Tiesa, tai buvo tik mokymosi tikslu organizuota simuliacija, tačiau tokie pasiekimai rodo nuoseklų Kauno klinikų Insulto centro komandos siekį tobulėti, dėti visas pastangas gelbėjant pacientų gyvybes ir ruošiant kvalifikuotus specialistus, suteikiant jiems naujausias žinias ir geriausias patirtis.

Trombolizė – tai pirmo pasirinkimo gydymo metodas, kuomet žmogui įvyksta ūmus išeminis galvos smegenų insultas. Svarbu trombolizę atlikti per pirmąsias 4,5-6 valandos. Jos tikslas – suskystinti organizmo kraują ir ištirpdyti susidariusį trombą kraujagyslėje, kuris trukdo tam tikros srities galvos smegenyse maitinimą. Laiku nesuteikus skubios pagalbos, smegenų sritis žūvą, o žmogus gali tapti neįgaliu.

„Per 7 minutes atlikta trombolizė yra neįtikėtinai geras rezultatas, tačiau čia buvo tik mokymosi tikslais organizuota simuliacija. Realybėje – viskas sudėtingiau. Labai daug laiko skiriame paciento istorijos surinkimui, pokalbiui su artimaisiais dėl situacijos aiškumo. Kalbamės su Greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, aiškinamės, kada pacientui atsirado pirmieji simptomai, tiriame, ar nėra padidintos kraujavimo rizikos, kitų kontraindikacijų atlikti trombolizę“, – pasakojo Neurologijos klinikos gydytojas rezidentas O. Laucius. Pasak jo, dažnai simptomai jau būna atsiradę iš po nakties, todėl sunku pasakyti, ar jau praėjo išeminiam galvos smegenų insultui skirtas 4,5 valandos laikas. Pasitaiko atvejų, kuomet trombolizė yra nebeveiksminga.

Mokymosi tikslais rengiamos simuliacijos yra Insulto centro mokymo ir tobulėjimo privaloma dalis. „Labai svarbu, kad patyrę neurologai gali perduoti žinias bei įgūdžius jauniesiems specialistams, kurie domėdamiesi ir siekdami tobulėti taip pat prisideda prie komandos tobulėjimo bei puikių rezultatų darbo metu su tikrais pacientais. Mes jaučiame atsakomybę ugdyti ambicingus ir nuolat tobulėjančius sveikatos priežiūros specialistus, išmanančius savo darbą ir gebančius jį atlikti prfesionaliai ir pagarbiai“, – skirtingų gydytojų kartų bendradarbiavimą akcentavo Neurologijos klinikos vadovė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė.

Pasak Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovo prof. Antano Vaitkaus, svarbus ne tik gydytojų žinių ir įgūdžių perdavimas jaunajai kartai. Domėjimąsis papildomai savo specialybės pasiekimais parodo jaunųjų gydytojų teisingą pasirinkimą savo srityje „Rezidentai, mano nuomone, turėtų būti žingeidūs ir atsiduodantys medicinos studijoms. Naujos kartos būsimasis neurologas turėtų būti aktyvus, nesibodintis naujumo ir inovacijų darbe, siekiantis maksimaliai išnaudoti  pažangiausius gydymo metodus, gydant nervų sistemos ligomis sergančiuosius,” – pasakojo skyriaus vadovas.

  Ovidijus pasakojo, jog kartais susiklosto idealios sąlygos ir situacijos, kuomet artimieji į gydymo įstaigą atvyksta kartu su pacientu ir gali viską detaliai papasakoti. „Tuomet trombolizę atlikti per 10-15 minučių problemų nėra. Svarbu pabrėžti, jog siekiant, kad procedūra būtų atlikta sėkmingai, labai svarbu organizuotumas, pasitikėjimas ir komandinis darbas, jam vadovauja gydytojas neurologas. Tai ne vieno žmogaus darbas ar nuopelnas. Kai sulaukiame žinios, kad atvyksta pacientas su šiai ligai būdingais simptomais, visa komanda pasiruošia ir laukia, kiekvienas atsakingai atlieka savo darbą, o sprendimus priima gydytojai neurologai“.

Jaunasis gydytojas rezidentas teigė, jog idealesnių sąlygų atlikti trombolizę nei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose nėra. „Idealus patalpų išdėstymas, netoli yra intensyvios terapijos ir radiologo kabinetai. Tokios sąlygos labai palengvina darbą, organizuotumą, galime džiaugtis vis geresniais rezultatais ne tik simuliacijose. Džiaugiuosi, kad man teko galimybė dirbti tokioje komandoje ir tokio puikaus rezultato nebūtų be visos komandos didelio indėlio. Mane supantys žmonės – tai mokytojai, kurie perduoda geriausią patirtį ir žinias.“ Kauno Klinikų Skubios pagalbos skyriaus struktūra,  komandos veiksmų suderinamumas, insultui gydyti taikomas modelis yra puikai įvertintas ir Europos Insulto Organizacijos eksperto. 

2017 m. vasaros pabaigoje Kauno klinikose lankėsi Europos Insulto Organizacijos, sukurtos Angelų tarnybos, koordinatorė Rita Rodriges. Jos vizito tikslas buvo įvertinti Baltijos šalyse esamų insulto centrų darbo sąlygas, padalinių bendradarbiavimą, vykdant trombolizę, gydymo ypatumus. Dėl šios priežasties buvo vykdoma, tariamai patyrusio insultą paciento etapiškumo nuo priėmimo skyriaus durų iki trombolizės pradžios, filmavimas. Buvo vykdomos dvi simuliacijos, iš kurių viena buvo atlikta per 7 minutes. Rezultatas, įrodantis, jog gelbėjamos ne tik gyvybės, bet ir ruošiami puikūs specialistai.

Dar dabar akyse stovi dviračiu grįžtančio Simuko vaizdas. Jau iš tolo su vyru pamatėme, jog sūnui kažkas atsitiko, o jam privažiavus arčiau nustėrome – sunūs buvo stipriai apdegęs. Berniukas nuo atviros liepsnos apdegė virš 40 % kūno. Išties net sunku suvokti, kaip jis turėjo jėgų parminti dviračiu atgal namo“, –  prisimena mama Inga.

Moteris pasakojo, jog dar bandė klausti sūnaus apie nelaimę, tačiau jis jau nebeturėjo jėgų paaiškinti. Nieko nelaukdami tėvai Simoną išvežė į miesto ligoninę, tačiau tik suteikus pirmąją pagalbą, vaikas reanimobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyrių.

„Pamačiusi, kaip atrodo mano Simukas, ir sužinojus apie jo kritinę būklę, mane ištiko šokas. Tos laukimo dienos ir mėnesiai mūsų šeimai tikriausiai buvo ilgiausi gyvenime. Nors Kauno klinikose praleidome net 4 mėnesius, džiaugiuosi, kad bent jau kartu su sūnumi“, – pasakojo mama.

Gelbstint berniuko gyvybę, Kauno klinikų Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus gydytojai kartu su Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojais atliko ne vieną sudėtingą operaciją. „Nors Vaikų chirurgijos klinikoje tenka dažnai susidurti su įvairiais vaikų nudegimais, šis paciento atvejis buvo išskirtinis dėl žaizdų pločio ir gylio. Tam, jog parinktume atsakingą gydymo metodą ir suteiktume aukščiausio lygio pagalbą, dirbome kartu su Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu prof. Ryčiu Rimdeika bei jo kolegomis. Džiaugiamės, kad visi kartu, pasidalinę savo patirtimi ir pritaikę pažangius gydymo metodus, mes galime suteikti pacientui aukščiausio lygio pagalbą, reikalingą įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui“, – kalbėjo Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja ortopedė traumatologė dr. Ramunė Degliūtė-Muller.

Nors jaunasis pacientas dar gydomas, moteris tikisi geriausio ir džiaugiasi patikėjusi savo sūnų į profesionalų rankas. Šiuo metu berniukui taikomas reabilitacinis gydymas. „Tik profesionalių Kauno klinikų gydytojų dėka šiandien galime džiaugtis, jog Simonas yra šalia mūsų. Mano vaikas išgyveno ne vieną sudėtingą operaciją ir daug procedūrų, lengvinančių sūnaus kasdienybę. Tariu nuoširdų ačiū gydytojams, kurie išsaugojo mano vaiko gyvybę“, – pasakojo moteris.

Tokios traumos kaip sunkūs kūno nudegimai Lietuvoje gydomi tik dviejuose centruose. Vienas jų – Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Nudegimų centras. Kaip teigia Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos vadovas prof. Rytis Rimdeika, nudegimai nėra sezoniški, o jų pobūdis dažniausiai priklauso nuo amžiaus grupės. Nudegimai nuo atviros liepsnos būna nemaži ir gilūs, todėl prireikia sudėtingų operacijų. „Pacientui dėl sudėtingos ir didelės nudegimo traumos buvo atlikta keletas rekonstrukcinių plaštakos ir nudegusios odos operacijų, kurias mes kartu su Vaikų chirurgijos klinikos ortopedais traumatologais ir atlikome“, – pasakojo prof. R. Rimdeika.

Klinikos vadovas taip pat primena, kad įvykus tokiam nelaimingam atsitikimui labai svarbu greitai reaguoti ir suteikti pirmąją pagalbą. „Tais atvejais, kuomet žaizdos nėra tokios gilios, būtina jas laikyti po šalto, tekančio vandens srove tol, kol skausmas praeis. Tačiau jei žaizdos gilios, didelio pločio, atsiradę pūslės arba jos sprogsta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Šiuo atveju Simono tėvai, skubiai nuvežę vaiką į ligoninę, pasielgė teisingai. Greita tėvų reakcija lėmė tai, jog vaikui buvo laiku suteikta skubi bei reikalinga pagalba ir išvengta didesnių komplikacijų“.

1972 metais gruodžio mėnesį Lietuvoje įkurtas Nudegimų plastinės chirurgijos skyrius, kuris iki 1992 metų veikė kaip vienintelis nudegimų gydymo padalinys Lietuvoje. Šiandien Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Nudegimų skyriui sukanka 45 metų jubiliejus, per šį laiką sėkmingai išgydyta tūkstančiai pacientų. Skyriuje taikomos pažangios gydymo technologijos, o ilgametė profesionalių gydytojų patirtis leidžia pasiekti geriausių rezultatų gydant pacientus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio šalių.

Centro logotipu papuoštą tortą antradienio vakarą prapjauti buvo patikėta trims kraujo donorams, kurie daugiausia kartų dovanojo kraujo Kauno klinikų Kraujo centre – Edmundui Varpiotui, Gediminui Žekoniui ir Juozui Vaitkevičiui. Šis iškilmingas vakaras buvo skirtas  ištikimiausiems bendražygiams – neatlygintiniems kraujo donorams.

Garbės donoro  pažymėjimus ir ženklelius įteikęs Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai dr. Kęstutis Stašaitis sveikino visus susirinkusius ir linkėjo toliau populiarinti kraujo donorystės idėją. „Metuose tikriausiai būtų sunku rasti prasmingesnę šventę nei ši. Budėdamas Skubios pagalbos priėmimo skyriuje, matau pacientus, patyrusius sunkias traumas ir visada gera jausti, kad mūsų bendruomenė turi tokią didelę armiją – jus, kurie taip pat prisideda prie gyvybių išgelbėjimo. Kraujo donorystė taip pat labai svarbus visuotinio solidarumo reiškinys, tai žmogaus pagalba ir pareiga kitam žmogui. Tai mus visus vienija“, – už pagalbą gelbstint žmonių gyvybes ir neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą dėkojo dr. Kęstutis Stašaitis.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė pabrėžė, kad kraujo donorystė šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis populiaresnė ir priimtinesnė. „Vieną dieną galime turėti kraujo atsargų pakankamai, o kitą dieną, nutikus nelaimingam atsitikimui ar vykstant sudėtingai operacijai, atsargos gali kritiškai sumažėti, todėl ligoninei yra būtinas nuolatinis kraujo donorų būrys. Mes turime unikalią galimybę ne tik džiaugtis dovanojančiais kraują, bet ir savo rankomis perteikti jų dovaną pacientui, savo akimis pamatyti didelę jos vertę. Labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai dėkoju šiems kraujo donorams už jų neįkainojamą pagalbą – suteiktą gyvenimą kitam žmogui“, – kalbėjo vadovė.

Kauno klinikų Kraujo centras dėkojo ir ištikimiems partneriams, padedantiems puoselėti kraujo donorystės idėjas ir telkti visuomenę šiam kilniam tikslui. Tarp aktyviausių pagalbininkų – rajonų visuomenės sveikatos biurai, bibliotekos, akademinės bendruomenės organizacijos, policija ir netgi politinės partijos. Nuoširdžiausi dėkingumo žodžiai skambėjo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Vilkaviškio, Jonavos, Šakių visuomenės sveikatos biurams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno kolegijos studentams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir kitų gimnazijų darbuotojams ir moksleiviams.

Kasmet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu apdovanojami kraujo donorystėje pasižymėję donorai: davusieji kraujo neatlygintinai 20 kartų apdovanojami Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, 30 kartų – Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimu, o dovanojusiesiems kraujo ne mažiau kaip 40 kartų suteikiamas garbės donoro vardas ir apdovanojami kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu.

Šiais metais Donorystės žymūno pažymėjimai įteikti 21 donorui, kraujo dovanojusiam ne mažiau nei 20 kartų, Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimai – 10 donorų, kraujo dovanojusių ne mažiau nei 30 kartų. Garbės donoro vardai suteikti dvylikai donorų: Jeronimui Brazaičiui, Alvydai Karūnaitienei, Sandrai Konstantinavičiūtei, Nedai Leonavienei, Marinai Marcinkevičienei, Šarūnui Maruškai, Algirdui Miežlaiškiui, Alvydui Stumbrui, Virginijui Šaudžiui, Viliui Žiurinskui, Antanui Auštrai ir Jonui Mičiuliui.

Šventinę nuotaiką renginio metu kūrė ne tik iškilmingi neatlygintinų donorų apdovanojimų įteikimai, sveikinimų ir padėkos kalbos, bet  ir „Domino“ teatras, kuriam publika negailėjo gausių ovacijų.

Gintauto ligos istorija prasidėjo nuo niekuo neišsiskiriančio maudimo gerklėje: „Ryjant maistą visada atrodydavo, kad kąsnis užstringa gerklėje, jo negalėdavau nuryti. Gana ilgai jaučiau simptomus, būdingus anginai – gerklės maudimas, kosėjimas. Vieną dieną nusprendžiau, kad reikėtų pasitikrinti sveikatą ir nedelsiant buvau nusiųstas į Kauno klinikas“. Vyras prisimena, kad po išsamių tyrimų išgirdo diagnozę – piktybinis stemplės vėžys.

Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas doc. Audrius Ivanauskas teigia, kad ankstyvos stadijos stemplės vėžys dažniausiai nepasireiškia jokiais itin išskirtiniais simptomais. Tik navikui progresuojant pasireiškia pojūčiai kaip sutrikęs rijimas, atsiranda skausmas už krūtinkaulio, sumažėja kūno masė, atsiranda vėmimas, kosulys, balso užkimimas. Stemplės vėžiu vyrai serga 3-4 kartus dažniau negu moterys, taip pat liga dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms.

Pacientui ligą nustatyti padėjo atlikti tikslingai parinkti tyrimai – endoskopinis tyrimas su histologiniu patvirtinimu, krūtinės ir pilvo kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija (PET KT). „Norint paskirti tikslų, pacientui maksimaliai saugų ir pažangų gydymą, būtina atlikti kitus išsamius tyrimus tam, jog būtų tiksliai nustatytas naviko išplitimas. Vėliau pacientui buvo suplanuotas stemplės vėžio chemospindulinis gydymas – chemoterapija kartu su spinduline terapija, o vėliau atlikta sudėtinga stemplės naviko šalinimo operacija “, – teigia doc. A. Ivanauskas.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje 3D technologija laparoskopinėje chirurgijoje įdiegta šiais metais ir sėkmingai taikoma atliekant sudėtingas operacijas. Klinikos vadovas prof. Algimantas Tamelis pabrėžia, kad ši technologija užtikrina geresnį stereoskopinį (natūralų vaizdą) matymą laparoskopinės (mažų pjūvių) operacijos metu, leidžia tiksliau atpažinti sveikus ir pakitusius, patologinius audinius bei juos saugiau pašalinti. „Neabejotina šios technologijos nauda ne tik gydytojui, tačiau ir pacientui – operacija neretai vyksta trumpiau ir efektyviau, todėl itin sumažėja klaidų tikimybė“.

Gintautą operavęs ir pooperaciniu laiku prižiūrėjęs Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Almantas Maleckas džiaugiasi naujomis klinikos galimybėmis. „Galiu drąsiai pasakyti, kad 3D technologija yra vienas iš pažangiausių minimaliai invazyvioje chirurgijoje taikomų metodų. Ši technologija suteikia galimybę kai kurias operacijas atlikti greičiau, kokybiškiau, o mes, chirurgai, galime pamatyti tikslesnį vaizdą, didesnę jo raišką, matome vidaus organus, kraujagysles trijose dimensijose“, – naujosios technologijos ypatybes vardijo gydytojas.

Taikant 3D technologiją, Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje sėkmingai atliekamos skrandžio mažinimo, skrandžio ir stemplės naviko šalinimo operacijos – pastaroji ir buvo atlikta pacientui Gintautui.

„Prof. A. Maleckas prieš operaciją sakė, kad ją atliks minimaliai invazyviai (mažais pjūviais), naudodamas itin naują ir pažangią 3D technologiją, tačiau jokios baimės nejaučiau. Matau, kad Kauno klinikų gydytojai vadovaujasi savo ilgamete patirtimi, atsakingai parenka gydymo taktikas, o naujovės tik padeda užtikrinti kokybišką priežiūrą. Esu dėkingas kiekvienam gydytojui už rūpestį ir atidumą – pacientams tai labai svarbu“, – pabrėžia Gintautas.

Kauno klinikų Gastroenterologijos, Onkologijos ir hematologijos ir Chirurgijos klinikose kasmet gydoma apie 25-30 pacientų, sergančių stemplės vėžiu.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad po sėkmingų vienerių metų galime pasakyti – mes visi kartu tai padarėme, o motinos pieno bankas pateisino visus gydytojų ir pacientų lūkesčius“, – šventės dieną kalbėjo Donorinio motinos pieno banko įsteigimo iniciatorė ir klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

Motinos pieno bankas skirtas anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams – mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Tačiau neišnešiotų naujagimių motinoms pieno pirmomis dienomis nebūna arba būna labai mažai dėl patiriamo streso. Tuo įsitikino ir Giedrė, kuri į Kauno klinikas buvo paguldyta jai nustačius preeklampsija. „Mums buvo 31 savaitė, kai gydytojai atliko cezario pjūvį, todėl sūnelis pasaulį išvydo net dviem mėnesiais anksčiau nei buvo planuota“, – patirtimi dalijosi jauna mama.

„Dar buvau reanimacijoje po atlikto cezario pjūvio, kai atėjo mano mažylio gydytoja ir pasiteiravo, ar vaikeliui duoti pieno mišinuką, ar donorinį pieną. Tuo metu aš nežinojau, kad gali būti toks pasirinkimas. Gydytoja papasakojo pieno banko veikimo specifiką, išsamiai paaiškino, kuo motinos pienas kūdikiui yra sveikiau už mišinuką. Kadangi aš, kaip ir visos mamos, noriu, kad mano kūdikis gautų viską, kas geriausia ir sveikiausia, pasitikėjau gydytoja ir pasirinkau donorinį pieną“, – pasakoja Giedrė. Šiuo metu moteris jau pati gali pilnavertiškai maitinti sūnelį ir netgi padeda kitoms panašaus likimo mamoms. „Kadangi pieno turiu užtektinai, pati šiuo metu esu pieno donorė – suprantu, kaip svarbu, kad visi anksčiau laiko gimę ir sergantys naujagimiai būtų maitinami kuo sveikiau“.

Pirmaisiais Donorinio motinos pieno banko metais donorėmis tapo 77 moterys, o pirmoji pieno donorė Ema, auginanti metų laiko vaikelį, atsimena, jog suteikta galimybė padėti kitoms buvo neįkainojama patirtis. „Mamos pienas vaikui – aukso vertės, todėl tikrai skatinčiau visas mamas, kurios gali tapti donorėmis, padėti mažyliams augti sveikesniems“. Jai antrino ir Giedrė: „Būti pieno donore – labai gera. Esu dėkinga kitoms motinoms – juk ir man, ir mano sūnui padėjo reikiamu metu. Jaučiuosi skolinga už suteiktą pagalbą, todėl noriu atsilyginti tuo pačiu. Gimtadienio proga linkiu, jog tokia praktika išplistų ir vis daugiau mamų sutiktų pagelbėti viena kitai“.

Asociacijos ,,Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė taip pat negailėjo gražių žodžių gimtadienio proga. ,,Kaip asociacijos, prisidėjusios prie lėšų rinkimo Donorinio motino pieno bankui, vykdant projektą ,,Sveika pradžia – mamos pieno laše“ atstovė, ir kaip mama, patyrusi ką reiškia, kai naujagimiai gydomi intensyvios terapijos skyriuje, kai juos reikia maitinti, o pienelio dar nėra, nepaprastai džiaugiuosi prieš metus įvykusiu dideliu ir svarbiu lūžiu naujagimių sveikatos priežiūros gerinimo istorijoje. Mažieji pacientai gauna sveiką bei patikimą maistą, o mamos jaučiasi emociškai geriau. Konsultuodama šeimas, pastebėjau, kad moterys dabar tik pavieniais atvejais jaučia kaltę dėl to, kad pirmosiomis dienomis pieno neturi dėl esamos alternatyvos – donorinio motinos pieno. Jos visos nori tapti pieno donorėmis ateityje, jeigu tik turės pieno perteklių ir taip atsidėkoti už gautą dovaną“, – pasakojo asociacijos vadovė.

Iš viso Kauno klinikų Donoriniam motinos pieno banke per pirmuosius veikimo metus išpasterizuota 680 litrų donorinio motinos pieno, sunaudota – 655 litrai ir pamaitinti 450 naujagimių.

„Donorinis pienas padeda sumažinti neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t. y. žarnyno uždegimu ir su šia liga susijusių komplikacijų: žarnyno operacijų, ilgalaikio maitinimo infuzijos būdu, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, ilgalaikio gulėjimo intensyviosios terapijos skyriuje ir naujagimių mirštamumą“, – motinos pieno naudą pabrėžė prof. R. Tamelienė.

Šventės metu Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė dėkojo už Donorinio motinos pieno banko virtimą realybe UAB „Boslita ir Ko“ atstovams, asociacijai „Padedu augti“, Čikagos lietuvių „Rotary“ klubui ir kitiems rėmėjams. Taip pat nuoširdūs sveikinimai buvo skirti ligoninės personalui – Vilmai Ivanauskienei, Rimai Vazgienei, Onutei Botyrienei, Sigitai Siudikienei, Gerdai Šatienei, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojams ir akušerėms, Moterų konsultacijos personalui, Nerijui Beigai už kokybiškai atliktas pieno banko statybas, pieno donorėms bei visiems, kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbantiems mažųjų labui.

Pasaulinė praktika rodo, jog neišnešioti naujagimiai, maitinami donoriniu pienu, yra atsparesni infekcijoms ir alergijoms. Lietuvoje kasmet per anksti gimta 5-6 proc. neišnešiotų naujagimių.

„Kojos taip sutino, kad negalėjau jų sulenkti, prasidėjo ūminis pilvo skausmas. Kelis mėnesius kentęs šiuos nemalonius pojūčius, kreipiausi į gydytojus, netikėtai atsidūriau ligoninėje ir skubiai buvau pradėtas gydyti hemodializėmis. Po mėnesio grįžau į Lietuvą, kur vėliau buvo diagnozuota liga“. Kai vyras buvo paguldytas į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyrių širdies būklės ištyrimui, ten atsitiktinai buvo pastebėti retos ligos požymiai – ja pasaulyje suserga 1 iš 40 000.

Dėl nuolatinio hemodializių poreikio, esant galutinei lėtinės inkstų ligos stadijai, pacientas kreipėsi į Kauno klinikų medikus, kur pradėtas taikyti inkstų funkcijas pakeičiantis gydymas. Tačiau prieš įtraukiant vyrą į laukiančiųjų inkstų transplantacijos sąrašą, pacientas buvo hospitalizuotas planiniam širdies kraujagyslių ištyrimui – tuomet gydytoja ir pastebėjo netipinius bėrimus. „Tada ir prasidėjo ilgas kelias nuo įvairiausių tyrimų, laukimo iki diagnozės – Fabry ligos – kurią nustačius, buvo paskirtas gydymas. Pradėjęs vartoti vaistus, anksčiau ilgai lydėję skausmai išnyko, pagerėjo širdies darbas, susireguliavo kraujospūdis – jaučiausi naujai gimęs. Jeigu ne aukšta gydytojų kompetencija ir nuolatos atnaujinamos žinios, manau, kad dabar manęs čia jau nebūtų“, – pasakoja Dainius.

„Šio paciento atvejį galima pavadinti likimo dovana”, – prisimena Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė. „Prieš paciento atvykimą į ligoninę, dalyvavau konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie šią retą Fabry ligą. Apžiūrint pacientą, jo pilvo, juosmens, žastų  srityje  buvo pastebėtas tipiškas šiai ligai bėrimas, taip vadinamos angiokeratomos. Pamačius bėrimus ir ėmus tikslingai klausinėti  paciento, paaiškėjo, jog jis turi visus simptomus, būdingus šiai ligai ir lydėjusius jį jau nuo vaikystės. Diagnozės patvirtinimą gavome ir iš Vokietijos, Hamburgo, atlikus brangius kraujo ir genetinius tyrimus“.

Fabry liga – tai sisteminė liga, pažeidžianti įvairias organų, širdies ir kraujagyslių sistemas. Ligai progresuojant, sustorėja širdies raumuo – vystosi taip vadinama kairiojo skilvelio hipertrofija, pažeidžiamos širdies vainikinės arterijos, vožtuvai, gali atsirasti įvairių ritmo ir laidumo sutrikimų, ilgainiui vystosi širdies nepakankamumas. Širdies pažeidimas atsiranda vėlesnėse ligos stadijose, tačiau ši liga veikia ir kitas organų sistemas: inkstus, nervų sistemą, atsiranda specifiniai akių pokyčiai, bėrimai odoje.

Fabry liga – neišgydoma, bet galimas jos valdymas, skiriant nuolatinį fermentų, kurių paciento organizme negaminama, papildymą. Toks gydymas yra ypatingai brangus, tačiau tik jis gali sulėtinti ligos progresavimą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus. „Kauno klinikose pradėjus taikyti šį gydymą Dainiaus savijauta pagerėjo, jo būklė stabilizavosi. Šiuo metu Dainius gali gyventi beveik įprastinį gyvenimą”, – tikina paciento gydytoja nefrologė Irmantė Štramaitytė. „Tačiau, jei dėl medicininių priežasčių tenka praleisti ar vėliau nei po dviejų savaičių sulašinti fermentą, paciento savijauta iš karto blogėja – atsiranda silpnumas, karščio netoleravimas, pėdų, delnų deginimo pojūtis, paryškėja hipertenzija.  Sulašinus paskirtą fermento dozę, minėti simptomai vėl praeina”.

Šalia specifinio Fabry ligos gydymo, pacientams dažniausiai prireikia ir papildomo gydymo pažeistų organų funkcijoms užtikrinti.

„Pacientui diagnozuota galutinės stadijos lėtinė inkstų liga gali būti gydoma įvairiais inkstų funkciją pakeičiančiais būdais: hemodialize, peritonine dialize ar inksto transplantacija. Vienareikšmiškai geriausi rezultatai pasiekiami atlikus inksto transplantaciją. Pastarasis metodas mūsų pacientui būtų ypač naudingas – sėkminga inksto transplantacija pagerina gyvenimo kokybę, jam nereikėtų keturis kartus per savaitę atvykti į hemodializės procedūras”, – tikino Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriaus vadovė prof. Edita Žiginskienė. „Kurį laiką bendra paciento būklė neleido būti recipientu inksto transplantacijai, vėliau pats pacientas nebuvo apsisprendęs dėl šio gydymo metodo. Šiuo metu mes vėl pradėjome kruopštų paciento ištyrimą dėl tinkamumo transplantacijai”.

„Labai džiaugiuosi, kad šiam pacientui galėjome nustatyti ligą ir pradėti skirti tikslingą gydymą – gydytojui didžiausia dovana matyti, kad padėjai žmogui. Šis atvejis tik dar kartą patvirtina, jog sveikatos priežiūros specialistai privalo nuolatos tobulėti, mokytis, domėtis naujovėmis“, – teigia doc. J. Plisienė.

Retomis ligomis, tarp jų ir Fabry liga, pasaulyje suserga vis daugiau žmonių, todėl pastaruoju metu tokių ligų diagnostikai ir gydymui skiriamas ypatingas dėmesys, siekiant užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp medikų, kurti tarptautinius retų ligų tinklus, dalintis patirtimi, žiniomis, mokytis diagnozuoti ir gydyti retas ligas, kad tokiems pacientams būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Retų ligų diagnostikai ir gydymui yra būtinas pažangus ir atsakingas mediko ir gydymo įstaigos požiūris, kurį ir siekiama užtikrinti Kauno klinikose, skatinant nuolatinį medikų tobulėjimą, bendradarbiavimą su užsienio centrais.

Nors vaistai, mažinantys kraujospūdį, buvo reguliariai vartojami, pastaraisiais  metais liga tapo sunkiai valdoma. „Pastebėjau, jog vaistai vis mažiau padeda, atsirado aukšto kraujospūdžio epizodai, kurių metu svaigdavo galva, ją stipriai skaudėdavo, todėl pablogėjus sveikatai nuvykau į Kauno klinikas“, – pasakojo moteris.

Būtiniausiems tyrimams atlikti, gydytojai Rasą perkėlė į Nefrologijos skyrių. „Šiame skyriuje labai greitai bei tiksliai buvo nustatyta diagnozė ir paskirtas pažangiausias galimas gydymas. Turėjau progą įsitikinti, kokia specializuota daugiadalykė specialistų komanda dirba skyriuje“, – prisiminė buvusi pacientė.

   Kartu su Nefrologijos skyriaus kolegomis tikrąją aukšto kraujospūdžio priežastį – aterosklerozę – nustačiusi Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Klinikinės nefrologijos ir rezistentinės arterinės hipertenzijos sektoriaus vadovė prof. Inga Skarupskienė pabrėžė, kad aterosklerozė yra didelė šių laikų visuomenės sveikatos problema.  Ši liga pažeidžia ne tik širdies, bet ir kitų organų – tame tarpe ir inkstų – arterijas. Inkstų arterijų susiaurėjimas dėl aterosklerozės gali būti gydymui nepasiduodančios arterinės hipertenzijos priežastimi.

„Pacientei Nefrologijos skyriuje buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Remdamiesi ilgamete patirtimi, kurią mūsų klinika skaičiuoja jau 25-erius metus, diagnozavome aterosklerozinės kilmės inkstų arterijų susiaurėjimą, lėmusį nebepasiduodančią gydymui arterinę hipertenziją ir progresuojantį inkstų funkcijos sutrikimą. Mūsų kolegoms, intervenciniams radiologams, be operacijos pavyko išplėsti  susiaurėjusią vieno inksto pagrindinę arteriją. Pagerinus  inksto kraujotaką ir  pakoregavus hipertenzijos gydymą, pagerėjo inkstų funkcija, sumažėjo arterinis kraujo spaudimas. Dėl laiku diagnozuotos ligos priežasties ir tikslaus daugiadalykės komandos darbo, pacientę pavyko išgelbėti nuo ryškėjančio inkstų nepakankamumo, sumažinome  insulto riziką“, – pagerėjusia Rasos sveikata džiaugėsi prof. Inga Skarupskienė.

Pasak Rasos, geriems gydymo rezultatams didelės reikšmės turėjo ne tik rūpestingas  gydymas, bet ir gydytojų dėmesys, šiltas bendravimas, psichologinė ir emocinė parama. „Nefrologijos skyriuje gydomi sunkūs ligoniai, kuriems reikalingas ne tik gydymas, bet ir slauga. Man didžiausią įspūdį paliko darnus ir koordinuotas kolektyvo darbas – visas skyriaus dirba tarsi tikslus laikrodis. Nors darbo daug, viskas atliekama laiku, ramiai ir mandagiai, o gydytojai bei kitas personalas randa laiko nusišypsoti – geros emocijos mums, pacientams, padeda sveikti greičiau“, – šypsodamasi sakė buvusi pacientė.

Pagerėjusi buvusios Nefrologijos skyriaus pacientės sveikata – ilgamečio Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojų specialistų darbo rezultatas. Šiandien klinikai sukanka 25 metai, kurios pirmasis vadovas 1992 metais buvo išrinktas gydytojas nefrologas prof. Vytautas Kuzminskis. Jis pirmasis Lietuvoje įdiegė pirmąjį šiuolaikinį vakarietišką nefrologinės pagalbos modelį bei iniciavo inkstų transplantacijos programą Kaune.

Šiuo metu Nefrologijos klinikai vadovaujanti prof. Inga Arūnė Bumblytė teigė, jog didžiausias džiaugsmas gydytojams – pasveikę ir sveikstantys pacientai. „Kiekvienas pacientas mums be galo svarbus, todėl stengiamės ne tik nuolatos domėtis ir mokytis, diegti pažangiausias ir moderniausias technologijas, bet ir praktikuoti į pacientą orientuotą mediciną – rūpintis ne tik fiziniu, bet ir emociniu jo komfortu“, – sakė Nefrologijos klinikos vadovė.

Nefrologijos skyriuje kasmet gydoma daugiau nei 1300 pacientų, o konsultacinėje poliklinikoje konsultuojama daugiau nei 6500 pacientų. Nuo 2000 metų kasmet atliekamos apie 39 inkstų transplantacijos iš mirusių ir gyvų donorų. Taip pat teikiama visų rūšių pakaitinė inkstų terapija, klinikiniai toksikologai atlieka  daugiau kaip 20 skirtingų aferezių ir sorbcijų rūšių, įdiegtas kamieninių ląstelių išskyrimas. Čia dirbantys nefrologai specializuojasi itin sudėtingose srityse, tokiose kaip retos inkstų ligos. Nefrologijos klinika aktyviai dalyvauja Lietuvos nefrologų asociacijos veikloje, o už pasiekimus „Seserinių inkstų centrų“ programoje ir pagalbą, vystant nefrologiją Baltarusijoje bei Ukrainoje, Nefrologijos klinika sulaukė pasaulinio pripažinimo.

Ligoninės gydytojai, pritaikydami Pietų Korėjoje įgytą patirtį, pirma kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliko endoskopinę transaksilinę skydliaukės operaciją, atliekant pjūvį pažasties raukšlėje. Netradicinėje operacijoje dalyvavo Kauno klinikų hepatopankretobiliarinės ir endokrininės chirurgijos sektoriaus gydytojas dr. Albertas Daukša bei jo kolega gydytojas rezidentas Justas Birutis, kuris šios operacijos laukė visą savo rezidentūros laiką.

Pasak Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovo prof. Algimanto Tamelio, invazinės chirurgijos principai pritaikomi daugelyje dabartinės chirurgijos sričių – ne išimtis ir skydliaukės operacijos. „Daugeliui atrodo neįprasta ir sunkiai suprantama, kaip galima operuoti skydliaukę per pažasties sritį – juk pažastis pakankamai toli nuo kaklo srities, tačiau tai susiję ne tik su puikiu kosmetiniu rezultatu, kuris labai svarbus, bet ir su dar greitesniu pacientų sveikimu ir sugrįžimu į įprastinį gyvenimo ritmą. Džiaugiuosi, jog Chirurgijos klinikos gydytojai, taikydami pažangiausias technologijas ir tarptautinę patirtį, dar efektyviau padeda daugeliui pacientų“, – sakė prof. A. Tamelis.

  „Pripažįstu, skambesys tikrai keistas. Daugeliui kyla klausimas, kodėl daryti atokesnį pjūvį, jei skydliaukę galima operuoti pro pjūvį kaklo srityje? Tokį pasirinkimą lemia kosmetiniai aspektai  – po skydliaukės operacijos pro pažastį randas lieka ne matomoje srityje – kakle, o pažasties odos raukšlėje, kurios apart paciento niekas nemato. Randas matomoje kaklo srityje visada primins apie atliktą operaciją, o juk tai nėra malonu“, – kalbėjo operaciją atlikęs Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas dr. A. Daukša.

Tačiau toks operacijos būdas pasirenkamas ne tik dėl geresnio kosmetinio rezultato, bet ir dėl saugumo. Anot chirurgo, endoskopinės skydliaukės operacijos nenusileidžia gydymo efektyvumu tradicinėms skydliaukės operacijoms, o neretai turi techninių privalumų. Dėl naudojamos optinės sistemos, matomas vaizdas yra padidinamas ir leidžia geriau pamatyti aplinkines svarbias anatomines struktūras. Taip pat po tradicinių skydliaukės operacijų 75 proc. pacientų jaučia didesnį ar mažesnį diskomfortą kakle pooperaciniu laikotarpiu, ypač ryjant. Tuo tarpu po transaksilinių endoskopiniu operacijų, šie pojūčiai rečiau juntami, nes operacijos metu neperskeliami poliežuviniai raumenys, o instrumentai vedami per natūralias raumenų ribas. 

Kaip teigia Kauno klinikų chirurgas, endoskopinių skydliaukės operacijų poreikis atsirado iš pačių pacientų. „Šiuo metu nesunku susirasti informacijos internete apie galimus skydliaukės ligų chirurginio gydymo būdus taikomus pasaulyje, tarp jų ir skydliaukės operacijas be randų kakle. Pamenu, kuomet pacientai vis dažniau teiraudavosi apie tokių operacijų galimybes Kauno klinikose. Deja, juos tekdavo nuvilti, nes mes tokio pobūdžio operacijų neatlikdavome. Tačiau dabar šią galimybę siūlome, Kauno klinikose atlikta jau šešta skydliaukės operacija per pažasties sritį“.

Chirurgas dr. A. Daukša yra atlikęs stažuotę Pietų Korėjos Seulo Yonsei universiteto Skydliaukės vėžio centre, kuriame per metus atliekama apie 3000 skydliaukės operacijų dėl onkologinių ligų. „Ensdoskopinių transaksilinių skydliaukės operacijų pradininkais laikomi pietų korėjiečiai – jie ištobulino šią techniką ir naudoja ją daugiau kaip dešimtmetį. Vakarų Europoje ilgą laiką buvo populiarus kitas endoskopinis metodas, kuomet 2-3 cm pjūvis atliekamas kakle ir endoskopo pagalba, panaudojant specialius instrumentus, atliekama skydliaukės operacija. Tokios operacijos buvo atliktos ir Lietuvoje, tačiau mūsų taikomo endoskopinio metodo privalumas aiškus – jokių randų matomose vietose“, – pabrėžė Kauno klinikų chirurgas dr. A. Daukša, kuris su gydytoju rezidentu Justu Biručiu pirmą kartą Lietuvoje atliko netradicinę skydliaukės operaciją.

„Tikriausiai nėra kitos ligos, kurios sėkmingam valdymui būtų tokia svarbi mityba. Todėl sergančiojo gyvenimas ir gydymo sėkmė neretai labiausiai priklauso ne nuo gydytojo sprendimų, bet nuo paciento žinių, kasdienės elgsenos“, – įsitikinusi Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus vadovė, gydytoja endokrinologė docentė Evalda Danytė.

Cukrinio diabeto problematika pastebima ir tarp vaikų. Šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga 930 vaikų, o kiekvienais metais nauji ligos atvejai diagnozuojami apie 110 vaikų. Endokrinologijos klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė dr. Edita Jašinskienė pasakoja, kad didžiausia inovacija 1 tipo diabeto gydyme šiuo metu yra insulino pompos su nuolatiniu gliukozės jutikliu, kurios, esant žemam gliukozės kiekiui kraujyje, gali sustabdyti insulino leidimą ir apsaugoti organizmą nuo pavojingos gyvybei būklės – hipoglikeminės komos.

„Mūsų skyrius yra unikalus tuo, kad su cukriniu diabetu sergančiu pacientu dirba daugiadalykė gydytojų komanda: gydytojai vaikų endokrinologai, slaugytojai, slaugytojai diabetologai bei psichologas. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus bei pažangus gydymo būdas, remiantis naujausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis. Atliekami tyrimai, patikslinantys gretutines ligas, lėtines diabeto komplikacijas. Pacientus mokome sveikos mitybos principų, angliavandenių kiekio skaičiavimo maiste, glikemijų kontrolės fizinio aktyvumo metu, insulino dozių korekcijos įvairių būklių metu, ūmių ir lėtinių diabeto komplikacijų prevencijos. Šiame procese labai svarbus ir psichologo vaidmuo – jis pacientams padeda įveikti stresą, diagnozavus ligą“, – teigia dr. E. Jašinskienė.

Docentė E. Danytė primena, kad Kauno klinikose dirba ir slaugytojas-diabetologas, teikiantis konsultacijas gyvensenos su cukriniu diabetu klausimais. Slaugytoja diabetologė konsultuoja diabetinės priežiūros klausimais, prižiūri diabetines opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą. Bendravimas su pacientais valdant diabetą svarbus ir siekiant paneigti visuomenėje įsivyravusius mitus, kad pradėjus švirkštis insuliną negalima grįžti prie kitokio gydymo, arba, kad diabetu susergama vartojant per daug saldumynų.

„Apie cukrinį diabetą kalbama daug, tačiau tarp begalės informacijos žmogui tampa sudėtinga atsirinkti patikimą šaltinį, atpažinti teisingą ir patikimą informaciją”, – tikslios informacijos svarbą pabrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Endokrinologijos būrelio pirmininkė Aušra Morkūnaitė. „Todėl lapkričio 14 dieną minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų Endokrinologijos klinika drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos būreliu organizavo informacinių, edukacinių renginių ciklą, kurių metu žmonės buvo šviečiami apie diabeto prevenciją ir ligos kontrolę“. Lapkričio 14 d. prie Kauno valstybinio muzikinio teatro praeiviams buvo pasakojama apie cukrinį diabetą ir matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, o vakare Kauno valstybinis muzikinis teatras nušvito mėlyna spalva. Renginiai dar tęsis ir visą lapkričio mėnesį: lapkričio 18–19 dienomis Kauno Akropolio „Euro vaistinėje“ bus matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, o visą lapkritį Kauno mokyklose bus vedamos pamokos moksleiviams apie cukrinį diabetą.

Cukrinis diabetas – tai lėtinis medžiagų apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis lėtine hiperglikemija (cukraus padidėjimu kraujyje), angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimu. Iš visų sergančiųjų, daugiau nei 90% vyrauja antro tipo cukrinis diabetas, kuomet sutrinka hormono insulino veikimas žmogaus organizme. Likusieji 10% sergančiųjų kenčia dėl pirmojo tipo cukrinio diabeto, kuris pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje, kuomet dėl tam tikrų priežasčių kasa stokoja insulino. Pacientams tenka visą gyvenimą gydytis ir švirkštis insuliną arba naudoti insulino pompas. Kauno klinikose susirgusiems cukriniu diabetu tiriami antikūniai prieš kasos ląsteles – autoimuninei diabeto kilmei patvirtinti. Jauniems asmenims, kuriems nerandama šių antikūnių, atliekami genetiniai tyrimai – tiriama dėl genetinio MODY diabeto.

Kauno klinikos, užtikrindamos mokslo pažangą, prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos šiais metais vykdomo Pasaulinio nėščiųjų ir gimdyvių sepsio tyrimo. Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė gydytoja akušerė-ginekologė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė tapo Rytų Europos šalių ir centrinės Azijos, dalyvaujančių tyrime, koordinatore.

Aktyviai įgyvendinant tyrimo veiklas, šiandien Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvyko mokymai Lietuvos medikams, kuriuose dalyvavo gydytojai iš 10-ties didžiausių Lietuvoje akušerijos stacionarų. Medikai dalijosi patirtimi ir mokėsi kaip atpažinti ankstyvuosius sepsio simptomus, kaip standartizuotai ir tiksliai surinkti duomenis apie nėščiąsias ir gimdyves, sergančias sepsiu ar kitomis infekcijomis. 

„Džiaugiamės galėdami būti šio labai reikšmingo nėščiųjų ir gimdyvių bei naujagimių sveikatai tyrimo centre“, – kalbėjo profesorė Rūta Nadišauskienė, turinti didžiulę tarptautinio darbo reprodukcinės moters sveikatos srityje patirtį.  „Nėščiųjų ir gimdyvių imuninė sistema yra ypatinga, nes tik silpnesnis imuninis atsakas leidžia sėkmingai išnešioti vaisių. Dėl nėštumo pakitusi imuninė sistema kartais tampa nepilnaverte, kai reikia reaguoti į vieną ar kitą infekciją. Normalūs organizmo pokyčiai nėštumo metu, pavyzdžiui, padidėjęs kraujo krešumas, dažnas širdies pulsas ar žemas arterinis kraujo spaudimas, gali slėpti ankstyvuosius sepsio požymius, todėl atpažinti sepsį nėščiajai ar gimdyvei yra ypatingai sunku“, – tęsė profesorė.

Sepsio išsivystymui svarbiausias vaidmuo tenka pačiam organizmui. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadovė, šio tyrimo nacionalinė koordinatorė prof. Meilė Minkauskienė pabrėžia, kad organizmas, reaguodamas į kartais labai banalią infekciją ir gindamasis nuo jos, pažeidžia savus audinius ir organus. „Vystosi vadinama organų disfunkcija – gyvybei grėsminga būklė. Tačiau neabejojama, jog anksti atpažinus sepsį ir pradėjus jį gydyti, prognozės yra teigiamos. Visiems sveikatos priežiūros specialistams reiktų žinoti ankstyvuosius sepsio požymius: karščiavimą ar žemą kūno temperatūrą, dažną pulsą, žemą arterinį kraujo spaudimą, kvėpavimo sutrikimus, sutrikusį šlapinimąsi, sąmonės sutrikimus. Šių simptomų derinys medikams turėtų kelti įtarimų ir skatinti imtis papildomų tyrimų. Pastebėjus sutrikusius gyvybinius rodiklius, blogą bendrą moters būklę, pakitusius laboratorinius tyrimus, net ir nenustačius tikrosios infekcijos ar blogos būklės priežasties, verta pradėti gydymą nedelsiant. Jei skubiai skiriami skysčiai ir antibiotikai į veną, o moteris pervežama į specializuotą ligoninę ir skyrių, išgyvenimo ir pasveikimo galimybės smarkiai padidėja“.

Pasaulinis nėščiųjų ir gimdyvių sepsio tyrimas, trunkantis vieną savaitę, vyksta 58 pasaulio šalyse – šešiuose regionuose. Šio didžiulio tyrimo tikslas – atrasti pačius ankstyviausius ir grėsmingiausius požymius, efektyviausias sepsio gydymo ir diagnostikos strategijas. Tyrimo metu vyksta didžiulė gydytojų ir viso medicinos personalo švietimo kampanija, apimanti internetinį kongresą su geriausiais šios srities ekspertais, elektroninę ir spausdintą informacinę medžiagą sepsio diagnostikos ir gydymo tema.