„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, jog pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė net kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų sausio–kovo rodiklius.

„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios ta sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis metų ketvirtis tikrai išsiskyrė ir lenkia net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą ir tas skaičius siekia 7 proc.“, – pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.

Pasak jo, nuo 2004 metų 5,6 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,8 mlrd. eurų.

Pirmąjį ketvirtį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 9 proc. grąžą, 1989–1995 ir 1982–1988 metais – 8,6 proc., 1975–1981 metais – 8,5 proc.

Anot J. Daujoto, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį ketvirtį siekė 6,7 procento.

„Jei pažiūrėtume į trečiosios pakopos grąžą, tai ji šiek tiek mažesnė, – 6,7 proc. – dėl didesnės mišrių fondų dalies, tačiau akcijų fondai taip pat generavo arti 9 proc., subalansuoti fondai iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei procentą grąžos“, – teigė J. Daujotas.

Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio.

 

„Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio“, – pridūrė jis.

J. Daujoto teigimu, gerus rezultatus lėmė auganti globali ekonomika, sumažėję investuotojų lūkesčiai dėl monetarinės politikos pokyčių ir geopolitinė įtaka žaliavų kainoms.

„Prie istoriškai gero ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ir čia vėlgi mes matėme praėjusių metų tendencijų tąsą, tai yra, jog ekonomikos augimo duomenys atrodė ypatingai gerai, darbo rinka toliau išliko stipri, aukštas produktyvumas. Galbūt viena iš naujesnių tendencijų, jog pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją (plėtrą – BNS), ypač JAV rinkoje“, – pabrėžė J. Daujotas.

„Vienas iš naujesnių faktorių, tai buvo žaliavų kainų augimas, kurį sąlygojo geopolitiniai įvykiai, tai konkrečiai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos. Tikrai rodė kainų augimą, tarp 6–9 proc.“, – pridūrė jis.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc.

Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.

„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.

J. Daujotas teigė, kad šių metų pirmojo ketvirčio akcijų rinkų grąža – viena geriausių istorijoje, todėl galima spėti, jog šie metai pensijų fondams bus geri.

„Spėlioti sunku, nes šis, pirmasis ketvirtis, yra geriausias akcijų rinkoms per paskutinę modernią istoriją (...), 14-as geriausias per paskutinį šimtmetį. Ir jei pažiūrėtume į 15 atvejų, kai per pirmąjį ketvirtį akcijų rinkų grąža viršijo 10 procentų, likę trys ketvirčiai fiksavo vidutiniškai 7,6 proc. grąžą. (...) Solidus pirmasis ketvirtis nulemdavo teigiamą ir likusių metų grąžą, tiesa, kiek mažesnę“, – sakė J. Daujotas.

„Tai tikėtina, kad tęsime tą gražų pasirodymą pirmame metų ketvirtyje“, – prognozavo jis.

„Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, iš plėtrą planuojančių Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių 64 proc. numato didinti pardavimus arba gamybą, o 37 proc. pradės siūlyti naujas paslaugas ar produktus. Tuo metu Latvijoje naujas prekes ar paslaugas planuoja 46 proc., Estijoje – 53 proc. tokių įmonių.

Be to, 28 proc. investicijas planuojančių Lietuvos SVV ketina plėsti savo infrastruktūrą naujoms paslaugoms ar produktams tiekti, o 22 proc. sieks didinti eksportą, rodo apklausa.

Į e. prekybą investuoti planuoja tik 11 proc. investicijas planuojančių Lietuvos SVV arba 4 proc. visų apklaustų įmonių.

Apklausos duomenimis, 7 proc. Lietuvos SVV šiemet ketina investuoti į žaliąją energetiką, 15 proc. planuoja tai padaryti per artimiausius 3–5 metus, 21 proc. vis dar svarsto galimybes. 23 proc. teigė jau į tai investavę.

Tuo metu 56 proc. Latvijos ir 46 proc. Estijos verslų į žaliąją energetiką investuoti nesvarsto, o alternatyvia energija šiuo metu naudojasi tik 13 proc. Latvijos ir 18 proc. Estijos SVV.

Anot apklausos, pernai į plėtrą investavo 28 proc. Lietuvos SVV, Latvijoje – 40 proc., Estijoje – 37 proc. įmonių.

Investicijų sprendimams Lietuvoje pernai įtakos turėjo ir aukštas EURIBOR – 26 proc. šalies verslų nurodė vis dar atidžiai stebintys šią situaciją, 19 proc. dėl jo augimo apsvarstė išlaidas ir labiau taupė, o 12 proc. atidėjo planus.

Apklausą pernai spalį-lapkritį atliko tyrimų agentūra „Norstat“, kiekvienoje Baltijos šalyse apklaususi po 250 vadovų, dirbančių įmonėse, kuriose dirba iki 249 darbuotojų.

„Revlut“ plano „Plus“ naudotojams mėnesinis mokestis nuo šiol didinamas euru iki 3,99 euro, o „Premium“ ir „Metal“ kainos didėja dviem eurais, atitinkamai iki 9,99 ir 15,99 euro, ketvirtadienį BNS nurodė „Revolut“.

Anot įmonės, padidinus kainas planų naudotojai galės naudotis daugiau paslaugų. Tuo metu standartinis planas lieka nemokamas.

„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė BNS ketvirtadienį teigė, kad pagrindiniai kasdienių paslaugų mokesčiai nesikeis, tačiau nuo kitų metų vasario didės kelių rečiau naudojamų paslaugų kainos, apmokestinamos kai kurios paslaugos, kurios iki šiol buvo nemokamos.

„Tarkime, bus taikomas naujas mokestis už kiekvieną kortelės operaciją, jei perkama kriptovaliuta ar su lošimu bei loterijomis susijusi paslauga – 0,5 euro, nuo šiol apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonos mokestis asmeniui bus 30 eurų – anksčiau buvo 28 eurai, sąskaitos tvarkymo mėnesinis mokestis nerezidentams iš kitų nei Europos ekonominės erdvės valstybių narių bus 15 eurų per mėnesį – anksčiau buvo 10 eurų, pristatomas naujas mokestis už kortelės išdavimą paštu – 2 eurai“, – teigiama banko komentare.

Anot jo, „Luminor“ paslaugų kainos peržiūrimos kasmet.

„Luminor“ Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas sako, kad atsiskaitymams banko kortele tampant vis patogesniais mažėja poreikis nešiotis grynųjų pinigų.

„Prie to derinasi ir verslas, kuris stengiasi išvengti situacijų, kai klientas atidaręs piniginę mato, jog prekei pirkti ar paslaugai apmokėti grynųjų nepakaks. Stengdamiesi išvengti tokių nemalonių situacijų, dalis verslininkų aktyviai ieško optimalių sprendimų, kurie neužkrautų verslui papildomos mokesčių naštos ir būtų patogūs klientams“, – pranešime teigė J. Daujotas.

Pasak tyrimo, moterys kiek dažniau atsiskaito kortele nei vyrai, o grynaisiais – daugiau žmonių virš 60 metų

Kortele dažniausiai atsiskaito Panevėžio apskrities gyventojai (88 proc. apklaustųjų), rečiausiai – Tauragės (71 proc. apklausos dalyvių).

60 proc. apklausos dalyvių nurodo kasdien piniginėje besinešiojantys iki 50 eurų grynaisiais. 17 proc. apklausos dalyvių paprastai turi ne daugiau kaip 10 eurų.

22 proc. žmonių teigė kartą per mėnesį negalintys atsiskaityti kortele, 10 proc. teigė su tokia situacija susiduriantys dažniau. Dažniausiai (52 proc.) kortele jie negalėjo atsiskaityti turguose, mugėse, festivaliuose bei grožio salonuose (22 proc.).

Tyrimą šių metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Tyrimo metu apklausta 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus žmonių.

P. Bosekas vadovo pareigas paliks 2024-ųjų birželio 30 dieną, kas jį pakeis – nenurodoma.

„Didžiuojuosi tuo, ką nuveikėme „Luminor“ banke. Buvo malonu vesti į priekį tiek daug talentingų, darbščių ir stropių kolegų. Nuspręsti grįžti namo į Vieną ir „Erste“ nebuvo lengvas sprendimas, tačiau žinau, kad palieku „Luminor“ gerose rankose – banko laukia puiki ateitis“, – pranešime sakė P. Bosekas.

Jis anksčiau dirbo Austrijos finansinių paslaugų grupėje „Erste Group“ ir ėjo „Erste“ banko generalinio direktoriaus, grupės vyriausiojo mažmeninės prekybos vadovo pareigas.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.

„Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, infliaciją kaip plėtros atsisakymo priežastį nurodė 52 proc., o padidėjusias išlaidas energijai – 33 proc.  apklaustų įmonių vadovų. Taip pat kaip svarbias priežastis, stabdančias verslo plėtrą, verslininkai nurodė Rusijos karą prieš Ukrainą, investicijų trūkumą, bazinių palūkanų normų kilimą.

Kad energijos kainos turės reikšmingos įtakos jų įmonės veiklos rezultatams artimiausiais metais, mano 44 proc. respondentų – 38 proc. Lietuvos, 46 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos verslininkų.

Dėl išaugusių išlaidų energijai verslas stabdo skolinimąsi ir investicijas, sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

„Energijos išteklių kaina jau nuo praėjusių metų turi nemažą įtaką įvairaus dydžio verslui, artimiausiu metu situacija greičiausiai taip pat nepasikeis. Poveikį jaučia įvairių sričių įmonės, tad situaciją palengvintų alternatyvių energijos šaltinių užsitikrinimas, tačiau susidurdami su šių dienų realybe nemažai verslininkų neplanuoja skolintis ar investuoti“, – banko pranešime teigė V. Žegužauskas.

Iš 750 apklausoje dalyvavusių Baltijos šalių įmonių 226 planuoja šiais metais plėsti savo verslą.

Apklausa bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“ buvo atlikta balandžio pabaigoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Ekonomikoms tai atnešė naują neapibrėžtumo laikotarpį, infliaciją, palūkanų augimą ir, galiausiai, augimo lėtėjimą. Tokie svyravimai, lokaliu mastu, bene greičiausiai atsiliepia nekilnojamojo turto, o dar smulkiau – būsto rinkai. Kaip per pirmąjį karantiną, taip ir prasidėjus karui, būsto rinka reikšmingai stabtelėjo“, – sakė išskirtinių būsto projektų valdymo bei NT paslaugų įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Tačiau pastarasis laikotarpis yra savaip unikalus ir įdomus. Kadangi prognozuoti tokiais laikotarpiais yra itin sudėtinga, remdamiesi atskirų ekonominių rodiklių dinamika ir ekonomistų prielaidomis, „Citus“ analitikai įvertino galimus būsto rinkos Vilniuje raidos scenarijus.

Stabdo ne tik globalūs iššūkiai, bet ir vietiniai (ne)sprendimai

Šie scenarijai paremti globalių ekonomikos rodiklių, mažai priklausančių nuo lokalių sprendimų, dinamika. Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad būsto įperkamumas susijęs ir su institucijų pastangomis, o į jų trūkumą baksnoja jau ir situaciją analizuojančios Europos institucijos.

„Žvelgiant į oficialiąją statistiką, per pastarąjį dešimtmetį būsto kainų lygis Europos Sąjungoje vidutiniškai kilo apie 6 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 33 proc. (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duom.). Kodėl mūsų šalyje stebimas toks ryškus būsto brangimas, kuris smukdo jo įperkamumą ir prieinamumą?“, – klausė M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius. „Citus“ nuotr. 

Spaudimą būsto kainos, pažymi jis, jaučia tiek iš objektyvios, tiek ir iš subjektyvios aplinkos. Dėl geopolitinių įtampų užklupęs neapibrėžtumas ir išbrangusios statybinės medžiagos, į rekordines aukštumas kilusi infliacija ir jos tramdymui pasitelktas palūkanų didinimo mechanizmas. Vis tai – objektyvios priežastys, lėmusios būsto kainų augimą ir smunkantį jo įperkamumą.

„Bet turime ir subjektyviąją šios istorijos pusę: tai – neatsakinga teisėkūra ir institucijų kompetencijos stoka priimant verslo aplinką reglamentuojančius sprendimus. Pastaraisiais metais priimtas šūsnis teisės aktų pakeitimų bei prikurta naujų, kurie tiesiogiai daro įtaką būsto kainų kilimui ir stringančiai pasiūlai. Skaičiuojame, kad iššūkiai statybos sektoriuje ir juos sekę teisinės bazės pokyčiai per maždaug metus būsto kainą padidino nuo 17 iki 23 proc. Ar atsakingosios institucijos, priimdamos nutarimus, įvertino galimą jų poveikį rinkai? Tikrai ne. Kaip rodo ligšiolinė patirtis, įstatymų kūrėjai ir priėmėjai nėra linkę įvertinti savo sprendimų įtakos – nei kaip tai paveiks verslo aplinkos funkcionavimą, nei kaip tai atsilieps visuomenei“, – sakė LNTPA vadovas.

Jis neabejoja, kad kiekvienas valstybės sprendimas nugula galutinėje būsto kainoje, tai reiškia, ant būsto pirkėjo pečių. Verslas palaiko valstybės siekius kelti kokybės kartelės reikalavimus, bet kartu kviečia ieškoti ir balanso bei poveikio suvaldymo sprendimų, nes priešingu atveju būsto įperkamumas taps įsišaknijusia jau ne vien lūkesčius lemiančia, o realia, faktine problema.

„Būstas ir jo įperkamumas turi būti politinis prioritetas, lydimas veiksmingos, ilgalaikės strategijos, kurios gijas tvirtai laikytų atsakingas Vyriausybės įgaliotasis asmuo. Girdime Europos institucijų rekomendacijas netgi steigti Būsto ministeriją. Taigi, galime suvokti šio klausimo svarbą. Taip pat turime judėti link nuomojamojo bei municipalinio būsto fondų plėtros. Lengvinti ir spartinti planavimo bei statybos procesus. Ir, svarbiausia, audituoti priimamų teisės aktų poveikį, numatyti galimas pasekmes prieš juos patvirtinant oficialiai“, – rekomendavo ekspertas.

Būsto rinkos atsparumas ir scenarijų formavimo prielaidos

Iš kitos pusės, „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu, Lietuvos būsto rinka demonstruoja įspūdingą atsparumą nepalankiems ekonominiams sukrėtimams. Rusijos karinė invazija Ukrainoje padidino geopolitinį neapibrėžtumą bei įpylė žibalo į liepsnojantį infliacijos laužą, o jį gesinti suskubęs Europos centrinis bankas vos per vienerius metus pakėlė bazines palūkanų normas nuo -0,5 iki 3,5 proc. – į 22 metus nematytas aukštumas. Tačiau šios grėsmės ne sušaldė, o tik atvėsino po COVID–19 pandemijos iki raudonumo įkaitusią Lietuvos būsto rinką.

Lietuvos būsto rinkai sušalti neleidžia itin aukšti gyventojų lūkesčiai – vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu yra pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o ypač gerai lietuviai vertina savo asmeninę finansinę padėtį.

Žygimantas Mauricas.  „Citus“ nuotr.

„Optimistinius gyventojų lūkesčius lemia dviženklis vidutinio darbo užmokesčio augimas, žemas nedarbo lygis bei sparčiai lėtėjanti infliacija, kuri 2023 m. birželio mėn. sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus ir tapo mažesnė nei darbo užmokesčio augimas. Būsto rinkos aktyvumą taip pat palaiko gyventojų skaičiaus augimas (Lietuvos gyventojų sk. 2022 m. išaugo 54 tūkst.), kurį lemia jau ketvirtus metus iš eilės teigiamas tarptautinės migracijos balansas. Didėjančios gyventojų pajamos ir palankios demografinės tendencijos didina būsto paklausą, o tai, savo ruožtu, neleidžia koreguotis būsto kainoms“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad šiuo aspektu Lietuva išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos ES kontekste, nes palūkanų normų ir infliacijos šuolis daugumoje bendrijos šalių lėmė būsto kainų korekcijas – ES būsto kainos krenta jau du ketvirčius iš eilės. Būsto kainų korekcijos pastebimos ir Lietuvoje, tačiau reikšmingesnių pokyčių tikimybė nėra didelė.

„Visų pirma, būsto nuomos rinkoje, kuri yra mažiau priklausoma nuo ateities lūkesčių, tad yra tarsi esamos būsto rinkos situacijos lakmuso popierėlis, aktyvumas yra santykinai didelis, o kainų augimas šiais metais vėl paspartėjo. Pavyzdžiui, Vilniuje būsto nuomos kainos per dvejus metus pakilo 22 proc., likusioje Lietuvos dalyje – 18 proc. (būsto skelbimų portalo „Aruodas.lt“ duom.). Antra, būsto sandorių skaičius antrinėje rinkoje išlieka santykinai aukštas ir nedaug tenusileidžia priešpandeminiams 2019 metams. Trečia, būsto paskolų paklausa Lietuvoje išlieka pakankamai aukšta: per pirmus penkis 2023 m. mėnesius naujai išduotų būsto paskolų suma Lietuvoje buvo 14 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai. Palyginimui, Latvijoje šis skaičius atitinkamu laikotarpiu sumažėjo 18 proc., Estijoje – 29 proc., o euro zonos šalyse – 41 proc.“, – vardijo ekspertas.

Jis pabrėžia, kad būsto paskolų pasiūla taip pat išlieka didelė: bankai negriežtina būsto paskolų išdavimo sąlygų, o mažėjant bankų taikomoms būsto paskolų maržoms gyventojai aktyviau refinansuojasi savo turimas būsto paskolas, tokiu būdu sušvelnindami paskolų palūkanų augimą dėl kylančių bazinių palūkanų normų.

Pakankamai pozityvios atrodo ir Lietuvos banko bei kitų ekonomistų prognozės, galinčios turėti įtakos žmonių finansinei situacijai – darbo užmokesčio ir darbo rinkos dinamika.

Šarūnas Tarutis.  „Citus“ nuotr.

„Tačiau kol kas didžiausia pirminės būsto rinka Lietuvoje – apsnūdusi. Kodėl taip gali būti? Visų pirma, žmonių sprendimo priėmimo terminą įsigyti brangiausią pirkinį gyvenime ilgina netikrumas dėl ateities, susijęs su geopolitinėmis audromis, ekonomikos bangavimais ir tiesiogiai įtaką pajamoms turinčiais faktoriais – aukšta infliacija ir kylančiomis palūkanų normomis, kurios dar ir būsto įperkamumą prastina“, – vertino „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

O didžiausią grėsmę Lietuvos būsto rinkai, – papildo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas, – keltų gilesnė ir ilgesnė ekonominė recesija, kuri padidintų nedarbo lygį ir sulėtintų darbo užmokesčio augimą. Palūkanų normų dinamika bei demografinės tendencijos taip pat darys reikšmingą poveikį būsto rinkai vidutiniu laikotarpiu. Jei palūkanų normos pradėtų mažėti sparčiau nei tikimasi – tai turėtų įleisti gaivaus oro gūsį į būsto rinką; jei jos išliks didesnės ilgesnį laikotarpį – spartesnio būsto rinkos atsigavimo tektų palūkėti. Ilgesniu laikotarpiu būsto rinkai vis didesnį poveikį darys demografinės tendencijos, o tiksliau – nuo migracijos tendencijų, nes COVID–19 pandemijos metu ženkliai sumažėjęs gimstamumas dar labiau padidino Lietuvos priklausomybę nuo imigracijos. Jei gyventojų skaičius Lietuvoje – ar bent didžiuosiuose jos miestuose – augs, aktyvumas išliks aukštas, jei ne – priešingai. Būtent šis veiksnys daugiausia lemia vangią būsto rinką Rygoje.

Taigi, atmetus ekonominių ir demografinių faktorių įtaką, nuomos ir antrinės būsto rinkų konkurenciją, lieka infliacija ir palūkanų norma. Infliacija jau ima išsikvėpti ir auga nebe taip smarkiai. Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija euro zonoje pasiekė 5,5 proc. rodiklį. Lietuvoje ji tuo metu buvo kiek didesnė – 8,2 proc. ir augo lėčiau nei darbo užmokestis, vadinasi, žmonių perkamoji galia grįžta. Nukrito ir stabilizavosi energetinių išteklių kainos, turinčios bene didžiausią įtaką bendram infliacijos lygiui, šaltasis sezonas taip pat praėjo. O ir jis buvo gan švelnus, todėl infliacijos įtaka susitraukė.

„Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu iš esmės svarbiausias būsto rinkai rodiklis yra 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma – tokia dažniausiai fiksuojama būsto paskolų sutartyse. Ji, atsižvelgiant į poreikį būsto įsigijimui imti banko paskolą, turi ir didelės įtakos būsto įperkamumui, kuris pastaruoju metu sumažėjo, ir vartotojų sprendimo priėmimo laikui, nes Euribor augimo lūkestis didina neapibrėžtumą. „Citus“ analitikai nagrinėjo ilgalaikę – daugiau nei dešimties metų laikotarpio – metinių Euribor ir pirminės būsto rinkos sandorių kiekio vidurkių koreliaciją ir patvirtino, kad ji – artima vienetui, t. y. beveik absoliuti. Tai reiškia, kad mažėjant Euribor turėtų suaktyvėti pirminė būsto rinka“, – sako Š. Tarutis. Scenarijuose mėnesiniam sandorių skaičiui analitikai naudojo trumpalaikę koreliaciją, kuri, dėl didesnio svyravimo trumpuoju laikotarpiu, yra apie 0,6.

„Citus“ analitikai, atsižvelgdami į Europos centrinio banko, Lietuvos ir kitų didžiųjų euro zonos ekonomikų centrinių bankų bei tarptautinių finansinių institucijų prognozes, sudarė tris pirminės būsto rinkos scenarijus sostinei. Jie remiasi pagrindine Euribor palūkanų normos projekcija, galimą paklaidą koreguojant labiau optimistine ir labiau pesimistine kryptimis.

Scenarijus #1. Realistinis scenarijus

Šiuo metu prognozuojama, kad Euribor norma aukščiausią ribą pasieks pačioje šių metų pabaigoje. Vėliau ji turėtų nuosekliai mažėti. Spėjama, kad pagrindinė palūkanų norma pasieks 4,1–4,2 proc. ir bus aukštesnė nei manyta iki šiol. Tačiau kitais metais ji sumažės apie 1 proc. punktu, iki 3,0–3,3 proc. Tokių žemų rodiklių, kurie buvo nuo 2015 m. iki 2022 m. gegužės mėn., kai Euribor kirto nulio atžymą ir visąlaik laikėsi neigiamoje skalės pusėje, bent šį dešimtmetį jokios prognozės nerodo.

Dabartinės prognozės rodo, kad palūkanų norma dar paaugs iki metų galo, o tada nuosekliai mažės ir svyruos nežymiai.

Tai reiškia, kad šiais metais pasiūla Vilniaus pirminėje būsto rinkoje turėtų toliau po truputį augti ir jos smarkiau nemažins sulėtėjusi paklausa. Aktyvumas išaugti gali kitų metų pradžioje, kai ims gerėti būsto kreditavimo sąlygos ir įperkamumas. Iki to laiko, prognozuojama, augs ir darbo užmokestis, todėl suaktyvėjus rinkai gali atsirasti daugiau erdvės būsto kainų augimui, nes paklausa pirminėje sostinės rinkoje įsibėgėjus metams turėtų svyruoti tarp 350 ir 450 naujų būstų per mėnesį, o metinis vidurkis – pasiekti 368 būstų ir 75 proc. viršyti prognozuojamą šių metų vidurkį (210).

    • Kaip skaičiavome? Pagrindu šiam scenarijui „Citus“ analitikai laikė pasaulinių finansinių konsultacijų įmonių „Chatham’s Financials“ ir „The Economy Forecast Agency (EFA)” naujausias Euribor 6 mėn. trukmės prognozes, kurias apjungė ir adaptavo pagal kitus rodiklius. Vertinome, kad paklausos dinamikos ir Euribor pokyčių trumpalaikės koreliacijos rodiklis – 0,6. Dar „Citus“ ekspertai atsižvelgė į paskutinių 6 metų sezoniškumo tendencijas ir šį poveikį įtraukė prognozuodami sandorių skaičių.

Grafikas nr. 1. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos realistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Scenarijus #2. Pesimistinis scenarijus

Dar prieš tris mėnesius buvo prognozuojama, kad Euribor pikas bus mažesnis ir „nutiks“ anksčiau. Tai buvo planuojama šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, o maksimali 6 mėn. trukmės palūkanų dydžio reikšmė buvo projektuojama 3,71 proc.

Tačiau jau dabar ji yra didesnė – birželį ji vėl kilo ir sudarė apie 3,9 proc. Todėl ir prognozėse pikas nusikėlė dviem mėnesiais į priekį, o jo reikšmė – padidėjo.

Tai rodo, kad scenarijų dar gali būti įvairių, todėl „Citus“ rinkos analitikai suformavo pesimistinį variantą ir pirminei Vilniaus būsto rinkai. Pagal šį scenarijų Euribor palūkanų norma bus didesnė nei prognozuojama šiuo metu ir mažės ne taip greitai. Todėl ir paklausa augs lėčiau, o mėnesinis sandorių vidurkis (298) per visus metus kiek daugiau nei 40 proc. viršys šių metų prognozuojamą vidurkį.

    • Kaip skaičiavome? „Citus“ ekspertai pakoregavo pirmajam scenarijui naudotą Euribor palūkanų normos 6 mėn. trukmės prognozę, darydami prielaidą, kad Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliaciją, jas šiais metais kels sparčiau, o kitais metais dar laikysis konservatyvesnės taktikos ir mažins iš lėto, maždaug dvigubai lėčiau nei pirmojo scenarijaus atveju, stengdamasis, kad infliacija vėl neimtų augti. Kaip ir ankstesniame scenarijuje, prognozuojant galimą paklausos dinamiką, buvo vertinamas ir sezoniškumo poveikis rinkos aktyvumui.

Grafikas nr. 2. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos pesimistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Scenarijus #3. Optimistinis scenarijus

Visgi, yra ir gerų ženklų, kurie rodo, kad ECB gali ryžtis Euribor normą mažinti anksčiau ir sparčiau. Paskutiniai Euro zonos duomenys rodo, kad bendra vidutinė infliacija pasiekė 5,5 proc. ribą. Kadangi bendrijos ekonomikos variklis ėmė lėtėti, o globalių iššūkių grėsmė ir mastas nėra sumažėję, galima laukti ir pozityvesnių scenarijaus eigos variantų.

Prisimenant 2020 m. ir pandemijos pradžios laikotarpį, kai dauguma vyriausybių ėmė taikyti gan agresyvias fiskalinio skatinimo politikas, dar mažinti pagrindines palūkanų normas ir į ekonomikas įlieti didžiulius pinigų srautus. Šiuo metu didesne grėsme laikoma infliacija ir pinigų nuvertėjimas, todėl tokių ekstraordinarių priemonių tikėtis neverta, – įsitikinęs „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.

Tačiau, jo manymu, suvaldžius infliaciją ir pasitinkant ateities ekonominius iššūkius, kurie reikalaus gero ekonomikų pasirengimo, apatinio ciklo fazės ECB užtęsti nenorės ir palūkanas ims mažinti sparčiau, taip siekdamas santūriai skatinti vartojimą.

Remiantis optimistiniu scenarijumi, Vilniaus pirminė būsto rinka atsigaus dar šių metų gale, o kitais metais artės link 500 sandorių per mėnesį. Vidutiniškai, pagal tokį scenarijų, kitąmet prognozuojama apie 415 naujų būstų pardavimų – bene dvigubai daugiau nei šių metų prognozė.

Labai panašus mėnesinis vidurkis, pasak analitikų, stebėtas 2020–aisiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad tais metais būsto rinka patyrė staigų „rankinį stabdymą“, o paskui paklausa ėmė augti labai staiga, taip sudarydama didelį spaudimą kainų augimui. Tačiau tąkart labai nusekusi buvo ir pasiūla, tad ekspertai viliasi, kad rinkoje toks disbalansas nebesusidarys.

    • Kaip skaičiavome? Ir šis „Citus“ ekspertų parengtas scenarijus remiasi „Chatham’s Financials“ bei „The Economy Forecast Agency (EFA)” prognozėmis, tačiau jo prielaidos – pozityvesnės, todėl paskaičiuotas greitesnis Euribor mažėjimas ir ryškesnis bei spartesnis didžiausios būsto rinkos Lietuvoje atsigavimas. Taip pat vertintas rinkos sezoniškumas ir, pagal statistiką, pagal tai skaičiuota kasmėnesinė rinkos dinamika.

Grafikas nr. 3. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos optimistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Ko laukti ir ko tikėtis būsto ieškantiems žmonėms?

Matant, kad net ir didžiausią kompetenciją bei patirtį rinkos tyrimuose ir prognozėse turintys analitikos centrai, turi koreguoti savo sudarytus ateities ekonominės raidos scenarijus, prognozuoti reikia atsargiai. Tačiau egzistuoja tam tikros fundamentalios prielaidos, leidžiančios modeliuoti bent preliminarias galimas kryptis.

„Neatsitiktinai, savo analizę vadiname scenarijais, o ne prognozėmis. Prognozė, tam tikra prasme, labiau įpareigoja, o mes suprantame, kad tokiu būdu darome įtaką pasirinkimams ir sprendimams. Todėl, nors ir neabejojame, kad, bent jau remiantis šiandien turimais duomenimis ir darytinomis įžvalgomis, rinka atsigaus ir paklausa ims augti, jog tai yra labiau laiko nei paties fakto klausimas, suprantame, kad situacija gali pasikeisti net ir rytoj, – sako Š. Tarutis. – Prieš trejus metus, su pandeminės rinkos scenarijais pataikėme ganėtinai tiksliai ir net buvome per santūrūs paklausos atžvilgiu, tačiau tuometinis augimas sukėlė ir nemažai iššūkių rinkai, nors daug ko ir išmokė“.

Eksperto teigimu, šiandien rinka yra stabili, o paklausa – auganti. Pardavėjai taip pat stengiasi rinkai pasiūlyti patrauklius pasiūlymus, nes pasiūla auga, todėl konkurencija didėja. Tad pirkėjai šiandien turi labai geras sąlygas rinktis būstą, ypač, jei svarstomas dar statomas projektas, kuriame notarinis sandoris bus sudaromas po 1–2 metų, kada Euribor palūkanos turėtų būti mažesnės nei šiandien, darbo užmokestis, prognozuojama, išaugęs, taigi, ir mėnesinė finansinė našta – lengvesnė.

Bankai taip pat ieško sprendimų, kaip pagerinti būsto kreditavimo sąlygas ir padaryti jį labiau prieinamą. Todėl verta ieškoti žemesnių bankų maržų ir naujoms paskoloms, ir turimų refinansavimui.

Kiekvienas eigos variantas turės skirtingos įtakos ir pasiūlai. Šiuo metu plėtotojai rinką papildo mažesnėmis ir smulkesnėmis būsto „injekcijomis“. Jei įsigyvendins pesimistinis ar net realistinis scenarijai, žymesnių situacijos pasikeitimų, tikėtina, nepamatysime, – mano „Citus“ investicijų ir analizės vadovas. Optimistinio scenarijaus atveju, rinkos aruodas turėtų pildytis šiek tiek sparčiau.

Praėjusiais metais fiksuotas maždaug 17 proc. vidutinės pasiūloje esančių naujų būstų kainų augimas. Šiais metais kaina, vertinant kasmėnesinį pokytį, per pusę metų augo apie 3 proc. Vadovaujantis realistiniu scenarijumi, kitąmet galima tikėtis 4–6 proc. augimo; jei įsigyvendins pesimistinis scenarijus, kainos išliks stabilios, nors 2–4 proc. augimas, greičiausiai bus; jei viskas pakryptų optimistine linkme, metinis kainų augimas 2024 m. gali viršyti 10 proc. ribą.

Bankų atstovai portalui patvirtino, kad tai nėra visuotinė problema – su sutrikimais susiduria dalis klientų.

„Luminor“ interneto banko sutrikimai fiksuoti penktadienį ryte, o „Swedbank“ – maždaug nuo ketvirtadienio 15–16 val. Bankų atstovai teigia, kad trikdžiai šalinami.

„Infliacijos (prognozę – BNS) truputį padidinome daugiausia dėl vis dar nemažėjančių maisto kainų, bet tikimės, kad kitais metais galbūt netgi turėsime šiokią tokią defliaciją“, – trečiadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Vis tiek statistiškai Lietuvoje (maisto – BNS) kainos nekrenta. Jos nebekyla, bet jos ir nekrenta“, – teigė Ž. Mauricas.

„Vasarą, kai įsijungia sezoniškumas, ypač liepą, rugpjūtį, rugsėjį, maisto kainos būna žemesnės. Tai turėtų šiek tiek sumažinti bendrą infliacijos lygį. Matyt, kad matysime daugiau defliacinių mėnesių, tačiau lieka klausimas, koks tas kritimas bus ir, ar jis apskritai bus“, – pridūrė ekonomistas.

Tuo metu energijos kainos, pasak analitiko, infliacijos augimo nebelemia. 

Valstybės duomenų agentūra skelbė, jog Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento, tuo metu per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc.

Ž. Mauricas: tarp grėsmių ekonomikai ateityje – mažiau dirbančiųjų bei kūdikių

Ž. Mauricas sako, jog Lietuvos ekonomikai ateityje kils  grėsmių dėl mažėsiančio dirbančiųjų skaičiaus bei gimstamumo.

Tuo metu pagrindinės grėsmės Lietuvai artimiausiu laikotarpiu – Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai, kylančios palūkanų normos bei politinis neapibrėžtumas.

Remdamasis EBPO prognozėmis Ž. Mauricas teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimas labiau pradės mažėti nuo 2026 metų, o nuo 2028-ųjų bus mažesnis nei 1 proc. Pasak jo, tai susiję pasibaigsiančiu pensinio amžiaus didinimu, mažėsiančiu dirbančiųjų skaičiumi bei gimstamumu.

„Jeigu mes išsikasime dar vieną demografinę duobelę, vienintelė strategija ateityje – pasikliauti imigracija“, – trečiadienį pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Dėl to labai stipriai padidės spaudimas sveikatos apsaugos sistemai, kuriai reikės daugiau finansavimo, socialinės apsaugos sistemai reikės daugiau finansavimo, mažesnis vaikų skaičius veiks tam tikrus sektorius, pradedant darželiais ir mokyklomis. Todėl Lietuvai reikia rimtai apgalvoti ir dar kartą dėmesį skirti protingai ir išmaniai migracijos politikai“, – teigė analitikas.

Pasak ekonomisto, taip pat reikėtų mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

„Jeigu anksčiau šalys konkuruodavo dėl investicijų mažindamos pelno mokesčius, tai dabar ta konkurencija, sakyčiau, dar didesnė darosi dėl talentų ir darbuotojų pritraukimo“, – teigė Ž. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 0,5 proc. Kovą bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1 proc.

Banko analitikai mano, kad 2024 metais ekonomikos augimas sieks 3 proc. – 0,5 punktais mažiau nei prognozuota kovą. 

„Dabar matome, kad didėja kitos grėsmės, ypatingai dėl palūkanų normų, taip pat kalbant apie ilgalaikę Lietuvos kryptį, mokesčių reformą ir kitus dalykus, kurie gali sukelti įvairias tam tikrų asmenų grupių reakcijas. Todėl mes grįžome į tą neigiamą zoną, bet dedame nedidelį minusą“, – sakė Ž. Mauricas.

„Šiek sumažinome ir kitų metų prognozę, vėlgi dėl to, kad didesnės palūkanos stabdys atsigavimą ir kitais metais ir to spyruoklės atšokimo bus mažiau“, – pridūrė ekonomistas. 

Banko analitikai skaičiuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., 2024 metais – 6,8 proc., o darbo užmokestis atitinkamai augs 11 ir 7 procentais.

Pasak Ž, Maurico, darbo rinkoje stebimas atsparumas, o palanki situacija joje turėtų išlikti bent iki šių metų rudens.

„Pramonės sektoriuje užimtųjų skaičius šiek tiek sumažėjo, ženkliau jis sumažėjo baldų pramonėje, tačiau mes matome tendencijas, kad darbuotojai visgi pakankamai nesudėtingai susiranda darbus kituose sektoriuose“, – teigė Ž. Mauricas.

„Darbo rinka kol kas nejaučia krizės ir gali būti, kad pakankamai palanki situacija išsilaikys iki rudens“, – pridūrė ekonomistas.

Jo teigimu, vėlesnė situacija darbo rinkoje priklausys nuo to, kaip atsigaus pramonė.

„Jeigu pramonės sektorius matys šviesą tunelio gale, tada nedarbo lygis bent jau ženkliai neaugs, o jeigu situacija prastės, tuomet galime sulaukti didesnio atleidimo ir bankrotų skaičiaus“, – teigė Ž. Mauricas. 

Einamosios sąskaitos balansas, pasak banko, šiemet sieks 1 proc., o 2024 metais – 2 proc. BVP.

Biudžeto deficitas šiemet sieks 1,5 proc., o kitąmet – 2 proc. BVP, skelbia „Luminor“. Kovą prognozuota, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 3 proc., o 2024 metais – 2,5 proc.

Pasak Ž. Maurico, einamosios sąskaitos balanso ir biudžeto deficito prognozės pagerėjo dėl palankesnės situacijos energetikos sektoriuje. 

Banko analitikai mano, kad 2024 metais ekonomikos augimas sieks 3 proc. – 0,5 punktais mažiau nei prognozuota kovą. 

„Dabar matome, kad didėja kitos grėsmės, ypatingai dėl palūkanų normų, taip pat kalbant apie ilgalaikę Lietuvos kryptį, mokesčių reformą ir kitus dalykus, kurie gali sukelti įvairias tam tikrų asmenų grupių reakcijas. Todėl mes grįžome į tą neigiamą zoną, bet dedame nedidelį minusą“, – trečiadienį pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Šiek sumažinome ir kitų metų prognozę, vėlgi dėl to, kad didesnės palūkanos stabdys atsigavimą ir kitais metais ir to spyruoklės atšokimo bus mažiau“, – pridūrė ekonomistas. 

Infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 8,5 proc., o kitais metais neatmetamas ir 1 proc. defliacijos scenarijus. Kovą manyta, kad 2023 metais infliacija sieks 7 proc., o 2024 metais prognozuota 0,5 proc. defliacija.

„Infliacijos (prognozę – BNS) truputį padidinome daugiausia dėl vis dar nemažėjančių maisto kainų, bet tikimės, kad kitais metais galbūt netgi turėsime šiokią tokią defliaciją“, – teigė Ž. Mauricas.

Banko analitikai skaičiuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., 2024 metais – 6,8 proc., o darbo užmokestis atitinkamai augs 11 ir 7 procentais.

Einamosios sąskaitos balansas, prognozuojama, šiemet sieks 1 proc., o 2024 metais – 2 proc. BVP.

Biudžeto deficitas šiemet sieks 1,5 proc., o kitąmet – 2 proc. BVP, skelbia „Luminor“. Kovą prognozuota, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 3 proc., o 2024 metais – 2,5 proc.

Pasak Ž. Maurico, einamosios sąskaitos balanso ir biudžeto deficito prognozės pagerėjo dėl palankesnės situacijos energetikos sektoriuje.