Gruodis – intensyvus renginių metas. Vyksta įvairūs bendruomenių susibūrimai, advento vakaronės, o gražiausių metų švenčių laukimą vainikuoja miestų ir miestelių skveruose sužibusios kalėdinės eglės. Tačiau, ką nuveikti, kur nueiti ir ką pamatyti ar išgirsti, yra visus metus. Tad kokie tradiciniai ir nauji renginiai rajono gyventojus vilios 2023-iaisiais?

Patvirtintas metinis planas

„Dažnai girdžiu žmones kalbant, kad nėra ką veikti, trūksta renginių, jie brangiai kainuoja. Taip, komerciniai renginiai, tokie kaip koncertai, spektakliai, išties kainuoja. Tačiau kaip dažnai pastebime tai, kas visai šalia, kuriama mūsų pačių? Vien Klaipėdos rajone bendruomenės, kultūros įstaigos, muziejus yra suplanavę begalę renginių, kurie, beje, dar ir nemokami, kiekvienam pagal skonį ar pomėgius. Belieka tik atsirinkti“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Butkus.

Savivaldybė jau patvirtino ir svarbiausių 2023 m. Klaipėdos rajono renginių sąrašą. Jame – net 54 jau tradicija tapusių ir dalis naujų švenčių, renginių ir minėjimų. Greta tokių tradicinių renginių kaip Dagos, Obuolių, Drevernos žvejų šventės, Ernsto Vicherto ir Ievos Simonaitytės premijos, muziejų naktis, atsiranda naujų akcentų. Turizmo informacijos centras kurs Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui skirtą parodą, kurią vasarą pristatinės įvairiose kultūros įstaigose. O Priekulės kultūros centras pagerbs kūrėjus bei pristatys Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva šimtmečiui skirtą knygą.

Vytautas Butkus, Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

„Išskirtinio dėmesio sulauks Dariškės kaimas – lakūno Stepono Dariaus gimtinė. Veiviržėnų kultūros centras, Stepono Dariaus bendruomenė, Lietuvos aviacijos muziejus ir Judrėnų seniūnija jau dėlioja programą, skirtą skrydžio per Atlantą 90-mečiui paminėti. Savivaldybė tam skiria 20 tūkstančių eurų“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Jubiliejiniai metai

Viena svarbiausių kitų metų švenčių – 770-asis Gargždų miesto gimtadienis, kurį švęsime birželio 2–3 dienomis.

„Kadangi gimtadienis – jubiliejinis, jau suburta ir darbo grupė, kuri intensyviai planuoja  ir dėlioja šventės scenarijų. Kūrybinių sprendimų ir šventės akcentų atskleisti dar negalime, tačiau pažadame, kad miesto gimtadienis, kaip visada, bus smagus, įdomus, o veiklos ras ir maži, ir vyresni“, – žadėjo direktoriaus pavaduotojas.

2023-iaisiais minėsime ir gargždiškio, iškilaus kunigo ir kūrėjo Mykolo Vaitkaus 140-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines. Siekiant įprasminti M. Vaitkaus atminimą, savivaldybė subūrė menininkus, istorikus, visuomenininkus, kurie ieškojo geriausių sprendimų ir galimybių tinkamai įamžinti M. Vaitkaus, kuris taip pat yra ir Gargždų miesto garbės pilietis, atminimą.

„Galime pasidžiaugti, kad jau kitą spalį visuomenei Gargždų miesto parke bus pristatyta skulptūrinė kompozicija, skirta kūrėjo atminimui įamžinti. Tikimės, kad jos įkurdinimas miesto parke irgi prisidės prie parko patrauklumo didinimo ir prasmingai įveiklins teritoriją“, – lūkesčius išsakė V. Butkus.

Nepamirštami ir knygų mylėtojai

„Įdomių pažintinių ir edukacinių renginių aruodą puikiai papildo ir Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka. Bibliotekininkai kasmet kviečia ne tik į Nacionalinės bibliotekų savaitės renginius – parodos, edukacijos vyksta ištisus metus“, – priminė direktoriaus pavaduotojas.

Jau tradicija tapę bibliotekos ir literatų klubo „Potekstė“ kiekvienais metais organizuojami „Vasaros skaitymai“. Tai puiki proga ne tik viešai ištransliuoti savo kūrybą, bet ir susipažinti su kitų autorių mintimis ir tekstais.

O kai orai darosi vėsūs ir žvarbesni, vis daugiau renginių persikelia į vidaus erdves. Skaitytojai kviečiami į susitikimus su rašytojais, keliautojais, žymiais visuomenės veikėjais.

Nuo turizmo iki sporto

Rinktis iš ko turės ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Turizmo informacijos centras kitą pavasarį planuoja pristatyti naują turistinį maršrutą „Kalnų takai“, bus organizuojami įvairūs Pasaulinei turizmo dienai skirti renginiai. Aštuonioliktą kartą rugpjūčio pradžioje vyks ir tradicinė „Minijos žemupio regata“.

„Nemažai renginių suplanavęs ir Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centras. Vyks tradicinis Kovo 11-osios bėgimas, dviračių kroso varžybos, 3x3 krepšinio varžybos aikštelėje Jaunimo parke, o Gargždų miesto gimtadienio metu bus galima išmėginti ekstremalų bėgimą bei dalyvauti tradicinėse dviračių lenktynėse“, – pabrėžė V. Butkus.

Šiandieną ir mes atidengsime istorinį paminklą. Lietuvos 100-mečiui skirtų renginių ciklą vainikuos sostinėje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, iškilęs paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui.

Tik apmaudu, kad didžiam Tėvynės meilės mokytojui skirtas atminimo ženklas vienybės anaiptol neprimins. Dėl jo juk pliekėmės nuo 2014-ųjų...

Teisus poetas, dailininkas Gvidas Latakas, kuriantis paminklus ant delno – medalius. "Nežinau, ar tokie laikai, ar mūsų tauta labai išdrikusi, bet paminklai sukelia didelius ginčus. Medalis, palyginus su šiais didžiaisiais savo broliais, taikus kaip tetervinas", – sako žemaitis, nusėdęs Kaune.

Čia dar neataušusios batalijos dėl Laisvės kario paminklo, Santakoje priglaudusio jį kaip Lukiškių aikštės Vilniuje autsaiderį. Paminklų statymas mūsų dienų Lietuvoje – pražūtingas reikalas. Dėl jų kimbame vieni kitiems į atlapus, tarsi draskytumės dėl duonos kąsnio savo vaikams. Ir tos žūtbūtinės kovos vyksta ne tik Vilnius–Kaunas lygoje. Klaipėdoje uostą ir miestą supriešino kapitonui Liudvikui Stulpinui skirtas paminklas. Alytiškius suskaldė paminklas Dainavos partizanams atminti "Bunkeris", turintis iškilti 2019 m. Pirmojo Alytaus aikštėje.

Sveiko proto žmonės ironizuoja situaciją, kaip Lukiškių aikštėje konvento "Lituanicon" organizatoriai, laikinai pastatę paminklą chaoso dievui Kthulhu. Kaune miestų "įpaminklinimą" bandė prijaukinti vienuoliktoji bienalė. Tačiau tai – meniniai žaidimai. O svarbiausio paminklo – tautos vienybės – nesugebame pastatyti.

Tačiau šou režisierius Emilis Vėlyvis to net neslepia ir įvardina kaip vieną iš svarbiausių meno priemonių – net jei dėmesio atkreipimui pasitelkiamos tokios formos, kaip erotika ar nenormatyvinė leksika.

Ar „Zero Live Show“ yra aštru? „Žinoma, kad taip. Tai yra mano kūrybos būdas. Per provokaciją siekiu perduoti žinią, kalbėtis su žiūrovu. Šis šou gvildena net keletą temų, nors visiems labiausiai užkliuvo religinė, ypač dėl šou reklamos performanso bažnyčioje. Bet „Zero Live Show“ paliečia ir socialinę, teisėsaugos, politikos, emigracijos, istorijos ir pan. temas,“ – sakė režisierius.

„Šiemet daug kalbame apie Lietuvos šimtmetį, kabiname medalius, švenčiame – tai gražioji pusė. Bet juk yra ir kita pusė, mano tikslas buvo ją gvildenti savo pasirinkta forma. Juk sovietmetis pas mus nesibaigė sulig Nepriklausomybės iškovojimu. Todėl mes pasakojame istoriją, kurios pagrindinis personažas Džokeris įkūnija pačią Lietuvą ir keliauja per skirtingus laikmečius. Ši kelionė – atspindys, kad kartais net ne valdžia kalta, jog gyvename taip, kaip gyvename. Kartais pati visuomenė suklumpa ir ji pati už tai atsakinga. Mes keliame šį klausimą šou naratyve ir kartu provokuojame žiūrovus apmąstyti. Džiaugtis Lietuvos šimtmečio pasiekimais reikia, tačiau užsimerkti ir nematyti kitos pusės, kad ir emigracijoje prarasto milijono – negalime. Todėl mano siunčiamos idėjos forma gal kai ką ir skaudina, bet tie, kas išlukštens provokaciją, bus įtrauktas į dialogą su šou rodoma istorija ir, tikiuosi, nuskaitys mūsų žinutes,“ – teigė E. Vėlyvis.

Mes pasakojame istoriją, kurios pagrindinis personažas Džokeris įkūnija pačią Lietuvą ir keliauja per skirtingus laikmečius. Ši kelionė – atspindys, kad kartais net ne valdžia kalta, jog gyvename taip, kaip gyvename.

Pasak jo, svarbiausia mene yra idėja, ir nesvarbu, ji paslėpta ar tiesmuka, atvira ar paslaptinga, maloni ar kelianti šiurpą.

„Kiekviena idėja organiškai suponuoja atitinkamas priemones ir tokiu būdu atsiranda forma – graži arba bjauri, šviesi ar tamsi, lyrinė ar provokatyvi – trumpiau tariant, jeigu yra ką pasakyti, visada bus atrastas būdas, kaip tai padaryti. Fundamentalios meno kūrinio funkcijos yra ganėtinai įvairios, ir jos visai neskirtos, kad mūsų gyvenimas vien tik būtų gražesnis, linksmesnis ar iš esmės malonesnis. Meno kūrinys ne tik turi, bet ir privalo provokuoti smegenis ir širdį. Nes, priešingu atveju, jis teatlieka tik estetines funkcijas, kas savaime nėra taip blogai, bet tokiu atveju už borto paliekamas esminis kognityvinis pasaulio ir žmogaus problemos suvokimas“, – pasakojo kūrėjas.

Jo teigimu, įdomiausia tai, kad vienu ar kitu atveju meno kūrinys savaime dar nereiškia, kad jis yra menas.

„Niekas, absoliučiai niekas negali pasakyti, kada kūrinys tampa menu. Nei menininkai, nei kritikai, nei komisijos, ekspertai ar patys vartotojai. Jeigu tai būtų žinoma, tai seniai visi kurtų tik meną. Tuo tarpu įprasta nūdienoj spekuliuoti meno sąvoka ir ji tapo savotiškai patogia prostitute, pridengianti beveik viską, kas tik įmanoma. Kai kažkas kažko nesupranta, „nurašo“ tai menui. Kai kam nors nepavyksta kad ir geras kūrinys – vėlgi, pavadina tai menu“, – apie spekuliaciją meno sąvoka kalba režisierius.

„Zero Live Show“ kuriama vientisa siužetinė linija atspindės 30 pastarųjų Lietuvos metų. Per muzikos ir juodojo humoro prizmę bus pateikiamos įsimintiniausios iki skausmo pažįstamos juokingos ar graudžios situacijos: sovietmetis, Nepriklausomybės iškovojimas, laukiniai 90-ųjų nusikaltimai, emigracija, rinkimai.

Spalio 26 d. „Zero Live Show“ vyks Panevėžyje „Cido arenoje“, spalio 31 d. – Kaune „Žalgirio arenoje“.

Apie renginį portalui kauno.diena.lt papasakojo viena iš jo iniciatorių Asta Mykolaitytė. Ji ir Marius Savitis daugiausia prisidėjo prie jo organizavimo.

  „Anksčiau per naktinį pasivažinėjimą prie Kauno „Žalgirio“ arenos su motociklais pavaizdavome širdelę. Tada renginyje dalyvavo 58 motociklininkai. Šį kartą motociklų prie „Žalgirio“ arenos  buvo gerokai daugiau – 110. Iš motociklų sudėliojome skaičių 100 ir raides LT. Taip norėjome parodyti, kokie esame vieningi ir kaip stipriai mylime Lietuvą, puikiai praleidome laiką, patyrėme puikių emocijų“, - sakė A.Mykolaitytė.

Prie skaičių matėsi Lietuvos vėliavos spalvų dūmai - geltoni, žali ir raudoni.

Renginyje dalyvavo ne tik kauniečiai. Atvažiavo žmonės ir iš Marijampolės, Jurbarko, Kėdainių. Buvo ir trys keturačiai motociklai bei vienas motoroleris.  Iš pradžių motociklininkai suvažiavo į Aleksotą, o vėliau vyko į „Žalgirio“ areną, kurioje ir pavaizdavo skaičių 100.

Motociklininkai apvažiavo ratą ir aplink Kauną.

„Kaune yra daug įvairių motociklininkų grupių, pakvietėme juos į vieną vietą, norėjome, kad dalyvautų kuo daugiau žmonių. Tikimės, kad kitame mūsų renginyje bus dar daugiau motociklininkų“, - vylėsi Asta.

Žygio organizatorė, vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė-Tamašaukė žygeiviams papasakojo, kaip kilo idėja organizuoti šį žygį ir kodėl orientuojamasi į laisvės kovas.

„Minint Lietuvos šimtmetį nusprendėme pakviesti visus į išskirtinį, patriotiškumą skatinantį laisvės kovų pažinimo žygį „Už laisvę“. Tai viena iš projekto „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“ veiklų“ – kalbėjo projekto vadovė B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

Taip pat žygeiviai sužinojo, kokį pažangų laisvės kovų maršrutą rengia bibliotekos kolektyvas. Šiuo metu yra rengiamas laisvės kovų pažinimo maršrutas, kuris suteiks galimybę nuskaičius QR kodą išvysti Kretingos kraštotyrininko pasakojimą apie būtent tą vietą, kurioje jis yra.

Po projekto pristatymo žodis buvo suteiktas žygio vedliui, kraštotyrininkui Aurimui Rapaliui. Pristatęs žygio maršrutą vedlys visiems palinkėjo pasisemti stiprybės ir prisiminti, kokia didelė buvo partizanų auka, kad taptume stipriais lietuviais.

Trumpam stabtelėję ties Aukštkalvių mišku žygeiviai išgirdo pasakojimą apie Kardo rinktinės partizanų dislokacijos vietas bei kurioje vietoje stovi paminklas 1947 m. kautynėse su MGB žuvusiems partizanams atminti. Kraštotyrininkas A. Rapalis pasidalino ne tik istorinėmis žiniomis apie partizanų gyvenimą, bet ir parodė nuotraukas, kuriose jie užfiksuoti.

Tęsdami žygį Aukštkalvių mišku ir braudamiesi pro medžių tankumyną, žygeiviai pasiekė vietą, kurioje ilgai slapstėsi Kardo rinktinės Kretingos kuopos partizanai Augustinas Kiesas-Jūra ir Juozas Zubernis-Ukmergis.

Toliau žygiuojant miško gilumos link, keliautojai susipažino ir su TV laidos „Praeities žvalgas“ vedėju Šarūnu Jasiukevičiumi. Keliautojas papasakojo, kaip išgyventi pirmąsias 72 val., jei prasidėtų karas. Pasak keliautojo, tam reikalingas peilis, palapinsiaustė, kirvukas, virvė ir vaistinėlė.

Žygeiviai taip pat išgirdo daug naudingos informacijos, kaip susiplanuoti maršrutą keliaujant vienam ar su šeima, įvertinti savo fizines galimybes ir kokie būtini daiktai žygyje. Įdomiausia buvo pamatyti, kaip atrodo žygeivio kuprinė, kurioje telpa daugiau negu 30 būtinų daiktų.

Diskusijai pasibaigus, žingsniuojant Vaineikių miško link, žygeiviai sužinojo, kodėl šis miškas laikomas Kardo rinktinės partizanų respublika. Vaineikių miško glūdumoje, sustojime ties Kardo rinktinės štabo žūties vieta, žygio dalyviai klausėsi partizanų karo klubo „Partizanas“ partizanų rekonstruktorių Ramūno ir Liutauro Svireckų pasakojimų ir diskutavo, kuo ypatingi buvo šioje vietovėje besislapstantys partizanai. Suvalkijos partizanus atstovaujantys partizanų karo klubo nariai parodė ginklus, tipinę partizanų aprangą ir papasakojo daug įdomios informacijos apie partizanų gyvenimą.

Ne kiekvieną dieną įveikiam 25 km. Kojoms teko nemenkas išbandymas, bet kareiviška košė viską atpirko.

Pasiekę žygio finišą – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų –  paragavę kareiviškos košės, žygeiviai buvo pakviesti dalyvauti ekskursijoje po muziejaus teritoriją.

Vakarą dalyviai užbaigė žiūrėdami komiko Olego Šurajevo filmą „Grąžinti nepriklausomybę“. Filmo peržiūroje taip pat dalyvavo vietiniai gyventojai ir kiti šio naujo filmo gerbėjai.

Žygeivių įspūdžiai:

Žygio vedlys, kraštotyrininkas A. Rapalis:

„Žygio maršrutas – visapusiškas: buvo ir kaimų žvyrkelių, ir miškų keliukų, ir miško paklotės. Čia nebuvo monotoniško ėjimo, tuo labiau, kad prie partizanų žūties vietų, bunkerių įdubų nepasirinksi geresnio kelio, tiesiog reikia tas vietas pasiekti ir kartais braunantis per krūmynus, upelius ir t. t.“.

Žygio savanorė Vitalija Razmaitė:

„Žygyje patiko tai, jog viskas vyko sklandžiai ir nebuvo jokių nesklandumų, maršrutas buvo sudėliotas įdomiai, nebuvo nuobodu žygiuoti. Didžiausias iššūkis – save motyvuoti, nesustoti ir keliauti mišku, nes po lietaus  buvo visur šlapia ir drėgna“.

Žygio dalyvė Viktorija Petrutytė:

„Buvo įdomu žygiuoti, nes nežinojome tikslaus maršruto. Patiko ir keliu eiti, ir ieškoti, kur koją pastatyti einant mišku. Ne kiekvieną dieną įveikiam 25 km: kojoms teko nemenkas išbandymas, bet kareiviška košė viską atpirko“.

Žygio dalyvė Toma Montrimienė:

„Viskas buvo puiku. Dalyvaučiau dar kartą. Labiausiai patiko susitikimas su karo istorijos klubo „Partizanas“ partizanais rekonstruktoriais, buvo įdomu klausyti jų pasakojimų. Kitą kartą dar norėtųsi nukeliauti į patį Vaineikių kaimą, išgirsti dar daugiau istorijų“.

Kol teisėjai skaičiavo rezultatus, renginio dalyviai, įveikę įdomų 151 km maršrutą trijų Aukštaitijos rajonų – Širvintų, Molėtų ir Anykščių – keliais, menančiais sudėtingus šalies istorijos vingius, gyvai dalijosi lenktynių įspūdžiais tarsi kelionės nuovargio nė nebūtų.

„Jeigu nepatiktų šio rengėjo organizuojami istorinių automobilių raliai, tikrai nedalyvaučiau juose jau penktą kartą, – sakė vienas iš favoritu laikytų, jau laimėjęs anksčiau vykusį analogišką ralį Erdvilas Ališauskas, šįkart kartu su žmona Rima vairavęs vos trejais metais jaunesnį, 1979 m. gamybos „Porsche 911“. – Skirtingai nuo kitų panašių renginių, kuriuose bandydami sukurti šventę žiūrovams istorinių automobilių savininkai tik eksponuoja ant pievutės sustatytus savo keturračius, čia šventė kuriama renginio dalyviams leidžiant jiems pasivaržyti ne tik atliekant specialias užduotis, bet ir susigrumiant slalomo aikštelėse ir kitose rungtyse“.

Pasak Erdvilo ekipažo, dar viena išskirtinė šių ralių vertybė – galimybė susipažinti su kaskart vis kito regiono vaizdingiausiomis vietovėmis, lankytinomis vietomis, nekalbant jau apie galimybę paragauti kulinarinio paveldo patiekalų.

„Užteko vieno karto, kad įsitikintume, jog istorinių automobilių raliai reikalauja ne tik atidos kelyje ar specialiose aikštelėse, bet ir verčia labiau domėtis šalies istorija ir ją kūrusiais žmonėmis“, – kalbėjo renginio debiutantas radviliškietis Grigas Šukys, kartu su kraštiečiu Gyčiu Gineika pasirinkę puikiai atrodantį, lyg jo neslėgtų 31 metų našta ir visus išbandymus atlaikiusį „ZAZ 968 M“ automobilį.

„Čia įdomiausia ir smagiausia iš visų, ką esu mačiusi ir kur esu buvusi!“, – lyg gerai išmoktą pamoką išpyškino dar viena ralio debiutantė, jauniausioji jo dalyvė, 10-metė Viltė Majauskaitė, kartu su tėvu Arūnu įveikusi visą trasą buvusios sovietinės armijos pasididžiavimu – 1984 m. gamybos „UAZ 469“ visureigiu.

„Džiugu girdėti, kad renginys jums patiko. Vadinasi, dirbta ir stengtasi ne veltui. Nuoširdžiai dėkoju visoms keturioms dešimtims jo dalyvių – ralio senbuviams ir debiutantams, tikėdamasis dar ne kartą sulaukti jūsų mūsų rengiamuose istorinių automobilių raliuose“, – kalbėjo vienas pagrindinių jo rengėjų, viešosios įstaigos „Saugus ratas“ vadovas Valdas Juozas Vilūnas.

Pasibaigęs istorinių automobilių ralis džiugino ne tik gera organizacija, bet ir žiūrovų akį bene labiausiai traukiančia istorine technika ir ją puoselėjančiais entuziastais.

Ralyje debiutavo 6,6 l darbo tūrio benzininį variklį turintis 1978 m. laidos „tikras amerikonas“ „Ford Bronco“, kurį vairavo Virginijus Narauskas su dukra Ieva.

„Žiūrint, kaip ir kur važiuosi, tačiau ir 20 l benzino 100 km kelio jam gali būti ne riba“, – tarsi norėdamas atbaidyti smalsuolius šmaikštavo V. Narauskas.

Bendrovės „Autotoja“ valdybos pirmininkas Tomas Alvydas Skėrys kartu su žmona Aistra vairavo retą „Toyota Crown“ automobilį.

„1971 m. „Toyota“ koncernas į Europą eksportavo pirmuosius 100 šio modelio automobilių. Manasis – vienas jų“, – sakė T. A. Skėrys.

Žinomi sporto meistrai Linas Vaitekūnas ir Audrius Šošas nustebino reta 1977 m. gamybos sportine „Opel Ascona B“, vilniečiai tėvas ir sūnus Valdas ir Paulius Valiukevičiai – metais jaunesne – „Datsun 280Z“, o uteniškiai Artūras ir Evaldas Kirmonai – „VW Kaefer“.

Ilgametis daugelio ralių dalyvis, šalies automobilių sporto ir veteranų klubo „Startas“ teisėjas Edvardas Zujus kartu su žmona Jolita vairavo įspūdingą 1986 m. laidos „Mersedes Benz 560 SL“, kurio ratus suka net 6 l darbo tūrio benzininis variklis.

„Tačiau ne įspūdingas litražas ar iš po variklio dangčio plūstanti galia – didžiausias istorinių ralių traukos objektas“, – sakė biržiečių klubo „Ekipažas“ prezidentas Voldemaras Aišporas, turintis patrauklią istorinių automobilių ir motociklų kolekciją, tačiau šiam raliui kartu su sūnumi Ramūnu pasirinkęs „VAZ 2101“.

Šiaulietis, keturių ralių „Aplink Lietuvą“, iš kurių du laimėjo, dalyvis Vytautas Kazeliūnas atvairavo 1970 m. laidos, žvilgantį lyg naujas „GAZ 21 Volga“ automobilį. Iš pirmo žvilgsnio, regis, niekuo neišsiskiriantis eksponatas, tačiau jo istorija verta neplonos knygos.

„Volga“ – mano tėvuko ir pirmasis mano automobilis, su kuriuo išmokau važiuoti ir kurį vairuodamas įgijau vairuotojo pažymėjimą. Todėl šiai markei iki šiol jaučiu didžiulę nostalgiją“, – pasakoja Vytautas.

Tačiau pirmoji Vytauto „Volga“ jau seniai metalo lauže. O šią jis įsigijo iš buvusio sovietinės armijos karininko, kurią tas parsivarė iš tolimojo Afganistano.

„Iškart ši „afganė“ patraukė mano dėmesį išskirtinai gera būkle. Neapsirikau, restauruodamas ją neaptikau nė menkiausios rūdelės. Štai ką reiškia jaunystė be druskos ant kelių“, – tikina Vytautas, kuris kartu su šturmanu Raimondu Mikėnu nustebino itin veržlia sparta, nebūdinga šiai markei, jau pirmojoje slalomo rungtyje, vykusioje Molėtų aerodromo aikštelėje.

Į ją susirinkę žiūrovai negailėjo aplodismentų greituminį slalomą su minėta „Opel Ascona“ laimėjusiems L. Vaitiekūnui su A. Šošu, kurie distanciją įveikė per 42,90 sek.

43,08 sek. laikas antrąją vietą garantavo E. ir R. Ališauskams su „Porsche 911“, o trečiąją vietą iškovojo meistriškai „Ford Sierra“ vairavę Edgaras Latiškevičius su Pauliumi Balčyčiu (43,79 sek.).

Ketvirti liko V. ir P. Valiukevičiai (44,41 sek., „Datsun 280Z“), o penkti – E. ir J. Zujai (44,45 sek., „Mersedes Benz 560 SL“).

Slalomas buvo tik pirmoji daug emocijų sukėlusi rungtis. Ekipažų dar laukė dartų, dvi tikslaus važiavimo ir kelios papildomos rungtys, pareikalavusios ne tik išmonės, bet ir papildomų žinių apie šalies ir konkretaus regiono praeitį ir dabartį.

Susumavus istorinio automobilių ralio rezultatus, plačiausia šypsena švietė „Mercedes Benz W123“ vairavusių Vidmanto Kažukausko ir Sauliaus Vilčinsko veidai. Šis duetas laimėjo ne tik „Youngtimer“ automobilių klasės, bet ir bendrąją ralio įskaitą bei pagrindinį prizą – naujausių „Bridgestone“ padangų komplektą.

„Youngtimer“ klasės antraisiais prizininkais tapo E. Latiškevičius su P. Balčyčiu („Ford Sierra“), pranokę daugelio nuostabai trečiąją vietą užėmusius itin drąsius debiutantus Gytį Gineiką su G. Šukiu („ZAZ 968M“).

Seniausiųjų, „Oldtimer“ klasės nugalėtojais pripažinti „Volvo 242L“ vairavę Vėjūnas Toleikis su Gediminu Girčiu, kurie bendrojoje ralio įskaitoje džiaugėsi vienu laipteliu žemesne pozicija.

Stebėtina, tačiau visą „Oldtimer“ nugalėtojų garbės pakylą užėmė vairavę tik „Volvo“ automobilius. Antrąją vietą šioje klasėje ir trečiąją bendrojoje įskaitoje iškovojo Rolandas ir Aistė Masiulioniai („Volvo 1800S“), o trečiąją – Andrius Dementavičius su Andriumi Vaitekūnu („Volvo P1800“).

Klasių nugalėtojai ir prizininkai apdovanoti specialiai istorinei technikai pritaikytų „Liqui Moly“ alyvų rinkiniais, specialiais „Autoparts“ apdangalais ir kitais prizais.

Pasibaigusį atkurtos Lietuvos 100-čiui skirtą istorinių automobilių ralį jo dalyviams primins ne tik trasose patirti įspūdžiai, bet ir praplėstas akiratis stengiantis geriau pažinti šalies istoriją, trumpos atokvėpio valandėlės Šešuolėlių, Alantos ir Burbiškio dvaruose ir nepakartojama aukštaičių krašto užkandžių, randamų ir šių dvarų buvusių šeimininkų meniu, degustacija.

V. Matijošaitis planuoja komandiruotę į Gifu prefektūrą, iš čia yra kilęs garsus Kaune dirbęs tarpukario diplomatas Čijunė Sugihara, jo išduotos vizos 1939 – 1940 metais nuo Holokausto išgelbėjo tūkstančius žydų.

Festivalis „Lietuva dabar“ rengiamas siekiant supažindinti japonus su Lietuva ir Kaunu.

„Vykti į Japoniją tikslinga, kadangi tai yra atsakomasis vizitas, labai svarbus diplomatiniu požiūriu, – teigiama sprendimo projekto dėl mero komandiruotės aiškinamajame rašte. – Tai būtų pirmasis savivaldybės mero vizitas Japonijoje, kai tuo metu Gifu gubernatorius jau yra du kartus viešėjęs Kaune.“

Gifu prefektūroje šiemet susikūrė Lietuvos ir Japonijos draugystės asociacija, šio regiono valdžios ir verslo atstovai rugsėjo pradžioje rengiasi atvykti į Č. Sugiharos savaitę Kaune.

Savivaldybės duomenimis, Kaune kasmet apsilanko 17 tūkst. turistų iš Japonijos.

Mero komandiruotei dar turės pritarti savivaldybės taryba.

Sekmadienį Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginys, Vingio parke skambės atidarymui skirta roko opera.

Pagrindiniame Dainų šventės renginyje – Dainų dienoje Vingio parke liepos 6-ąją dalyvaus per 12 tūkstančių dainininkų.

Antradienį vyksianti Folkloro diena bus skirta iškiliausiems Lietuvos valstybės veikėjams, o daugiausiai dėmesio joje bus skiriama 1918 metų Vasario 16-osios aktą pasirašiusios Lietuvos tarybos pirmininkui Jonui Basanavičiui.

Per trečiadienį vyksiantį Ansamblių vakarą Kalnų parke bus sukurtas simbolinis rugių laukas, kuriuo eis 20 nėščių moterų.

Organizatorių duomenimis, iš viso šventėje laukiama 36 tūkst. dalyvių ir dar bent dešimt kartų tiek žiūrovų.

Ketvirtadienį sveikindama šventės organizatorius ir dalyvius, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Dainų šventę vadino iškiliausiu metų renginiu, ypač momentą, kai lietuviai visame pasaulyje vienu metu giedos „Tautišką giesmę“. Šventės organizatoriams, kolektyvų vadovams ministrė dėkojo už didžiulį triūsą ir stebuklą, kurį patirsime.

„Reikia pasidžiaugti, kad šiemet šventėje - net 15 renginių, atvyksta lietuvių iš įvairiausių pasaulio šalių, pirmą kartą turime svečių iš Japonijos, Austrijos, kurie visą repertuarą išmoko lietuvių kalba ir prisijungs prie Dainų šventės dalyvių. Į šventę įsilies net 11 tautinių bendrijų kolektyvai. Tai - stebuklingas dalykas“, - sakė ministrė.

Kaip priminė L. Ruokytė-Jonsson, šiemet pirmą kartą buvo surengtas Dainų šventės žygis po Lietuvą, nuo pavasario bendruomenės kviestos į šventę.

„Visi susijungia į vieną didelę šeimą, kuri didėja. O ypač džiugu, kad apie pusę šventės dalyvių - jaunimas ir vaikai. Tai rodo, kokia stipti tradicija ir kad ji neblėsta“, - pasidžiaugė kultūros ministrė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė pabrėžė, kad pasaulio lietuviams svarbiausia šventės diena bus liepos 1-oji. „Dalyviai suvažiuos iš penkių žemynų. Ypatinga tai, kad mes visi kartu - nuo Australijos iki Kazachstano - švęsime Lietuvos atkūrimo šimtmetį“, - sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji pati šoka Hamburgo lietuvių šokių kolektyve, kurį bus galima išvysti šventėje. „Liepos 1 dieną taip pat atidaroma pasaulio lietuvių paroda, tad bus galima išvysti lietuvių kilmės menininkų kūrybą“, - kvietė D. Henkė.

Dainų šventės pristatyme netrūko staigmenų - pasirodė „Swedbank“ choras, diriguojamas Egidijaus Kavecko, buvo degustuojamas maistas, kurį valgys šventės dalyviai.

Kaip priminė šimtmečio dainų šventės direktorius Saulius Liausa, jubiliejinėje Dainų šventėje, kuri birželio 30-liepos 6 dienomis vyks Vilniuje ir Kaune, dalyvaus net 36 tūkst. dalyvių, 1555 iš jų - pasaulio lietuviai.

Gausiausios miestų delegacijos iš Vilniaus (6008) ir Kauno (2985), aktyviausi rajonai - Kauno, iš kurio į šventę planuoja atvykti 931 dalyvis, ir Panevėžio rajonas su 780 dalyvių.

Pasak Dainų šventės direktoriaus S. Liausos, visos už dalyvių saugumą atsakingos tarnybos atliko namų darbus, nebus pastebimos, bet bendradarbiaus, siekdamos išvengti nereikalingų rizikų.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis patikino, kad sveikatos sistema pasirengusi suteikti visokeriopą pagalbą, jei ji bus reikalinga.

„Noriu kreiptis į Dainų šventės dalyvius ir žiūrovus, kviesdamas pasirūpinti savo sveikata. Ypač svarbu tinkamai pagal oro sąlygas aprengti ir nepamesti vaikų“, - priminė viceministras.

Visų šventiniuose renginiuose dalyvausiančiųjų viceministras prašė atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmones, pasirūpinti geriamu vandeniu, kad galėtų atsigaivinti.

Šventėje dirbs savanoriai su medicininiu išsilavinimu, kuriuos iš minios išskirs raudonas kryžius ant baltų marškinėlių. Jie žino, kaip ir kur suteikti operatyvią pagalbą, tad galima į juos kreiptis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kur stovės greitosios pagalbos palapinės ir automobiliai, kad, prireikus, būtų galima operatyviai kreiptis“, - pabrėžė viceministras.

Šventės organizatoriai rado rėmėjus, kurie tieks geriamą vandenį. Maitintojai taip pat visiems dalins nemokamo vandens.

Vaikų kolektyvų vadovai informuoti apie tai, kad kitoje dalyvio kortelės pusėje vaikams būtų užrašyti telefono numeriai, kuriais kreiptis, prireikus, - vaikui sunegalavus ar pasimetus.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Saulius Klebavičius šimtmečio Dainų šventę vadino neeiliniu renginiu. „Pagrindiniai klausimai tradiciniai - galimos spūstys mieste, nusikalstamos veikos ir kiti iššūkiai, kuriems mes pradėjome ruoštis jau praėjusiais metais“, - sakė S. Klebavičius.

Kaip atkreipė dėmesį pareigūnas, ypač nesaugu, nors įprasta, mobiliuosius telefonus nešioti užpakalinėse kelnių kišenėse. Masiniuose renginiuose pasitaiko kišenvagių, ir tai reikėtų turėti omenyje.

Renginių vietos žinomos. „Tik noriu atkreipti dėmesį, kad bus ribojamas eismas, arti galės privažiuoti tik dalyvių ir specialusis transportas. Šventės dienomis pareigūnas rekomendavo pirmenybę teikti viešajam transportui, saugoti savo daiktus, nepalikti jų ne tik viešosiose vietose, bet ir automobiliuose“, - pridūrė policijos atstovas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Vilkončiūtė akcentavo, kad dalyviai visomis šventės dienomis viešuoju transportu važiuos nemokamai.

Kaip skelbė ELTA, muzikos, dainų, šokių ir nepamirštamų įspūdžių žadanti Dainų šventė Lietuvą ir pasaulį kvies kartu minėti Valstybės atkūrimo šimtmetį ir liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“.

Himno frazė „Vardan tos...“ tapo šventės idėjiniu pagrindu ir visų jos renginių jungtimi. Kartu su iniciatyva „Lietuva 4 milijonai“ rengiamas žygis per Lietuvą, inicijuotas projektas „Dainų šventės alumnai“, vienijantis visų kartų žmones, kada nors dalyvavusius šventėse.

Iki svarbiausio Dainų šventės renginio regionuose vyks keturi dideli renginiai: vokalinių ansamblių šventė Linkuvoje, Teatrų diena Telšiuose, Folkloro diena Raudondvaryje ir Dainų diena Klaipėdoje.

Birželio 30-liepos 6 dienomis Vilniuje ir Kaune Dainų šventė pasiūlys net penkiolika renginių. Dauguma jų bus nemokami. Į pirmą Dainų šventės renginį birželio 30-ąją pakvies Kaunas. Taip pagerbiamas miestas, kuriame 1924 metais pirmą kartą surengta Dainų diena.

Liepos 1 dieną sostinės Simono Daukanto aikštėje pakils Dainų šventės vėliava, prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs šventės pradžią.

Vilniaus rotušės aikštėje vyks specialiai pasaulio lietuviams ir Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms skirtas renginys „Šimtas Lietuvos veidų - sujunkime Lietuvą“. Vakare į Vingio parką kvies Dainų šventės atidarymui skirtas renginys.

Dainų šventės metu Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje duris atvers Liaudies meno paroda, o prie Valdovų rūmų įkurtas Vaikų amatų miestelis padės mažiesiems atrasti ir išbandyti senuosius lietuvių menus ir amatus.

Liepos 3 dieną pilių teritorijoje nuo ryto šurmuliuos, muzikuos, šoks ir dainuos beveik 400 folkloro ansamblių - vyks Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“. Šv. Jonų bažnyčioje skambės kanklių muzikos koncertas, o vakare Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje - kamerinės vokalinės muzikos koncertas.

Liepos 4-ąją Bernardinų sode ir Katedros aikštėje pasirodymus surengs 100 Lietuvos mėgėjų teatrų. Dienos renginius vainikuos Ansamblių vakaras Kalnų parke.

Liepos 5 dieną Vilnių drebins pučiamųjų instrumentų gaudesys - Vilniaus pramogų arenoje vyks koncertas „Vario audra“. O įspūdingas beveik aštuonių tūkstančių šokėjų kompozicijas žadanti Šokių diena pakvies į Lietuvos futbolo federacijos stadioną.

Kulminacija taps liepos 6-ąją vyksianti Dainų diena „Vienybė težydi“. Trijų dalių Dainų dienos programa išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų - Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių - drauge giedama „Tautiška giesmė“.

Bilietų į Dainų šventės renginius kaina - nuo 5 iki 80 eurų. Vaikai iki trejų metų bus įleidžiami nemokamai, jei neužims papildomos sėdimos vietos.