buvo konstatuota, kad dirbta pažeidžiant saugos reikalavimus: pasirinktas netinkamas inkaro tvirtinimo būdas prie tilto atramos, naudota netinkama valtis, kuri neturėjo greito lyno nuleidimo mechanizmo, įgulos nariai nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, buvo daromi neapgalvoti rizikingi veiksmai, neįvertinta toje vietoje buvusi stipri Nemuno srovė.

Diskusija apie ateitį

Vykusiose Europos profesinių gebėjimų savaitėje „Atrask savo talentą“ Klaipėdos laivininkų mokykla surengė renginių ciklą, kuris populiarino profesinį mokymą ir eilinės sudėties jūrinio sektoriaus specialybes. Ši mokykla rengia eilinės sudėties jūrininkus, kurių kvalifikacija pripažįstama daugelyje pasaulio jūrų valstybių. Po mokyklos baigimo Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyrius išduoda tarptautinio pavyzdžio jūrinių kvalifikacijų liudijimą bei kitus būtinus jūrinius tarptautinius dokumentus.

„Vis mažiau jaunuolių renkasi eilinio jūrininko profesiją. Ji praranda prestižą. Šią tendenciją jaučiama jau seniai. Retai kada šios profesijos mokytis ateina jaunuoliai sekdami tėvo ar senelio pėdomis. Mokyklos iniciatyva kvietėme jūrinės bendruomenės atstovus, darbdavius ir kitus socialinius partnerius diskutuoti „Ar reikalingi Lietuvai kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai?“, - teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorė Jūratė Cikienė. Ji akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykla siekia kaip įmanoma daugiau Lietuvos jaunuolių supažindinti su jūreivio profesija, ugdyti juos jūrine dvasia, kelti eilinio jūrininko profesijos prestižą, formuoti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą pasaulyje.

Azijos šalių konkurencija

Lietuvos saugios laivybos administracijos parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjas Vytautas Braslauskas užsiminė, kad eilinės sudėties jūrininkus Lietuvoje rengia tik dvi mokymo įstaigos - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos laivininkų mokykla. Tarp jų yra skirtumas. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla eilinės sudėties jūrininkus paruošia per mėnesį. Taikoma kursų praktika, nesuteikiama plaukiojimo praktika.

Klaipėdos laivininkų mokykloje jaunuoliai mokosi 3 metus. Čia jie budi eigos vachtoje, dalyvauja laivo inkaravimo, švartavimo, gelbėjimo valčių nuleidimo ir krovos operacijose, moka naudotis stovinčiu ir judančiu laivo takelažu, ryšių ir signalizacijos priemonėmis, atlieka laivo priežiūros darbus, dalyvauja gelbėjimo operacijose, žino jūrinio eismo taisykles, išmoksta komandas anglų kalba. Kai kurie įgyja ir platesnes jūreivio-virėjo, jūreivio-suvirintojo, laivų motoristų-elektrikų kvalifikacijas.

Eilinės sudėties jūrininkai turi būti labai gerai pasirengę. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebėjo, kad sunku konkuruoti pasaulio laivyne europiečiams jūreiviams su kolegomis iš trečiųjų šalių. Filipiniečiai ir kiti iš Azijos šalių darbo sutartis pasirašo net 12-ai mėnesių ir dirba už mažesnį atlyginimą. Tuo tarpu europiečių darbo sutartys sudaromos tik 4-iems mėnesiams. Bet J.Liepuonius akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykloje parengti specialistai turi privalumų, nes jie įgyja dvigubas profesijas. Tokie jūrininkai yra patrauklesni ir geba rimtai konkuruoti darbo rinkoje.

Laivyno nykimo įtaka

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, jog Lietuvos laivuose, o ir ES laivynų laivuose turi būti ne mažiau nei 2/3 Europos bendrijos įgulos narių ir tik 1/3 gali būti iš trečiųjų šalių. Šiuo metu Lietuva turi 2,5-3 tūkst. jūrininkų su galiojančiais dokumentais. Lietuvos laivuose darbo vietų mažėja, jų nebėra ir dviejų tūkstančių. Ne tik Klaipėdos laivininkų mokykla turi problemų - visas Lietuvos laivynas „įvarytas“ į kampą. Manoma, kad nereikėtų eilinių jūrininkų rengimo nišos atiduoti kitoms šalims. Problema turėtų būti sprendžiama valstybės mastu, įtraukiant ne tik Švietimo, bet ir Susisiekimo ministerijas.

Diskusijoje susiformavo požiūris, jog Lietuvai reikalingi kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai. Bandyta ieškoti priežasčių, kodėl mažėja jaunuolių, besirenkančių eilinio jūrininko specialybę. J.Liepuonius mano, kad Klaipėdos laivininkų mokyklos eilinės sudėties jūrininkų specialybių paklausa mažėja dėl jos valdymo, jau šešerius metus pastovaus mokyklos vadovo ir vienos strategijos nebuvimo. P.Bekėžos nuomone, Klaipėdos laivininkų mokykla yra išskirtinė profesinio mokymo įstaiga ir reikalauja ypatingo dėmesio iš valstybės autoritetingų institucijų, nes jūrininkų parengimas iš esmės skiriasi nuo statybininkų ar floristų parengimo.

Palyginti su kaimyninėmis šalimis Lenkija, Vokietija, o dažnai ir Latvija, Estija, pas mus yra per mažai nedidelių pramoginių laivelių.

Paprastesnė tvarka

Lietuvoje yra apie 65 tūkst. pramoginių laivų, įskaitant ir valtis. Pramoginių laivų laivavedžių pažymėjimus turi apie 10 tūkst. gyventojų.

Susisiekimo ministerija supaprastino tvarką kaip asmenims įgyti motorinio laivo, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. Supaprastinta tvarka galioja pramoginių laivų valdytojams, kurie laivus naudoja asmeninėms reikmėms – ne komercijai.

Tarp kitų pakeitimų taip pat numatoma, kad išduodami pažymėjimai nebus skirstomi pagal valdomos motorinės pramoginės transporto priemonės variklio galią.

Gera žinia ta, kad mažųjų plaukiojimo priemonių, kurių variklių galingumas bus ne didesnis nei 10 AG (arklio galių) ir kurie plaukioja šalies vidaus vandenyse, laivavedžio kvalifikacijos liudijimas nebus privalomas. Iki šiol ši riba buvo 5 AG.

Lengvesnis egzaminas

Didesnių laivų valdytojams ar savininkams, kuriems privalu turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, tai padaryti bus paprasčiau, nes teks laikyti lengvesnį teorijos egzaminą.

Tačiau numatytos trumpesnės laivavedžių rengimo programos, kurios bus diferencijuojamos pagal plaukiojimo rajonus. Laivavedžių kvalifikacijos liudijimus, suteiksiančius teisę plaukioti vidaus telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių, pavyzdžiui, ežeruose, bus galima įgyti išlaikius teorijos egzaminą eksternu arba baigus mokymo kursus pagal minimalią 20 val. mokymo programą.

Eksternu egzaminą galės laikyti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, kai anksčiau – tik turintieji aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą.

Norinčiųjų įgyti teisę valdyti tokius laivus vidaus vandenų keliuose – laivybai tinkamose upėse, ežeruose, dirbtiniuose vandens telkiniuose, Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje, kuriuose yra navigacijos ženklų – ir teritorinės jūros ribose rengimo programa sutrumpėjo maždaug perpus.

Neribos variklių galios

Nebebus reikalaujama kursų baigimo pažymėjimus teikti individualiai, nes tuo pasirūpins mokymo įstaiga. Ji Lietuvos saugios laivybos administracijai pateiks kursų baigimo, praktinio vairavimo egzamino protokolus ir gavusių tokius pažymėjimus asmenų sąrašą.

Kursų baigimo pažymėjimus anksčiau gavę asmenys turės pakankamai laiko išlaikyti egzaminus siekiamai kompetencijai įgyti, nes šie dokumentai galios vienerius metus nuo susisiekimo ministro įsakymo įsigaliojimo.

Vidaus vandenų laivų kapitonams, kapitonams-mechanikams, laivavedžių arba jūrinių laivų kapitonams bus leidžiama valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimo šalies vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje arba įgyti tokio laivo laivavedžio kvalifikacijos dokumentą.