Liko be darbo

L.Salasevičius neslepia – pastarieji pora metų jam buvo sudėtingi, ir neaišku, kada sunkumas pasibaigs. Juk jo ir komandos pagrindinė veikla buvo suknelių bei kostiumų siuvimas šventėms, o didelių švenčių per karantiną beveik nevyksta.

"Kai prasidėjo pirmasis karantinas, nesupratau, ko dabar imtis ir ką daryti, – prisimena dizaineris. – Visos išnuomotos suknelės buvo grąžintos, visi renginiai ir vestuvės – atšaukti. Vienintelės įvykusios vestuvės karantino metu buvo su mūsų kurta juoda, gotiško stiliaus suknele. Visus karantino metu įvykusius renginius, kuriuose puošiamasi mūsų drabužiais, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų."

Pirmojo karantino metu jam buvo nežinia dėl darbų. Iš pradžių galvojo, kad karantinas tęsis vos porą savaičių, galės pailsėti, atsikvėpti nuo darbų, pabūti sodyboje. Tačiau, praėjus pirmoms dviem savaitėms, karantinas buvo tęsiamas dar dviem savaitėms, vėliau dar... Jokio atsarginio plano neturėjo. Teko gyventi iš santaupų.

Atrodytų, šią vasarą visi gyvenome laisviau, tačiau Liutauras teigia, kad jam darbų nepadaugėjo. "Aš kuriu vakarines sukneles, o didelių renginių nebuvo, todėl suknelių niekam ir nereikėjo, – sako menininkas. – Net ir privačių renginių vyko labai mažai. Vestuvės dažniausiai vyksta šeimos rate, iškilmingų suknelių nereikia. Kiek mano pažįstamų turėjo tuoktis šią vasarą – beveik visos nukėlė šventes kitai vasarai, nes bijo ką nors planuoti į priekį – nežinia, kas bus po trijų keturių mėnesių. Pernai buvo taip: planuose renginių daug, o finale – šnipštas, atšaukia, atšaukia, atšaukia. Šiemet to nėra, nes apskritai niekas nieko nebeplanuoja."

Pašnekovas sako dabar jau nelabai ir išgyvenantis – pakankamai prisinervino per pirmą ir antrą karantinus. Dabar jau nesinori nieko ir galvoti.

Kieme: kurti terasai vazonus iš betono, dizainerio teigimu, – puiki veikla, kai neturi, ką veikti. / Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia gyvo bendravimo

Žinoma, pajamos – kitas klausimas. Šioje srityje teko pereiti visas stadijas – baimės, pykčio, savęs gailėjimosi, dar kažko. O dabar jau darosi net ne baisu, o juokinga.

Pranašumas tas, anot Liutauro, kad nėra renginių, dėl savo lėtinės ligos masinių žmonių susibūrimų jis vengia, tad mažiau kur išeina, kartu ir pinigų mažiau išleidžia.

Dizaineris dalyvavo keliuose nuotoliniuose seminaruose. Tokie renginiai, anot jo, pelno neneša, tik suteikia šiokį tokį moralinį palaikymą. Rengti seminarus gyvai jam labai patikdavo, o kalbėjimas pačiam su savimi – ne. Jam reikia gyvų žmonių, tikro bendravimo. Žinoma, geriau nei nieko, bet ir nervų daug kainuoja, nes kažkodėl kalbėti prieš kompiuterį baisiau, nei dviem šimtams žmonių gyvą seminarą pravesti. Liutauro manymu, tai ilgo nebendravimo su žmonėmis šalutinis poveikis.

Dar gerokai iki pirmojo karantino nusipirkau sodybą, mano kūryba dabar – gėlių, pomidorų sodinimas ir dar kas šauna į galvą.

Apie prekybą savo kūriniais internetu menininkas teigia net negalvojęs: "Mes siuvame individualiai, vienetines sukneles, ir tikrai nenersiu į kokių džemperių ar kaukių, kuriomis galima prekiauti internetu, siuvimą. Aš ir pats, pavyzdžiui, internetu nieko neperku – man reikia pamatyti, pačiupinėti. Ką kažkada pirkau internetu, viskas išmesta arba kam nors atiduota, nes tikiesi vieno, o gauni visai kitą. Dabar yra galimybė nuotraukas patobulinti, pagražinti, padaryti prekę patrauklią. Ar restorane užsisakę maisto iš nuotraukų gavote tokį patį patiekalą? Nesu matęs. Su drabužiais tas pats. Užsisakai lietuvių dizainerio drabužį, o kai gauni pamatai, kad tinklinėje parduotuvėje beveik toks pats, tik dešimt kartų pigesnis ir geriau atrodo."

Susižavėjo makramė

"Dar gerokai iki pirmojo karantino nusipirkau sodybą, mano kūryba dabar – gėlių, pomidorų sodinimas ir dar kas šauna į galvą, – sako L.Salasevičius. – Remontuoju sodybą, kažką pertvarkau, perdažau, baldus perdarau. Visai man patinka. Nereikia nervintis: spėsi ar nespėsi, patiks ar nepatiks. Pats sau esu viršininkas. Kai nusipirkau sodybą, vis nebuvo laiko joje tvarkytis. Norėjosi tai daryti vasarą, o vasara man būdavo pats darbymetis. O dabar – tvarkykis kiek nori."

Kūriniai: L.Salasevičiaus nupintos stilingos užuolaidos puošia jo sodybos langus, o pinti šviestuvai – ypatinga namų dekoro dalis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Daržininkyste užsiimti jam nelabai sekasi, sako – ką sodina, tas neauga. Tad sodina tiesiog dėl to, kad turėtų ką veikti, nes yra iš tų žmonių, kurie negali gulėti nieko neveikdami. Ir visiškai nepergyvena, kad niekas neužauga.

Kai sklido kalbos, kad bus antroji COVID-19 banga, Liutauras jau buvau sugalvojęs, kad jam reikia pasimokyti makramė pynimo technikos. Galvojo, kad per antrąjį karantiną, jei vėl teks dviem trims mėnesiams užsidaryti, turės ką veikti. Net mokymus buvo susiradęs, tačiau ta diena, kai jie turėjo prasidėti, buvo pirmoji antrojo karantino diena. Nespėjo.

Bet atvažiavo draugė, kuri šiek tiek mokėjo makramė, parodė, kaip ji daro. Kadangi jis, kaip pats vadina, rankdarbistas, tai labai greitai perprato esmę. Taip pat visagalis internetas – iš ten prisirankiojo raštų, būdų. Labai jam visa tai patiko. Tad žiemą visą sodybą apipynė – užuolaidų, šviestuvų prikūrė.

"Užuolaidų man norėjosi įdomesnių, o pirkti neradau. Tai nusipyniau, ir labai stilingai atrodo. Geriausiai atrodo šviestuvai. Aš gaminau tokius, kuriuos gali pritaikyti ir kaip šviestuvą, įdėjęs visą vidinį mechanizmą, ir naudoti tiesiog kaip dekoro detalę, – pasakoja menininkas. – Dar man labai patinka sūpuoklės, internete esu prisižiūrėjęs visokiausių variantų, bet tai labai didžiulis darbas, kuriam reikia labai gerai viską suskaičiuoti, o aš tikrai nesu tiek patobulėjęs. Gal imsiuosi ateityje."

Nuo vazonų iki sienų dekoro

Makramė menas, pasak Liutauro, nelabai sudėtingas – sudėtingiausia yra suskaičiuoti, kiek bus kilpų, kiek siūlų, kur kada ką daryti. Labai daug skaičiavimo, o būtent matematikos jis mokykloje labai nemėgo. Ir nors viešai parodęs savo kūrinius užsakymų sulaukė, jų nesiėmė.

Kieme: kurti terasai vazonus iš betono, dizainerio teigimu, – puiki veikla, kai neturi, ką veikti. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Nesu toks kietas, kad uždirbčiau iš to. Reikia daug praktikos. Aš ir broko pridarau blogai apskaičiavęs. Kai sau darai, tai kažkaip gali viską paslėpti, o kitam nesinorėtų to duoti: "Ai, čia šiek tiek sufeilinau, nusuk kita puse – nesimatys." Negana to, man patinka turėti savo hobius, kurie būtų ne darbas. Kažkada drabužių kūrimas ir siuvimas irgi buvo hobis, paskui tapo darbu ir dabar tai jau yra darbas. Hobis turi būti ne darbas, o užsiėmimas, mielas širdžiai", – sako menininkas.

Menininko požiūriu, makramė – gana ribotas užsiėmimas, visko neapipinsi. Dabar vėl grįžo mada, kuri buvo maždaug 1980 m., kai visi pelėdas pynė. Ji tuoj praeis. Kadangi jo darbas susijęs su mada, jis stengiasi eiti koja kojon su ja, todėl šį kūrybos būdą ir išbandė. Makramė taip pat nuo visokių nemalonumų dėmesį atsitraukia, juo labiau kad dirbti turi ne tik rankos, bet ir galva.

Bet vasara, anot pašnekovo, pinti netinka – tai labiau žieminė veikla. Kai atšilo oras, jis sugalvojo terasai daryti vazonus iš betono. Bene visą terasą padengė drėgno betono purslais, iš kokių penkių vazonų pavykdavo gal tik vienas, tačiau kai pavyko, buvo įspūdinga. Tikrai puikus užsiėmimas, kai nėra veiklos.

Užuolaidų man norėjosi įdomesnių, o pirkti neradau. Tai nusipyniau, ir labai stilingai atrodo.

Dar Liutauras per karantiną nuotoliniu būdu pabaigė sienų dekoravimo mokslus ir žinias jau pritaikė buityje – susiremontavo vonios kambarį. Užsiėmimas įdomus buvo ir pinigų sutaupė, nes nereikėjo samdyti meistrų, laukti, kol jie turės laiko ir teiksis atvažiuoti. Svečiams smagu pasigirti, kad pats viską pasidarė.

Gelbsti naujos veiklos

"Dabar vėl, kiek suprantu, reikia ruoštis užsidaryti, tai teks dar kažką galvoti, – teigia pašnekovas. – Jei vėl karantinas, eisiu į suvirinimo kursus. Kam pasakau, visi išsižioja. Tik aš nesiruošiu eiti į kokią laivų statyklą suvirintoju dirbti. Juk galima virinti dekoracijas, šviestuvus, lentynas – daug kur tas žinias galima pritaikyti. Tikrai mano kūrybiniuose darbuose žinios pravers."

Kūriniai: L.Salasevičiaus nupintos stilingos užuolaidos puošia jo sodybos langus, o pinti šviestuvai – ypatinga namų dekoro dalis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Išbandyti įvairiausių užsiėmimų L.Salasevičiui – ne naujiena. Jau vaikystėje išbandydavo viską, kas buvo įmanoma. Suaugęs vis stengdavosi kažką naujo išmokti.

"Negaliu sakyti: jeigu ne karantinas, nebūčiau to ar ano padaręs. Gal ne taip greitai, bet būčiau visa tai išbandęs, nes man įprasta imtis vis kažko naujo", – sako dizaineris.

Jis neslepia – pasiilgsta savo pagrindinio darbo. Dėl to ir apsikrovė įvairiausiais darbais sodyboje, kad mažiau galvotų ir pergyventų.

"Viskam yra ribos. Kantrybė po truputį senka, bet aš kažkaip sugalvoju, kaip tą paversti gerumu – taip ir laikausi, – sako L.Salasevičius. – Tikrai nebuvo taip, kad pulčiau į depresiją, užsidaryčiau ir sakyčiau: niekur neisiu, nieko nenoriu, nieko nedarysiu. Tik tiek, kad buvo tam tikras sąstingis: ai, čia dėl valandos darbo neapsimoka važiuoti – geriau aš pasėdėsiu kaime. Aš manau, kad kokiai bėdai ištikus, žmogui labiausiai reikia veiklos. Kažką veikdamas gali išsikrauti, užsimiršti. Kai ką sportas gelbsti, bet aš tingiu sportuoti. Tad mane gelbsti visokia kitokia veikla."

Nepasiduoda komercijai

Unikali L.Salasevičiaus kūryba keliauja savo keliu, jai neturi įtakos tai, ką diktuoja kiti. "Man atrodo, kad kiekvienų metų mada yra praeitų metų mados priešingybė, kad žmonės spintose neturėtų tokių drabužių ir juos pirktų. Tai komercija, į kurią aš visai nesigilinu", – sako dešimties autorinių kolekcijų kūrėjas, kur kas svarbesniu už madą vadinantis stiliaus pojūtį.

Pasak L.Salasevičiaus, stilingas žmogus visuomet pirmiau rinksis sau tinkantį drabužį, o ne aklai, neatsižvelgdamas į savo figūros tipą ar kitus ypatumus, vaikysis madų.

Kita vertus, gan logišku reiškiniu laiko tai, kad, praeitais metais tarp populiariausių spalvų buvus mėtinei, alyvinei spalvoms, ryškiaspalviams deriniams, žmonėms toks margumynas pabosta ir norisi kitokio kolorito.

"Yra knygos, kuriose dvidešimčiai metų į priekį sudėliotos spalvų tendencijos, ten nurodytos ir šių metų spalvos – balta, juoda, raudona. Tai labai puikus derinys, visiška klasika. Tačiau šiemet pristatyta labai daug kolekcijų, kurių didelė dalis drabužių – juodi", – sako dizaineris, jubiliejinės kolekcijos pristatymui šiemet pasirinkęs su paslaptimi, stiprybe ir elegancija siejamą juodą spalvą.

Nebėra mados rengtis kokybiškais drabužiais. Nebėra siuvėjų, nebėra technologų, nebėra konstrukcijų – nieko nebėra. Šios dienos mada yra rengtis bet kaip.

Juoda eilutė vasarą? Puiku!

Gamta tarsi diktuoja vasarai rinktis šviesesnių tonų spalvas, dizaineris pataria nesiorientuoti vien į juos. Jo mėgstama, prabanga ir seksualumu spinduliuojanti juoda, pasak L.Salasevičiaus, puikiai atrodo ir karštuoju metų sezonu. Tiesa, būtent juodus drabužius tarpusavyje suderinti sunkiausia ir pasirenkantiesiems tokį kelią dizaineris turi keletą patarimų.

"Labai gerai derinti skirtingas faktūras. Pavyzdžiui, juodo tinkliuko palaidinukė, ant viršaus – ilgi juodi medvilnės ar batisto marškiniai ir juodos odinės kelnės – atrodo, visos faktūros skirtingos, bet kartu puikiai atrodo, – išduoda stilingos eilutės paslaptį. – Vėsią vasaros dieną ir rudenėjant tiks juodos odinės kelnės ir juodas megztinis. Arba šifoniniai draiskalai su juodo latekso detalėmis, siūlėmis – tai nesukels gedulo efekto, bet suteiks prabangos jausmą."

L.Salasevičiaus nuomone, juoda spalva labiausiai traukia akį visais metų laikais: "Jeigu mergina karštą vasaros dieną eis su uždara juodo batisto suknele, iš karto darysis smalsu, kas gi ten po apačia? Aš – už tokį seksualesnį pasirinkimą", – sako jis.

Mados taisyklė – nėra taisyklių

Pasak žinomo stilisto, nereikėtų mada vadinti to, ką daugiausia matome parduotuvėse. "Dabar atėjo improvizacijos laisvė – jeigu tuo metu populiaros detalės nepasirinksi ar rinksies praėjusių metų epizodą, nieko blogo neatsitiks. Dabar akcentuojami kiti dalykai – plaukai, makiažas, aksesuarai", – vardija mados kūrėjas.

Vis dėlto išduoda vieną madingą tendenciją: "Madingi iki galo nepasiūti, suglamžyti apdarai – nebėra mados rengtis kokybiškais drabužiais. Nebėra siuvėjų, nebėra technologų, nebėra konstrukcijų – nieko nebėra. Šios dienos mada yra rengtis bet kaip."

Paklaustas, kokiomis naujomis detalėmis vertėtų atgaivinti savo spintą, o ką slėpti į tolimiausią jos kampą, L.Salasevičius negailestingas kelnėms aukštu liemeniu ir kailinėms šlepetėms. "Tos kelnės – džinsai aukštu liemeniu, vadinamosios banankės, išdarko figūrą. Tragiškai baisu. Kiekvienas vyras moteriai patars geriau tokių kelnių nesimauti, – negaili kritikos šiam drabužiui. – Dar tos pūkuotos šlepetės man yra labai negražu, net nežinau, prie ko jas galima dėvėti."

O štai pasipuošti jis pataria juoda plačia batisto suknele: "Jos lengvos, šiek tiek peršviečiamos, su jomis tikrai nėra karšta, kitaip negu su sintetiniais aptemptais drabužiais. Tai labai seksualu ir labai stilinga."

Kriminalas dėl kojinių

Aštriu humoru ir tvirta nuomone garsėjantis mados kūrėjas negaili karčių žodžių, paklaustas apie naujas, daugelio akiai dar neįprastas kojinių mūvėjimo madas. L.Salasevičiaus manymu, tarp moterų vis populiarėjantis basučių ar šlepečių derinimas su kojinaitėmis nėra labai skoningas sprendimas.

"Kokia nors višta blogerė taip apsiavė, ir visi gerbėjai pradėjo taip pat rengtis. Man tai atrodo totali nesąmonė. Štai prieš metus kokia nors stilistė aiškino, kad pats blogiausias dalykas – mūvėti kojines su basutėmis, o dabar aš turėčiau sakyti, kad čia yra temų tema?" – sarkastiškai klausia dizaineris.

Tendenciją, kad vyrams anksčiau tarsi ir būdavo privalu prie batų derinti kojines, o dabar pasirenkamos ryškiaspalvės kojinės ar jų išvis atsisakoma, stiliaus ekspertas taip pat apibūdina su humoru: "Kaip moterys išsilaisvino iš korsetų, taip vyrai – iš kojinių."

Pasak jo, jei kojinės mūvimos, galimi du variantai: arba sukurti spalvinį kontrastą, arba derinti tos pačios spalvinės tonacijos avalynę ir kojines. "Bet jeigu išlendi iš šio rato, atrodai tragiškai. Tai galioja ir kalbant apie moteriškas pėdkelnes, ir derinant liemenėlę su palaidine."

L.Salasevičius skatina nebijoti ir neįprastai mūvėti kojines. "Ir pats buvau išėjęs susikišęs į kojines džinsus. Bet tokiu atveju turi būti kojinės, tam specialiai sukurtos, tada gerai atrodys. O jeigu užsimausi, pavyzdžiui, tokias, kuriose nėra elastano ir jos smunka, atrodys labai prastai", – atkreipia dėmesį.

Dar vienas dizainerio atradimas – kojinių tipo batai: "Turiu ir pats, ir klientes dažnai pastebiu avint – labai smagus dalykas. Tas pats, lyg būtum su kojinėmis, bet su padu."

Antradienį 21 val. LNK laidoje „Kitu kampu” L. Salasevičius iššūkį metė laidos vedėjai Indrei Stonkuvienei – jis sutiko duoti interviu tik su sąlyga, kad galės pokalbio metu pakeisti Indrės įvaizdį nuo a iki z.

L. Salasevičius pats save apibūdina kaip barbę devyndarbę, mat užsiimti tik viena veikla jam paprasčiausiai būtų nuobodu. Savo salone jis ir stilistas, ir dizaineris, ir plaukų kirpėjas, ir vizažistas. „Manau, kad visos mano veiklos labai susijusios. Tai reikalinga kuriant bendrą įvaizdį, todėl visi darbai mano gyvenime atsirado labai natūraliai”, – laidoje pasakos pašnekovas.

Paklaustas, kaip galėtų apibūdinti savo paties stilių, dizaineris nestokojo šmaikščių įžvalgų: „Mano stilius yra, kaip, pavyzdžiui, tamsoj būtum apsirengęs. Arba jei aklas pieštų”. Laidos vedėjai prapliupus juoktis, L. Salasevičius žodžių į vatą nevyniojo. „Indre, be to, tavo gi irgi panašus stilius!” – pokalbio metu sakys jis.

Mano stilius yra, kaip, pavyzdžiui, tamsoj būtum apsirengęs. Arba jei aklas pieštų.

Dizaineris sako visuomet tiesą rėžiantis tiesiai šviesiai į akis. Prie to ilgametės jo klientės jau pripratusios. „Taip, aš ne kartą esu pasakęs savo klientėms, kad joms reikia numesti svorio. Man tikrai negaila medžiagų, aš tiesiog noriu, kad jos gražiai atrodytų”, – pasakos L. Salasevičius.

Anot stilisto, Lietuvoje apstu gražių moterų, bet joms dažnai trūksta skonio ir profesionalų pagalbos. Vis tik paklaustas, Liutauras gana greitai įvardijo šalies gražiausiųjų trejetą: „Man asmeniškai gražiausios šalies moterys yra Laura Imbrasienė, Karina Krysko ir Agnė Jagelavičiūtė”.

Garsiausi pasaulio mados namai pristatė naujas vestuvinių suknelių kolekcijas, aiškiai atspindinčias pagrindines šešias 2018 metų vestuvinių suknelių mados tendencijas: boho stiliaus klestėjimas; V iškirptės triumfas; netradicinis dviejų dalių derinys; madingos trumpos vestuvinės suknelės; romantiškos gėlių kompozicijos; dar didesnis dėmesys spalvoms.

Lietuvių dizaineriai savo naujausias kolekcijas ruošiasi pristatyti šiais metais vasario 18 d. vyksiančiame nuotakų mados šou „L`Oréal Professionnel Baltic Bridal Fashion Show“, rašoma pranešime spaudai.

Boho stiliaus klestėjimas

Boho stiliaus vestuvinės suknelės alsuoja prašmatnumu, didingumu, rafinuotumu ir darna. Šio stiliaus vestuvinės suknelės kuriamos iš tokių natūralių audinių kaip medvilnė, linas ar šifonas. Svarbiausios tokio stiliaus suknelių detalės: sluoksniuotas audinys, nėriniai. Boho stilius yra daugelio nuotakų pageidaujamas stilius, nes paprastumas, trumpos rankovės ir ilgi sijonai leidžia moterims jaustis patogiai ir pridengti trūkumus. Boho stiliaus suknelėmis lietuvaites nuotakas jau kurį laiką puošia dizaineris Liutauras Salasevičius. Anot dizainerio, rafinuotos vakarinės suknelės privalo būti išskirtinės, o moterys turi išdrįsti būti įžūlios, magiškos ir užburiančios.

Liutauras Salasevičius

V iškirptės triumfas

Piešdami kokią nors liniją, turėtume atkreipti dėmesį į populiariausių detalių, kurias beveik kiekvienoje naujoje kolekcijoje siūlo atskiri dizaineriai ar prekės ženklai, žinomi visame pasaulyje, – V formos iškirptė, optiškai pailginanti kaklą. Šį pjūvį galima rasti priekinėje arba užpakalinėje suknelės dalyje. Tokiu vestuvinės suknelės kūrimo motyvu dizaineriai siekia sukurti kur kas seksualesnį nuotakų įvaizdį. Vestuvinių suknelių, turinčių V formos iškirptę, galima rasti šių dizainerių – Agnės Deveikytės, Raimondos Silės, Aidos Kapočiūtės, Airidos Skrickienės, mados namų DIVA – asortimente.

DIVA – vestuvių mados studija

Netradicinis dviejų dalių derinys

Remdamiesi ankstesnio sezono tendencijomis, daugelis dizainerių ir prekių ženklų siūlo dviejų dalių vestuvines sukneles. Ši tendencija yra labai populiari, nes pabrėžia individualumą ir originalumą. Atskiras dalis turinti vestuvinė suknelė gali atrodyti moderniai, bet nė kiek nepanaši į tradicinę vestuvinę suknelę. Tačiau tokia suknele vilkinti nuotaka dar nepaneigia fakto, kad ji negali tapti klasikine nuotaka. Esminis tokio stiliaus suknelių privalumas yra tas, kad viršutinę ir apatinę dalis galima derinti pagal norimą stilių, audinį ar net spalvas. O štai ir keletas kūrėjų, pas kuriuos turėtų apsilankyti nuotakos, ieškančios dviejų dalių vestuvinės suknelės ir norinčios susikurti netradicinį įvaizdį: A. Deveikytė, R. Kalinkin, R. Urboneit (Rasos&Christian Mados studija), Zolotas Baltic.

Zolotas Baltic

Madingos trumpos vestuvinės suknelės

Kitų metų sezono vestuvinių suknelių populiarumo vietą užims trumpos suknelės. Visų pirma, trumpos ar transformuotos suknelės pasižymi patogumu, kuris šiomis dienomis yra labai aktualus. Trumpos suknelės skirtos toms, kurios yra drąsios, nebijo pademonstruoti apnuogintų kojų ir nori atrodyti kur kas seksualiau. Lietuvos dizaineriai – Robert Kalinkin, Laura Dailidėnienė, Viktorija Jakučinskaitė, Egidijus Rainys ir kt. – taip pat kuria tokias trumpas sukneles ir šiemet jas pristato nuotakoms.

Robert Kalinkin

Romantiškos gėlių kompozicijos

Gėlės – tai dar viena tendencija, tvirtai įsitvirtinanti tarp ateinančio sezono lyderių. Verta paminėti italų dizainerius, nes jie siūlo daugiausia floristinius ir spalvingus vestuvinių suknelių modelius viso pasaulio nuotakoms. Tačiau nemažai ir lietuvių dizainerių savo darbuose naudoja įvairių audinių ir spalvų žiedų kompozicijas, dėl kurių suknelė įgauna daugiau romantiškumo. Tokių ir panašių ornamentų piešimas bei jų apdirbimas rankomis sukuria unikalumą. ,,Aš tikiu, kad rankomis padaryti papuošimai ne tik atskleidžia menininko nuotaiką, charakterį ir kūrybinį braižą, bet taip pat padeda atskleisti ir suknelę dėvinčios moters charakterį bei jausmus,“ – sako dizainerė Raimonda Silė.

Raimonda Silė

Dar didesnis dėmesys spalvoms

Tradicinę baltą spalvą vis dažniau keičia kreminė ar pudros spalva. Naujos spalvos nuotakos suknelei suteikia ypatingą išskirtinumą ir modernumą. Įprastą baltos spalvos suknelę keičia vestuvinei suknelei neįprastos spalvos, kurios tik dar labiau traukia dėmesį. Pastelinių ar ryškių spalvų suknelių pasirinkimas byloja apie ryžtingas, drąsias ir naujovių nebijančias nuotakas. Spalvingą ir netradicinį nuotakų stilių kurianti dizainerė I. Miltienienė apie savo vestuvinių suknelių kolekciją sako: „Norėjau parodyti, kad nebūtinai nuotaka turi būti balta.“ Taigi, toks dizainerių žingsnis vestuvinių suknelių madose skatina moteris būti išskirtines.

Inga Miltienienė

Dizainerio Liutauro Salasevičiaus sukurta ir verslininkės Ingos Stumbrienės demonstruota prabangi vakarinė suknelė iš kolekcijos „Šou“ tapo įkvėpimu konditeriams, pristatysiantiems savo darbus šį šeštadienį sostinėje vyksiančio konkurso „Geriausias Lietuvos jaunasis virėjas 2016“ metu. Specialiame pasirodyme „Konditeriai, įkvėpti mados“ prekybos ir pramogų centre „Ozas“ bus eksponuojami tortai–muliažai, kurių idėjas padiktavo stilingi drabužiai.

„Dizainerio L. Salasevičiaus kūryba visada žavėjausi, todėl, priėmusios sprendimą dalyvauti pristatyme, ilgai nesvarstėme, kur ieškoti įkvėpimo. Svarbiausia apsisprendžiant dėl modelio buvo jo siluetas ir detalės – dairėmės kažko išraiškingesnio, smulkesnio, elegantiško ir subtilaus, vientisos spalvos. Išsirinkusios modelį net nepastebėjome, jog jį demonstruoja žinoma moteris. Tik vėliau, nagrinėdamos galvą puošiančią skrybėlaitę, pamatėme, kas vilki suknelę“, – pasakoja savaitgalį vyksiančiame pasirodyme dalyvaujančio uostamiesčio restorano „Monai“ vadovė Kristina Samavičienė.

Pasak jos, restorano konditerė Natalija Čepova torto–muliažą pagal žinomo dizainerio modelį, kurio originalui L. Salasevičius panaudojo 2 kilogramus baltų karoliukų, kūrė daugiau nei dvi savaites. „Iš putplasčio, iš kurio formuojamas torto–muliažo vidus, turėjome išgauti moterišką siluetą. Tai užtruko tris dienas. Vėliau ėmėmės puošybos. Dekoruodamos karoliukais žiūrėjome, kokia seka jie išdėlioti ant dizainerio drabužio, – sakė K. Samavičienė, kurios teigimu, tortų-muliažų puošyba reikalauja ypač daug laiko. – Jei siekiama natūralaus, subtilaus rezultato, tenka dirbti su labai daug smulkių detalių. Jei naudojami dažai, užtrunka, kol išgaunama norima spalva, atspalviai, susiliejantys į vieną visumą. Būtent dėl šios priežasties, gausiai puošti tortai, pavyzdžiui, vestuvėms ar vaikų gimtadieniams, dekoruoti animaciniais personažais, kainuoja gana brangiai“.

Konkurso „Iššūkis Oksanai Pikul“ nugalėtoja aštuoniolikmetė J.Jablonskio gimnazijos abiturientė Gerda Mažeikaitė patyrė šoką: jos laimėtą suknelę iš pradžių pareikalavo atvežti Liutauro Salasevičiaus asistentė, vėliau iš jos mamos to reikalavo pats dizaineris.

Kitais metais ketinanti studijuoti socialinę mediciną G.Mažeikaitė kovo 13 dieną buvo apdovanota ypatingu G.Salasevičiaus dėmesiu – jai nusišypsojo laimė ne tik tapti VIP viešnia kolekcijos pristatyme. Mergina įrodė atrodanti taip pat gerai kaip dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė ir, kaip buvo reklamuojama konkurse, laimėjo dizainerio kurtą suknelę ir įvaizdį.

Ji, kaip ir kitos kandidatės, siuntė savo nuotrauką, kurioje bandė parodyti atrodanti taip pat gerai kaip O. Pikul-Jasaitienė. Iš daugiau nei šešiasdešimties merginų buvo išrinktos dešimt daugiausiai internautų balsų surinkusios nuotraukos. Iš laimingojo dešimtuko L.Salasevičius ir O. Pikul išrinko kaunietę G. Mažeikaitę.

Dar vasario 26 dieną savo socialinio puslapio paskyroje ir pati Oksana ragino merginas: "Kviečiu sudalyvauti konkurse ir laimėti Liutauro Salasevičiaus nuostabią suknelę ir pakvietimus į jo madų šou. Aš laukiu su nekantrumu."

Kovo pabaigoje L.Salasevičiaus darbo vietoj apsilankiusi Gerda išsirinko laimėtą suknelę: tad ji vienintelį kartą ir bendravo su dizaineriu.

Jai nė pusės žodžio nebuvo užsiminta, kad suknelė tik  išnuomojama, kad teks ją sugrąžinti, nebuvo pasiūlyta nuomos sutartis.

Tačiau ketvirtadienį ryte Gerda sulaukė L.Salasevičiaus asistente prisistačiusios Sandros Saukalaitės skambučio. Ji iš pradžių pareikalavo į suknelę, kad ši geriau laikytųsi, prisiūtos glaustinukės.

"Man jį reikia iškirpti iš savo dovanos?" – iš pradžių nesuprato G.Mažeikaitė, išgirdusi, kad ir taip mėnesiui išsinuomavo glaustinukę, kurios pirmadienį reiks klientui.

Tačiau daug besimokanti abiturientė negalėjo skubiai atvežti glaustinukės.

Po kelių valandų, matyt, susisiekusi su dizaineriu, asistentė perskambino:

"Įvyko nesusipratimas. Reikia ne tik glaustinukės, bet ir Liutauro suknelės. Tai buvo vieno vakaro įvaizdis, jūs ir taip nemokamai išsinuomavot suknelę mėnesiui. Gal tu nesuvoki, kiek ji kainuoja? Čia tau, mergaite, ne "Zaros" suknelė. Ir jos nuoma kainuoja ne 100 ir ne 200 litų", – išgirdo G.Mažeikaitė.

"Turėjau džiaugtis ir suprasti, kad man suteikta laimė dienai išsinuomoti dizainerio suknelę? Ir suprasti, kad laimėti suknelę reiškia išsinuomoti? – sutrikusi, susigraudinusi ir po to supykusi prisipažino Gerda. – O kai pasiūliau suknelę atsiųsti greitu paštu arba autobusu, nes negalėjau skubiai atvažiuoti į Vilnių, išgirdau: "Mergaite, nesupranti, kiek ji kainuoja?! Jei ji dings siuntimo metu, turėsi užmokėti."

Iš dukters išgirdusi šią istoriją, Gerdos mama Jovita paskambino į saloną.

Jovita taip pat įsitikinusi: konkurso, kuriame dalyvavo mergina, taisyklėse nebuvo nurodyta, kad suknelė tėra skolinama: "Laimėti suknelę“ reiškia ją gauti visam laikui. Jei suknelė būtų tik paskolinta, būtų reikėję pasirašyti kokią nors skolinimo ar nuomos sutartį."

J.Mažeikienė kalbėjo ir su dizaineriu L.Salasevičiumi.

"Jis kalbėjo pakeltu tonu, galų gale tėškė, kad ir pasiliktume tą suknelę, o tada metė ragelį“, – teigė Jovita. Gal pats Liutauras nežinojo konkurso sąlygų?  – Jis man sakė, kad nieko tose taisyklėse įsigilinęs neskaitė. Bet ar mes dėl to kalti? Juk ten jo vardas, pavardė. Kaip galima neskaityti?"

Vėliau J. Mažeikienė sulaukė skambučio iš L. Salasevičiaus darbovietės ir prašymo neviešinti šio konflikto.

Dizainerio L. Salasevičiaus asistentė S. Saukalaitė, su kuria bendravo Gerda ir jos mama, nebuvo linkusi plačiai komentuoti konflikto: "Šioje situacijoje atlikau savo darbą. Skambinau kam buvo liepta. Su mergina bendravo Liutauras jis ir galėtų pakomentuoti."

Nejaugi asistentė nežinojo apie konkursą?

"Šiek tiek, – telefonu teigė Sandra. Ką reiškia žodis "laimėti suknelę"? – Negaliu ir nenoriu komentuoti. Ar kalbėjau nepagarbiai? Tai – melas. Su visais kalbu pagarbiai, nežinot, kiek žmonių ir su kokiais tenka bendrauti. Ir su nuotakomis. Apie palyginimą su "Zara" net nebuvo ištarti tokie žodžiai. Nenoriu komentuoti. Liutauras dabar išvykęs darbo reikalais, bet jis susisieks..."

L. Salasevičiaus telefonu pagauti nepavyko.

Tiesa, vėliau L.Salasevičius socialiniame puslapyje "Madam pareis veliau" bandė gelbėti situaciją:

"Sveiki, sveiki, būdamas išvykęs ir neturėdamas normalaus interneto, tik dabar pamačiau, koks kilo triukšmas dėl suknelės… Įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas. Suknelė, kuri dabar yra pas Gerdą, iš tikrųjų ir buvo jai paskolinta renginiui, o tikroji Jos Suknelė dar tik bus siuvama, juk tokia ir turi būti Suknelė. Labai apgailestauju dėl nesusikalbėjimo, o grįžęs iš kelionės iš karto susiskambinsiu su Gerda, kad galėtume pradėti kurti Jos Suknelę ir naują įvaizdį."

Vienas populiariausių šiandienos Lietuvos dizainerių Liutauras Salasevičius, savo kurtomis įspūdingomis suknelėmis damas paverčiantis paslaptingomis ir rafinuotomis „miesto raganomis“, tvirtina, kad taisyklė, draudžianti tą pačią suknelę dėvėti su kartus, yra tiesiog išgalvota.

„Jei tai skirtingi vakarėliai, skiriasi draugai, publika, proga, galite drąsiai dėvėti savo mėgstamą suknelę tiek kartų, kiek tik norite“, – tvirtina Liutauras.

Vakarinių ir vestuvinių suknelių meistro nuomone, visuomet pagelbėja skirtingų aksesuarų naudojimas. „Jei norite būti išskirtinė, stilinga ir originali, pasitelkite mažas gudrybes ir prie savo mylimiausios vakarinės suknelės derinkite delnines, pirštinaites, turbanus, perukus, skrybėlaites. Papuošalai, be abejonės, paįvairins jūsų vakarinį įvaizdį“, – pataria dizaineris.

Paklaustas, ar reikia derintis prie partnerio drabužių, Liutauras neieško žodžio kišenėje ir atšauna, kad tai labai pavojingas reikalas. „Man asmeniškai juokinga, žiūrint į tobulai iki negalėjimo susiderinusią porelę, aš asmeniškai to nesuprantu. Jei norit cirkintis – tai prašom“, – šypsosi Liutauras.

Dizaineris neslepia, kad drabužius kuria ne tik lieknoms moterims. L. Salasevičiaus nuomone, ir apkūnesnės damos gali atrodyti stulbinančiai. „Vakarinius rūbus siūdamas stambesnėms moterims, visada pasiūlau korsetus. Jis sutvarko figūrą ir suteikiaelegancijos“, – pažymi suknelių kūrėjas.

Šio sekmadienio LNK laidoje „Mes pačios“ žiūrovai galės išvysti Liutauro Salasevičiaus kūrybos dirbtuves ir nors trumpam atsidurti jo neseniai surengtame naujos kolekcijos „Miesto raganos“ pristatyme. 

Penktadienį, mistiškąją kovo 13-ąją, vestuvinių ir vakarinių suknelių dizaineris Liutauras Salasevičius pristatė jau 7-ąją prabangių suknelių kolekciją. Dizaineris sukūrė 44 ištaigingų suknelių modelius, kuriuos pristatė talentingi modeliai, scenos žvaigždės ir pasaulyje garsios manekenės. 

Specialiai kolekcijos pristatymui buvo kurtos projekcijos, už modelių nugarų piešusios įspūdingus vaizdus. Vaizdo projekcijų dailininkė – Vesta Obolevičiūtė – atskleidė moters, miesto raganos, vidines savybes. Įžūlumą, magiškumą, rafinuotą eleganciją ir ištaigingumą atspindėjusios projekcijos papildė dizainerio kolekcijos užburiančią nuotaiką ir suteikė dar daugiau išskirtinumo.

Sukneles demonstravo verslininkė Inga Stumbrienė, TV laidų vedėja Gintarė Gurevičiūtė, daininkės Vita Jakutienė, Skaistė Steikūnaitė ir Neringa Šiaudikytė. Dizaineriui pagelbėti sutiko ir „Mis Lietuva 2014“ Agnė Kavaliauskaitė, Vaida Grikšaitė-Česnauskienė, „Mis Lietuva 2013“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė, tarptautinio pripažinimo pasiekęs modelis Karolina Toleikytė, specialiai kolekcijos pristatymui iš Rusijos grįžo „Mis Visata 2014“ dalyvavusi Patricija Belousova.

Klaipėdoje pristatyta vieno žymiausių Lietuvos dizainerių stilistų Liutauro Salasevičiaus 2013 metų vakarinių suknelių kolekcija. Uostamiestyje ji demonstruota pirmą kartą.

L.Salasevičiaus sukurta suknelių kolekcija buvo pristatyta šeštadienį parodoje „Grožis 2013“. Renginys Klaipėdos arenoje sulaukė didelio susidomėjimo.
Pats dizaineris yra sakęs, kad šioje kolekcijoje akcentuojamas moters kūno grožis – subtiliai atidengiami pečiai, nugara, liemenuoti siluetai.

Kuriant šią kolekciją naudoti prabangūs audiniai, tamsiai mėlyna, juoda ir pastelinės smėlio bei gesintos žalios spalvos deriniai, nėriniai, netradiciniai ilgi kirpimai, rankų darbo aplikacijos.

L.Salasevičius yra pasakojęs, kad šią drabužių kolekciją įkvėpė pats gyvenimas, nuolatinis mokymasis ir netobulos, bet todėl ir nuostabios moterys. Ji gimė iš muzikos, sujungus rytietiškus ir prabangius motyvus. Kolekcijos tikslas – pabrėžti moters grožį, padaryti ją fatališką ir vienintelę.