Kultūrų sankirta

Paklaustas apie lašinių valgytojų įvaizdį savo tautos virtuvės ambasadorius Jevhenas Klopotenka šypsosi: anksčiau jų daugiau valgyta, nes nebuvę daug alternatyvų, o dabar pagal lašinių suvartojimą ukrainiečiai esą tik devinti pasaulyje. Tačiau šį mėsos produktą jis vadina garbinimo objektu, o Ukrainos gastronominės diplomatijos tekstuose galima rasti ir tokį lašinių apibūdinimą – tai baltasis auksas.

Lvive buvo įkurtas pirmasis pasaulyje Lašinių muziejus-restoranas, kurio meniu – 35 rūšių lašiniai ir eksponuoti iš lašinių sukurti meno objektai, tarp kurių – ir milžiniška žmogaus širdis.

Ukrainoje galima rasti paminklų tradicinei virtuvei, tačiau kiaulėms jų yra bene daugiausia. Poltavos srityje – net šeši. Kodėl, paaiškina Poltavos valstybinės agrarinės akademijos teritorijoje esanti kompozicija: mergaitė ir berniukas, iš abiejų pusių apkabinę kiaulę, o ant postamento iškaltas užrašas „Amžinajai ukrainiečių tautos maitintojai“. Šios mokymo įstaigos prieigose yra paminklas ir laukinei kiaulei.

Poltavos kiaulininkystės mokslinių tyrimų instituto teritorijoje pagerbta paršavedė su paršeliais – cemento ir granito kompozicijoje įamžinta 1970 m. išvesta Poltavos mėsinių veislė.

Horišni Plavniuose patenkinta kiaulė guli purvo klane. Mirhorode yra net du paminklai: „Mieganti kiaulė“, atgulusi šalia Nikolajaus Gogolio aprašyto tvenkinio, ir „Kiaulė rojuje“. Beje, šiame mieste išvestos veislės kiaulės, sako, yra ištvermingos, išsiskiria gausia vada, jautrumu nešvarai ir ypatingo skonio lašiniais.

Ukrainoje perpasakojama ir kitose Europos šalyse paplitusi legenda, esą krikščionys tyčia augino kiaules tose vietovėse, kurias nuolat puldinėjo musulmonai, nemėgstantys vadinamųjų nešvarių gyvulių. Kituose pasakojimuose teigiama, kad kiaulės augintos, nes jų neatimdavę puldinėjantys musulmonai. Įvietinant šį mitą 2000 m. per Pirmąjį lašinių mėgėjų festivalį Romnuose (Sumų srityje) pastatytas paminklas kiaulei, kurį kai kas vadina paminklu lašiniams. „Nuo dėkingų ukrainiečių“ – skelbia užrašas ant postamento, nuo kurio žvelgia besišypsanti kiaulė.

Apie lašinius gerų žodžių negailėjo ir avangardistas Kazimiras Malevičius (1878–1935). Ukrainiečių virtuvę mėgęs dailininkas prisiminimuose yra gyręs Konotopo miesto turguje pardavinėtas mėsos gėrybes, tarp kurių buvo ir lašinių.

Iš savo patirties žinau, kad, kai tik ryte pusryčiaudamas valgau lašinius, visai dienai pamirštu apie maistą!

Vaikystėje gyvenęs cukraus fabrikuose, kuriuose dirbo jo tėvas, todėl buvo susipažinęs ir su kaimo (ukrainiečių), ir su fabriko (daugiausia rusų, pirmenybę teikusiems jautienos mėsai ir taukams) gyvenimo būdu.

„Barakuose, – vėliau rašė jis atsiminimuose, – valgėme raugintus kopūstus, sriubą ir košę su jautienos taukais (vietoj lašinių). Jautienos taukai buvo sumaišyti su koše, o sriubos smarvė tvyrojo ne tik barakuose, bet ir kieme. Valstiečiai valgė lašinius su česnaku ir ukrainietiškus barščius, kurie buvo gaminami iš šviežių daržovių (jaunų kopūstų, pupelių, bulvių, burokėlių), valgė grietinę ir riebius blynus, knyšius su svogūnais, mamalygą su pienu ir sviestu, rūgpienį su bulvėmis.“

Palankios aplinkybės

Istorikai pastebi, kad Ukrainoje buvo gerokai mažesnė konfrontacija tarp augalinio maisto kultūros (susiformavusios senovės graikų, romėnų laikais) ir žemdirbystės bei mėsiškosios tradicijos (propagavo vadinamieji barbarai) ir laukinės gamtos dovanų naudojimo.

„Per Bizantiją čia greitai ir neskausmingai prasiskverbė graikų–romėnų mityba, kuriai padėjo derlingi dirvožemiai, kaimynystė ir senovės Ukrainos oro sąlygos. Kartu jos gamtiniai ištekliai buvo gausūs laukinių augalų, žvėrienos ir žuvies, tai iki XVIII a. sudarė nemažą vietinio maisto dalį“, – rašo Ukrainos istorijos enciklopedijos autoriai.

Priklausomai nuo istorinio laikotarpio, turto, gyvenamojo regiono ir religinių įsitikinimų, vartotos mėsos ir lašinių rūšis ir kiekis mitybos racione buvo skirtingi. Tačiau lašinių būdavę visuose namuose, jie naudoti gaminant daugybę patiekalų, buvęs idealus pasirinkimas pietums lauke.

Centrinėje ir kairiojo kranto Ukrainoje kiaulininkystė glaudžiai susijusi su senąja distiliavimo pramone, kuri sparčiai vystėsi ir turėjo didelį poveikį XVII–XVIII a. ekonomikai. Šiuo laikotarpiu plačiai paplito kiaulių penėjimo uždaroje erdvėje tradicija. Šalutiniai degtinės gamybos produktai, kuriais buvo šeriamos kiaulės, laikymo ypatumai ir maistingas maistas prisidėjo prie spartaus jų svorio augimo.

Anatolijus Makarovas knygoje „Senojo Kyjivo gyvenimo būdas, papročiai ir skoniai“ aprašė miesto kiaulininkystės reiškinį. Nuo XVIII a. pabaigos Kyjivo gyventojai įsigudrino auginti paršelius, tik, skirtingai nei kaime, labiau vertino mėsą, o ne lašinius. XIX a. spauda bandė auklėti gyventojus, kurių kiaulaitės pralįsdavusios per tvorą ir laisvai vaikštinėdavusios po miestą.

Hučulščinoje, Polesėje, kiaulės laisvai ganėsi miškuose ir pievose, mito laukinėmis žolėmis, gilėmis, riešutais, daug judėjo, todėl jų mėsos ir riebalų skonis, tekstūra, raumenų ir riebalų santykis buvo savitas. Tad, priklausomai nuo laikymo ir mitybos sąlygų, Ukrainoje kalbama apie keliolika rūšių lašinių.

Skyrėsi ir lašinių paruošimas. Šalies vakarinėje dalyje juos daugiausia rūkydavo, o Vidurio Ukrainoje sūdydavo. Be to, Vakarų Ukrainoje, arčiau sienos su Vengrija, lašinius ne tik sūdydavo, bet ir apibarstydavo saldžiaisiais pipirais, kurie suteikdavo jiems raudoną spalvą ir mums žinomi kaip vengriški lašiniai.

Valgomi ir apdainuojami

Šiandien Ukrainoje lašiniai dažniausiai ne rūkomi, bet sūdomi. Be tradicinių sūdytų lašinių laikymo būdų, pokario metais atsirado ir naujų: sūdytų lašinių gabalėliai sudedami į stiklinius indus ir sandariai uždaromi. Voluinės Polesėje mėgstama sūdytus lašinius gardinti aštriais prieskoniais.

Sūdyti lašiniai valgomi kaip užkandis su duona, marinuotais agurkais arba šviežiais pomidorais, svogūnais, garstyčiomis ir krienais arba su šviežiais česnakais. Su druska, česnakais sugrūsti lašiniai naudojami barščiams pagardinti.

Lašiniai gali būti ploni – per du pirštus, t. y. ne storesnis kaip 3 cm, gali būti delno pločio, daugiau kaip 10 cm. Ypač vertinami lašiniai su plonu mėsos sluoksniu ar keliais.

Istorikė Lidija Artiuch Ukrainos etnografijai skirtame portale rašo: lašiniai vis dar užima svarbią vietą kulinarinių vertybių sistemoje ir yra ukrainietiško charakterio išraiška.

„Lašinius vartoja ne tik ukrainiečiai. Lenkai, vengrai, vokiečiai, baltarusiai ir kitos tautos taip pat juos mėgsta, tačiau skirtingose etninėse aplinkose tie patys dalykai turi skirtingą simbolinį statusą. Ukrainiečiams lašiniai tapo ne tik ukrainietiškos virtuvės, bet ir ukrainietiško gyvenimo būdo simboliu“, – teigia ji.

Šiuos žodžius liudija ir prigijanti tradicija rugpjūčio 27-ąją minėti Ukrainietiškų lašinių dieną, daugybė folkloro pavyzdžių. Populiari linksma dažnutė apie lūpas lašiniais išsidažiusią mergelę, kurią berneliai negyvai užbučiuosią. Iškalbingi priežodžiai: „Gyvenu gerai – valgau lašinius, miegu ant lašinių, apsikloju lašiniais“; „Paglostė – it lašiniais patepė“; „Jei jau valgyti lašinius, tai kad per barzdą varvėtų.“

Anot L. Artiuch, apie šio produkto svarbą byloja ir juokeliai:

„Kalbasi du kūmai:

– Dėde Petro, ar girdėjai, kad lašiniai sukelia sklerozę?

– Ne, Mykola, negirdėjau. Tačiau iš savo patirties žinau, kad kai tik ryte pusryčiams valgau lašinius, visai dienai pamirštu apie maistą!“

„Ukrainietis keliauja per sieną ir nešasi gabalą lašinių. Muitininkas klausia: „Ar turite kokių nors narkotikų?“. Ukrainietis atsako: „Žinoma, kad turiu!“ ir parodo lašinius.

Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai trečiadienį Raigardo kontrolės punkte tikrino į Lietuvą įvažiuojančio automobilio „Ford Mondeo“ baltarusiškais numeriais ir jo vairuotojo, 40-mečio Baltarusijos piliečio, dokumentus. Jie buvo tvarkingi. Užsienietis deklaravo turįs du pakelius cigarečių – leistiną vienam asmeniui įvežti iš Baltarusijos rūkalų kiekį.

Druskininkų pasieniečiai atkreipė dėmesį, kad vyro dėvėta striukė yra nenatūraliai išsipūtusi, o jo judesiai – nerangūs. VSAT pareigūnai paprašė striukę prasegti. Paaiškėjo, kad baltarusis prie kūno slėpė lašinių paltį. Mėsos gaminius iš Baltarusijos įvežti draudžiama, todėl lašinius teko išmesti į specialų Raigardo punkte esantį tam skirtą konteinerį.

Ant automobilio „Ford Mondeo“ grindų prie galinės sėdynės gulėjo krepšys. Jį prasegę pasieniečiai pamatė sudėtus stiklainius su agurkais.

„Manoma, kad jie galėjo būti bandomi naudoti kaip maskuotė krepšyje esančiam dvigubam dugnui – esą pamatę agurkus pareigūnai daugiau krepšio turiniu nesidomės“, – rašoma pasieniečių pranešime.

Druskininkų pasieniečiai krepšio dugne rado 22 pakelius cigarečių „King“ ir „Monte Karlo“ be akcizo ženklų.

Baltarusis turėjo ir stipraus alkoholio. Vienas asmuo į Lietuvą jo teisėtai gali įsivežti pusę litro, tuo tarpu užsienietis svaigalų gabeno triskart daugiau.

Toliau tyrimo dėl šio kontrabandos atvejo ėmėsi muitininkai. Baltarusiui gresia bauda nuo 200 iki 1 120 eurų.

Anot jos pranešimo, penktadienį nuo 21.30 val. iki 22.00 val. nenustatyti asmenys, išdaužę virtuvės langą, įsibrovė į Vilbėno gatvėje esantį būstą.

Jie iš šaldytuvo pagrobė rūkytus lašinius, šaldytą vištą, varškę, įvairias šaldytas uogas.

Iš viso padaryta 160 eurų turtinė žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Kaip jie pasirodys? Tai juk nenormalu. Šaldytuve per Pasaulio taurės etapus jums reikia turėti lašinių – normalų lašinių gabalą, kad po starto, bėgimo, sunkios treniruotės suvalgytumėt gabalą lašinių ir juodos baltarusiškos duonos, o ne spurgų ar ledų. Normali mityba – svarbiausias sportininkų klausimas“, – ketvirtadienį per susitikimą su Baltarusijos olimpiniais ir parolimpiniais čempionais sakė prezidentas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

„Štai lašiniai – pats geriausias baltarusiškas dopingas“, – pridūrė A. Lukašenka.

Per šį susitikimą valstybės vadovas diskutavo su Pjongčango žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionais apie atletų rengimą šalyje, aptarė jų rezultatus per pastaruosius ketverius metus vykusias varžybas ir svarstė įvairius pasiūlymus, kaip pagerinti jų treniruočių sąlygas. Daug dėmesio buvo skirta trenerių ir sportininkų bendradarbiavimui.

A. Lukašenka sportininkams pažadėjo išnagrinėti visus tuos klausimus per planuojamą pasitarimą dėl žiemos sporto šakų vystymo.

Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių, rašoma pranešime spaudai.

„Bet kuris lašinių mėgėjas patvirtins: patys skaniausi yra minkšti, tarsi tirpstantys burnoje lašiniai. Jie turėtų būti stori, kaip sako senoliai, bent 3–4 pirštų storio, švarūs, svilinta ir minkšta odele. Taip pat daug išduoda kvapas: švieži lašiniai turėtų kvepėti panašiai kaip kvepia šviežia mėsa“, – pataria A. Poleninas.

Turi ypatingą savybę

Lašiniai gali būti vientisi arba su raumenų sluoksniu – kokius rinktis, priklauso nuo skonio ir to, ką ketinate gaminti. Taip pat parduotuvėse galima rasti kietųjų ir minkštųjų lašinių. Kietus lašinius A. Poleninas pataria naudoti sūdymui arba rūkymui, o minkštus sumalti arba iš jų išlydyti taukus.

Ypatinga lašinių savybė – jų neįmanoma persūdyti. Druskos šis produktas pasisavina tiek, kiek reikia, ir nė krislo daugiau.

Ypatinga lašinių savybė – jų neįmanoma persūdyti. Druskos šis produktas pasisavina tiek, kiek reikia, ir nė krislo daugiau.

„Be druskos, ruošiant šviežius lašinius taip pat tinka lauro lapai, česnakai, pipirai, neprošal juos pagardinti ir truputėliu cukraus. Tokius sūdytus lašinius galima valgyti vienus, naudoti įvairiems patiekalams arba užbarstyti įvairiais prieskoniais ir išrūkyti“, – sako ekspertas.

Beje, lašinius skanu valgyti ne tik su duona ir svogūnu ar gaminti padažus su spirgučiais, bet ir išbandyti kitus receptus. Pavyzdžiui, išsikepti bandelių su lašinukais, išsivirti bulvienės ar jais pagardinti sriubą. Lašinius rekomenduojama valgyti su raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais bei kitomis antioksidantų turinčiomis daržovėmis.

Sveika, bet su saiku

Pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai labiausiai mėgsta šviežius lašinius, nors nemažo pirkėjų susidomėjimo sulaukia ir šaltai rūkyti lašiniai. Šaltuoju metų laiku, spalio-kovo mėnesiais, lašinių paklausa „Maximose“ išauga labiausiai – šiais mėnesiais jų nuperkama pusantro karto daugiau nei balandį-rugsėjį.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad lašinius derėtų valgyti saikingai, o sveikam žmogui rekomenduojama per dieną suvartoti iki 30 gramų lašinių. Pavyzdžiui, naudinga atsipjauti gabalėlį lašinių ir suvalgyti jį ryte. Tokiu būdu ne tik gausite jėgų, bet ir pagerinsite organizmo tonusą, kadangi lašiniuose yra daug vitaminų, karotino, arachidono rūgšties bei kitų organizmui svarbių medžiagų.

Lašiniai turi ir nestandartinių panaudojimo būdų: sakoma, jog gabalėlis lašinių be odos gali padėti numalšinti dantų ar sąnarių skausmą, ne retas gabalėlį lašinių žiemą padeda paukščiams palesti.

Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad pradėję lesinti paukščius lesyklos atsargas turite nuolat papildyti, teigiama maistoturgus.lt pranešime spaudai.

Žiemoti likusiems paukščiams skirtų maisto mišinių ir ruošinių dabar apstu prekybos centruose, tačiau jie kainuoja nepigiai. Tačiau apstu kur kas pigesnių, tačiau kokybe ir maistingumu niekuo nenusileidžiančių alternatyvų.

Saulėgrąžos. Tai vienas mėgstamiausių ir iš lesyklų greičiausiai dingstančių „patiekalų“. Pasiūlę saulėgrąžų, prisiviliosite nemažą būrį smulkių paukščių, pavyzdžiui, zylių, bukučių, žaliukių, jų „naikinimo“ imasi net skirtingų rūšių geniai. Saulėgrąžos gali būti ir gliaudytos, ir su lukštais, svarbiausia, kad jos būtų natūralios, t. y. nekepintos ir nesūdytos. Jei saulėgrąžas auginate patys, nuskynę sudžiovinkite ir paukščiams „patiekite“ visą jų galvą – sparnuočiams bus tikras džiaugsmas. Kai kuriose specializuotose parduotuvėse ir turguose galima įsigyti paukščiams skirtų smulkesnių, tačiau ir pigesnių saulėgrąžų – 5 kg saulėgrąžų maišas kainuoja apie 5 eurus.

Lašiniai. Jei jūsų siūlomame meniu yra ir lašinių, pastarieji daugiau dėmesio sulauks termometro stulpeliui parodžius minusinę temperatūrą. Tad nenustebkite, jei pakabinę gabalėlį lašinių prie jų kurį laiką nesulaukiate puotautojų. Renkantis lašinius taip pat svarbu, kad jie būtų natūralūs, švieži – nesūdyti ir nerūkyti. Pasiūlę apdorotų lašinių, paukščiams ne padėsite, o pakenksite. Geriau rinktis lašinukus, kurie yra su oda ir neturi raumens. Lašinukų gabalėlis pervertas per odą tvirčiau kabės, mažesnė tikimybė, kad jis nukris ar bus nutemptas stambesnių paukščių. Jei pakabinsite lašinuką, kuriame daug raumens, esant minusinei temperatūrai raumuo sušals ir smulkiems paukšteliams (pavyzdžiui, sniegenoms, zylėms) gali būti sunku ar net neįmanoma jų atgnybti.

Šiandien prekybos vietose rasti storų lašinių su oda – nemenkas, o kartais ir nepigus iššūkis, tad galite paieškoti gerokai pigesnių alternatyvų – įvairių papilvės atraižų, puikiai tiks ir taukų tirpdymui skirti riebalų gabalai. Pastarieji, jei užsuksite į mažesnio miestelio turgų, kainuoja apie 1–2 eurus už kilogramą.

Javų atsijos. Šios „šiukšlės“, likusios valant javus, yra universalus „patiekalas“, tinkantis ir mažiems, ir didesniems paukšteliams. Javų atsijose gausu ne tik susmulkintų javų, bet ir įvairių žolių sėklų, kuriomis natūraliai ir minta paukščiai. Tad šiame sėklų kokteilyje skanėstų sau randa ir žvirbliai, ir zylės, ir kėkštai, ir geniai, ir bet kurie kiti į lesyklą užklystantys sparnuočiai. Šio „gėrio“ pasiteiraukite pas javus auginančius ūkininkus, galbūt net užsukę į grūdų elevatorius, kuriuose javai taip pat yra valomi. Geriausias dalykas – labai tikėtina, kad šio lesalo gausite daug ir nemokamai.

Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius.

Duona. Šis maistas nėra visavertis net ir paukščiams, todėl juo nereikėtų piktnaudžiauti. Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad paukščiams negalima duoti juodos duonos – į lesyklą dedama duona turėtų būti balta ar batonas ir, patartina, ją sudrėkinti aliejumi – paukščiams bus sočiau.

Taukai. Pasirauskite savo mamų, močiučių ir kaimynų sandėliukuose – galbūt ten nuo seno dar yra užsilikęs vienas kitas kibiras lydytų taukų. Tai taip pat puikus paukščių energijos šaltinis. Prie „plikų“ taukų paukščiai nelabai puola, be to, juos patiekti taip pat gana sunki užduotis, tad patogu į taukus įmaišyti saulėgrąžų ar javų atsijų. Tokiais gaminiais pirkėjus vilioja ir daugelis paukščiams skirto lesalo gamintojų. Jei turite nebenaudojamo natūralaus sviesto, juo taip pat galite lepinti paukščius.

Riešutai. Negliaudyti riešutai, ypač lazdyno – didžiausias genių džiaugsmas. Riešutais lesyklos nereikia užpilti – pakanka įdėti po kelis. Beje, kadangi riešutus įveikia tik nedaugelis paukščių, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar yra kam jais skanauti.

Įvairios sėklos. Jeigu valgote melioną, arbūzą arba moliūgą, neišmeskite sėklų – atiduokite jas paukščiams. Pastarųjų sėklų į lesyklą nereikėtų dėti paspaudus dideliam šaltukui – sėklos sušąla ir paukščiai nesugeba jų išlukštenti. Taip pat puikiai tinka aguonos, linų sėmenys.

Maisto likučiai. Vaišinkite paukščius varške, aliejuje mirkytu pyragu, susmulkintu kietai virtu kiaušiniu, virtomis bulvėmis, virtais ryžiais. Atminkite, paukščiams negalima duoti supelijusio, surūgusio, supuvusio ar parazitų pažeisto maisto, taip pat sūdytų ir chemiškai apdorotų produktų.

Raseinių policijos komisariato pareigūnai nustatė jaunuolį, įtariamą iš rūkyklos pavogus rūkytų lašinių paltį.

Vėlyvą penktadienio vakarą Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę, sustabdė automobilį „Volvo XC 70“. Automobiliu važiavę žmonės prasitarė, kad buvo apvogti – iš jų rūkyklos dingo apie 40 kilogramų rūkytos mėsos. Į policiją dar nesikreipę, sakė bandantys vagį surasti patys.

Nukentėję Akstinų kaimo gyventojai teigė, kad vagystė iš rūkyklos įvykdyta gal prieš valandą. Mėsos savininkas įvardino keletą šeimų, kurios galėjo susivilioti šviežiai rūkytais lašiniais, bet jas aplankius nieko nerasta.

Policininkai nusprendė kruopščiai apžiūrėti įvykio vietą. Tą vakarą oro sąlygos buvo palankios vagims susekti – lengvai snyguriavo. Pareigūnai aptiko dar „karštus pėdsakus“ ir, per arimus nusekę iki daugiabučio namo, netruko surasti kaltininką. Jauno, to paties kaimo gyventojo, tėvų sandėliuke kabojo viena lašinių paltis.

Kaip pranešė policija, įtariamasis bandė gintis, jog lašinių jis neėmė. Tačiau bėgant arimais išsipurvino drabužius, kurių nebuvo spėjęs persirengti. Vagystę išdavė ir šviežiai rūkytos mėsos kvapas. Jis įsigėrė į rūbus ir rankas - tuos gardžius kvapus iš tolo buvo galima užuosti. Prispaustam pareigūnų dėl akivaizdžių įkalčių, kaimynui neliko nieko kito kaip prisipažinti įvykdžius vagystę. Lašinių paltis grąžinta savininkui.

Devyniolikmetis įtariamasis į teisėsaugos akiratį pakliūna ne pirmą kartą.

Ar galėjo jis vienas išnešti apie 40 kilogramų rūkytų mėsos gaminių ir kur yra kita jų dalis, pareigūnai aiškinsis pradėto ikiteisminio tyrimo metu.

Almerijos provincijoje gyvenantys lietuviai žino, kad įsigyti lietuviškų produktų bei sutikti tautiečius gali mažytėje parduotuvėje „Minima“, kuri priklauso lietuvei Reginai Smaidžiūnienei.

Parduotuvės savininkė džiaugiasi, kad prieš penkerius metus ji sugalvojo atidaryti parduotuvę ir prekiauti lietuviškomis prekėmis. Verslas – klesti, o lentynas šluoja ne tik lietuviai, bet ir ispanai, nors kainos yra dvigubai ar net trigubai didesnės nei ispanų parduotuvėse.

19 val. 30 min. laidoje KK2 per LNK Regina sakys, kad lietuviai „Minimoje“ labiausiai perka tai, ko nėra Ispanijos maisto prekių parduotuvėse – žemaičių blynus, lietuviškus saldumynus, rūkytą skumbrę ir, žinoma, raugintus agurkus.

Lietuviai Edmundas ir Donatas – vieni pastoviausių šios parduotuvės klientų. Vyrai po darbo traukia ne namo, bet į „Minimą“. Čia kiekvieną vakarą prie bokalo aptaria darbus, moteris ir kitus reikalus: „Beveik kasdien ateinam pašnekėti su draugais, susitikti, alaus pagerti. Smagu.“

Perkamiausia prekė minėtoje parduotuvėje – lietuviški lašinukai, kurie čia kainuoja 6 eurus už kilogramą, o rūkytas kumpis ar skilandukas – net 9 eurus, tačiau lietuviai sako, kad nors ir brangu, bet tokio maisto kiekvieną dieną nevalgo: „Valgyti reikia, jeigu nėra kitur pigiau, tai ką daryti? Kasdien nevalgom, tik kartais, kai užsinori“.

Regina LNK laidoje sakys, kad parduotuvė išsilaiko ne iš lietuvių, didžiausias pirkėjų procentas – ispanai, rumunai, marokiečiai. Senjorai ir senjoros vis dažniau paragauja juodos lietuviškos duonos, dūmų kvapo silkės ir pratinasi  net prie lietuviškų cepelinų: „Paragauja ir patinka. Grįžta ir vėl nusiperka, jeigu turim. Ne visada turime ką pasiūlyti, bet yra, kaip yra. Yra moterų, kurios ištekėjo už ispanų ir taip juos pripratino“.

Visą reportažą apie lietuvaičių parduotuvę Ispanijoje žiūrėkite šį antradienio vakarą laidoje KK2 19 val. 30 min. per LNK.

Dažnas kiaulienos lašinius linkęs įtraukti į „juodųjų“ produktų sąrašą. Tačiau jau kuris laikas jie yra reabilituojami. Pasirodo, saikingai vartojami lašiniai - itin vertingas ir organizmui reikalingas produktas. Be to, jie gali padėti ir sulieknėti bei pristabdyti senėjimo procesus.

Nepakeičiama arachidono rūgštis

Kiaulienos lašiniai turi ne tik A, D, F, E vitaminų bei mikroelementų kompleksą. Svarbiausia – juose yra net apie 60 proc. gyvybiškai svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos būtinai reikalingos endokrininei sistemai, stiprina imunitetą, padeda įveikti streso pasekmes, gelbėja nuo depresijos ir kt.

Viena vertingiausių lašininiuose esančių rūgščių – arachidono rūgštis. Ji užtikrina normalų širdies raumens darbą, padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, stimuliuoja inkstų darbą, gerina smegenų veiklą.

Arachidono rūgštis vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitos procese. Kaip žinome, cholesterolis yra būtinas ląstelių statybai. Jis dalyvauja daugelio hormonų, vitamino D, kitų svarbių medžiagų gamyboje. Cholesterolio randama visame organizme.

Bijantiems aterosklerozės reikia žinoti: tvirtinama, kad arachidono rūgštis reguliuoja tinkamą „gerojo“ (didelio tankio) ir „blogojo“ (mažo tankio) cholesterolio santykį. Kaip žinoma, pastaroji cholesterolio dalis skatina grėsmingos arterijų ligos aterosklerozės formavimąsi. Arachidono rūgštis padeda sumažinti blogųjų kraujo riebalų koncentraciją.

Beje, arachidono rūgštis greitina medžiagų apykaitą ir padeda išlaikyti dailias kūno linijas. Norint numesti svorio, netgi siūloma sūdytų lašinių dieta su daržovėmis, pagardintomis obuolių ar vynuogių actu.

Labai svarbu, kad lašiniuose yra gerai pasisavinamo seleno, kuris saugo ne tik nuo vėžio, infarkto, insulto ar kataraktos, bet ir nuo senėjimo.

Nauda, kai yra saikas

Kiaulienos lašiniai 5–6 kartus biologiškai aktyvesni nei sviesto riebalai. 100 g lašinių turi apie 770 kilokalorijų. Tačiau naudos duos tik saikingai vartojamas produktas.

Daugelis nebepluša taip, kaip anksčiau mūsų seneliai laukuose. Todėl sveikam žmogui per dieną tinka suvalgyti apie 10–30 g lašinių. Kai kurie mokslininkai pataria mažą lašinių bryzelį atsipjauti kiekvieną rytą. Tokiu būdu visai dienai pasikraunama energijos. Galima lašinukų pasiimti užkandžiui darbe – tai naudingiau nei kokia bandelė ar sumuštinis su dešra. Ypač jie reikalingi dirbantiesiems sunkų fizinį darbą šalčio metu.

Lašiniai vartojami rūkyti, vytinti ar sūdyti – tai jau skonio reikalas. Juos patariama užkąsti raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais bei kitomis antioksidantų turtingomis daržovėmis. Ypač sveika valgyti su česnakais.

Be abejo, vartojant per daug riebalų ir padidėjus cholesterolio kiekiui gali prasidėti įvairūs lėtinės ligos: nutukimas, aterosklerozė, tulžies pūslės akmenligė, kasos uždegimas ir kt. Specialistai nerekomenduoja lašinių valgyti sergantiems kepenų, tulžies pūslės, skrandžio ir žarnyno ligomis. 

Tarp kitko

Liaudies medicina puikiai žino lašinius ir kaip gydančią priemonę:

malšina dantų skausmą (gabaliukas lašinių be odos dedamas tarp dantenų ir skruosto 15–20-iai minučių); anksčiau vaikai kramtydavo lašinius dygstant dantukams,

padeda nuo skaudančių sąnarių (nakčiai dėti kompresą, galima sumaišyti su medumi, arba šaukštu druskos, apsukti šiltai),

išoriškai naudojamas mastitui gydyti,

šlapiuojančiai egzemai gydyti,

padeda sumažinti pagirių sindromą.

Receptai

Žagarės lašiniuočiai

Reikės:

250 ml pieno,

100–200 g lašinių,

100 g sviesto,

100 g cukraus,

3 kiaušinių (2 – tešlai, 1 – plakiniui bandelėms aptepti),

560 g  miltų (500 g – tešlai, 60 g – bandelių paruošimui),

2–2,5 a. š. sausų mielių,

1–2 svogūnų,

1 a. š. maltų pipirų,

1 a. š. druskos.

Pirmiausia paruoškite mielinę tešlą. Kiaušinius gerai ištrinkite su cukrumi ir druska. Įmaišykite minkšto sviesto ir pašildyto pieno. Į miltus suberkite mieles ir šią masę supilkite į kiaušinių masę. Viską gerai išminkykite. Apdenkite švariu rankšluosčiu ir padėkite šiltai, kad mielinė tešla pakiltų. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Skardą ištepkite riebalais ir apibarstykite miltais. Pakilusią tešlą padalinkite į saujos dydžio gabaliukus. Pasiruoškite įdarą: smulkiai supjaustykite lašinukus ir svogūnus į kvadratėlius, ir, įbėrę pipirų, gerai išmaišykite. Iš mielinės tešlos gabaliukų suformuokite blynelius. Į blynelių vidurį dėkite šaukštą paruošto įdaro ir, užlenkę blynelio kraštus, juos suspauskite. Pastatykite ir suformuokite bandelę taip, kad suspaudimas būtų per bandelės vidurį (forma turėtų būti panaši į kibino formą). Taip paruoškite visas bandeles. Bandeles sudėkite į skardą palikdami tarp kiekvienos šiek tiek vietos, nes bandelės dar pakils. Palikite bandeles skardoje pastovėti 10–15 min., kad pakiltų. Prieš dedant į orkaitę, bandeles aptepkite kiaušinio plakiniu – tai suteiks bandelėms auksinį atspalvį ir neleis joms sutrūkinėti. Kepkite orkaitėje, kol gražiai pagels. Skanaus!

Mokslininkai patvirtino, kad saikingai valgant lašinių, jie gali būti naudingi sveikatai.

Lašiniai – produktas, kurio greičiausiai nerastum sveika mityba besirūpinančio žmogaus meniu. Jie kaloringi, gausiai jų valgant didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau retkarčiais lašiniais vis dėlto gali pasimėgauti. Juose, pasak mokslininkų yra labai retos rūgšties, kuri yra širdies raumens fermento sudėtyje. Taip pat lašiniuose yra vitamino F.

Per dieną galima suvalgyti ne daugiau kaip 10-30 g lašinių. Prie lašinių geriausia tinka žalios daržovės, pagardintos natūraliu actu.