LVZS2019 | kl.lt

Kaunas – visų šeimų miestas 6

Kaunas – visų šeimų miestas 6
Tikiu, kad stipri šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Deja, keičiantis socialinėms, ekonominėms sąlygoms, ne kiekviena šeima šiandien verčiasi sėkmingai. Įvairios gyvenimo permainos: nedarbas, emigracija, aukštos būsto, komunalinių paslaugų kainos, socialinė hierarchija lemia esminius šeimos instituto pokyčius. Mažėja santuokų skaičius, vengiant ilgalaikių įsipareigojimų, gyvenama „susimetus“. Auga skyrybų, pakartotinų vedybų statistika, mažėja gimstamumas. Vis labiau ryškėja įvairių visuomenės sluoksnių pragyvenimo lygio skirtumai. Net ir mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų skaičius išlieka toks pats didelis. Tokios šeimos labai dažnai patiria socialinę atskirtį.

Dar Abraomas Linkolnas rašė: „Stiprios, lanksčios šeimos neatsiranda – jos yra kuriamos“. Sėkmingai funkcionuojančios šeimos gali įveikti sunkumus ir krizes, nes ieško efektyvių problemų sprendimo būdų ir geba prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, tuo vaikams sukurdamos saugumo atmosferą.

2017 m. spalio 19 d. buvo priimtas LR Šeimos stiprinimo įstatymas. Jis akcentuoja pagrindines nuostatas – kurti šeimai palankią aplinką, apimančią kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos sritis. Šeimos stiprinimas organizuojamas ir įgyvendinamas, taikant institucinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą. Įstatyme nurodytos šeimos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos ir organizacijos. Numatyta savivaldybių ir savivaldybių šeimos tarybų kompetencija šeimos politikos srityje. Numatytas ir bazinių paslaugų – psichosocialinių, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinių – paketas. Tokį paketą beliko tik patvirtinti.

Šeimų organizacijų forume diskutavome – kokių paslaugų trūksta šeimoms? Kito miesto atstovės frazė „Kaune jums tai rojus, tiek visko turite“ paskatino kritiškai įvertinti situaciją, ar tikrai pas mus jau taip viskas gerai? Taip, Kaune suteikiamos kompleksinės pagalbos paslaugos visoms šeimoms, tačiau ne visi kauniečiai apie jas žino ir toli gražu ne visos šeimos išdrįsta prašyti pagalbos.

Štai Vokietijoje gyvenanti lietuvė pasakojo, kaip po skyrybų jai teko kreiptis pagalbos į socialinę tarnybą. Moteris džiaugėsi, kad dėl kilusių sūnaus elgesio sunkumų buvo suteikta kvalifikuota pagalba, o besikreipdama ji nejautė jokios gėdos ar baimės dėl neigiamų pasekmių. Prieš keletą metų ir pačiai teko įsitikinti, koks didelis dėmesys skiriamas prevencijai Vokietijoje ir Austrijoje. Medikai, pedagogai ir net pašto darbuotojai, pastebėję menkiausią signalą, pavyzdžiui, mamos nuovargį ar depresyvumą, pasiūlo socialinės tarnybos pagalbą, padėsiančią įveikti iškilusius sunkumus. Paslaugos teikiamos anonimiškai. Tik tuomet, jei tėvai nesutinka priimti pagalbos, informuojamos atitinkamos vaikų teises ginančios tarnybos. Manau, kad pas mus galėtų veikti panaši sistema – medikai ir kompleksines ar ankstyvosios prevencijos paslaugas teikiančios įstaigos iš tikrųjų glaudžiai bendradarbiautų, o šeimos gydytojai, pediatrai, slaugytojai būtų apmokomi atpažinti ankstyvus rizikos faktorius.

Kauno šeimoms krizių centre iki šiol nėra teikiama laikino apgyvendinimo paslauga, kai, esant krizei šeimoje, vaikas nebūtų atskiriamas nuo tėvų (veikiančių Kartų namų paskirtis kitokia). Kaimyninėje Latvijoje, Rygoje, veikia keturi tokie centrai. Trys iš jų yra skirti motinoms su vaikais, o viename kartu gali gyventi ir tėčiai. Tai labai svarbu, išsaugant vaiką šeimoje ir suteikiant greitesnę bei efektyvesnę pagalbą.

Priklausomybės ligų centras skelbė, kad bus įkurtos 3 vietos motinoms su vaikais, panorusioms gydyti priklausomybes pagal Minesotos programą. Deja, dėl lėšų ir galimybių trūkumo, idėja nebuvo įgyvendinta. Nevyriausybinė organizacija bandė teikti socialinio darbuotojo padėjėjo (asmeninio asistento) paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinę riziką. Deja, paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, nekompetentingai, nesuvokiant paslaugos esmės. Manau, kad šeimoms asmeninis asistentas reikalingas taip pat, kaip ir negalią turintiems ar vienišiems senyvo amžiaus žmonėms.

Reikėtų lanksčiau spręsti individualias, kartais galbūt ir beviltiškas šeimų situacijas. Reikia rasti galimybių padėti šeimai, kurioje vaikas galėtų augti su sunkią fizinę judėjimo negalią turinčia, tačiau vaiką labai mylinčia mama.

Kaip padėti daugiavaikės šeimos tėvams, kurie lyg ir negali auginti vaikų dėl socialinių įgūdžių trūkumo, tačiau labai juos myli ir nori patys jais rūpintis? Kartą per savaitę valandai ar dviem ateinantis socialinis darbuotojas tokių šeimų neišgelbės. O nuo šeimų atskirtų ir į valstybės globą patekusių daugiavaikių šeimų vaikų išlaikymui kas mėnesį reikės didelių pinigų. Už juos šeimai su vaikais būtų galima priskirti ne tik asmeninį socialinį darbuotoją, bet ir asmeninį socialinio darbuotojo padėjėją, skirsiantį konkrečiai šeimai iki 40 darbo valandų per savaitę ir galintį padėti spręsti iškilusias problemas.

Vaiko teisių apsaugos sistemoje, deja, dar nemaža trūkumų. Trūksta glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų. Mieste vis dar trūksta paslaugų vaikams, ypač – turintiems specialiųjų poreikių. Prieš porą metų Kaune atidarytas centras vaikams (berniukams) su emocijų ir elgesio sutrikimais yra respublikinis ir priima tik kitų rajonų vaikus. Uždarius vaikų namus, mieste liko tuščios nenaudojamos patalpos. Štai Dainavos mikrorajone apleistas buvęs „Atžalyno“ vaikų namų pastatas stovi tuščias. O juk buvo galima iš karto ieškoti ūkiškų pastatų pritaikymo sprendimų. Pavyzdžiui, ten po vienu stogu buvo galima įkurdinti įvairias, socialines paslaugas teikiančias nevyriausybines organizacijas. Statistika rodo, kad būtent Dainavos mikrorajone yra daugiausia socialinę riziką patiriančių šeimų skaičius. Joms naudinga gauti paslaugas arčiau namų.

Būtina teisinga šeimos politika, jei Kaunas taptų visų šeimų miestu, kuriame jos nesijaustų socialiai atskirtos. Būtina nustatyti šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus, programas ir priemones, plėsti vaiko ir šeimos poreikius atitinkančias paslaugas, skatinti ir remti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą.

Ilgus metus teko dirbti su socialinės rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis ir dažnai pačiai kildavo klausimas – kodėl ta šeima reikiamų paslaugų negavo anksčiau? Savalaikė pagalba užtikrintų didesnę tikimybę susidariusią nepalankią situaciją spręsti greičiau ir sėkmingiau. Kuo ilgiau vaikas negauna reikalingos pagalbos, tuo rimtesnės patirtos žalos pasekmės. Todėl ir kilo mintis įsteigti nevyriausybinę organizaciją – Šeimų centrą „Būkime kartu“. Centro pagrindinis tikslas – stiprinti šeimas, vykdant prevenciją ir ankstyvąją intervenciją. O daugiau informacijos galite rasti: https://www.facebook.com/bukimekartucentras.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1669472.
Kai darai – tai ir padarai 7

Kai darai – tai ir padarai 7
Kauno vadovams svarbūs Kauno žmonės. Kaunas rūpinasi neįgaliaisiais ir kasmet skiria jų problemoms spręsti vis daugiau dėmesio. Žinau tai, nes kiek rašau raštų dėl vienų ar kitų problemų, į juos miesto vadovai nežiūri pro pirštus. Mieste pastaruoju metu įrengta nemažai garsinių šviesoforų, tad neįgalieji ir silpnaregiai vaikščioti dabar gali gerokai drąsiau ir saugiau.

Tačiau darbų, kuriuos būtina nuveikti, dar tikrai yra nemažai. Kadangi gyvenu aklųjų mikrorajone, Žaliakalnyje, galiu konstatuoti, kad ne visos jo gatvės yra apšviestos, o mes norime, kad žmonės jaustųsi laisvai ir saugiai grįždami po darbo, kad nusikalstamumas ne augtų, o mažėtų.

Didelė problema – automobilių parkavimas. Mašinos paliekamos bet kaip ir bet kur, neretai ant šaligatvių, tad ne tik neįgaliesiems, bet ir visiems kitiems būna sunku praeiti. Vairuotojai piktinasi ne tik parkavimo vietų stoka, bet ir įvažiavimais į kiemus, kur neretai daugiau duobių, nei asfalto...

Dar viena miesto bėda – aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Žmonėms su regos ar judėjimo negalia nepritaikyti nei baseinai, nei sporto salės, nei maniežai, nei kai kurie visuomeninės paskirties pastatai – nepritaikyti įvažiavimai, nėra pantusų ar liftų, kad neįgalieji galėtų ten be problemų patekti.

Su mano tiesioginiu darbu susijęs ir man bene aktualiausias klausimas –neįgaliųjų sportas. Silpna Lietuvos ekonomika ir nepakankama teisinė bazė trukdo realiai užtikrinti lygių galimybių ir nediskriminacinį neįgaliųjų fizinio ugdymo ir sporto politikos įgyvendinimą. Nuo regos sutrikimų kenčiantys, nuo kitokių negalių kenčiantys turi kur kas mažiau palankias sąlygas siekti sportinio meistriškumo bei sportuoti apskritai. Jiems reikia pritaikyto sporto inventoriaus, sporto bazių bei specialų pasirengimą turinčių trenerių, teisėjų, o kai kuriose sporto šakose ir pakoreguotų žaidimo taisyklių. Tą gali užtikrinti tik su konkrečios negalios sportininkais dirbanti organizacija.

Fizinio aktyvumo trūkumas yra visos dabartinės visuomenės problema. Kalbant apie regėjimo neįgaliuosius ji dar paaštrėja, nes jiems sportas – ne tik sveikatos palaikymo ir gerinimo priemonė, bet ir būdas realizuoti save, integruotis į neįgaliųjų bei sveikųjų žmonių visuomenę. Tai užimtumas, neretai atstojantis darbą, kurį, dėl negalios pobūdžio, darbdavių abejingumo bei netobulų įstatymų, žmonėms su negalia vis dar yra sunku gauti. Todėl galimybė sportuoti neįgaliesiems yra itin svarbi.

Ypač skaudu, kad neužtikrinamas aklųjų ir silpnaregių, neįgaliųjų vaikų dalyvavimas kūno kultūros pamokose bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jie dažniausiai yra atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų, o tai iš esmės yra neteisinga. Šiems vaikams nesudaromos programos, nesukuriamos sąlygos užsiimti sportine veikla. Vis sunkiau tampa sudominti jaunąją kartą sportu bei skatinti siekti aukšto sportinio meistriškumo. Šios problemos yra aktualios visos Lietuvos mastu.

Ypač sunku į sportinę veiklą įtraukti ar bent su ja supažindinti neįgaliuosius, gyvenančius atokiau nuo didžiųjų miestų. Ten nėra neįgaliesiems pritaikytų ir specifinius reikalavimus atitinkančių sporto bazių, nėra ir akliesiems ar silpnaregiams sportuoti reikalingo inventoriaus, nėra ir kompetetingų apmokamų trenerių. Todėl neįgaliesiems sportuoti tampa praktiškai neįmanoma. Net ir didžiuosiuose miestuose įsikūrę sporto klubai, išskyrus Vilnių, neturi sporto salės, tinkamos golbolui žaisti, dėl ko nukenčia šios sporto šakos plėtra, o Lietuvos rinktinė praktiškai neatsinaujina, neturi ir kitų sportinei ir administracinei veiklai vykdyti reikalingų patalpų.

Netgi ir oficialiai skelbiamoje informacijoje, Rinkimų komisijos puslapyje, Kauno miesto rinkimų apygardoje, iš 91 rinkimų apylinkės, į kurias žmonės ateina išreikšti savo pilietinę valią, net 37 apylinkės, deja, vis dar nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Gyvenime vadovaujuosi tokiu principu – niekada nežadu, jei nesu tikras, kad galėsiu pažadą išpildyti. Aš net stengiuosi per daug nešnekėti, o eiti ir daryti. Jeigu būsiu išrinktas į Kauno miesto tarybą, ieškosiu bendraminčių ir esu tikras – atsiras žmonių, kurie prisidės prie neįgalių kauniečių problemų sprendimo. Kasdien pats susidurdamas problemomis, jas tikrai puikiai žinau. Nesunku iškelti problemą, parodyti ją kitiems ir įrodyti, kad ją spręsti būtina.

Esu bendruomenės pirmininkas, seniūnaitis, ir mes tikrai daug nuveikiame. Požeminėse perėjose įrengtos vaizdo kameros, sutvarkytos miestiečiams, o taip pat ir žmonėms su negalia skirtos vaikų žaidimų, treniruoklių aikštelės, atnaujinti krepšinio aikštynai, nuveikta nemažai kitų darbų. Esu optimistas ir tikiu, jog jeigu turi viziją, noro dirbti, tai rezultatą pasieksi – aš tuo net neabejoju.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1669471.
Prie apskrito stalo jauni ir labiau patyrę kandidatai svarsto apie Kauno ateitį 7

Prie apskrito stalo jauni ir labiau patyrę kandidatai svarsto apie Kauno ateitį 7
Vytautas Labanauskas: Jūs daug metų dirbate Kaunui – kokia pastarųjų metų sėkmės paslaptis?

Antanina Medviedėvienė: Kaunas palaipsniui tampa realia nacionalinės lietuvių valstybės širdimi. Niekas iš Kauno neatims tarpukario istorijos, unikalios tuometinės kultūros ir šalies tarpukario politinio elito darbų. Istorinį paveldą galima ir būtina pritaikyti XXI amžiaus aplinkybėms. Matome, kad Kaunas pagaliau atranda savo vietą – nebando išradinėti dviračio, bet puikiai išnaudoja savo geografinę padėtį, savo stipriąsias puses, nebando vaikytis madingų, tačiau dažnai jokios naudos neduodančių naujovių.

V. Labanauskas: Aš kaip jaunas, optimistiškai į ateitį žvelgiantis žmogus manau, kad, Kaunas tikrai turi kaupti patirtį ir stiprinti pasirinktas bei regionui perspektyviausias verslo šakas. Jau dabar būtent Kaunas yra tapęs gamybos ir logistikos verslų sostine – šią rolę dar labiau sustiprins už kelių metų pradėsianti veikti „Rail Baltica“ geležinkelių linija. Tačiau transportas – tik viena iš sričių, kurioje Kaunas yra ir gali būti nepralenkiamas. Aišku, aš negaliu nepasidžiaugti mūsų Kauno „Žalgirio“ sėkmės istorija. Ji yra likimo dovana ir kartu ženklas, kaip dėti pastangas kuriant ir viso mūsų miesto ateitį.

A. Medviedevienė: Taip, unikali geografinė padėtis ir ne tik „Žalgirio“ pasiekimai lemia išskirtines galimybes vystyti miesto sporto infrastruktūrą, išnaudoti jau turimas galimybes – „Žalgirio areną“, rekonstruojamą Dariaus ir Girėno sporto kompleksą, Kauno marias ir kitus Lietuvoje konkurentų neturinčius objektus. Kai kurie iš jų jau dabar yra virtę ir neatsiejama pramogų pasaulio dalimi – Kaunas, o ne Vilnius dėl savo geografinės padėties bei talpesnės arenos užėmė vietą net Europos ir pasaulinio garso atlikėjų maršrutuose. Tačiau tai – tik pradžia, kurią tikrai galima ir būtina tęsti.

Kaip ilgus metus dirbusi švietimo sektoriuje manau, jog esama aukštojo mokslo infrastruktūra bendra apimtimi viršija Vilniaus aukštųjų mokyklų potencialą – mūsų universitetai ir kolegijos jau dabar žinomi technologinių, medicinos, žemės ūkio ir humanitarinių mokslų srityse. Kartu natūralūs mūsų puikios gamtos objektai – Kauno marios, Neris, Nemunas ir jų santaka – turi tapti realia, o ne deklaratyvia rekreacijos zona.

V. Labanauskas: Taip, sportas ir pramogos – svarbu, tačiau negalima sustoti. Reikia galvoti ir apie transporto infrastruktūros atnaujinimą. Manau, susisiekimas Kauno mieste turi būti iš esmės perplanuotas ir parengtas visiškai naujas ilgalaikis plėtros planas, kuriame pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne grandioziniams (dažnai – nacionaliniams) objektams, o labai konkrečių problemų sprendimui – efektyviam ir patogiam viešajam transportui, kokybiškai ir prižiūrimai infrastruktūrai, naujų miesto plėtros centrų įjungimui į bendrą sistemą.

A. Medviedevienė: Taip, ir Kauno miestui, ir, dar svarbiau, daugeliui miestiečių pagaliau jau laikas keisti požiūrį į aplinką ir jos tausojimą. Ekologinių Kauno marių problemos, kurias pastebi visi svečiai – tik ledkalnio viršūnė. Atliekų tvarkymo sistemos projektuotojų klaidos, savivaldybės kontroliuojamų komunalinių paslaugų įmonių veikla – visa tai pradėta tvarkyti, tačiau reikalauja nuolatinio profesionalaus dėmesio, o ne „gaisrų gesinimo“ taktikos.

Kaip jau nemažą gyvenimo kelią nuėjusi miestietė noriu atskirai pabrėžti, kad miestas turi daugiau dėmesio skirti infrastruktūros pritaikymui senjorams. Pavyzdžiui, tikrai galima rasti daugiau būdų, kad į miesto gyvenimą būtų įtraukiama vis daugiau senjorų, neįgalių asmenų. Jų patirtys, žinios ir, svarbiausia, noras būti kartu, dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek seniūnijose, bendruomenėse. Tam būtini ne tik formalūs specialūs laipteliai į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, jog tie „laipteliai“ taptų nuolatine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi ir misija.

Atskirai norėčiau paminėti ir Kauną – kultūros ir meno traukos centrą. Puikūs kultūros srities profesionalai jau dabar garsina miestą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau savivaldybė privalo lyderiams užtikrinti sąlygas neatitrūkti nuo savo profesijos kolegų kitose valstybėse, remti tarptautinius mainus, skatinti kultūros ir meno darbuotojus ieškoti geriausių pavyzdžių ir dalintis savo patirtimi ne tik ir ne tiek šalies, o ir tarptautiniu mastu. Į visą šį procesą būtina įtraukti kuo daugiau miestiečių.

V. Labanauskas: Manau, Kaunas turi nebijoti tapti ambicingu XXI amžiaus miestu. Mes turime paveldėję puikią vietą pasaulyje, verslo, mokslo ir kultūros bei pramogų infrastruktūrą, nuostabius žmones – tai sprogus puikių galimybių kokteilis. Atverdami duris, priimdami naujoves ir puoselėdami savo šimtmečių tradicijas galime kurti miestą, kuris bus pasididžiavimo šaltinis ir puikių žmonių traukos centras.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668852.
Bendruomeniškumas – mūsų visų gyvenimo ryšys 11

Bendruomeniškumas – mūsų visų gyvenimo ryšys 11
Bendruomeniškumas lydi žmogų nuo pat gimimo dienos. Tai yra viena iš savybių, verčiančių galvoti ne tik apie save, bet ir apie šalia esančius žmones. Organizuotos bendruomenės yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių. Tvirta bendruomenė – tvirta visuomenė leidžia lengviau spręsti problemas ir judėti siekiamo tikslo link. Bendruomenė yra svarbus visuomenės gyvenimo kokybės socialinis junginys, užtikrinantis daugelio socialinių funkcijų racionalų panaudojimą, gerinant socialinę – psichologinę žmogaus gyvenseną bei skatina socializacijos procesą.

Pastaruoju metu daug kalbama apie bendruomeniškumą, kuris asocijuojasi su bendruomene ir yra laikomas ypatinga vertybe, nusakančia socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumas žmonių grupėje pasireiškia kaip tam tikras bendrų pastangų ir išteklių suvienijimas, apibūdinamas trim požymiais. Tai emocinių susikertančių ir vienas kitą stiprinančių ryšių tinklas, tai ištikimybė bendroms vertybėms, normoms ir prasmei ir gana aukštas atsakomybės lygis. Bendruomeniškumas išreiškiamas poreikių patenkinimu, naryste, bendru emociniu ryšiu.

Svarbiausias bendruomenės elementas yra žmonės, turintys bendrų interesų. Žmogus yra didžiausia vertybė bendruomenės darbe. Bendruomenėje vykstantys socialiniai edukaciniai procesai ir individo aktyvus dalyvavimas juose sudaro bendruomeninio ugdymo pagrindą. Bendruomenė gali būti terpė priemonė, siekianti sudaryti galimybes visiems individams realizuoti savo potencialą ir troškimus.

Paradoksalu, tačiau miestuose veikiančios organizacijos, lyginant su analogiškomis rajoninių miestelių ar kaimo gyvenviečių bendruomenėmis, dažnai nesulaukia reikiamo valdžios institucijų dėmesio ir paramos. Tai sąlygoja ir varžo jų veiklos plėtros galimybes.

Visa nevyriausybinės organizacijos veikla turėtų būti paremta savanoryste. Jų vykdomų projektų rėmimas ir finansavimas turi būti skaidrus ir viešas. Labai jau keistai atrodo organizacijos, renkančios labdarą ir apie trečdalį surinktų lėšų skiriančios savo atlyginimams. Kitos visuomeninės organizacijos vykdo gražias „telefonines akcijas“. Naujiems metams prasidėjus valdininkai iš mokesčių mokėtojų pinigais apmokamų mobiliųjų telefonų aukoja milijonines sumas, kurių trečdalį pasilieka ryšio operatoriai. Net ir aukodami, darydami gerus darbus, rinkodaros sumetimais, menkiname ir žeminame savo šalį.

Skelbiama, kad tik kas šeštas lietuvis linkęs aukoti, užsiimti labdara, daryti gerus darbus kitiems. Pasauliniame aukojimo indekse (The World Giving Index) 2017 metais Lietuva užėmė tik 137 vietą. Žemiau atsidūrė tik Kinija ir Jemenas. Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai." Tai parodė „Spinter tyrimai“ vieno prekybos tinklo užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Ir pasirodo nesvarbu – kokia buvo mūsų pagalba Etiopijos, Ruandos, Zambijos, Filipinų ar Ukrainos žmonėms, vis tiek kažkaip sugebame „padėti“ save lentelės apačioje.

Turime atsisukti į save. Miesto nevyriausybinės bendruomeninės organizacijos turėtų gauti patalpas veiklai pagal panaudos sutartį ir bent minimalią paramą patalpų išlaikymui. Visa tai galėtų būti suteikiama projektinę aktyvią veiklą vystančiai organizacijai, vienijančiai apie 50 narių, aktyviai dalyvaujančiai miesto bendruomenės veikloje. Organizacijai nevykdant veiklos arba patalpas naudojant ne pagal paskirtį, tokia parama turi būti nutraukiama, o patalpų, pagal panaudos sutartį teikimo tikslingumas, svarstomas neatidėliojant.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, žemės ūkio ministerija, kitos valdžios institucijos skiria lėšas projektams vykdyti ir skatinti bendruomeninei veiklai. Savivaldos institucijų pareiga padėti bendruomenėms, informuoti jas apie projektinio finansavimo galimybes, koordinuoti miesto bendruomenei reikalingų projektų rengimą.

Pensinio amžiaus asmenims su negalia būtina mažinti pravažiavimo kainas – dideli kelionės kaštai riboja žmonių mobilumą, tuo pačiu dalyvavimą bendruomenės veikloje bei didinama socialinė atskirtis.

Nevyriausybinės organizacijos – bendruomenės centro pagrindinis tikslas yra vienišų, socialinėje atskirtyje dėl mažų pajamų, sveikatos stovio atsidūrusių įvairaus amžiaus žmonių, jaunų šeimų socializacija bei įtraukimas į bendruomeninę veiklą. Tokiems asmenims susibūrimai bendruomenės centruose – tai galimybė pasijusti saugiais ir reikalingais pilietiškais visuomenės nariais.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668847.
Klauskime kauniečio, ko reikia jo miestui 24

Klauskime kauniečio, ko reikia jo miestui 24
Senų vaiduoklių ir duobių gatvėse atsikratantis Kaunas įgyja vis modernesnį ir patrauklesnį veidą. Atgyja viešosios erdvės, kviečiančios prisėsti su knyga ir pasigrožėti tvarkomais pastatų fasadais ar šeimyniškai praleisti laiką su vaikais žaidimų aikštelėje. „Kaunas tvarkosi“, „Kaunas švenčia“ ir kiti kauniečio širdį maloniai nuteikiantys ženklai byloja, kad miestas sparčiai veržiasi į Lietuvos lyderių viršūnę.

Tačiau miesto gyventojų skaičiaus statistika kelia nerimą. Per paskutinius 30 metų gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo trečdaliu (31 proc.). Didžiųjų Lietuvos miestų kontekste Kaunas pagal šį liūdną rodiklį, deja, pirmauja. Šie procentai nėra tik įrašas Statistikos departamento lentelėse ir žemėlapiuose. Jie liečia mus pačius, mūsų brolius, kaimynus ar vaikus. Kas trečia kauniečių šeima iš čia išvyko, ir, greičiausiai, labai reta iš jų sugrįš.

Taip, dalis miesto gyventojų tiesiog persikėlė gyventi į rajoną. Taip, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat mažėja, tad žiniai apie besitraukiančią populiaciją esame įgiję tam tikrą „imunitetą“. Tačiau žvalgantis į atgyjantį, gražėjantį, atsinaujinantį miestą, peršasi mintis – kam viso to reikės, jei iš Kauno išvyks dar 100 tūkstančių gyventojų? Ar dar 100? Liūdnai pajuokausiu – paprašysime paskutinio išvykstančiojo nepamiršti išjungti šviesą?

Besitvarkančiam Kaunui būtini sprendimai, padėsiantys sulaikyti emigruojančius kauniečius. Aš kalbu ne tik apie naujų darbo vietų kūrimą ar būsto renovaciją. Taip, kiekvienam namų ūkiui labai svarbu užsitikrinti pajamas, leidžiančias oriai gyventi ir išlaikyti šeimą ar sumažinti išlaidas būsto išlaikymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams.

Tačiau tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtume jaustis pilnateisiais kauniečiais, ne mažiau reikšmingas ir gyventojų įtraukimas į svarbius miestui sprendimus bei procesus. Suklestėjus socialiniams tinklams, žaibiškai auga piliečių sąmoningumas, neabejingumas aplinkai ir noras ne tik žinoti, bet ir dalyvauti. „Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio ekspertų“, – šmaikščiai pristatome savo šalį iš užsienio atvykusiam svečiui. Tačiau šis krislą tiesos savyje slepiantis posakis, ne kartą pasitvirtinęs pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose, rodo, kokią galią turi bendras tikėjimas ir neabejingumas. Kas galėtų paneigti, kad Kaune yra 300 tūkstančių Kauno miesto ekspertų, geriausiai žinančių, kaip miestas turi atrodyti šiandien, po metų ar dešimties?

Kauną jau dabar puošia daugybė įkvepiančių gyventojų iniciatyvumo pavyzdžių – nuo neįtikėtinai išplitusių savanorystės idėjų, kasmet skinamo gražiausios Kalėdų eglės titulo iki garbingo amžiaus bočių, sėjančių aplinkiniams tautiškumą ir įrodančių, kokia graži ir prasminga gali būti senatvė. Sudarius galimybes šiam potencialui dar labiau atsiskleisti, miestui tai būtų naudinga ne tik dėl pačių iniciatyvų. Įgalinti realizuoti savo idėjas, kauniečiai galėtų pasijusti tikrais, pilnaverčiais miesto šeimininkais, tikinčiais, kad gyvenimą galima kurti čia. Nebūtina ieškoti laimės svetur.

Kad ši mano vizija – į bendros gerovės kūrimą įtraukti visą bendruomenę – nėra laužta iš piršto, parodė pastaruoju metu Europos sostinėje priimami sprendimai. Europos Parlamentas (EP), kurio veikloje aktyviai dalyvauju vadovaudama europarlamentaro Bronio Ropės biurams, šiuo metu svarsto ES struktūrinių fondų valdymo taisykles. Jos darys didelę įtaką mūsų gerovei 2021-2027 metais. Vienas iš B. Ropės pasiūlymų, EP sulaukęs palaikymo tarp kolegų – įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus bei suteikti daugiau galių savivaldai. Ne Vilniuje įsikūrusios ministerijos, o mes patys, Kauno gyventojai, geriausiai žinome, kokių investicijų, projektų ir iniciatyvų labiausiai reikia Kaunui. Būtent šis „gyventojai žino geriausiai“ principas turi įsivyrauti Kauno miesto valdyme, kad Kaunas iš tiesų taptų geriausia vieta gyventi.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1668844
Aktualios bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys Kaune 10

Aktualios bendrojo ugdymo tobulinimo kryptys Kaune 10
Atsakomybė už sėkmingą švietimo tikslų įgyvendinimą tenka ne tik mokyklai, bet ir savivaldybės bei nacionalinio lygmens švietimo institucijoms. Savivaldybės lygmeniu už švietimo valdymą ir administravimą atsakingos savivaldybės atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba) ir vykdomoji institucija (savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas). Be to, savivaldybė yra daugumos šalies bendrojo ugdymo mokyklų steigėja ir drauge su mokykla atsako už švietimo kokybę.

Žurnalo „Reitingai“ pateikti išsami visų švietimo ir aukštojo mokslo institucijų tyrimų 2018 m. analizė rodo, kad Lietuvoje labai didelis skirtumas tarp mokyklų skirtingose savivaldybėse.

LRS 2011 m. birželio 29 d. buvo patvirtintos „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės“, kuriose teigiama, kad „Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atnaujinanti švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinanti ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijanti savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema“.

LVŽS Kauno skyriaus programoje numatytas vienas iš tikslų – užtikrinti visiems prieinamo kokybiško bendrojo ugdymo sąlygas. Todėl buvo peržiūrimas ir analizuojamas Kauno m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas. Mūsų siekis yra, kad kiekviename mikrorajone būtų suformuotas visų pakopų (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigų kompleksas, atkreipiant dėmesį į socialinius poreikius turinčius vaikus.

Kauno mieste yra 11 seniūnijų, kuriose yra: 9 gimnazijos, kurios vykdo pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programas, 8 specializuoto ugdymo ir pakraščio statusą gavusios gimnazijos, 5 gimnazijos - viešosios įstaigos, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 3 pagrindinės mokyklos, 4 daugiafunkciniai centrai, 16 progimnazijų, 12 pradinio ugdymo programas įgyvendinančios švietimo įstaigos ir 6 specialiosios mokyklos.

LVŽS Kauno skyriaus programoje numatyta, kad Kaune veiktų šie bendrojo ugdymo mokyklų tipai: pradinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos. Mes sieksime, kad pagrindinio ugdymo II dalį vykdytų tik gimnazijos. Tai padėtų mokiniams kryptingai mokytis ir numatyti savo karjerą, baigus pagrindinio ugdymo I dalį (5-8 klases).

Kitas LVŽS Kauno skyriaus išsikeltas uždavinys – mokyklų įvairovės skatinimas, pasirenkant formaliojo ir neformaliojo ugdymo būdus. Mūsų siekis, kad būtų kuo didesnė dalis mokyklų, turinčių savitų, išskirtinių ugdymo požymių. Tai suteiktų galimybes mokiniams tobulinti individualius gebėjimus ir tenkinti specialius ugdymosi poreikius. Tai suteiks mokiniams galimybes patirti mokymosi sėkmę. Tik patiriant sėkmę, mokiniams mokymasis taps aktyvus procesas, patrauklus ir džiaugsmingas. Pagrindinė geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo prielaida yra mokyklų bendruomenių noras pačioms inicijuoti pokyčius ir keisti mokyklą. Mokyklos savitumo galima ieškoti stiprinant tam tikrus mokomuosius dalykus, pvz., gamtos mokslus, kalbas, socialinius mokslus ir kitus. Taip pat numatoma didesnė neformaliojo vaikų ugdymo programų įvairovė ir didesnis jų prieinamumas. Mokinių, lankančių įvairias neformaliojo ugdymo veiklas dalis turėtų išaugti iki 80 proc. Šiuo metu didžioji neformalaus švietimo įstaigų dalis koncentruojasi miesto centre. Mūsų siūlymas – kuo daugiau neformalaus švietimo teikėjų galėtų vykdyti veiklas mokyklose, ypač tai svarbu pradinių ir progimnazijų mokiniams. Tik neformalaus švietimo įstaigų įvairovė ir prieinamumo didinimas padės įtraukti kuo daugiau vaikų į neformalaus švietimo veiklas.

Mokinių įsitraukimą į įvairias neformaliojo ugdymo veiklas padėtų „Visos dienos mokyklos“ modelio plėtra mieste. Mokyklos nemokamai užimtų ir ugdytų priešmokyklinio amžiaus vaikus, pradinukus ir 5-6 klasių mokinius visą darbo dieną. Tai būtų didelė pagalba tėvams. Šis modelis pasiteisino daugelyje šalių. Tai gerintų ne tik mokinių pasiekimus, bet ir tai, kad mokiniai galėtų ir namų darbus atlikti, padedant pedagogams, ir gautų švietimo pagalbos specialistų konsultacijas, ir dalyvautų savo mėgstamose papildomose veiklose, projektuose. O tam, kad šis veiklos modelis būtų įgyvendinamas, reikėtų derinti finansines galimybes su savivaldybe ir švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokyklų aplinka - tai dar viena svarbi sėkmingos mokyklos ir kokybiško švietimo sąlyga.

Vienareikšmiško atsakymo, kokia turi būti ideali edukacinė erdvė, turinti įtakos mokymosi rezultatams, nėra ir tikriausiai negali būti, nes dabartinė ugdymosi aplinka nebeišsitenka mokyklos sienų ribose. Todėl skatintina yra bendradarbiavimas bendrojo ugdymo mokyklų su aukštosiomis mokyklomis, su profesinio mokymo centrais. Tai suteiktų mokiniams galimybes eksperimentuoti, naudotis įvairiomis laboratorijomis, įrangomis. Visose mokyklose būtina sukurti tinkamą mokymosi aplinką: gamtos mokslų laboratorijas, menų edukacijos priemones, sveikatingumo erdves ir kt. Švietimo įstaigose turėtų vyrauti kūrybingumui palankios aplinkos, kad mokymo galimybių neribotų menki materialiniai ištekliai.

Tik numatant ilgalaikes, kryptingas ir kompleksines tarpusavyje suderintas priemones, galima siekti užsibrėžtų švietimo tikslų ir eiti kokybiško švietimo link.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668846.
Už klestintį, sveikai gyvenantį bei kuriantį Kauną! 6

Už klestintį, sveikai gyvenantį bei kuriantį Kauną! 6
Šiandien jūsų dauguma pajuto mokestinės naštos sumažėjimą: dirbantiems pakilo atlyginimai, šeimų biudžetą papildė vaiko pinigai, senjorus pasiekė padidintos pensijos, šioms permainoms įgyvendinti prireikė didesnio nacionalinio biudžeto. Taigi pakalbėkime, kaip jis formuojamas ir nuo ko tai priklauso.

Vienas iš pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų yra mokesčiai, kurių atsiradimą galima sieti su pirmykštės bendruomeninės santvarkos genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus. Mokesčiais yra surenkama dauguma valstybės ar savivaldybės pajamų, kurios naudojamos visuomeniniams poreikiams tenkinti, įvairiems procesams visuomenėje reguliuoti. Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro dalis gyventojų pajamų mokesčio, pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, pajamos gautos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą, pajamos iš vietinių rinkliavų, valstybės biudžeto skiriamos dotacijos ir kitos pajamos, kurios yra skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti ir viešosioms paslaugoms teikti savivaldybėse. 2019 metais keičiasi mokestinė sistema, minimali mėnesio alga, vaiko pinigai, pareiginės algos bazinis dydis, pensijų sistema. Atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo 1,289 karto. Minimali mėnesio algą (MMA) padidėjo 30 Eur, nuo 400 iki 430 Eur. Dėl mokesčių konsolidavimo realiai ši suma „popieriuje“ pasiekė 555 Eur (430 x1,289). Dėl šių pokyčių atlyginimas „į rankas“ turėtų augti maždaug nuo 18 iki beveik 60 Eur.

Sujungus darbuotojų ir darbdavių mokamus mokesčius 5 proc. iki 20 proc. padidėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, įvestas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms – 120 vidutinių darbo užmokesčių. Socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, tarifas siekia 19,5 proc. Nuo 30 iki 50 Eur padidėjo vadinamieji „vaiko pinigai“, mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų. Išmoka vaikui gali būti mokama ir iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Patvirtinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, nebeliko valstybės tarnautojų pareigybių skirstymo į lygius ir kategorijas, taip pat nebeliko kvalifikacinių klasių. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pereinant prie naujos sistemos valstybės tarnautojų naujas pareiginės algos koeficientas perskaičiuotas pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš: 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę; 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę; 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę; 1 - valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės. Jei naujai apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas mažesnis už naujojo, tokiu atveju nustatomas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš Įstatymo 1 priede koeficientų intervalo.

Senatvės ir kitos „Sodros“ mokamos pensijos indeksuotos ir 2019 m. padidėjo 7,63 proc. Turint pilną stažą vidutinė senatvės pensija padidėjo apie 26,5 Eur. Mažesnes nei 238,45 Eur išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 Eur priemoką. Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims šiemet augo nuo 117 iki 132 Eur.

Taigi, sėkmingam biudžeto surinkimui talkina Mokesčių administratorius. Verslas ir mokesčių administratorius turi visas galimybes bendradarbiauti, keliant bendrus tikslus: tai būtų nauda valstybei per užtikrintą mokesčių surinkimą; nauda mokesčių mokėtojams, ugdant bendrą rinkos sąmoningumą, gerinant konsultavimo kokybę, užtikrinant saugų duomenų tvarkymą, tobulinant galimybes vykdyti prievoles paprastai ir greitai.

Mes visi turime suvokti, kad mūsų sumokėti mokesčiai niekur nedingsta, o sugrįžta mums. Todėl labai svarbu siekti, kad savivalda būtų skaidri, priimanti efektyvius ir žmonėms naudingus sprendimus, kad savo mieste žmogus galėtų dirbti ir užsidirbti ir tai galėtų daryti ne kažkur, o čia, savo namuose.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1668843
Apie šilumą ir šildymo kainas 13

Apie šilumą ir šildymo kainas 13
Ar galėtume įvardinti kokią nors kasdienio gyvenimo buities problemą, tokią svarbią, kaip šiluma? Ypač šaltojo sezono metu, kuomet suprantame, kad pragyvenimas žiemą kainuoja išties nepigiai.

Neseniai ES šalyse atliktas tyrimas, klausiant, „ar turite galimybių gyventi pilnai apšildytuose namuose“, parodė liūdnoką vaizdą. 29,3 proc. lietuvių mano, kad neturi pakankamai galimybių patenkinti šildymo poreikius. ES vidurkis yra 8,7 proc., tad akivaizdu – šildymas kiekvienam opi problema. Norinčių ir galinčių gaminti bei tiekti šilumą nestinga, tačiau neramina šilumos kainų augimas, kurios, kaip žinia, įkandamos ne visiems. Kai kurie kaimynai renkasi gyventi „vėsiau“, tačiau toks pasirinkimas didina ligonių skaičių ir sukelia daug diskomforto.

Kodėl šiluma brangsta – ar tai nulemia gamintojų ir gamybos kaštų strategija, ar tiekėjai, tiekiantys mums tą produktą, ar mes patys, nesugebantys racionaliai panaudoti šį resursą? Neretai einama lengviausiu keliu – šildymo kainas imasi dengti savivaldybės, tačiau išmokomis pasinaudoja, tik vargingiau gyvenantys žmonės. 2017 m. kompensacijas gavo beveik 100 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išmokėta apie 16 mln. eurų. Ne taip ir mažai. Tai yra pagalbos priemonė, tačiau ne problemos sprendimas. Tikram sprendimui reikia rimtesnio požiūrio, nes ir tie kompensavimo pinigai neatsiranda šiaip sau, juos irgi kažkas uždirba. Visi gyventojai turi gyventi geriau.

Šilumos gamintojų ir tiekėjų teigimu, šilumos kainų pokyčiai didžiąja dalimi priklauso nuo kuro kainos. Kurą galima pirkti užsienyje arba kaip nors rasti „arčiau namų“. Lietuva ir toliau išlieka priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių: elektros, biokuro, gamtinių dujų, skysto kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2017 m. sudarė 72,9 proc. Jis tolydžio mažėja, bet vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį (2016 m. – 53,6 proc.). Energetikos ekspertai pažymi, kad atsinaujinantys šaltiniai ir biokuras yra pati pigiausia žaliava šilumai gaminti. Šią sritį atpiginti galėtų ir efektyvūs visos šalies vyriausybės sprendimai bei savivaldybių apsisprendimai, kaip tą šilumą gaminti.

Vienu iš geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius, laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai: hidroenergija, vėjas, saulė, geoterminė energija, kietasis biokuras (malkos ir medienos liekanos, šiaudai), biodujos, biodegalai, komunalinės ir pramoninės atliekos. ES šalys visos kartu yra numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti ne mažiau 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki tada teikia pasiekti 23 proc. (ES vidurkis – 17 proc.). Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m. Atnaujintoje energetikos strategijoje numatoma, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose energijos iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2030 m. turėtų siekti 90 proc. Visam kietajam kurui bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, o tai juntamas kainos mažinimas vartotojui.

Ne vien kuro kaštai sudaro galutinę šilumos kainą. Nemažą jos dalį sudaro ir perdavimo kaštai, kuriuos taip pat galima sumažinti, keičiant susidėvėjusius dar sovietmečiu paklotus, šiuolaikiškais izoliuotais vamzdynais, kuriuose sutaupoma iki 65 proc. šilumos. Tad, mums, politikams, reikia ieškoti lėšų šiems sprendimams įgyvendinti. Misija įmanoma – ilgalaikės investicijos į šilumos ūkį tikrai atsiperka.

Labiausiai sumažinti sąskaitas už šilumą gali gebėjimas taupiai ją vartoti. Būtent pastatuose prarandama didžioji dalis šilumos. Svarbu sandarinti ir apšiltinti namus, pakeisti langus ir duris, apskritai gerinti pastatų būklę. Nepaisant visų sunkumų, galima sakyti, kad einama teisinga, sakyčiau, „žaliąja“ kryptimi – pigiau gaminant, mažiau švaistant ir protingai paskirstant.

Dar kartą apie padėtį mūsų mieste.

Gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra 4,90 ct/kWh be PVM. Ji 5,8 proc. mažesnė, nei 2017 m. gruodį. Pernai tą patį mėnesį centralizuotai tiekiama šiluma Kaune kainavo 5,20 ct/kWh be PVM. Kainos sumažėjimą lėmė bazinės šilumos kainos perskaičiavimas įvertinus bendrovės atliktas investicijas į efektyvumo didinimą.

Jau ne pirmi metai šilumos kaina Kaune (ir Kauno rajono bei Jurbarko savivaldybėse) stabiliai rikiuojasi tarp mažiausiųjų Lietuvoje. Tarp didžiųjų miestų gruodį mažiau moka tik Šiaulių gyventojai. Visuose kituose didžiuosiuose miestuose šiluma bus brangesnė (žr. grafiką).

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiauliuose nėra nei vieno nepriklausomo šilumos gamintojo. Miestiečiams šilumą gamina ir tiekia tik miesto savivaldybei priklausanti „Šiaulių energija“.

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šilumos kaina „Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šių metų gruodį yra ketvirtoji pagal mažumą Lietuvoje.

Šilumos kaina Kaune sumažėjo atlikus bazinės šilumos kainos perskaičiavimą, po kurio AB „Kauno energija“ pradėjo vartotojams kompensuoti per praėjusių ketverių metų laikotarpį susidariusį faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą. Iš viso per šiuos metus nuo gegužės 1 d. AB „Kauno energija“ vartotojams bus grąžinusi apie 2,4 mln. eurų šio skirtumo.

Tikiu, kad jūsų namai bus šilti, o jei šilti, tai ir jaukūs. Galiausiai juk gyvename tam, kad būtume greta ir jaustume savo bendrystės šilumą.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668845.
Kodėl aš ir kodėl jūs? 14

Kodėl aš ir kodėl jūs? 14
Ką veikiau anksčiau?

Politinis gyvenimas įtraukė nuo pat Atgimimo pradžios. Buvau išrinktas LTJS „Jaunoji Lietuva“ Vyriausiosios Vadovybės nariu, 1989 m. tapau vienu iš Lietuvos Nepriklausomybės Sąjungos (vienijusios Lietuvos Laisvės Lygą, Lietuvos Helsinkio grupę, LTJS „Jaunoji Lietuva“, Politinių kalinių gynimo komitetą ir Lietuvos Demokratų partiją) steigėjų. 1989-1990 m. dalyvavau TSRS pavergtų tautų kongreso veikloje, buvau Lietuvos delegacijos nariu šio Kongreso suvažiavimuose Tbilisyje ir Rygoje. Atsisakiau tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Organizavau karinių bilietų grąžinimo akcijas Kaune ir Panevėžyje. Buvau pilietinio nepaklusnumo akcijos dalyvius gynusios organizacijos Lietuvos komiteto „Ženeva 49“ steigėju. Už šią veiklą sovietų karinė prokuratūra mane bandė patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

1995 m. tapau jauniausiu Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Įkūrėme pirmąją Lietuvoje Kovos su korupcija komisiją. 1997 m. išrinktas antrą kartą dirbau Savivaldos ir ekonomikos komitete. Labiausiai tada įsiminė istorija, susijusi su tipine „prichvatizacija“ – bandymu perduoti monopolininkę „Kauno energiją“ švedų arba prancūzų kompanijoms. Taryboje balsų šiai „aferai“ sustabdyti neužteko, tad parengiau ieškinį teismui, surinkau tarybos narių ir Seimo nario parašus po juo ir, kreipęsi į teismą, sustabdėme kauniečiams žalingus veiksmus.

2000 m. trečią kartą išrinktas į Kauno savivaldybės tarybą tapau Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininku ir Kauno miesto Valdybos nariu. Kartu su legendiniu treneriu a. a. A. Stanislovaičiu parengėme sporto mokyklų reformos projektą, teko prisidėti atnaujinant Dainavos baseiną. Tuomet buvo įrengti pirmieji bendrosios praktikos gydytojų kabinetai ir psichikos sveikatos centrai, iš mirties taško išjudinta dantų protezavimo pensininkams programa.

2003-2009 m. dirbau viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktoriumi, atstovavau Kauno miesto interesams „Žalgirio“ krepšinio klubo akcininkų susirinkime.

Kodėl dabar ir būtent čia?

Dirbdamas Kauno miesto poliklinikoje, kiekvieną dieną matau realius žmonių skausmus. Suradęs laisvą minutę, pasidžiaugiu, kad po geros 8 metų stagnacijos Kaunas ir vėl keliasi, žengia į priekį. Tačiau padaroma ir klaidų. Užtenka prisiminti medžių kirtimus, pažiūrėti į apledėjusius šaligatvius ar piko valandomis perpildytus miesto autobusus bei troleibusus.

Kelia nerimą tarp moksleivių vis labiau plintančių narkotikų problema, nepakankamas dėmesys jaunimo sporto ir kūno kultūros ugdymui. Piktina daugiabučių renovacijos klaidos, išpūstos rangos darbų kainos, į kreditų gniaužtus stumiami gyventojai ir šviežiu pelėsiu aptrauktos ką tik renovuotų namų sienos.

Manau, kad, tvarkant daugiabučių kiemus, reikia pasirūpinti ne tik asfalto danga, bet ir visa kiemo infrastruktūra, vaikų žaidimų aikštelėmis, suoleliais senjorams, šiukšlių konteineriais ir automobilių parkavimo vietų didinimu.

Paradoksas, bet Kaunas nepasistūmėjo į priekį, išnaudojant „Rail Balticos“ projekto teikiamas galimybes. Iš mirties taško nejuda logistikos terminalo Aleksote idėja, tad investicijos ir naujos darbo vietos Kauną pasiekia iš infrastruktūrą investicijoms sutvarkiusio Kauno rajono savivaldybės. Kaunas turi galimybes vėl tapti pramoniniu miestu ir mes tai turime padaryti.

Manau, miestui reikia, kad taryboje būtų ir giliau mąstančių atstovų, suvokiančių paprastų žmonių problemas ir lūkesčius. Visi pastebime, kokios trapios ir laikinos šiandien tampa politinės partijos ir judėjimai. Miesto tarybai reikia padorių ir kompetentingų žmonių, turinčių platesnį požiūrį į Kauno problemas.

Būtent iš tokių žmonių suformuotas šis LVŽS sąrašas, į kurį, kaip nepartinis kandidatas, esu pakviestas. Tikiu, kad ir mano ankstesnė patirtis, ir dabartinė darbo poliklinikoje praktika gali būti ir bus naudinga visiems kauniečiams.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1668842
LVŽS Kauno skyriaus kandidatų sąrašas 34

LVŽS Kauno skyriaus kandidatų sąrašas 34

STASYS ŽIRGULIS Nr. 1

Skulptorius, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tris kadencijas buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Įgyta didelė patirtis antikorupcijos srityje suteikė galimybę talkinti Lietuvos žmonėms sprendžiant jų gyvenimo problemas. Visą savo kūrybinį gyvenimą skyrė kultūrai ir menui puoselėti. Ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas. Sukūrė daugiau kaip 60 monumentalių interjero ir skulptūros kūrinių. Svarbiausi iš jų – Prezidento K. Griniaus paminklas Kauno prezidentūros sodelyje, T. Ivanausko biustas Zoologijos muziejuje, P. Višinskio paminklas Šiauliuose, skulptūros Palangoje, Druskininkuose, Alytuje, Prienuose. Stasys Žirgulis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“, II laipsnio Santakos garbės ženklu. Radviliškio krašto garbės pilietis.

„Aš už kultūrą ir kūrybą - valstybės pagrindą, nes tik kultūringa tauta gali sukurti ekonomiškai stiprią, demokratiškai tvirtą ir dvasingą valstybę.

Turime galvoti apie kultūrą. Plačiąja prasme ji apjungia viską – ir ekonomiką, ir filosofiją. Ji mūsų gyvenimo pagrindas. Kaunas nuo seniausių laikų buvo kultūros miestas, studentų miestas, todėl ir norėtųsi, kad prioritetais čia taptų kultūra ir mokslas.“

RAMŪNAS KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas:

„Profesorių, skulptorių Stasį Žirgulį pažįstu kaip iškilų Lietuvos menininką bei prityrusį politiką. Stasys Žirgulis filosofinė asmenybė, puikus šachmatininkas ir strategas, keletą kadencijų buvo Kauno miesto Tarybos narys, kur pasižymėjo kaip sąžiningas, diplomatiškas, objektyvus, reiklus sau ir kitiems žmogus. Jo didžiulė kultūrinė, politinė patirtis būtų naudinga Kauno miesto savivaldybės tarybos veikloje.

Nuoširdžiai linkiu sėkmės kuriant Kauno ir Lietuvos ateitį.“

JŪRATĖ MATEKONIENĖ, Mokslų daktarė, docentė, ekonomistė, buvusi Lietuvos Respublikos Seimo narė, Kauno miesto Tarybos narė:

„Skulptorius, profesorius Stasys Žirgulis vienas iš Lietuvos meno ir kultūros korifėjų. Manau, kad jo didžiulė politinė patirtis bus naudinga Kauno miesto tarybos veikloje. Stasys Žirgulis net tris kadencijas buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys – antikorupcinės komisijos pirmininkas, švietimo ir sporto komiteto narys, pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas. Tokios charakterio savybės kaip nuoširdumas, sąžiningumas, objektyvumas, tolerancija, valia, nuoseklumas – puiki galimybė politinei, kūrybinei veiklai.

Linkiu sėkmės Kauno miesto kultūriniame – politiniame gyvenime.“

VAIDA PRANARAUSKAITĖ Nr. 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. Lietuvos Respublikos Seimo nario Gedimino Vasiliausko patarėja, UAB „Sportas LT“ vadybininkė, Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ savanorė.

Daugiau kaip 17 metų dirba vadovaujantį darbą. Veikla - finansinių rodiklių analizė, produktų grupių pirkimo - pardavimo strategijų įgyvendinimas, bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio gamintojais. Sukauptas žinias ir patirtį kandidatė tikisi sėkmingai panaudoti kauniečių gerovės kūrimui ir efektyviam darbui Kauno miesto savivaldos taryboje.

„Kauno miesto „veido ir stuburo“ kūrėjais esame mes, kauniečiai.

Kūrybingi ir darbštūs, iniciatyvūs ir diskutuojantys, laisvi ir vieningi. Bendromis jėgomis galintys Kauną paversti patogiu, inovatyviu, ekologišku, garsėjančiu kultūra (ir pasibaigus projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“) miestu.

Tikiu, kad glaudus bendradarbiavimas su ugdymo įstaigomis, universitetais, kolegijomis, mokymo centrais, menininkų ir verslo bendruomenėmis, sveikatos sektoriaus atstovais, Kauno rajono savivaldybe ir nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe pavers Kauną klestinčiu miestu ir Lietuvos regiono lyderiu.

Džiaugiuosi, kad LVŽS Kauno komandoje yra žmonės, kurie geba įsiklausyti, diskutuoti, priimti racionalius sprendimus ir yra vertinami savo profesijos atstovų.

Esu įsitikinusi, kad mūsų komanda Kauno miesto savivaldos taryboje gali tapti puikia jungiamąja grandimi su Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe. Neabejoju, kad komunikacijos procesas tarp savivaldos, Seimo ir Vyriausybės taps efektyvesnis ir reikalingi konstruktyvūs sprendimai bus priimami greičiau.“

RAMŪNAS KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas:

„Vaida - energinga ir sąžininga, darbšti ir veikli LVŽS Kauno skyriaus vadovė.“

VIRGINIJUS SINKEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Vaidą Pranarauskaitę pažįstu kaip entuziastingą, sąžiningą ir labai motyvuotą kolegę, patikimai ir nuosekliai siekiančią užsibrėžto tikslo. Savo neblėstančia energija, pozityviu mąstymu ir noru tobulėti Vaida užkrečia visus aplinkinius, o sąžiningas diplomatiškumas, tolerancija ir šypsena padeda jai prie derybų stalo susodinti ir labai skirtingai mąstančius, bet vieno tikslo siekiančius mokslo, verslo, politikos atstovus. Linkiu sėkmės plečiant vystant jau pradėtus projektus ir dirbant gimtojo miesto ateities labui.“

AUDRONĖ JANKUVIENĖ Nr. 3

Ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė ir redaktorė, dirbusi dienraščio redakcijoje daugiau kaip 20 metų (tuomet Audronė Kanapickienė). Rašė straipsnius ir komentarus politinėmis ir ekonominėmis temomis. Už profesinę veiklą ir nuopelnus Kaunui apdovanota Kauno miesto „Santakos“ 2-ojo laipsnio garbės ženklu; už žurnalisto profesinio prestižo stiprinimą ir garsinimą asmeniniu pavyzdžiu – Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Už „Kauno dienoje“ paskelbtų komentarų knygą „Žodžiai kaip smėlis. Žvilgsniai“ pelnė Lietuvos žurnalistų sąjungos V. Gedgaudo premiją. Pastaraisiais metais dirba viešosios komunikacijos srityje. 2016 m. su LVŽS dalyvavo Seimo rinkimuose. Vienmandatėje Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje pateko į antrą turą su Gabrieliumi Landsbergiu ir surinko daugiau kaip 44 proc. balsų.

„Ko sieksiu būdama Tarybos nare?

• Būsime atsakingi už kauniečių ekonominę gerovę – skatinsime užsienio ir vietos kapitalą steigti naujas darbo vietas, kad žmonės dirbtų ir uždirbtų daugiau. Mums vienodai svarbus ir užsienio investuotojas, ir augantis, besiplečiantis vietos kapitalas, netgi ilgalaikis bedarbis ar jauna mama, susikurianti darbo vietą sau. LVŽS rinkimų programoje Kaunui naujų darbo vietų steigimas įrašytas pirmuoju prioritetu. Mūsų tikslas – technologijų ir socialinių inovacijų diegimu pagrįstas didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų kūrimas.

• Tarp programinių darbų steigiant naujas darbo vietas numatytas Aleksoto aukštųjų technologijų parko kūrimas. Mieste atsiras savotiška alternatyva Kauno LEZ, gerai apmokamos darbo vietos bus kuriamos Kaune, jų mokesčiai papildys miesto biudžetą.

• Universitetai, kolegijos ir profesinio rengimo centrai gali būti puikus inkaras, kad jaunimas savo profesinę karjerą sietų su Kaunu. Moksleivių ir studentų socialinės (apgyvendinimo, laisvalaikio, susisiekimo) problemos kartu yra ir miesto problemos. Bendrojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su universitetais, kolegijomis ir profesinio mokymo centrais, glaudesnė sąveika su vietos verslu – tai tik kelios galimybės Savivaldybei prisidėti rengiant kvalifikuotus darbuotojus naujoms miesto įmonėms, o per jas kuriant ekonominę gerovę.

• Mažėjant darbuotojų, senėjant visuomenei, dar viena galimybė – skatinti „sidabrinę ekonomiką“: įtraukti į darbo rinką vyresnio amžiaus žmones sukuriant jiems lanksčias darbo sąlygas. Kaunas galėtų pasiūlyti, pavyzdžiui, lankstesnes galimybes susikuriant sau darbo vietą (verslo liudijimai ir pan.), arba perkvalifikuojant juos profesinio rengimo centruose, skatinant socialines inovacijas užimtumo srityje.

• Ne mažiau aktualu – šeimai palankios aplinkos kūrimas (šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas, paslaugos šeimai, ugdymo prieinamumas), žmonių ekonominio aktyvumo skatinimas.

Kauno žmonės yra veiklūs ir verslūs, ir tai viena iš esminių prielaidų jam tapti ekonominės gerovės miestu. Analizuosime, tarsimės, dirbsime šiomis kryptimis kartu su verslo ir akademine bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis. Svarbu ne tik klausytis, bet ir girdėti!“

AUŠRA PAPIRTIENĖ, Lietuvos Respublikos Seimo narė:

„Jei retsykiais man pritrūksta stiprybės ar reikia nuoširdaus patarimo, visada prisimenu Audronę. Ji - žmogus, kuriuo galima tvirtai pasitikėti. Ši tolerantiška, geranoriška, nesavanaudiška, kitiems jautri ir išmintinga asmenybė geba dirbti komandoje kaip telkiantis visus žmones lyderis. Tikiu Audronės profesionalumu – ilgametė jos žurnalistinė patirtis, analizuojant Lietuvos ekonominius procesus, padės išgryninti Kauno ir kauniečių problemas, pasiūlyti konstruktyvius sprendimus, prisijungti tęsiant gerus darbus miestui ir jo žmonėms.“

VIDAS MAČIULIS, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas:

„Jau ketvirtis amžiaus, kai puikiai pažįstu Audronę kaip profesionalią žurnalistę, puikią vadovę, nuoširdų žmogų. Ji ne vienerius metus buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos ir Kauno apskrities skyriaus valdybos narė.

„Ypatingai ryškų pėdsaką darbšti ir principinga kolegė, tada Audronė Kanapickienė, paliko „Kauno dienos“ dienraštyje, kuriame dirbo 23 metus. Būtent tas laikotarpis – dienraščio klestėjimo ir didžiausio populiarumo bei autoriteto periodas. Savo profesiniu meistriškumu, giliomis įžvalgomis bei objektyvia analize, niekada nepataikaudama trumpalaikės mados vėjams ar kažkieno interesams, Audronė labai prisidėjo prie to meto dienraščio autoriteto ir populiarumo.

Kolegės straipsniai svarbiomis Lietuvos gyvenimo temomis iki šiol neprarado aktualumo. Ji stebina savo giliomis įžvalgomis ir tikslia analize. O rašė Audronė itin sudėtingomis, išmanymo ir profesinio pasirengimo reikalaujančiomis ekonomikos, verslo, politikos temomis. Vėliau, kaip leidinių serijos „Kas yra kas. Kraštiečiai“ vyriausioji redaktorė, Audronė parengė pirmąjį enciklopedinį žymių žmonių biografijų žinyną, skirtą Kaunui.

Aš kolege tikiu kaip pats savimi, todėl iš visos širdies kviečiu kauniečius, kuriems rūpi Kauno rytdiena, balsuoti už ją.“

KAROLIS ŽILINSKAS Nr. 4

Sportininkas, verslininkas, Lietuvos kultūrizmo federacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas, pelnęs geriausio teisėjo vardą 2017 m. pasaulinėse varžybose. Įvairių nacionalinių bei tarptautinių varžybų organizatorius. Pripažintas sporto treneris parengė keletą pasaulio čempionų. Išsilavinimas aukštasis (diplomai tarptautinio verslo bei visuomenės sveikatos srityse). Sporto ir sveikatingumo klubo įkūrėjas bei vystytojas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

„Visą savo gyvenimą paskyriau sportui, todėl man itin aktualios visuomenės sveikatos ir vaikų fizinis aktyvumo problemos. Vienas iš pagrindinių siekių -sugrąžinti tikrąsias kūno kultūros pamokas mokyklose bei sustiprinti tikslingą vaikų fizinį aktyvumą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Diegti teisingas sveikatinimo ir sporto žinias jaunajai kartai bei siekti, kad dauguma Lietuvos vaikų būti sveiki.

Kartu su Kauno LVŽS komanda tikime, kad sveikata – viena svarbiausių asmens gyvenimo kokybės dedamųjų bei esminė aktyvios visuomeninės ir profesinės veiklos prielaida.“

KĘSTUTIS SMIRNOVAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Karolį Žilinską pažįstu kaip sąžiningą, motyvuotą bei kantriai ir nuosekliai siekiantį savo tikslo. Tikiu, kad viso jo gyvenimo glaudus ir tiesioginis ryšys su sportu, sporto bendruomene bei asmeniniai sporto pasiekimai padės jam tinkamai gilintis į Kauno miesto sporto ir sveikatingumo problemas bei ieškoti tinkamų būdų joms išspręsti. O pasaulinės sporto organizacijos pripažinimas geriausiu-objektyviausiu sporto teisėju, tai dar vienas įrodymas, kad užduotis Karolis atlieka nepriekaištingai ir sąžiningai. Linkiu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir nenustoti rūpintis sportu tiek savo mieste, tiek visoje Lietuvoje.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Karolis ryžtingas, kryptingai dirbantis ir siekiantis užsibrėžtų tikslų LVŽS Kauno skyriaus narys. Ilgametis darbas treniruojant sportininkus, garsinusius Lietuvos vardą pasaulinėse varžybose, susikaupimas ir koncentracija vertinant kitus sportininkus – puikiai atspindi Karolio atsidavimą sportui bei sveikatingumui. Nesvetima jam ir verslo patirtis. Kaip treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas, Karolis turi sumanymų – populiarinti fizinę kultūrą jaunimo tarpe, pagerinti sportinių visuomeninių organizacijų, klubų veiklą. Manau, Karolis Žilinskas galėtų savo patirtį, žinias panaudoti ir perteikti visai Kauno miesto savivaldybės bendruomenei.“

GEDIMINAS JANKUS Nr. 5

Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas, 1991 m. Parlamento gynybos štabo narys. 1997-2000 m. ir 2000-2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2000-2003 m. Kauno miesto vicemeras, miesto Tarybos sekretorius. Beveik du dešimtmečius dirbo savivaldybės administracijoje. Parašė istorinių dramų (apie Vydūną, Vincą Kudirką, Antaną Smetoną, libretą roko operai „Priesaika“, skirtą Lietuvos partizanų atminimui), prozos kūrinių (novelių rinkinys „Rytoj“ ir kt.), spektaklių ir knygų recenzijų. Apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios Atminimo medaliu, LŠS žymeniu „Už nuopelnus“, Laisvės kovų kryžiumi ir kt. Už kūrybinius pasiekimus pelnė literatūrinę „Vieno lito“ premiją ir 2018 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premiją.

„Ko sieksiu būdamas būdamas Kauno m. Tarybos nariu?

• Savo dėmesį ir rūpestį skirsiu miesto kultūros strategijos iki 2027 m. tikslams. Mūsų laukia didžiulė atsakomybė už programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ sėkmingą įgyvendinimą. Tam būtina skatinti ir vienyti kūrybines miesto organizacijas. Kauno menininkai galėtų veiksmingiau prisidėti prie programos, o programos rengėjai ieškoti dar neišnaudotų kūrybinės bendruomenės galimybių.

• Būtina stiprinti ryšius su miesto kūrybinėmis organizacijomis, įtraukti jas į įvairiausių kultūrinių projektų teikimą ir įgyvendinimą. Itin svarbu panaudoti rašytojų, dailininkų, kompozitorių ir kitų menininkų patirtį, idėjas garsinant Kauną kaip ryškų Baltijos kultūros centrą ir Europos kultūros sostinę.

• Įvairių sričių kūrėjai šiuo metu išsiskaidę, kiekvienas savo „artelėje“ sprendžia svarbias, tačiau gan siauro, profesinio pobūdžio problemas, bei narplioja jiems aktualius klausimus. Trūksta visus miesto menininkus vienijančios bendros kūrybinių idėjų sklaidos. Toji sklaida turėtų skambėti bendrame kultūros kūrėjų portale (svetainėje).

• Miesto savivaldybėje sudaryta Kultūros ir meno taryba. Joje sutelkti kultūros atstovai turėtų diskutuoti ir sutarti dėl kultūros projektų, skatinti bei koordinuoti miesto kūrėjų idėjas, teikti pasiūlymus, prisidėti prie kultūros sklaidos. Siūlyčiau šiai tarybai suteikti daugiau ekspertinių galių ir padidinti įtaką priimant miesto Tarybos sprendimus, sprendžiant kultūros bei kūrėjų problemas.

• Daugiau dėmesio skirti kultūros renginiams miesto mikrorajonuose. Pagerėjus aplinkai – sutvarkius parkus, atsiranda galimybė juose rengti įvairius renginius, šventes ar kūrybos pristatymus. Būtina rūpintis ir dėl naujų mažųjų kamerinių erdvių (salių), kurios galėtų atsirasti naujuose infrastruktūros objektuose.

LVŽS Kauno skyriaus rinkimų programos dalyje „Kaunas – kuriantis miestas“ kaip viena svarbesnių veiklos krypčių nurodytas ryšių su miesto kūrybinėmis organizacijomis stiprinimas, jų įtraukimas į kultūrinių projektų teikimą ir įgyvendinimą, miesto Tarybos atsakomybė už programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ sėkmę.“

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ, poetė:

„Gediminą Jankų pažįstu nuo to laiko, kai jis vadovavo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijai, t.y. jau daugiau nei trisdešimt metų. Ir nors per tą laiką Gediminas įsitvirtino literatūroje išleidęs daugybę knygų, nors spektakliai, pastatyti pagal jo pjeses, sutraukia sausakimšas žiūrovų sales, to jam visada atrodė per maža ne tik todėl, kad jis – maksimalistas, bet ir dėl to, kad yra veiksmo žmogus ir visada stengėsi būti ten, kur geriausiai galėjo pasitarnauti Tėvynei. Ir tarnavo! Įkvėptai, dorai, sąžiningai, tapdamas pirmuoju Lietuvos šaulių sąjungos vadu, davusiu priesaiką Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėju, o kadangi Gediminas ne tik drąsus, veržlus bei kovingas, bet ir išmintingas, ilgą laiką gyvenimišką patirtį jis kaupė vadovaudamas Kauno.m. savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentui. Ir ne tik. Bet ką Gediminas beveiktų, visur ir visada jis – lyderis.“

ČESLOVAS JEZERSKAS, dimisijos brigados generolas:

„Pažįstu Gediminą Jankų jau keletą dešimtmečių. Pirmasis vaizdas, kuris iškyla prieš akis – dramatiški 1991 metų sausio įvykiai, Parlamento gynyba, kurioje Gediminas, kaip pirmasis atkurtos Lietuvos Šaulių sąjungos Vadas, aktyviai dalyvavo subūręs šaulius iš visos respublikos. Uniformuotas, pasitempęs, su mumis tomis dienomis davęs Kario priesaiką, buvo tvirtai pasiryžęs nesitraukti, ir nesitraukė, su bendražygiais tapęs „mirtininku“, rodydamas drąsos ir pasiaukojimo pavyzdį.

Svarbiausia, kad G. Jankus iki šiol išlaikė tą ryžtą, padorumą ir ištikimybę duotai Priesaikai. Savo tarnybinėje veikloje, daug metų dirbdamas Kauno miesto savivaldybėje, laikėsi aukštų etinių principų, nuoširdžiai rūpinosi gyventojų problemomis, jas spręsdavo ir daugeliui yra padėjęs.

O ir kūrybiniuose baruose jis nuveikė nemažai svarbių darbų. Visų pirma, savo istorinėse dramose iškėlė mūsų garsiųjų Atgimimo veikėjų idealizmą, pasiaukojimą, meilę Tėvynei. Pirmąkart objektyviai, be įprastų menkinančių klišių, atskleidė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dramą. Apie pokario partizanų auką ir kovą dėl Tėvynės laisvės pasakoja libretas roko operai „Priesaika“.

Neabejoju, kad Gediminas Jankus, turintis didelę darbo savivaldybėje patirtį, ryžtingas, doras, sąžiningas Lietuvos patriotas, tikrai vertas tapti Kauno miesto tarybos nariu ir kviečiu už jį balsuoti.“

DAIVA MISONIENĖ Nr. 6

Ekonomistė, pedagogė, gimusi ir užaugusi Kaune. 23 metus dirbau Kauno „Purienų“ vidurinėje mokykloje, dabar KTU Inžinerijos licėjuje ir „Santaros“ gimnazijoje – ekonomikos mokytoja, nuo 2008 m. KTU Inžinerijos licėjuje - direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Savo pedagoginėje veikloje daug dėmesio skyriau verslumo ugdymui ir jo plėtrai Kauno mieste. Pagal nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ „Mokomųjų bendrovių programą“ esu įkūrusi apie 30 moksleivių mokomųjų bendrovių, kuriose mokiniai turėjo galimybę įvairias verslo idėjas įgyvendinti praktiškai. Ne vienas mano užaugintas bendrovės narys šiandien vadovauja savo verslui. Be to, 10-ties metų vadybinė patirtis bendrajame ugdyme būtų naudinga sprendžiant įvairias švietimo problemas Kauno mieste.

„Aš už sėkmingą švietimo tikslų įgyvendinimą Kauno mieste, kokybišką ir įtraukų švietimą visiems jaunuoliams, kad jie įgytų reikalingų žinių ir įgūdžių ir galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, pasinaudotų naujomis galimybėmis ir pritaikytų savo išsilavinimą prie darbo rinkos poreikių.“

DR. DAINIUS ŽVIRDAUSKAS, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius:

„Vadybiniame darbe Daiva visada pasižymėjo geru strateginiu mąstymu, kryptingu siekiu užsibrėžtų tikslų, gerais organizaciniais gebėjimais, diplomatiškumu. Kaip žmogus, Daiva yra empatiška, pareiginga ir atsakinga. Manau, kad šios profesinės veiklos ir charakterio savybės, pedagoginė ir vadybinė patirtis švietime bus sėkmingai panaudota darbui Kauno miesto taryboje.“

ASTA KARLIENĖ, Kauno „Santaros“ gimnazijos direktorė:

„Kauno „Santaros“ gimnazijos išskirtinumas – ekonominis ugdymas, kuris labai svarbus ne tik formuojant jaunų žmonių mąstyseną, bet ir teikiant žinias, lavinant verslumo ir lyderystės įgūdžius ir nuostatas. Todėl, svarbus vaidmuo tenka ekonomikos mokytojai Daivai Misonienei. Ji geba operatyviai priimti sprendimus, yra pareiginga, geranoriškai bendradarbiaujanti, priimanti ir teikianti įvairius pasiūlymus, plėtojant įvairias verslumo veiklas.

Esu įsitikinusi, kad Daiva Misonienė efektyviai gebės dirbti miesto labui.“

DOC. DR. ROLANDAS STANKEVIČIUS Nr. 7

LSMU Veterinarijos Akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas, žemės ūkio mokslų daktaras, docentas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikloje dalyvauja nuo 2014 metų, trejus metus buvo išrinktas Kauno miesto skyriaus pirmininku.

Prioritetas – švietimas, reali savivalda, Kauno gyventojų problemų sprendimas, sveikos gyvensenos skatinimas, augintinių gerovės užtikrinimas.

„Esu už gerąsias permainas Kaune - už jaunų specialistų įsidarbinimą ir inovacijas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, patrauklią aplinką ir socialinės atskirties mažinimą.“

RAMŪNAS KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas:

„Rolandas Stankevičius jau eilę metų dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikloje. Jis tris metus buvo renkamas Kauno miesto skyriaus pirmininku. Tai sąžiningas ir nuoširdus žmogus, atkakliai siekiantis užsibrėžtų tikslų. Puikus vadovas, pedagogas, mokantis uždegti ir patraukti jaunąją kartą geriems, teisingiems darbams. Manau, jo įdirbis, sukaupta patirtis labai pasitarnautų darniai miesto pažangai.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Kartu su Rolandu Stankevičiumi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kauno miesto skyriuje darbuojamės nuo 2014 metų. Tai - kolega, kuriam aktualios miesto problemos ir jų sprendimas. Rolandas intensyviai gilinasi į klausimus, susijusius su švietimu, gyvūno mokslais, gyvūno ir žmogaus sąveika, augintinių priežiūra bei jų gerovės užtikrinimu.

Tikiu, kad Rolandas sugebės tinkamai atstovauti kauniečių interesus Kauno miesto savivaldos taryboje.“

ZINAIDA STREIKIENĖ NR. 8

Kauno bendruomenės „Girsta“ pirmininkė, bendruomenei vadovaujanti daugiau kaip 15 metų. Lietuvos Žemės ūkio akademijoje įgijo miško inžinieriaus kvalifikaciją. Dvidešimt metų dirbo vadovaujantį darbą. Zinaida Streikienė buvo apdovanota Burmistro Jono Vileišio medaliu už aktyvią visuomeninę veiklą, III laipsnio Garbės ženklo apdovanojimu už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai, ypač uolų ir sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą. Į Kauno miesto Garbės knygą buvo įrašyta kaip apdovanotoji „Gerumo plyta“. 2011 m. gavo LRT nominaciją „Ačiū, kad esi“ už darbą bendruomenėje.

„Kandidatuoju į Kauno miesto savivaldos tarybą, trokšdama Kauną paversti sveikai gyvenančiu miestu, kuriame būtų gera gyventi visų kartų atstovams.

Kaunas yra gausi išsilavinusių ir inteligentiškų, tolerantiškų kitoms kultūroms ir papročiams bendruomenė, todėl iš visų jėgų stengsiuosi prisidėti prie jos stiprinimo ir puoselėjimo.“

ALDONA RUSECKAITĖ, Maironio lietuvių literatūros direktorė, rašytoja:

„Pažymiu, kad „Girstos“ bendruomenės pirmininkė p. Zinaida Kauno mieste žinoma kaip aktyvi kultūros puoselėtoja, sumani renginių organizatorė.Jos organizuotuose literatūros renginiuose esu dalyvavusi daug kartų. Ši moteris pastebi išleistas naujas knygas, kviečia jų autorius susitikti, diskutuoti su bendruomenės nariais – senjorais ir mokiniais, Ponia Zinaida visuomet turi daug idėjų, kurias įgyvendina, ji organizuoja parodas, suburbia į ratą senjorus, rūpinasi kultūringu jų laisvalaikiu, bendrauja su vaikais. P. Zinaida yra verta pagarbos ir pripažinimo.“

VIDA JUŠKEVIČIENĖ, Kauno lopšelio-darželio „Girstutis“ direktorė:

„Kiekvienais metais „Girstos bendruomenės pirmininkė Zinaida Streikienė sukviečia darželius dalyvauti „Girstos“ bendruomenėje įvairiuose renginiuose – su kūrybiniais, meniniais projektais, vaikų darbelių parodomis, koncertais senjorams. Taip vadovė Zinaida suburia į vieną vietą kelias kartas: darželinukus, jų tėvelius, pedagogus, jaunimą, senjorus. Ypač nuostabi šeimos šventė, rengiama kasmet Girstučio kultūros ir sporto centre jau tapo tradicine ir labai laukiama. Zinaida rūpinasi bendruomenės suvienijimu, kad vieni kitus pažintų, susitiktų įdomioje veikloje, keltų veiklos tikslus ir spręstų iškilusias problemas. Pati pirmininkė lankosi ir darželiuose, išklauso kuo darželiai gyvena, gilinasi į problemas ir jų sprendimą.

Gričiupio seniūnijos vaikų darželiai, esame dėkingi Zinaidai Streikienei už bendruomeniškumo skatinimą, lietuvių tradicijų, pilietiškumo puoselėjimą, jaunos kartos globojimą.

Linkime Zinaidai didžiulės sėkmės rinkimuose į Kauno miesto tarybą, nes tik tokie žmonės galės daugiau nuveikti, turėdami didžiulę patirtį, bendruomenės kūrimo ir pažinimo kompetencijas, entuziazmą, meilę savo tautai ir žmonėms.“

VLADAS KAFTANIUKAS Nr. 9

Lietuvos Respublikos Seimo nario Broniaus Markausko padėjėjas ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauro Stacevičiaus visuomeninis padėjėjas. Dainavos seniūnaičių sueigos pirmininkas, Kauno Gerojo Ganytojo pastoracinės tarybos narys, Vytauto Didžiojo 2-osios Šaulių sąjungos rinktinės valdybos narys. Dirba mokytoju Kauno technikos profesinio mokymo centre. Dirbdamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėju, panaudojo žinias ir patirtį, įgytas JAV. Aktyvus visuomenininkas.

Darbas Lietuvos Respublikos Seime išryškino jo gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti su vietos bendruomene, ugdymo įstaigomis. Jo iniciatyva gimė socialiai orientuotos šventės, jau turinčios gilias tradicijas Dainavos bendruomenės tarpe. Vladas yra įvertintas Gerojo Ganytojo Bažnyčios aukščiausiuoju apdovanojimu, Kauno bendruomenių centrų asociacijos ir kitų visuomeninių organizacijų apdovanojimais už nuopelnus vykdant neatlygintiną veiklą.

„Esu dinamiškas, iniciatyvus ir atviras naujoms idėjoms. Ilgus mano veiklos metus lydėjo nesavanaudiškas ir pasiaukojantis darbas, kuriant mums visiems, Kauno miesto gyventojams, geresnį ir gražesnį miestą.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Vladas yra mano visuomeninis padėjėjas, Dainavos apygardos gyventojas. Aktyvus visuomenininkas. Be galo vertinu jo atsidavimą ir profesionalumą kasdieniniame darbe. Tai žmogus, gebantis nuoširdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su žmonėmis, kurti palankų kolektyvo klimatą, harmoningą aplinką, vieningai ir kryptingai siekti bendrų tikslų.

Savo kompetencija, geranoriškumu bei kitomis asmeninėmis savybėmis jis yra pelnytai užsitarnavęs aplinkinių pagarbą ir pasitikėjimą.

Tikiu, kad jo sukaupta patirtis leis ir ateityje kurti modernią Lietuvą, šiuolaikišką ir patrauklų mūsų visų miestą – Kauną.“

PAULIUS ČEPAS, Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius:

„Lengvai bendraujantis su žmonėmis, nuoširdus, darbštus ir pareigingas. Vladas – profesionalus inžinierius statybininkas kvalifikaciją tobulinęs JAV. Aktyvus ir kompetentingas, mylimas mokinių, jautrus ir dėmesingas jų problemoms. Manau, kad Vladas geba spręsti aktualias kauniečiams ūkio, socialines, švietimo problemas.“

ANTANINA MEDVIEDEVIENĖ Nr. 10

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė. Aktyvią politinę veiklą pradėjo 1993 m. Į Kauno miesto savivaldybės tarybą išrinkta tris kartus (2003 - 2014 metais). Aštuonerius metus dirbo Socialinių reikalų, Kultūros komitete, vėliau Švietimo komitete (buvo šio komiteto pirmininke), Kontrolės komitete, Antikorupcijos komisijoje. Aštuonerius metus vadovavo savivaldybės tarybos Etikos komisijai. Buvo Šančių poliklinikos Stebėtojų komisijos pirmininke.

„Jeigu būsiu išrinkta į Kauno miesto savivaldybės tarybą:

• Gilinsiuos į švietimo, socialines problemas ir sąžiningai bei stropiai jas spręsiu.

• Rūpinsiuos neįgalaus jaunimo integracijos į darbo rinką klausimais.

• Padėsiu bendruomenėms spręsti joms iškilusias problemas.“

GINTAUTAS LABANAUSKAS, Ekonomikos mokslų daktaras, KTU profesorius – praktikas:

„Savivaldybių tarybos yra arčiausiai žmonių, kurie laukia iš tarybos narių pareigingumo, darbštumo, sąžiningumo, nuoširdumo, ne valdiško požiūrio į iškilusias problemas. Būtent tokias savybes turi kandidatė į Kauno miesto tarybą Antanina Medviedevienė, kuri tris kadencijas kartu su manimi, negailėdama laiko bei energijos, miestiečių labui dirbo Kauno miesto taryboje.

Aš balsuoju už Antaniną!“

IRENA LELIŪGIENĖ, MRU afiliuota profesorė, edukologijos mokslų daktarė, pasaulinės edukologinių tyrimų asociacijos narė, Tarptautinės gyvenviečių ir kaimynystės centrų federacijos (IFS) narė:

„Per 28-erius Nepriklausomybės metus esu labai nusivylusi partijomis ir komitetais, kurie, siekdami tarybos nario mandato, rinkėjams pažeria pažadų, o vėliau juos pamiršta.

Palaikau ilgametės pedagogės Antaninos Medviedevienės kandidatūrą į miesto tarybą, žinodama, šios iškilios asmenybės padorumą ir didelę politinę patirtį ir noriu tikėtis, kad ji dės visas pastangas neįgalaus jaunimo integracijai į darbo rinką, kad ji sieks užtikrinti tinkamas sąlygas bendruomenių centrų veiklai ir jaunimo užimtumui artimoje žmogaus aplinkoje.“

JUOZAS MILIAUSKAS Nr. 11

Žaliakalnio bendruomenės centro „Spindulys“ pirmininkas, Kauno Žaliakalnio vietos veiklos grupės valdybos narys, Kauno miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Parolimpietis“ vadovas, prezidentas. Kauno m. Žaliakalnio seniūnijos Aušros g. seniūnaitis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Pagrindinė veikla – sociokultūrinių paslaugų teikimas bendruomenei ir sportininkams su regėjimo ir kitokia negalia, rūpinimasis neįgaliu jaunimu, kitokia visuomeninė veikla.

„Išrinkus mane į Kauno miesto savivaldybės tarybą, man būtų suteikta galimybė dar aktyviau rūpintis neįgaliaisiais sportininkais ir kitais negalią turinčiais asmenimis. Šiandien Kauno mieste yra apie 7000 tūkstančius asmenų su negalia. Jau ne vienerius metus stengiuosi palengvinti žmonių su negalia būtį, tad man gerai žinomos problemos ir iššūkiai, su kuriais kasdien susiduria jie ir jų artimieji.“

GEDIMINAS VASILIAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Juozą Miliauską jau daugelį metų pažįstu kaip aktyvų, atsakingą visuomenininką, bendruomenės pirmininką, sportuojančios aklųjų ir silpnaregių bendruomenės vadovą, nuolat sprendžiantį aktualius socialinius, kultūrinius, sportinius ir kitokius aktualius bendruomenių klausimus. Savo veikla jis nuoširdžiai siekia mažinti pažeidžiamų mūsų visuomenės grupių – neįgaliųjų socialinę atskirtį, burti visus kauniečius prasmingai veiklai.“

BRONIUS GIRDAUSKAS, Kauno miesto Žaliakalnio seniūnas:

„Juozas Miliauskas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Būdamas Žaliakalnio VVG valdybos nariu, jis aktyviai dalyvauja Žaliakalnio plėtros strategijos kūrime ir įgyvendinime. Juozo veikla išsiskiria kryptingumu, ryškia socialine branda, atsakingumu, nesavanaudiškumu ir entuziazmu.“

REGINA ŠIMANAUSKIENĖ NR. 12

Kauno miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė. Socialinių mokslų magistrė, veiklos sritis – bankų bei finansinių institucijų vadyba. Per 25 darbo metus sukaupusi nemažą patirtį mokesčių teisės klausimais, todėl jos sprendimai visuomet yra paremti faktų analize ir matuojami nauda miestui. Gerai žino, su kokiomis problemomis susiduria žmonės ir verslas. Mano, kad labai svarbu tinkamai išnaudoti padidėjusius turistų srautus, skatinti smulkųjį verslą ir jaunimo kūrybiškumą.

„Kaunas yra didelių galimybių miestas išsilavinusiam jaunimui. Tai - miestas, suteikiantis esmines prielaidas kiekvienam asmeniui atskleisti ir ugdyti savo gebėjimus, siekti karjeros darbe, atrasti prasmingas saviraiškos sritis bei aktyviai prisidėti prie Kauno gerovės.

Mano tikslas – sutelkti akademinės bendruomenės, savivaldos, senjorų ir verslo pastangas bendram tikslui – puoselėti savo miestą, kuris būtų kiekvienam kauniečiui tarsi jaukūs ir šilti namai.“

KĘSTUTIS MAŽEIKA, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Reginą Šimanauskienę pažįstu kaip darbščią, sąžiningą, pasižyminčią geru strateginiu mąstymu, sugebančią ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir problemą išspręsti abiem pusėm priimtinu būdu. Mielai dalinasi žiniomis mokesčių teisės, pajamų surinkimo bei jų panaudojimo klausimais. Vertinama už profesionalumą ir pareigingumą.“

STASYS ŽIRGULIS, Skulptorius, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos meno asociacijos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas:

„Regina Šimanauskienė – aukščiausio lygio savo specialybės profesionalė, puikiai suvokianti nūdienos šiandienos visos šalies ir mūsų miesto gyventojų problemas ir gebanti teikti racionalius pasiūlymus tų problemų sprendimams.

Jos charakterio savybės – sąžiningumas, nuoširdumas, nuoseklumas, pareigingumas, tolerancija ir begalinis darbštumas yra garantas atstovauti mūsų miesto gyventojų interesams bei miesto plėtros perspektyvai.

Linkiu sėkmės dirbant Lietuvai ir Kaunui.“

JURGITA LUKIENĖ Nr. 13

Kauno technologijos universiteto dėstytoja, kalbų mokyklos „Gloria lingua“ vadovė. Vokiečių kalbos magistrė, Erfurto universiteto (Vokietija) doktorantė. Turi vokiečių kalbos mokymo patirties Malaizijoje ir Vokietijoje. Nuolatinis pedagoginis bendradarbiavimas su Vokietijos įmonėmis ir institucijomis, padedant surasti praktikos vietas vokiečių kalbą besimokantiems studentams. Aktyvi visuomenininkė ir pilietiškumo visose gyvenimo srityse skatintoja.

„Dirbdama miesto Taryboje siekčiau, kad mokyklose vaikai jau nuo antros klasės mokytųsi ne vienos, o dviejų užsienio kalbų. Kai kurie dalykai jau nuo pradinių klasių galėtų būti mokomi tarptautine bendravimo (anglų) kalba. Taip kauniečiai greičiau pasirengtų studijoms universitetuose, karjerai užsienio investuotojų įmonėse, patys galėtų kurti tarptautinius verslus ir smagiau keliauti po pasaulį.“

GEDIMINAS VASILIAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Džiaugiuosi, kad yra dėstytojų, kurie skatina studentus ne tik tobulai išmokti vokiečių kalbą, bet ir skiria dėmesį jų, kaip asmenybių, ugdymui. Ragina juos tapti pilietiškais ir iniciatyviais, aktyviai prisidėti prie savo miesto gerovės kūrimo.

Jurgita yra šauni trijų vaikų mama, studentų mylima šiuolaikinė pedagogė, kuri savo idėjomis ir pasiūlymais padėtų tobulinti vaikų mokymą mūsų mokyklose.“

ŽYDRŪNĖ BALSYTĖ Nr. 14

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo dr. Arvydo Nekrošiaus padėjėja – sekretorė. Šiuo metu studijuoja teisės ir valdymo specialybės studijas Mykolo Romerio universitete. Atliko praktiką ir dirbo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorų padėjėja, vėliau – VšĮ „Teisininkų korporacijoje“ – teisininke – atstove. Lietuvos Respublikos Seime prisideda prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo, teisėkūros procesų.

„Teisė yra susijusi su visomis aplink mus esančiomis sritimis – politika, ekonomika, verslu, kultūra, finansais, socialine aplinka, tarptautiniais ryšiais bei daugybe kitų. Tikiu, kad mano, kaip išmanančios teisę specialistės, darbas Kauno miesto savivaldybės taryboje būtų naudingas visiems kauniečiams. Nebejoju, kad tinkamai atstovaučiau ir jaunimo interesus, nes man, kaip jaunam žmogui, yra suprantami jų rūpesčiai ir aktualijos.“

RIMA BAŠKIENĖ, Lietuvos Respublikos Seimo narė:

„Džiaugiuosi, kad dirbdama Lietuvos Respublikos Seime, turėjau galimybę pažinti Žydrūnę Balsytę, išsiskiriančią darbštumu ir pareigingumu. Niekada nesu išgirdusi atsakymo: „nežinau“ ar „man per sunku“. Jaunatviška energija, sumanumas, mokėjimas rasti sprendimus, siekiant užsibrėžto tikslo, gebėjimas apginti savo nuomonę ir išgirsti kitus, nuoširdumas, paslaugumas – tai tik keletas ją apibūdinančių savybių.

Esu įsitikinusi, kad kvalifikuotos teisininkės, turinčios įstatymų leidybos praktiką, patirtis Kauno miesto taryboje bus labai reikalinga. Manau, kad Žydrūnė kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais taryboje aktyviai ir atsakingai spręs kauniečių problemas.

Kauno miestui, su kuriuo sieju savo ir savo vaikų gyvenimą, nuoširdžiai linkiu pažangos ir klestėjimo.“

SAULIUS SKVERNELIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Savivaldybių rinkimuose remiu ir palaikau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jų kandidatę Kaune Žydrūnę Balsytę Nr. 14!“

RŪTA BIČIUVIENĖ NR. 15

Europos Parlamento nario Bronio Ropės biurų vadovė, atsakinga už sklandų ryšį tarp B. Ropės veiklos Europos Parlamente ir Lietuvos gyventojų; vadovauja kiekvienoje Lietuvos apskrityje veikiančių B. Ropės biurų darbuotojų komandai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Vadovaudama LR žemės ūkio rūmų Tarptautiniam skyriui, atliko ekspertės funkciją įvairiose Europos Komisijos konsultacinėse grupėse, europinėse žemdirbių organizacijose. Penkeri Europos Parlamento kadencijos metai leido sukaupti įvairiapusę europinės, nacionalinės bei savivaldos politikos patirtį, kurią kandidatė pasiruošusi pritaikyti ir Kauno miesto valdyme.

„Ne Briuselis, ne Vilnius, ir net ne Kauno biurokratai, o pati miesto gyventojų bendruomenė turėtų spręsti, ko labiausiai reikia Kaunui ir kauniečiams ir kokiomis priemonėmis tai būtų galima įgyvendinti. Kaune visų pirma būtina spręsti spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, nes jeigu Kaunas ištuštės, nebebus reikalingos ir atnaujintos gatvės, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ar nauji biurų pastatai.“

BRONIS ROPĖ, Europos Parlamento narys:

„Rūtai Bičiuvienei esu dėkingas už jos aukštas kompetencijas kartu dirbant Europos Parlamento darbotvarkės klausimais, už organizacinius gebėjimus sklandžiai vadovaujant mano biurams, už sėkmingą Lietuvos atstovavimą tarptautinėje arenoje. Bet labiausiai mane žavi šios jaunos moters patriotiškumas, tvirtas sprendimas gerovę kurti savo krašte, bendruomeniškumas ir ramus bei dalykiškas bendravimas, kai bet kokioje situacijoje ji sugeba rasti visiems priimtiną išeitį. Šios Rūtos savybės bus labai vertingos ieškant palankiausių sprendimų Kauno miesto gyventojams.“

ILONA JONELIŪNIENĖ, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos sk. vyr. akušerė, Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė:

„Visiškai palaikau Rūtos Bičiuvienės kandidatavimą į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius. Tikiu, kad jai pakaks ryžto, kantrybės ir noro siekti gerovės miesto gyventojams. Rūta su dideliu entuziazmu padėjo įkurti ir puoselėti „Mamų svetainę“ Kauno klinikinėje ligoninėje. Jau penkiolika metų esame „Naujagimiui palanki ligoninė“, burianti mamas į savitarpio pagalbos grupę. Rūta įkvėpė skatinti mamas ne tik bendrauti, keistis motinystės patirtimi, bet ir dalintis kūdikių rūbeliais. „Mamų svetainėje“ būsimos ir esamos mamytės gali rasti rūbelių kūdikiams, o išaugtus atnešti kitoms. Tokiu būdu mažiname gamtos taršą ir vartotojiškumą, prisidedame prie švaresnės aplinkos ateinančioms kartoms bei lengviname buitį ir finansinę naštą vaikus auginančioms šeimoms.“

AUDRIUS DAUNORAVIČIUS Nr. 16

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro prof. Aurelijaus Verygos patarėjas. Septyniolika metų dirbo projektų vadovu „Plaza korporacija“ Privataus kapitalo investicijų fonde, Kaune. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

Rūpinosi e. sveikatos sistemos (gydytojo skyrimo gydyti vaistais ir visos reikalingos informacijos elektroniniu būdu perdavimas farmacijos specialistui. Remiantis gauta informacija, vaistinė pagamina ir (ar) išduoda (parduoda) vaistus, medicinos pagalbos priemones) projekto vystymu. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje kuruoja mitybos ir fizinio aktyvumo, sveikatos mokymo ir ligų prevencijos sritis.

„Lėšų naudojimas viešajame sektoriuje privalo būti racionalus ir protingas.

Žmonės turi matyti, kad jų sumokėti mokesčiai naudojami atsakingai ir ūkiškai.

Mano tikslas – efektyvius verslo valdymo principus perkelti ir naudoti Kauno miesto ūkio valdyme bei plėsti viešųjų paslaugų prieinamumą miestiečiams vieno langelio principu.“

VYTAUTAS MIKĖNAS Nr. 17

Kauno miesto poliklinikos viešųjų pirkimų specialistas. Tris kadencijas buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Dirbo Miesto plėtros ir savivaldos komitete bei Kovos su korupcija ir Privatazavimo komisijose. Buvo Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininku ir Kauno miesto Valdybos nariu. Kaip Viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktorius, atstovavo Kauno miesto interesams Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo akcininkų susirinkime.

„Kai kurie iš Jūsų mane prisimena kaip vieną iš „Jaunosios Lietuvos“ vadovų Atgimimo metais. Kai kurie - kaip jauniausią Kauno savivaldybės tarybos narį, atkakliai pasipriešinusį strateginių miesto įmonių „Kauno vandenų“ ir „Kauno energijos“ privatizacijai ir drastiškam kainų kėlimui, dalyvavusį kuriant pirmąją Lietuvoje Kovos su korupcija komisiją. Kiti gali prisiminti kaip Kauno miesto savivaldybės Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininką, neleidusį sugriauti miesto poliklinikų, padėjusį pamatus Dainavos ir Girstučio baseinų renovacijai ir t.t. Dar kiti - mano darbus išsaugant legendinį Kauno „Žalgirį“ tais laikais, kai dauguma politikų ir verslininkų drebėjo prieš vieno laikraščio iš sostinės savininką.

Visi šie darbai rodo, kad esu principingas, atkakliai kovojantis ir siekiantis kurti miesto gerovę. Kartu su Jumis.“

GINTARAS AUKŠTAKALNIS, gydytojas chirurgas, ilgametis Kauno Centro poliklinikos vadovas:

„Vytautu pasitikiu ir rekomenduoju. Pažįstu jį ir kaip poliklinikas kuravusį politiką – komiteto pirmininką, ir kaip savo vadovautos Centro poliklinikos darbuotoją. Jis – protingas, imlus ir ryžtingas žmogus. Bet svarbiausia yra tai, kad visus darbus jis atlieka sąžiningai ir nesavanaudiškai. Tokių žmonių, kurie tuo pat metu būtų ir kompetentingi, ir padorūs nėra labai daug. Vytautas – būtent toks.“

BIRUTĖ UŽKURAITYTĖ-STATKEVIČIENĖ, pirmoji Lietuvos plaukikė olimpinių žaidynių dalyvė (Miuncheno 1972 m. vasaros olimpinės žaidynės), daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio veteranų plaukimo čempionė, Sporto mokslininkė, pedagogė, buvusi Kauno Tarybos narė:

„Vytautą pažįstu nuo 1997 metų. Žinau jį kaip sąžiningą ir padorų žmogų, siekiantį gerovės Lietuvai ir Kaunui. Jis jau buvo miesto valdžioje, nepanaudojo valdžios savo asmeninei gerovei tenkinti, bet dirbo Kaunui ir kauniečiams. Aš manau, kad jis yra puikus įvykių strategas, gerai orientuojasi pasaulio, Europos geopolitiniuose klausimuose, išmanus, galvotas, žingeidus. Aš juo pasitikiu, kviečiu pasitikėti ir Jus.“

INGA BRADŪNIENĖ NR. 18

VšĮ Šeimų centro „Būkime kartu“ steigėja ir vadovė, Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos narė, tinklo Aukokdaiktus.lt kuratorė. Šiuo metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pusiaukelės namų poskyrio specialistė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkurso „Geriausias socialinis darbuotojas 2016“ už darbą su šeimomis nominantė. 20 metų dirbo Vaikų gerovės centre „Pastogė“ socialine darbuotoja, buvo Pagalbos šeimai tarnybos vedėja. Dirbo Kauno m. Socialinės rūpybos skyriuje, Senamiesčio vaikų dienos centre. Ne vienerius metus buvo projektų „Vaikų svajonės“, tarptautinių „Erasmus+“ programos projektų koordinatorė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

„Aš už šeimų stiprinimą, vaiko ir šeimos poreikius atitinkančias efektyvias paslaugas, savanorystės veiklų skatinimą, socialinių paslaugų pažeidžiamoms grupėms (neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje) plėtotę, nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų, vaikams ir jaunimui skirtų projektų rėmimą, mikrorajonų bendruomenių būrimą ir socialines inovacijas vietos bendruomenėse.

Mano tikslas - siekti tai įgyvendinti. Esu įgijusi pakankamai profesinės patirties socialinėje srityje, todėl noriu būti naudinga dirbdama Kauno miesto savivaldybės taryboje.“

DOC. DR. RASA NAUJANIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja:

„Inga Bradūnienė yra socialinio darbo magistrė, turinti ilgametę patirtį vaiko gerovės srityje. Ji puikiai išmano socialinės politikos esmę, supranta žmogaus teisių vaidmenį šiuolaikinės demokratinės visuomenės kontekste. Nepakantumas neteisybei, bendruomeniškumo ir solidarumo siekimas yra ne tik Ingos Bradūnienės profesinės veiklos, bet ir gyvenimo būdo dalis. Tai kritiškai mąstanti, atkakli, bet tuo pačiu ir jautri bei išklausanti asmenybė. Jos darbas Kauno miesto taryboje neabejotinai padės savivaldos institucijoms atsigręžti į kiekvieną žmogų.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Ingą Bradūnienę pažįstu kaip aktyvią Dainavos seniūnijos gyventoją. Ji yra įsteigusi VšĮ Šeimų centrą „Būkime kartu“ ir savo visuomenine veikla prisideda prie šeimų gerovės kūrimo. Linkiu jai sėkmės tęsti gražius ir prasmingus darbus!“

SIMANAS ČERNAUSKAS NR. 19

UAB „Projektai CO“ inžinierius – projektuotojas. Daugiau kaip penkerius metus dirba elektrotechnikos, elektroninių ryšių, apšvietimo ir silpnų srovių projektavimo srityje. Buvo KTU elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto atstovybės ENDI ryšių su visuomene koordinatorius, bendrabučių tarybos prezidentas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

„Jaunas žmogus nori jausti naudingu; reikia skatinti jį įsitraukti į įvairias veiklas. Pavyzdžiui, skatinti prisidėti prie vaikų iš mažiau pasiturinčių šeimų stovyklų organizavimo, lankyti vienišus senolius ir pagelbėti jiems kasdieninėje ruošoje, teikti konstruktyvius pasiūlymus mokyklų savivaldai, tapti jaunuoju policijos rėmėju ar „Maisto bankas“ savanoriu.

Kandidatuodamas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, būtent siekiu atstovauti jaunimo interesus ir priimti sprendimus, kurie skatintu jauną žmogų tapti aktyviu visuomenės nariu.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Simanas - jaunas, veržlus, aktyvus pilietiškas žmogus. Jis visuomet dalyvauja LVŽS Kauno skyriaus renginiuose. Laikosi duoto žodžio, neprižada to, ko negali įgyvendinti. Simanas - atsakingas, nuoširdus ir taktiškas žmogus, kuris sugebės tinkamai dirbti Kauno miestui.“

GEDIMINAS VASILIAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Simanas noriai ir kūrybingai prisideda prie įvairių renginių organizavimo ir dalyvavimo juose. Domisi sveika gyvensena, aktyviai sportuoja. Turi netradicinių idėjų kaip sportą paversti geros nuotaikos užtaisu ir nebijo jomis pasidalinti su kitais. Esu tikras, jog Simanas kaip jaunas, entuziastingas ir mylintis sportą žmogus, turės ką pasiūlyti Kaunui.“

JULIJA KUZMINSKIENĖ NR. 20

Koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ bigbendo atlikėja ir A. Kačanausko muzikos mokyklos saksofono mokytoja. Kaip Kauno bigbendo kolektyvo narė dalyvavo projektuose su pasaulyje žymiausiais užsienio džiazo kūrėjais ir atlikėjais - Barbara Dennerlein (Vokietija), Randy Brecker, Jiggs Whigham (JAV), Richard Galliano (Prancuzija), Gunhild Carling (Švedija), Victor Mendoza (Mexico) ir kt. Julijos saksofonas skambėjo ir projektuose su bemaž visais Lietuvos žymiausiais atlikėjais: Merūnu Vitulskiu, Linu Adomaičiu, Neda Malūnavičiūte, Mantu Jankavičiumi, Karina Krysko, Jeronimu Miliumi ir t.t. Kartu su kolektyvu pastoviai dalyvauja „Kauno JAZZ“, Birštono džiazo, Šiaulių bigbendų ir „Vilniaus JAZZ“ festivaliuose. Savo, kaip profesionalios muzikantės, įgūdžius tobulino Ispanijos „Colores“, „Marimba“ ir „Solano“ orkestruose, kur grojo Lotynų Amerikos, ispanų tradicinės ir folklorinės muzikos kūrinius.

„Mano 18 metų darbo patirtis švietimo ir kultūros srityje leis efektyviai dalyvauti Kauno miesto savivaldybės taryboje, tinkamai atstovauti profesionalių muzikų ir kitų kauniečių interesus.

Mano šūkis – Pagarba Kaunui, kultūrai ir žmogui!“

LINAS ADOMAITIS, smuikininkas, muzikos atlikėjas ir prodiuseris, kompozitorius:

„Julija – puikus žmogus, kurį pažįstu iš Kauno bigbendo koncertų. Ji vienintelė moteris tokiam dideliam vyrų kolektyve puikiai grojo solo improvizacijas ir į bigbendą įnešė žavingo šarmo. Teko su Julija geriau pabendrauti mano koncertinio turo „19“ metu. Tai - nepaprastai draugiška ir gerą energiją spinduliuojanti asmenybė.“

ROBERTAS ŠARKNICKAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys, pedagogas, teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas:

„Julija – viena iš profesionaliausių saksofonisčių Lietuvoje, kūrybinga ir iniciatyvi asmenybė. Labai džiaugiuosi, kad ji nusprendė prisidėti prie LVŽS Kauno komandos, kuriant ir formuojant Kauno kultūrinį veidą ir stuburą.“

VYTAUTAS LABANAUSKAS NR. 21

UAB „Hidrum“ komercijos direktorius. Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakulteto studentas, rašo magistro disertaciją teisės klausimais. Baigė Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos karininkų mokyklą.

„Domiuosi jaunimo bei socialiai jautrių žmonių gyvenimo problemomis. Mane jaudina didelė materialinė žmonių atskirtis, kuri rodo, kad vis dar egzistuoja šešėlinė ekonomika, netobuli viešųjų pirkimų įstatymai. Tai sąlygoja pinigų koncentraciją gyventojų mažumos rankose. Šiuos klausimus spręsčiau būdamas Kauno miesto taryboje.“

ANTANINA MEDVIEDEVIENĖ, 2003 - 2015 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė:

„Vytautas Labanauskas yra jaunas, darbštus, motyvuotas, atkakliai siekiantis savo tikslo – teisininko karjeros jaunuolis. Vytautas rūpi Lietuva, todėl, studijuodamas teisę, baigė Generolo Raštikio Lietuvos karininkų mokyklą.

Domisi Lietuvos istorija, todėl skaitymui renkasi istorines knygas. Vaikinas jautrus žmonių nelaimėms, vargui, visada pasirengęs padėti. Būdamas savivaldybės taryboje, savo teisines žinias panaudos kauniečių teisinei pagalbai.“

EDITA VAITKŪNIENĖ, Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondo valdybos narė:

„Vytautą Labanauską pažįstu kaip aktyvų, visuomenišką, nuolat dalyvaujantį labdaros ir paramos fondo veikloje, padedant socialiai jautriam visuomenės sluoksniui, pilietį. Kaip žmogus yra jautrus, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemas visoms pusėms priimtinu būdu.

Vytautas pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, įvairiais klausimais.

Manau, kad jo įgytos žinios teisės srityje padės, rengiant teisės aktus skirtus palengvinti labiausiai pažeidžiamo Kauno m. visuomenės narių gyvenimą.“

ERNESTAS KULIEŠIS Nr. 22

1993 m. baigė Lietuvos Veterinarijos Akademiją ir įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Kauno Technologijos Universitete socialinių mokslų fakultete baigė verslo kūrimo ir vystymo, panaudojant informacines komunikacines technologijas, kompetencijų ugdymo programos kursą. Dirbo moksliniu darbuotoju (mikrobiologija) Lietuvos Veterinarijos Institute. Daugiau kaip dešimt metų dirbo vadybinį ir vadovaujantį darbą įvairiose Lietuvos didmeninės prekybos įmonėse. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

„Sunku buvo daugelį metų stebėti politikų korupciją ir veiksmus vedančius į dar didesnę destrukciją šalyje ir politinėje sistemoje. Supratau, jog negaliu ilgiau likti nuošalėje: turiu energijos, ryžto ir patirties kartu su vykdančiais permainas LVŽS partijos nariais kurti klestintį Kauną ir Lietuvą. Tad 2016 metais tapau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariu.

Sieksiu, kad vertybės būtų ne deklaruojamos, o realiai atstovaujamos visose srityse. Aš, kaip ir Jūs, siekiu, kad būtų įgyvendinamos teisingos ir reikalingos permainos, kad mūsų gimtasis Kaunas augtų ir gražėtų.“

GUODA BUROKIENĖ, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė:

„Ernestą Kuliešį žinau nuo J. Jablonskio gimnazijos laikų. Kartu ją baigėme neramiais 1988 metais, kai visa Lietuva kilo į kovą už Laisvę. Ernestas visuomet buvo savo miesto patriotas, todėl nenuostabu, jog nusprendė ne tik miestui dirbti, bet ir savo nuoširdžiais darbais bei sprendimais jį garsinti. Žinau Ernestą kaip atsakingą, gerai apsvarstantį sprendimus žmogų. Žmogų, kuris sąžiningai ir atsakingai tarnautų Kaunui.“

JONAS KAIREVIČIUS, teisininkas, advokatas, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo pirmininkas, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos teisininkų draugijos garbės narys, Lietuvos Sąjūdžio I Seimo narys (1989), Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas:

„Pažįstu Ernestą kaip dorą ir sąžiningą žmogų. Rekomenduoju Ernestą Kuliešį į Kauno miesto tarybą.“

GINTARĖ RAKICKAITĖ NR. 23

VšĮ „Ekoagros“ tikrintoja - ekspertė. Baigusi LMSU magistro studijas, įgijo veterinarijos gydytojos kvalifikaciją. Dirbo LSMU jaunesniąja moksline darbuotoja.

Kaip aukštosios mokyklos darbuotoja pasigedau profesinio orientavimo mokyklose. Ne retas atvejis, kai jaunasis studentas net nenutuokia, ką jis dirbs baigęs studijas. Valstybė ir tėvai investuoja į studijas, o rezultatas – po metų ar dviejų jaunas žmogus eina ieškoti savęs kitoje aukštojoje mokykloje. Mane jaudina ir tai, kad puikiai aukštąją mokyklą baigę jaunuoliai negali savęs realizuoti darbo rinkoje dėl nepagrįstų darbdavių reikalavimų.

„Jeigu būsiu išrinkta į savivaldybės tarybą, mano prioritetai bus:

• Savito ugdymo kryptis ar atskirus mokomuosius dalykus pasirinkusių mokyklų stiprinimas, bendradarbiaujant profesinio mokymo centrais.

• Jaunųjų specialistų įsitvirtinimas darbo rinkoje.“

GINTARĖ DUŠENKAITĖ NR. 25

Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Aurelijaus Verygos patarėja. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ savanorė, asociacijos „Rytojaus Lietuva“ narė. 2018 m. įgijo KTU Viešojo administravimo magistro kvalifikaciją. KTU tarptautinių ryšių departamente atliko praktiką su užsienio studentais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Pasiaukojimo ir ištvermės savybes išsiugdyti padėjo Karate Shotokan treniruotės; yra rudo diržo savininkė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos narė.

„Kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario, prof. Aurelijaus Verygos, komandos narė, pakankamai dažnai susiduriu su kauniečiais, turinčiais įvairių nusiskundimų, susijusių su Kauno miesto sveikatos sistema.

Susipažinusi su pagrindiniais šios sistemos trūkumais, pabrėžiu, kad sieksiu kokybiškesnio ir modernėjančio pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo, skatinsiu prevencinių sveikatos apsaugos priemonių plėtrą, įvairių amžiaus grupių kokybiškesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą bei skirsiu dėmesį jaunųjų kauniečių sveikos mitybos bei maisto kultūros plėtrai.“

PROF. AURELIJUS VERYGA, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Gintarė du metus yra mano, kaip Seimo nario, komandos narė. Pažįstu ją kaip kompetentingą, žingeidžią, atsakingą ir pozityvią asmenybę, nebijančią atsakomybės ir gebančią spręsti sudėtingas problemas. Neabejoju, kad būtent tokių asmenybių reikia Kaunui ir jo gyventojams. Gintarė būtų puiki Kauno miesto savivaldos tarybos atstovė ir prisidėtų prie Kauno miesto gyventojų socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros gerinimo.

Kviečiu balsuoti už Gintarę ir prisidėti prie gerų darbų Kaune tęstinumo bei naujų idėjų gerinant kauniečių gerbūvį.“

ŽIVILĖ PAUŽAITĖ, buvusi KTU lektorė ir tarptautinių akademinių mainų ir tinklų specialistė:

„Gintarę pažįstu nuo 2012 m. kai ji pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete. Kaip studentė Gintarė išsiskyrė savo charizma, nuoširdumu, aktyvumu ir atvirumu. Vėliau, vadovaudama Gintarės bakalauro darbo tezėms bei jos atliekamai praktikai universiteto Tarptautiškumo plėtros departamente pažinau Gintarę kaip kruopščią ir darbščią asmenybę. Dirbant kartu su Gintare, atsiskleidė jos puikios savybės, tokios kaip sąžiningumas, iniciatyvumas ir diplomatiškumas. Su džiaugsmu stebėjau Gintarės studijų bei karjeros plėtrą, todėl esu įsitikinusi, kad Gintarė yra pasirengusi priimti naujus iššūkius ir atstovauti Kauno miesto savivaldą.“

ŠARŪNAS ALEKSYNAS Nr. 26

„Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro“ savanoris, „Žaliasis agentas“. 2009 m. baigė Kauno prekybos ir verslo mokyklą, įgijo audiovizualinių prekių konsultanto specialybę. Daugiau nei dvejus metus dirbo „KESKO Senukai Lithuania“ realizacijos projekto vadovu, tiekimo analitiku.

„Esu kaunietis, mylintis savo šalį ir Kauno miestą. Propaguojantis ekologiją ir sveiką gyvenseną.

Sieksiu, kad Kaunas taptų ekologišku miestu, kuriame būtų sutvarkyti parkai, aplinka aplink daugiaaukščius namus, nutiesti dviračių takai, jungiantys visus Kauno miesto rajonus. Miestu, kuriame moksleiviai apie gyvūnus sužinotų ne tik paveikslėlių.

Kandidatuoju į Kauno miesto savivaldos tarybą, nes noriu prisidėti prie gimtojo miesto ateities kūrimo.“

VILMANTAS SIROTKA, Ekologijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorius:

„Atsakingas, ryžtingas, perspektyvus jaunas gamtininkas, gyvūnų mylėtojas, neatsisakantis dalyvauti įvairiuose renginiuose, savanoris. Draugiškas kolega, padėjėjas.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Šarūną žinau kaip energingą, atsakingą žmogų, kuris nuoširdžiai prisideda prie LVŽS partijos Kauno skyriaus veiklų vystymo savo idėjomis ir darbais.

Linkiu Šarūnui sėkmės Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimuose.“

GINTAUTAS URBONAS Nr. 27

Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė verslo vadybos ir administravimo studijų programą, įgijo ekonomisto kvalifikaciją. UAB „Ernis“ vadovas. Kauno kelių tiltų eksploatacijos treste dirbo Naujų technologijų ir technikos kūrimo bei įdiegimo į gamybą inžinieriumi-konstruktoriumi, buvo eksperimentinio baro ir remonto cecho vadovu. Buvo 36 racionalizacinių pasiūlymų autorius ir bendraautorius.

Visą savo kultūrinį-kūrybinį gyvenimą yra susiejęs su šiuolaikine ir etnine kultūrine veikla. Plėtojantis liaudies tradicijas, aktyviai dalyvaujantis folkloriniuose ir senovės baltų renginiuose. Už aktyvią visuomeninę: sportinę, auklėjamąją-kultūrinę, šiuolaikinę ir etninę kultūrinę veiklą sulaukė daugybės padėkų.

„Aš už grožį, tvarką, komfortą, saugumą, ne tik viešose Kauno erdvėse, bet ir už VISA TAI kauniečių namuose, jų šeimose. Stengsiuosi, kad kauniečiai, o ypač jaunimas, neturėdami darbo, neišsivažinėtų po pasaulį. Noriu, kad jaunimas kurtųsi, steigtų darbo vietas čia, Kaune.

Taigi, sieksiu, kad mokesčių, rinkliavų, viešinimo paslaugų lengvatos būtų teikiamos labai mažoms besikuriančioms verslo įmonėms.

Būdamas Kauno miesto savivaldybės nariu, stengsiuosi prisidėti prie miesto, kuriame būtų patogu gyventi visų kartų atstovams, įgyvendinimo.“

SOC. M. DR. DOC. EDVERDAS VACLOVAS BARTKUS:

„Gintautą Urboną pažįstu dar nuo tų laikų, kai jis studijavo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame (dabar Kauno) fakultete.

Studijuodamas Gintautas išsiskyrė iš kitų studentų stropumu, ambicingumu siekti geriausių įvertinimų, organizatoriaus gebėjimais.

Žinau, kad Gintautas yra patyręs gamybininkas, išradingas racionalizatorius, sumanus verslininkas. Pažįstu jį kaip puikų vadovą, kuris net pačiose ekstremaliausiose situacijose sugeba greitai suburti komandą tikslui pasiekti. Žinau jį kaip iniciatyvų ir patikimą: atsakingą, sąžiningą, besilaikantį duoto žodžio, reiklų sau ir kitiems žmogų.

Linkiu Gintautui Urbonui sėkmės dirbant kauniečių labui.“

JOLANTA SIDABRIENĖ, SAMYLŲ BENDRUOMENĖS CENTRO PIRMININKĖ:

Gintautas Urbonas yra aktyvus senųjų ir šiuolaikinių tradicijų puoselėtojas. Gintautas su savo gausia šeima yra pastovus visų istorinių-valstybinių ir šiuolaikinių kultūrinių, tautinių-etninių kultūrinių, folkloro renginių, senovės baltų švenčių, kuriuos organizuoja Kauno rajonas ir Kauno miestas, dalyvis. Gintautas yra aktyvus savanoris, noriai padeda pasiruošti įvairiems kultūriniams renginiams, kuriuose pats su savo šeima ir dalyvauja. Gintautas yra Sveikos gyvensenos propaguotojas ir „sveikuolis“: aktyvus dviratininkas, „ruonis“. Savo pavyzdžiu yra paskatinęs ne vieną jauną žmogų pradėti vesti sveiką gyvenimo būdą. Tokios Gintauto charakterio savybės kaip kūrybingumas, išradingumas, nuoširdumas, sąžiningumas, objektyvumas, tolerancija, valia, nuoseklumas leidžia pasireikšti jo visuomeninei, kultūrinei-kūrybinei veiklai. Linkiu Gintautui Urbonui ir toliau dalyvauti Kauno ir Lietuvos kultūriniame ir sveikuoliškame judėjime ir šios veiklos propagavime.

VITA SINIAUSKAITĖ Nr. 28

2009 m. įgijo KTU Chemijos inžinerijos magistro kvalifikacijos laipsnį. Nuo 2012 m. dirbo ir mokėsi Jungtinėje Karalystėje. 2015 m. gavo slaugytojos licenziją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

„Tikiu, kad drauge su LVŽS Kauno komanda galime padėti Kauno miestui ir jo gyventojams klestėti. Kauno Taryboje vieni ir/ar drauge su kitų partijų nariais sieksime, kad Kaunas taptų visų kauniečių miestu! Mano asmeninė vizija ir misija - šeimai, vaikams bei augintiniams draugiškos aplinkos sukūrimas bei įvairių amžiaus grupių sveikatingumo skatinimas:

1) Apleistų miesto teritorijų apželdinimas, saugių ir patrauklių vaikų žaidinimo aikštelių kūrimas ir plėtra bei miestiečių augintiniams pritaikytų aikštelių kūrimas: laisvalaikio zonos su rampomis, tuneliais ar barjerais, kur galėtų mankštintis augintiniai ir/ar net jų šeimininkai.

2) Viena didžiausių būtinybių mikrorajonuose - daugiabučių kiemų aikštelių sutvarkymas ir maksimalus pritaikymas patogiam bei efektyviam automobilių parkavimui.

3) Piliečių, ypač mokinių, studentų, fizinio aktyvumo bei įvairių amžiaus grupių sveikatingumo skatinimas. Viena iš skatinimo priemonių galėtų būti viešų nemokamų sporto grupių prieinamumas.

Esu pasiryžusi bendradarbiauti ir dirbti drauge su visais, kurie sieks miesto ir miestiečių gerovės. Kiekvienas miestietis nusipelnė gyventi saugiai ir patogiai.“

SIGITA ČERNEVIČIENĖ Nr. 29

Lietuvos Respublikos Seimo Lauro Stacevičiaus patarėja. 1985 m. baigė Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Keturis metus dirbo inžiniere „Energosetprojektas“ institute. Vėliau septyneri metai prabėgo susivienijime „Banga“, Televizijos priemonių mokslinio tyrimo institute. 2006 m. kardinaliai pakeitė darbinę veiklą ir dešimt metų dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų buhaltere, vyr. specialiste, kuruojančia viešuosius ryšius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

BRONIUS MARKAUSKAS , Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Sigitą pažįstu daugybę metų. Tai žmogus, kuriuo besąlygiškai pasitikiu pats ir žinau, kad atsakomybės bei sąžiningumo principai – pamatinės Sigitos vertybės, atsispindinčios jos veiklose ir gyvenime. Dešimtmetį dirbusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmuose, o vėliau ir Lietuvos Respublikos Seime, Sigita įgijo neįkainojamos patirties bendraudama su pačiomis įvairiausiomis interesų grupėmis, asmenimis ir organizacijomis. Tad manau, kad Kauno miesto taryboje Sigita būtų neįkainojama savo išskirtiniu gebėjimu rasti ryšį su visokiais žmonėmis, iš tiesų juos girdėti ir deramai atstovauti kauniečiams.“

LAURAS STACEVIČIUS, Lietuvos Respublikos Seimo narys:

„Kviečiu Jus rinkimuose į Kauno miesto tarybą palaikyti Sigitą. Labai svarbu, kad Kauno gyventojams atstovautų žmonės, gebantys matyti miesto realijas, išgirsti kauniečių lūkesčius. Sąžiningas darbas, aukšti tikslai ir ambicija juos pasiekti – štai tokią pažįstu Sigitą.

Už ją ir kviečiu balsuoti kiekvieną, kuriam reikia žmogaus, ne teoriškai kalbančio apie problemas ir sprendimus, bet iš tiesų mylinčio Kauną ir nuoširdžiai norinčio padėti jo žmonėms.“

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1668281

DAUGIAU