-
Rusijos Dūmoje – akiplėšiškas užmojis: siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybę 46
Apie tai praneša Rusijos propagandinė žiniasklaida.
Kaip teigiama, deputatas Jevgenijus Fiodorovas iš partijos „Vieningoji Rusija“ pateikė Rusijos Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl SSRS Valstybės tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“ panaikinimo.
Dokumente pažymima, kad 1991 metais Maskva pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, „atsižvelgdama į specifinę istorinę ir politinę situaciją, buvusią iki Lietuvos Respublikos įstojimo į SSRS“.
Rusijos Dūmos dokumentas.
Pasak, J. Fiodorovo, SSRS Valstybės Tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant daugelio Konstitucijos straipsnių reikalavimus.
Vadina bauginimu
„Tai traktuočiau daugiau kaip bandymą erzinti, bauginti, kelti galbūt kokią nors diskusiją lygioj vietoj, bet nėra jokios diskusijos“, – teigia Lietuvos politologas Vytis Jurkonis.
Politologo teigimu, iš neteisės teisė negimsta.
„Tai režimo valstybė, jie čia gali užsiimti propaganda, gali bandyti inicijuoti bet kokius, jų nuomone, teisės aktus, bet tarptautinės teisės prasme tai neturi absoliučiai jokios reikšmės“, – BNS trečiadienį sakė jis.
Pasak V. Jurkonio, Rusija pati save yra išstūmusi iš tarptautinės teisės lauko, nuolat pažeidinėja normas, susitarimus.
Politologo vertinimu, dėl minėtų pareiškimų reikėtų „išgyventi lygiai tiek pat, kiek anksčiau reikėdavo išgyventi klausantis Žirinovskio kliedesių“.
Jo nuomone, šiuo veiksmu norima prikurti dar daugiau spekuliacijų nei buvo iki šiol.
„Man atrodo apie istoriją jau kalbėta, rašyta įvairiais lygmenimis ir Baltijos valstybės nėra Rusijos teritorija ir niekada tokia nebuvo, buvo tiesiog okupuota teritorija“, – tvirtino V. Jurkonis.
Anot jo, J. Fiodorovas nori išprovokuoti sumaištį, kuri „tikrai bus eskaluojama Kremliaus propagandos ir žinių“.
„Kiekviena reakcija bus atrajojama – matot, sukruto Baltijos valstybės. Nėra čia kažkoks unikalus dalykas. Kremliaus propaganda tai darė tai ir anksčiau, darys ir toliau“, – mano politologas.
Anot jo, dabar svarbiau ne tai, kad „nelegitimios Dūmos nelegitimus parlamentaras bando inicijuoti procesą“, o karas Ukrainoje ir parama.
Veikiama iš desperacijos
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vadovė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė desperacija vadina Dūmos deputato registruotą projektą, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais.
„Aš manau, kad čia veikiama iš desperacijos, matyt, situacija tiek įtempta ir tiek kyla nervai tam tikriems politikams, kad imamasi tokių absurdiškų pareiškimų, jau nebe pirmą sykį. Gal jie galvoja, kad ką nors išgąsdins, bet kaip Sąjūdžio laikais buvo sakom, „Tik nereikia mūsų gąsdint“, dabar tą patį būtų galima pakartot“, – BNS trečiadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Jie (rusai) gali paskelbt, kad Mėnulis yra Rusija, čia jų įsivaizdavimas, ir tiek tos galios, prasmės ir esmės (tame sprendime)“, – pridūrė politikė.
Konservatorė tai pat pažymėjo, kad sprendimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priėmė Lietuvos tauta ir ne Rusijos galioje jį atšaukti.
„Ne jie mums tą pripažinimą, nepriklausomybę suteikė, mes ją patys atkūrėme. Tie visi pasvarstymai galbūt jų vidaus rinkai taikomi, dar didesne melo lavina užpilti savo piliečius, gal toks jų tikslas“, – svarstė konservatorė.
Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11 dieną priėmė nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
-
Istorinėje prezidentūroje – galimybė pajusti valstybės kūrimo dvasią 3
Svarbiausi įvykiai
Pažinti, suprasti, didžiuotis – su tokiu šūkiu Istorinė prezidentūra 2013-aisiais pradėjo penkerių metų trukmės projektą "Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai".
Pirmoji pradėjusi galvoti apie artėjantį moderniosios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, muziejaus kūrybinė komanda ieškojo veiklos formų, galinčių daryti visuomenei ilgalaikį poveikį. Tad buvo atsisakyta trumpalaikių triukšmingų akcijų ir pasirinkta nuosekli valstybės istorijos pažinimą ir dalyvavimą skatinanti veikla.
Per ketverius projekto metus visuomenė įvairiomis interaktyviomis formomis (Vasario 16-osios šventiniais renginiais, protų mūšiais, balsavimu muziejuje ir internetu) supažindinta su 400 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių. Muziejaus istorikai atrinko ir aprašė visus svarbiausius to laikotarpio momentus, siekdami kuo įvairiapusiškiau atskleisti politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvenimą.
Dėmesys sutelktas ne tik į kertinius valstybės sąrangos (Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Konstitucijos ir kt.), diplomatijos (Lietuvos pripažinimo de jure ir de facto, tarptautinių sutarčių, ultimatumų ir kt.), vidaus politikos (Seimo ir prezidento rinkimų, Lietuvos kariuomenės ir policijos kūrimo ir kt.), švietimo (Lietuvos universiteto įkūrimo, švietimo reformos ir kt.), socialinės apsaugos (pirmųjų modernių vaikų prieglaudos namų, ligoninių statybos ir kt.) momentus. Parodos rengėjų manymu, ne mažiau svarbūs yra ir sporto (tautinė olimpiada, nauji sporto statiniai, tarptautiniai sportininkų laimėjimai ir kt.), kultūros (atidaryti muziejai, kino teatrai, sukurti lietuviški filmai ir kt.), finansų ir ekonomikos (lito įvedimas, žemės reforma ir kt.), komunikacijos ir susisiekimo (pašto, radiofono įkūrimas, naujų tiltų statyba ir kt.) įvykiai, labai praturtinantys mūsų žinias apie du pirmuosius moderniosios Lietuvos dešimtmečius.
Vasario 16-ąją Istorinės prezidentūros rūmai lankytojų lauks nuo vidurdienio iki vidurnakčio – už bilietą mokėti nereikės.
Išliekamoji vertė
Per ketverius projekto metus visuomenė aktyviai balsavo (daugiau kaip 20 tūkst. balsų) ir iš 400 atrinko 100, jų nuomone, pačių reikšmingiausių įvykių, kurie penktojo etapo metu buvo sureitinguoti ir vizualizuoti naujojoje parodoje.
Šių dienų Lietuvos visuomenės žvilgsnį į Pirmąją Lietuvos Respubliką atskleidžia ne tik balsavimo rezultatai, bet ir parodoje rodomas trumpametražis filmas "Karalių pasaka". Jį kūrusi Vytauto Didžiojo universiteto studentų komanda, vadovaujama Laisvūno Karvelio, kalbino šių dienų herojus, žmones, kurie savo darbu ir visuomenine veikla įkvepia aplinkinius ir kuria istoriją.
Su paroda pasirodžiusiame skaitmeniniame leidinyje "Pirmoji Lietuvos Respublika: kas, kur, kada?" pateikiami visi 400 projekte dalyvavę reikšmingiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) įvykiai. Elektroninį leidinį galima parsisiųsti čia.
Atvira iki vidurnakčio
Vasario 16-ąją Istorinės prezidentūros rūmai lankytojų lauks nuo vidurdienio iki vidurnakčio – už bilietą mokėti nereikės.
Šventinę dieną prezidentūrą bus galima aplankyti dviem būdais. Pirmasis – savarankiškas vizitas, kurio metu bus galima apeiti antrąjį istorinių rūmų aukštą. Čia galima apžiūrėti audiencijų salę, valgomąjį, mažąjį saloną ir Prezidento darbo kabinetą su juose veikiančiomis ekspozicijomis ir laikinosiomis parodomis. Norintieji galės dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose, priimti Prezidento rūmų iššūkį ir laimėti vertingų prizų.
Antrasis būdas – ekskursija su ekskursijų vadovu, kurios metu aplankius pirmajame rūmų aukšte įrengtą Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą galima išbandyti įvairias edukacines veiklas. Galimybe šiuo būdu praplėsti akiratį kauniečiai suskubo pasinaudoti: vakar dieną buvo užimtos beveik visos registruojamos vietos.
