Kaip pirmadienį pranešė Energetikos ministerija, tai pirmasis toks sutarimo memorandumas, pasirašytas tarp energetikos politiką JAV ir Lietuvoje įgyvendinančių institucijų.

„Jis reiškia bendrą abiejų šalių pasiryžimą toliau glaudžiai bendradarbiauti siekiant tų pačių energetikos politikos tikslų, kurių vienas svarbiausių yra istorinė ir neišvengiama energetikos sektoriaus transformacija. Turime ambicingus tikslus per ateinančius tris dešimtmečius tapti ne tik visiškai energetiškai nepriklausoma šalimi, savarankiškai pasigaminančia reikiamą energijos poreikį iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau taip pat šios energijos perteklių į kitas regiono šalis eksportuojančia šalimi“ – pranešime sako D. Kreivys.

D. Kreivio teigimu, susitarimas, pasirašytas kartu su JAV Energetikos sekretore Jennifer Granholm (Dženifer Granholm), „yra ne bendradarbiavimo su JAV energetikos srityje pradžia, tačiau jau keletą metų vykstančio nuoseklaus ir intensyvaus bendradarbiavimo rezultatas“.

Sutarimo memorandumas numato konkrečias bendradarbiavimo sritis, susijusias su Lietuvos energetikos sektoriaus stiprinimu kibernetinio saugumo srityje, taip pat su Lietuvos tikslu iki 2050 metų pasiekti energetikos sektoriaus perėjimą prie 100 proc. atsinaujinančios energetikos.

Sutarimo memorandumas taip pat atlieps su klimato kaita kylančius iššūkius ir sieks geresnio energetikos sektoriaus pasirengimo atremti su klimato kaita kylančias grėsmes, įgyvendinant sutarimo memorandume numatytas priemones.

Įgyvendinant sutarimo memorandume numatytas veiklas bus įtrauktos didžiausiais moksliniais pasiekimus pasaulyje turinčios JAV Energetikos departamentui pavaldžios nacionalinės energetikos laboratorijos.

Kaip skelbiama pranešime, vienas didžiausių ir reikšmingiausių energetikos projektų, kurį įgyvendins JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos agentūra, bus atliktas Lietuvos energetikos sektoriaus modeliavimas, pagrįstas  moksliniais tyrimais ir pagrįstais duomenimis.

Įgyvendinant šį projektą bus remiamasi pavyzdiniu ir šiuo metu JAV Los Andželo mieste jau įgyvendinamu šios laboratorijos parengtu energetikos sektoriaus transformacijos modeliu. Kaip skelbiama pranešime, Lietuva taps pirmąja pasaulyje valstybe, kuri įgyvens šį modelį, siekiant Lietuvos energetikos sektoriaus perėjimo prie 100 proc. atsinaujinančios energijos iki 2050 metų.

Anot ministerijos, pasirašytas susitarimas yra ypatingai reikšmingas dabartiniame geopolitiniame kontekste, kovojant su energetikos krizės, sukeltos karo Ukrainoje, padariniais, taip pat vykdant klimato kaitos įsipareigojimus bei siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės.

Įsipareigojimas ES

Lietuva iki 2028 metų yra išsikėlusi tikslą Baltijos jūroje, maždaug už 40 kilometrų nuo Klaipėdos, 131 kv. km plote pastatyti 700 megavatų vėjo elektrinių parką.

Į vėjo jėgainių parką prie Lietuvos krantų planuojama pritraukti per 1 mlrd. eurų privačių investicijų.

Visi svarbiausi dokumentai, kurie įpareigoja Lietuvos valdžios institucijas ryžtingiau veikti kuriant Baltijos jūroje vėjo jėgainių parką, buvo priimti tik šių metų vasarą.

Iki tol buvo daugiausia kalbos ir ketinimai.

Šiemet liepos 7 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas jau konkretino, kada ir ką planuoja daryti, kaip gali atrodyti vėjo jėgainių parkas. Jis dėstė ir tai, kad Lietuva privalės įsirengti vėjo jėgainių parką jūroje, nes to reikalauja ES direktyvos.

Konkreti vieta dar nežinoma

Tai, kas buvo kalbama ir dar plačiau, dabar jau išdėstyta vėjo jėgainių parko įrengimo jūroje darbų programoje, kuri pavadinta Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planu.

Per ateinančius trejus metus numatoma atlikti studijas ir tyrimus.

Pirmiausia bus nustatyti konkretūs plotai, kur vyks vėjo jėgainių plėtra. Numatoma parengti bent dvi vėjo jėgainių parko prijungimo prie sausumos tinklų alternatyvas. Jos apims kabelių tiesimo vietas jūroje ir transformatorių išdėstymą sausumoje. Neįmanoma bet kur jūroje nutiesti aukštos įtampos elektros kabelio – vietos turės būti ištirtos ir įvertinta rizika.

Vizija: kol kas yra nurodyta tik preliminari vieta jūroje, kur galėtų būti vėjo jėgainių parkas. / Lietuvos energetikos ministerijos nuotr.

Galbūt sausumoje bus vietų, kur teks išpirkti žemės sklypus. Tam turės būti parengtos specialiosios teritorijos naudojimo sąlygos.

Pasirengimas statyti vėjo jėgainių parką jūroje suskirstytas į tris etapus, kurių kiekvienas naujas būtų pradėtas pabaigus prieš tai esantį.

Preliminari kabelio „išlipimo“ iš jūros vieta galėtų būti tarp Šventosios ir Būtingės. Jūroje pagamintos elektros išskirstymo arba perdavimo į Lietuvos tinklus jungtis galėtų būti kažkur tarp Šventosios ir Darbėnų. Planuojama, kad į šią teritoriją per Baltijos jūrą būtų atvesta ir elektros jungtis „Harmony Link“ iš Lenkijos su skirstykla ties Darbėnais.

Laukia ilgas pasirengimas

Pagrindinis viso planavimo proceso tikslas yra pasirengti skelbti vėjo jėgainių parko infrastruktūros įrengimo investuotojo aukcioną. Planuojama, kad investuotojas jau turėtų būti žinomas maždaug po dvejų metų, o 2023 m. vasarį jis jau turėtų būti pasirengęs pradėti statybas. Jos vyktų 2023–2028 metais.

Iki statybų pradžios Klaipėdos uoste turėtų būti parengta ir vėjo jėgainių komponentų priėmimo, surinkimo vieta.

2021–2022 metais turėtų būti atliktas didžiulis parengiamasis darbas. Atlikti tyrimai, parengtas ir suderintas vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimo ir specialusis planai. Taip pat turės būti koreguojama Lietuvos juridinė bazė. Planuojama keisti juridinę bazę taip, kad vėjo jėgainių statybos ir eksploatavimo aukciono laimėtojas būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi Lietuvos teritorine jūra.

Pasirengimas statyti vėjo jėgainių parką jūroje suskirstytas į tris etapus, kurių kiekvienas naujas būtų pradėtas pabaigus prieš tai esantį.

Parengiamajame etape bus skelbiama apie vėjo jėgainių parko planavimą, tikslus ir kreipiamasi į suinteresuotas institucijas dėl sąlygų. Rengimo etape bus parengtos studijos, vėjo jėgainių parko jūroje inžinerinės infrastruktūros brėžinys, komunikacijų kanalai, saugomos teritorijos, apsaugos zonos, poveikio aplinkai vertinimas, konkretūs inžinerinės plėtros sprendiniai.

Baigiamajame etape bus tikrinamas, viešinamas, derinamas, dokumentų registre registruojamas ir Vyriausybėje tvirtinamas vėjo jėgainių parko infrastruktūros vystymo planas. Jo patvirtinimas atvers galimybę skelbti vėjo jėgainės statybos operatoriaus aukcioną.

Naujoji agentūra steigiama vietoj dviejų valstybės įmonių – Energetikos agentūros ir Lietuvos naftos produktų agentūros – bei apjungs jų vykdomas funkcijas. Jai bus pavestos ir naujos funkcijos, kurios svarbios efektyviam energetikos sektoriaus funkcionavimui užtikrinti.

Naujoji agentūra taps energetikos kompetencijų centru, kuriame bus sutelktos bendrosios ir specifinės techninės žinios, efektyviau išnaudojama bendra infrastruktūra ir duomenų bazė.

„Energetikos sektoriui reikalinga stipri ir kompetentinga institucija, kuri koordinuotų Lietuvos energetikos sektorių, taip pat prižiūrėtų, kaip įgyvendinama energetikos politika. Energetikos sektoriui persiorientuojant nuo didžiosios prie mažosios energetikos ir gaminančių vartotojų, naujoji agentūra taip pat prisidės ir prie sklandesnio mažosios energetikos įgyvendinimo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiuo metu Seimas svarsto atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (toliau – Strategija), kurioje taip pat numatyta būtinybė steigti instituciją, kuri analizuos energetikos sektoriaus tendencijas ir teiks pasiūlymus Energetikos ministerijai, kad Strategija būtų įgyvendinama, tobulinama bei atnaujinama laiku.

Naujoji agentūra steigiama įvertinus tokių Europos Sąjungos šalių, kaip Airija, Švedija, Danija, Suomija gerąją patirtį.

Apjungus dvi valstybės įmones bus užtikrinta efektyvesnė ir kokybiškesnė veikla. Siūlomais pokyčiais bus įgyvendintos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos dėl efektyvesnio ir skaidresnio valstybės įmonių veikimo bei didesnės atskaitomybės.