„Užsienio reikalų ministras yra nurodęs ambasadoriui organizuoti laikiną perkėlimą – diplomatų šeimos narių bei nebūtinąsias funkcijas atliekančių darbuotojų. Ministro įsakymas galioja tik diplomatams. Ministras neturi jokių teisinių galimybių „liepti“ šeimos nariams priimti vienus ar kitus sprendimus, šeimų nariai nėra statutiniai pareigūnai“, – BNS pirmadienį informavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Anot jos, Lietuvos ambasada Ukrainoje toliau tęsia savo darbą vykdydama svarbiausias funkcijas.

Ministro atstovė pabrėžė, kad tai nėra evakuacija, nes tam reikėtų papildomų teisinių mechanizmų – anot jos, minėti darbuotojai, diplomatų šeimos išvyksta įprastais komerciniais skrydžiais.

„Niekas nebuvo „išgabentas“ – visi vyko, vyksta įprasta tvarka, reisiniais maršrutais“, – teigė ji.

URM sekmadienį sugriežtino rekomendacijas Lietuvos piliečiams, primygtinai paragindama nevykti į Ukrainą, o šiuo metu esančius šioje šalyje – nedelsiant išvykti iš šalies, taip pat nedelsiant užsiregistruoti ambasadoje.

V. Šmaižytės teigimu, registracija vyksta aktyviai, pirmadienio ryte jau buvo apie 300 užsiregistravusiųjų.

Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos.

Vakarai nuogąstauja, jog Rusija bet kada gali įsiveržti į Ukrainą, Maskva tai neigia.

Anot ministerijos atstovų, toks sprendimas priimtas, nes kitu atveju Baltarusija grasino Lietuvos diplomatus paskelbti nepageidaujamais asmenimis, o tai būtų apriboję jų galimybes dirbti ateityje.

Baltarusija prieš dešimt dienų atšaukė savo ambasadorius iš Vilniaus ir Varšuvos ir paragino Lietuvą ir Lenkiją atšaukti jų ambasadorius bei sumažinti diplomatinio personalo skaičių – Vilniaus pareikalauta atšaukti 11 diplomatų, Varšuvos – 32.

Lenkija iškart pakluso šiam reikalavimui, tačiau Lietuvos diplomatinė tarnyba iš pradžių nusprendė apsiriboti šešių diplomatų atšaukimu.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS pirmadienį sakė, kad su tokiu kompromisu Minskas nesutiko.

„Baltarusijos pusė neatsižvelgė į mūsų kompromisinius siūlymus ir toliau ultimatyviai reikalavo sumažinti Lietuvos diplomatų skaičių, o mums nesutikus, Baltarusijoje dirbusius diplomatus ketino paskelbti nepageidaujamais asmenimis, kas smarkiai apribotų diplomatų galimybes dirbti ateityje“, – sakė R. Jakilaitienė.

„Atsižvelgdami į ultimatyvius reikalavimus ir atšaukdami dar šešis diplomatus iš Minsko ir Gardino, siekiame sustabdyti šį diplomatinių kontaktų ribojimo procesą“, – teigė ji.

„Kaip ir mūsų partneriai ES, esame įsitikinę, kad ypač šiuo metu, kai Baltarusijos režimas riboja bet kokius kontaktus su Vakarais, diplomatinis atstovavimas Baltarusijoje tampa dar svarbesnis“, – sakė R. Jakilaitienė.

„Dar kartą pabrėžiame, kad visa atsakomybė už diplomatinių santykių tarp valstybių būklę tenka faktinei Baltarusijos vadovybei“, – teigė ji.

R. Jakilaitienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį priėmė „principinį sprendimą pradėti procesą dėl Baltarusijos sankcionuojamų asmenų sąrašo išplėtimo keliomis dešimtimis aukšto rango pareigūnų, įskaitant ir Aliaksandrą Lukašenką“.

Solidarizuodamosi su Lietuva ir Lenkija, savo ambasadorius iš Minsko atšaukė dauguma Europos Sąjungos šalių ir Didžioji Britanija.

„Raginame Rusiją besąlygiškai išlaisvinti kitus Rusijos Federacijos teritorijoje neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius“, – rašoma sekmadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime.

Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitai grąžino po 35 kalinius.

Lietuvos URM pasveikino „neteisėtai Rusijos sulaikytų ir įkalintų Ukrainos piliečių grįžimą namo“.

„Džiaugiamės kartu su sugrįžusiųjų šeimomis ir linkime jiems kuo greičiau atgauti jėgas“, – teigiama pranešime.

Tarp Ukrainai grąžintų kalinių yra 24 jūrininkai, pernai sulaikyti netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio Kerčės sąsiauryje.

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad šių metų gegužę priimta Tarptautinio jūrų teisės tribunolo nutartis, įpareigojusi Rusiją nedelsiant paleisti ukrainiečių jūrininkus, liko neįgyvendinta jiems tapus mainų dalimi.

Ministerija taip pat pareiškė besitikinti, kad įvykęs apsikeitimas kaliniais nepakenks 2014 metais virš Rytų Ukrainos įvykusios Malaizijos avialinijų lėktuvo katastrofos tyrimui, kaltininkų nustatymui ir patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Per apsikeitimą Ukraina į Rusiją išsiuntė savo šalies pilietį Volodymyrą Cemachą, laikomą itin svarbiu liudytoju MH17 orlaivio numušimo byloje.

Įtariama, kad V. Cemachas vadovavo Rusijos remiamų separatistų oro erdvės gynybos pajėgoms Snižnės vietovėje, kur įvyko minėtas incidentas.

Tarptautinei šio incidento tyrėjų grupei vadovaujantys olandai taip pat pasipiktino V. Cemacho paleidimu.

MH17 laineris, prieš penkerius metus skridęs iš from Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas Rusijoje pagaminta raketa. Per šį incidentą žuvo visi 298 laineriu skridę žmonės.

Memorandumą dėl dokumentų perdavimo pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai Jungtinėse Tautose bei BATUN atstovai.

Iki šiol archyvas buvo saugomas Niujorko mieste Latvijos bendruomenės pastangomis. Liepos mėnesį archyvas pasieks Rygą, kur mokslininkai ir visuomenė galės iš arčiau susipažinti su BATUN veikla, teigiama pranešime.

BATUN judėjimo ištakos siekia praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai Komiteto už Lietuvos nepriklausomybę pirmininko Antano Mažeikos ir garbės pirmininko monsinjoro Jono Balkūno iniciatyva 1965 metų lapkričio 13 dieną Niujorko Medisono aikštės sode į mitingą prieš Baltijos valstybių okupaciją susirinko apie 14 tūkstančių lietuvių, latvių ir estų.

Formaliai BATUN buvo įsteigtas 1966 metais. Tai yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivijos judėjimas, siekęs Baltijos valstybių nepriklausomybės ir narystės Jungtinėse Tautose.

BATUN okupacijos metais kėlė Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą Jungtinėse Tautose, smerkė pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą.

Antradienį pranešta apie septynis šiose salose esančius lietuvius. Pasak ministerijos, vyksta intensyvus bendravimas su Nyderlandų ir Prancūzijos krizių centrais, siekiant suteikti reikalingą pagalbą visiems devyniems asmenims.

Pirminė informacija konsulinės pagalbos klausimais Užsienio reikalų ministerijoje visą parą teikiama telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt . Nukentėjusiose nuo uragano teritorijose esančius Lietuvos piliečius ministerija ragina nedelsiant susisiekti su Lietuvos atstovybėmis, nurodant tikslią savo buvimo vietą ir kontaktus, kuriais su jais galėtų susisiekti vietos administracijos atstovai.

Uraganas „Irma“ praėjusią savaitę nusiaubė Karibų regioną, o savaitgalį stichija pasiekė Floridos salas. Bendras uragano aukų skaičius siekia mažiausiai 40 žmonių.

Užsienio reikalų ministerija žinių apie nukentėjusius Lietuvos piliečius JAV Floridos valstijoje neturi.

Pasak ministerijos pranešimo, Lietuva griežtai smerkia šiuos pasikartojančius destruktyvius Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos veiksmus, ragina šalį nuosekliai laikytis visų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose įtvirtintų nuostatų ir įpareigojimų.

Tikėdamasi vieningo tarptautinės bendruomenės pasmerkimo neteisėtiems Šiaurės Korėjos veiksmams, Lietuva pasisako už papildomų priemonių priėmimą, neapsiribojant jau numatytomis Jungtinių Tautų rezoliucijų.

Lietuva nuosekliai ragina siekti ryžtingo susidariusios situacijos sprendimo diplomatinėmis priemonėmis.

Šiaurės Korėjoje pirmasis branduolinis bandymas vyko 2006-aisiais; manoma, kad juo ir kitais sprogdinimais tikrinta tobulinama bombos konstrukcija, didinamas galingumas.

Penktasis bandymas atliktas pernai rugsėjį sukėlė 5,3 balo stiprumo žemės drebėjimą. Spėjama, kad to sprogmens galia siekė 10 kilotonų; beje, Hirosimoje 1945 metais buvo susprogdinta 15 kilotonų JAV bomba.

Anksčiau sekmadienį buvo pranešta apie 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimą, kurį netoli Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligono nustatė JAV stebėtojai, o Seulo gynybos ministerija pareiškė įtarianti, jog tai buvo šeštasis branduolinis Pchenjano atliktas bandymas.