– Tai koks yra tas mažėjimas, ką matote?

– Per pastaruosius dešimt metų sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažėjo, sergamumas sifiliu sumažėjo tris kartus, gonorėja sumažėjo drastiškai  – net šešis kartus, o sergamumas chlamidioze sumažėjo dešimtadaliu. Vyrams lytiškai plintančios infekcijos nustatomos pusantro karto dažniau negu moterims ir užsikrėtusio amžiaus vidurkis maždaug 30 metų. Aštuonis kartus daugiau šios infekcijos yra diagnozuojamos miesto gyventojams. Analizuojant epidemiologinius duomenis, pastebima, kad dauguma užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, bet ketvirtadalio užsikrėtimų būdas neišaiškintas. Keturi iš dešimt vyrų nurodo, kad per paskutinius metus turėjo dvi-tris lytines partneres ir kas antra moteris nurodo vieną lytinį partnerį. Iki 80 proc. apsaugos priemonių lytinių santykių metu nenaudoja arba naudoja retai, daugumai šios infekcijos buvo diagnozuotos tada, kai asmenys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir tiktai 5 proc. žmonių – profilaktinių tyrimų metu. Tad drastiškas gonorėjos mažėjimas – net šešis kartus – galimai rodo tai, kad nėra prieinami molekuliniai tyrimai, ypač moterims, ir gali būti taip, kad kai kurios infekcijos yra nustatomos anonimiškai ir jos nėra užregistruotos.

– Taigi, viena priežasčių, kodėl yra tas mažėjimas, tai todėl, kad mažiau tikrinasi arba tikrinasi anonimiškai ir to nėra statistikoje.

– Dėl tyrimų skaičiaus tai galėčiau pasakyti, kad Lietuvoje tyrimų yra atliekama gana daug. Analizuojant dešimties metų laikotarpį, sifilio tyrimų skaičius beveik nepakito, ištiriama apie 200 tūkst. asmenų per metus. Gonorėjos tyrimų skaičius yra sumažėjęs daugiau negu pusantro karto, o chlamidiozės tyrimų skaičius tolygiai auga, bet jis yra nepakankamas, yra ištiriama apie 10 tūkst. asmenų per metus. Tad norint suvaldyti arba tobulinti lytiškai plintančių infekcijų valdymą, labai svarbu, kad inotyvūs tyrimų metodai būtų prieinami gyventojams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vienas dalykas – tyrimai. Kokios dar priežastys? Ar žmonės turi mažiau lytinių santykių, ar naudoja daugiau prezervatyvų?

– Jeigu mes kalbėsim apie jaunimą iki 21-erių metų amžiaus, tai pastebima, kad sergamumas, lyginant su bendra populiacija, yra žymiai didesnis. Pavyzdžiui, sergamumas sifiliu yra didesnis du kartus, o chlamidiozės ir gonorėjos – tris kartus. Aišku, stebint dešimties metų laikotarpį, sergamumas tarp jaunimo irgi sumažėjęs, bet labai stebina tai, kad dauguma atvejų yra nustatoma dermatovenerologų kabinete ir norėtųsi, kad moterims gonorėjos ir chlamidiozės būtų nustatomos gydytojų akušerių-ginekologų.

Lietuvoje dažniau serga vyrai, vyresni negu 24 metų amžiaus, Europos Sąjungoje dažniau serga jaunesnės nei 24 metų moterys.

– Tai reikėtų kažkokių papildomų tyrimų, apžiūros?

– Kaip aš ir minėjau, profilaktinių tyrimų metu yra nustatoma tik 5 proc. atvejų.

– Sergamumas Lietuvoje yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Ką tai sako?

– Tai kalbant apie chlamidiozę ir lyginant Lietuvą su Europos Sąjunga, stebima tai, kad yra tolygus sergamumo mažėjimas, bet labai didelis skirtumas tarp asmenų, kurie serga. Lietuvoje dažniau serga vyrai, vyresni negu 24 metų amžiaus, Europos Sąjungoje dažniau serga jaunesnės nei 24 metų moterys. Kalbant apie gonorėją tai, kaip jau ir minėjau, Lietuvoje yra drastiškas sergamumo sumažėjimas, tuo tarpu kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis yra padidėjęs net tris kartus. Tad jeigu Lietuvoje vyrai serga aštuonis kartus dažniau negu moterys, tai ES šalyse šis rodiklis yra daug mažesnis – vyrai serga tris kartus dažniau negu moterys. Kalbant apie sifilį, tai matoma, kad Lietuvoje jo sergamumas tolygiai mažėja, tuo tarpu ES šalyse – didėja. Jeigu Lietuvoje vyrai serga maždaug du kartus dažniau, tai ES šalyse maždaug devynis kartus dažniau.

– Kokia yra pagrindinė prevencija prieš ligas?

– Saugus lytinis elgesys – tai svarbus veiksnys, kuris gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojama turėti ilgalaikį ir abipusiai monogaminį lytinį partnerį, kuris žino, kad neserga lytiškai plintančia infekcija. Dabar kai vasara, atostogų metas, norėčiau pabrėžti, kad atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys arba lytiniai santykiai be apsaugos priemonių yra rizikos veiksniai, kurie gali padidinti užsikrėtimo galimybę ir skatinti lytiškai plintančių infekcijų plitimą. Taip pat pastebima, kad po vasaros susirgimų visada padaugėja.

– Žmonės turbūt labiau atsipalaiduoja vasarą.

–  Taip, aš taip manau.

– Dar galima sakyt, kad jaunimas yra labiau išprusęs, galbūt yra daugiau lytinio švietimo, jeigu tarp jų susirgimų yra šiek tiek mažiau.

– Manau, kad dabar yra diegiama lytiškumo programa mokyklose ir tikiu, kad ateityje tai turės didelę įtaką sergamumo mažėjimui.

Kaip užsikrečiama?

Urogenitaline chlamidine ir gonokokine infekcijomis užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių (vagininių, analinių ir oralinių) metu. Užsikrėtusi nėščioji šias infekcijas gali perduoti vaikui gimdymo metu. Chlamidiozė paplitusi tarp jaunų, lytiškai aktyvių heteroseksualių asmenų, gonorėja – tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais.

Kaip pasireiškia?

Šios infekcijos dažnai būna besimptomės arba pasireiškia nespecifiniais požymiais: moterys pastebi lytinių organų išskyrų pokyčius (kiekio ir konsistencijos), vyrams atsiranda išskyrų iš šlaplės; pakinta šlapinimasis – padažnėja, jaučiamas skausmas arba deginimo pojūtis šlapinantis; progresuojant infekcijai, moterims gali būti apatinės pilvo dalies skausmas, kraujavimas po lytinių santykių arba tarp mėnesinių (gimdos kaklelio ir mažojo dubens uždegimo požymiai), sėklidžių, kapšelio, tarpvietės, kirkšnių skausmas vyrams (sėklidės prielipo ir prostatos uždegimo požymiai). Jeigu užsikrečiama analinių santykių metu, rektalinė infekcija pasireiškia perianalinės srities skausmu, išskyromis iš išeinamosios angos. Ryklės infekcija, užsikrėtus oralinių santykių metu, dažniausiai būna besimptomė.

Kuo gresia negydant?

Negydoma chlamidiozė ir gonorėja vyrams gali komplikuotis prostatos, sėklidės prielipo, moterims – mažojo dubens uždegimu, dėl ko kyla rizika vystytis abiejų lyčių nevaisingumui, nėštumo komplikacijoms ir kitiems reprodukcinės sveikatos sutrikimams. Išplitus infekcijai kraujyje, gali išsivystyti viena iš retesnių komplikacijų – septinis artritas, kuris priklausomai nuo sukėlėjo gali būti gonokokinis arba reaktyvus, sukeltas chlamidijų. Tai yra uždegimas, kuris dažniausiai pažeidžia kelių, kulkšnių, riešų, alkūnių ir pirštų sąnarius bei minkštuosius audinius (sausgysles, raiščius) ir pasireiškia vieno ar kelių sąnarių skausmingumu, patinimu, bendru karščiavimu ir kitais būdingais simptomais (akių uždegimu ir odos problemomis). Negydant bakterijų sukelto artrito, galimos retos, bet sunkios komplikacijos (meningitas, perihepatitas, endokarditas, osteomielitas).

Kaip išvengti komplikacijų?

Siekiant užkirsti kelią minėtoms komplikacijoms, svarbu laiku diagnozuoti šiuos susirgimus ir išgydyti sergantį asmenį bei jo lytinius partnerius. Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI), įskaitant chlamidiozę ir gonorėją, rekomenduojama:

kai yra klinikinių požymių ir simptomų;

lytiškai aktyviam jaunimui;

jeigu lytiniam (-ei) partneriui (-ei) pasireiškė LPI simptomų arba jam (jai) diagnozuota LPI;

po nesaugių lytinių santykių su nauju (arba atsitiktiniu) lytiniu partneriu;

dažnai keičiantiems lytinius partnerius asmenims;

asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;

jeigu nustatoma viena iš LPI, rekomenduojama pasitikrinti dėl kitų;

nėščiosioms;

rizikos grupių asmenims: vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, asmenims, teikiantiems lytines paslaugas už atlygį, ir jomis besinaudojantiems, narkotikus vartojantiems ir jų partneriams;

prieš invazines gimdos kaklelio arba dirbtinio apvaisinimo procedūras.

Kaip apsisaugoti?

Apsisaugoti nuo chlamidinės ir gonokokinės infekcijos galima turint ilgalaikius ir abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris yra neužsikrėtęs, t. y. pasitikrinęs dėl šių infekcijų. Riziką užsikrėsti sumažina pastovus ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas visų rūšių lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.

Dėl LPI pasitikrinti galėjo moterys nuo lytinio gyvenimo pradžios iki 50 metų. Jos buvo tiriamos dėl chlamidijų, mikoplazmos ir ureaplazmos infekcijų. Programos įgyvendinimo metu mėginiai buvo paimti 850 moterų, daugiau nei pusei jų – 490 – buvo nustatyta bent viena lytiškai plintanti infekcija, rašoma pranešime spaudai.

Dažniausiai nustatoma lytinių keliu plintanti infekcija buvo ureaplazma urealyticum, rečiausiai – mikoplazma genitalium. Pastaroji buvo diagnozuota daugiau nei 2 proc., o – ureaplazma – beveik 98 proc. moterų. Chlamidijų buvo rasta daugiau nei 11 proc. moterų, kurios buvo apsikrėtusios lytiškai plintančiomis infekcijomis.

Ureaplazma urealyticum bakterija sukelia ureaplazmozę – bakterinės kilmės lytiškai plintančią ligą. Vyrams ji sukelia uretritus – šlaplės uždegimus, o moterims cervicitus – gimdos kaklelio uždegimus. Ši liga gali būti besimptomė, simptomai pasitaiko tik 20-30 proc. žmonių.

Pasak Centro poliklinikos gydytojos akušerės-ginekologės Rimos Sapon, nereikėtų stebėtis, kad itin didelė dalis moterų, tirtų dėl LPI, buvo apsikrėtusios ureaplazmos infekcija. „Literatūroje rašoma, kad net 80 proc. populiacijos yra apsikrėtę šia infekcija. Moterys, pas kurias randama ureaplazma,  dažniausiai skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis iš genitalijų, sudirgimo, perštėjimo pojūčiu. Ši bakterija dažnai būna besikartojančių šlapimo takų infekcijų priežastimi, kartais gali sukelti sąnarių uždegimą. Panašiais požymiais pasireiškia ir mikoplazminės infekcijos. Chlamidijos gali būti konjungtyvito, sąnarių uždegimų, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų priežastimi. Šios bakterijos sukelta infekcija gali būti sąaugų mažajame dubenyje priežastimi, tai gali įtakoti moters nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo. Todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir skirti gydymą abiem partneriams“, – paaiškina medikė.

Daugiau nei  88 proc. LPI sergančių moterų buvo nuo 20 iki 39 metų amžiaus.

Daugiau nei  88 proc. LPI sergančių moterų buvo nuo 20 iki 39 metų amžiaus. Pasak R. Sapon, tai potencialiai gimdančio amžiaus moterys, todėl joms svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti infekciją, nes negydant gali kilti problemų pastoti, išnešioti, pagimdyti sveiką naujagimį. Bet kuri infekcija gali būti persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo ar infekcijų po gimdymo priežastimi. Taip pat gali varginti dažni šlapimo takų, lyties organų uždegimai. „Būtina gydyti visas moteris, kurioms nustatyta chlamidinė infekcija arba pasireiškia klinikiniai reiškiniai, kai organizme aptinkama ureaplazma ar mikoplazma“, – sako Centro poliklinikos akušerė-ginekologė.

Lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu,  retai, tačiau įmanoma ir tiesioginio buitinio kontakto metu per bendrus rankšluosčius, apatinį trikotažą, patalynę.

R. Sapon teigia, kad daugelis moterų domisi savo sveikata, būna prisiskaičiusios literatūros apie lytiškai plintančias infekcijas, todėl informaciją apie tai, kad yra apsikrėtusios išklauso ramiai, tačiau būna ir besistebinčių, kurias reikia nuraminti, viską paaiškinti. „Dažnai moterims kyla klausimas, kiek laiko jų organizme tūno vienokia ar kitokia infekcija, tačiau į šį klausimą beveik neįmanoma atsakyti, nes dažnai, tai jokiais specifiniais simptomais nepasireiškiančios infekcijos ir jos gali metų metais tūnoti organizme“, – paaiškina medikė.

Daugelyje šalių lytiškai aktyvios moterys skatinamos reguliariai, bent kartą per metus, net jei ir neturėjo įtartinų lytinių santykių, tirtis dėl lytiškai plintančių ligų. Tuomet infekcija greičiau nustatoma, skiriamas gydymas, infekcija nebeplinta toliau t. y. neperduodama kitiems partneriams.

„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad  visos minėtos infekcijos nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Taip yra dėl to, kad jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nevengia nesaugių lytinių santykių, partnerių kaitos. Problema yra ta, kad Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų tyrimai yra mokami, todėl ne visiems prieinami. Svarbu, kad ir ateityje Vilniaus mieste būtų įgyvendinama lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programa ir bent daliai moterų būtų atliekami nemokami tyrimai“, – sako akušerė-ginekologė.

Pagal lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programą Vilniaus mieste tiriamos moterys nuo 2009 metų. Per 9 metus tyrimai buvo atlikti daugiau nei 4 tūkst. moterų.

Pernai Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai – 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Apie tai ką tik paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

2015 m. sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1, sifiliu – 9,7, gonorėja – 6,7 atvejo. Lyginant su užpernai sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, o sergamumas chlamidioze nežymiai sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje.

Dauguma užsikrėtusiųjų LPI buvo vyrai. Tačiau nustatyta daugiau chlamidioze užsikrėtusių moterų. Net pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų amžiaus grupėje, tarp kurių – 20 moksleivių.

Būdingas sezoniškumas

Šiltuoju metų laiku padaugėja susirgimų gonorėja, o baigiantis vasarai – sifiliu, daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatoma rudenį. Laiku neišaiškinta LPI perduodama partneriui, sukelia sunkių komplikacijų: lyties organų, prostatos, šlapimo takų ar šlapimo pūslės komplikuotus uždegimus, sąnarių uždegimu ir kt.

Naujos gydymo gairės

Medikams didžiulį nerimą kelia, kad pastaraisiais metais pastarosios ligos tapo žymiai atsparesnės gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ką tik vėl perspėjo, kad antibiotikai gydant gonorėją tampa vis mažiau veiksmingi, taip pat padidėjo sifilio ir chlamidiozės sukėlėjų atsparumas. PSO pateikė naujas gaires įveikiant šias LPI: pasiūlė gydant gonorėją atsisakyti visos antibiotikų klasės, rinktis efektyvesnius vaistus sifiliui ir chlamidiozei gydyti.

Specialistės komentaras

„Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė:

Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau, nei rodo oficiali statistika. Viena šios problemos didėjimo priežasčių – LPI dažnai ilgai nerodo aiškių ženklų. Štai net devynios iš dešimties gonorėja užsikrėtusių moterų serga praktiškai be jokių simptomų. Daugybė žmonių yra užsikrėtę chlamidioze, bet apie tai nieko neįtaria.

LPI „partizanines“ formas galima nustatyti tik pasitelkiant naujausius tyrimų metodus. Pavyzdžiui, besimptominės gonorėjos užkrato gali nepavykti nustatyti mikroskopuojant paprastą lyties organų išskyrų tepinėlį, kaip buvo įprasta daryti anksčiau.

Kita rizika – tokiu būdu tiriant šios ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Tiksliau diagnozuoti besimptomę gonorėją įmanoma pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį, bet jis taip pat ne visada patikimas dėl trumpo bakterijų gyvavimo paimtame mėginyje.

Situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė prieš kelerius metus, kai pažangiose laboratorijose buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Tai leido efektyviau diagnozuoti ir kitas LPI: chlamidiozę, trichomonozę, mikoplazmas, ureaplazmas, ŽPV, herpesą. Šis labai jautrus tyrimo metodas leidžia nustatyti sukėlėjo DNR – specifinę genetinę informaciją.

Jis padeda atskleisti net labai ankstyvas besimptomes ligos formas. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo lengviau ji įveikiama. PGR tyrimą galima atlikti ir iš šlapimo mėginio.

Pakanka bent dvi valandas neplovus išorinių lyties organų surinkti pradinę pirmąją šlapimo porciją, o po to ją pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 2–4 valandas.

LPI linkusios atsinaujinti, todėl praėjus po gydymo 3 ir 6 mėnesiams rekomenduojama išsitirti pakartotinai. Labai atsparus antibiotikams tapo gonorėjos sukėlėjas – per pusmetį liga pasikartoja 7–12 proc. pacientų.

ULAC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze), tai 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pernai sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1 atvejo, sifiliu – 9,7 atvejo, gonorėja – 6,7 atvejo.

Pagal lytį, dauguma užsikrėtusiųjų LPI buvo vyrai. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, 2015 metais nustatyta daugiau chlamidioze užsikrėtusių moterų. Pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų, t.y. jaunimo amžiaus grupėje, tarp kurių 20 moksleivių.

Kaip pranešė ULAC, palyginti su užpernai, sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, tuo tarpu sergamumas chlamidioze šiek tiek sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje.

Daugiau nei pusė sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje, tačiau 19 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis, ir tai 8 atvejais daugiau nei 2014 metais. Taip pat nėščiųjų patikros metu pernai išaiškintos 26 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios – dešimčia atvejų daugiau nei užpernai. Be to, praėjusiais metais diagnozuoti trys naujagimiai su įgimtu sifiliu (2014 metais – vienas, 2013 metais – du).

Pagal LPI plitimo būdą, dažniausias užsikrėtimo būdas Lietuvoje – heteroseksualūs santykiai. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse, daugėja.

ULAC duomenimis, LPI susirgusios moterys dažniau nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio, sugyventinio arba pažįstamo asmens, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens. Tačiau iki pusės atvejų infekcijos šaltinis neišaiškinamas. 2,1 proc. (6) užsikrėtusiųjų sifiliu, 2,4 proc. – chlamidioze (10) ir 9,3 proc. (18) – gonorėja nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Lytiškai plintančioms infekcijoms būdingas sezoniškumas. Stebima tendencija, kuomet šiltuoju metų laiku (liepą, rugpjūtį) padaugėja susirgimų gonorėja, o baigiantis vasarai (rugpjūtį, rugsėjį) – sifiliu, tuo tarpu daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatoma rudenį (rugsėjį, spalį, lapkritį). 

Artėjant Pasaulinei hepatito dienai, kuri minima liepos 28 d., Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) surengė apskritojo stalo diskusiją „Lytiškai plintančios infekcijos ir hepatitai – jaunimo ligos“. 

Susitikimo metu specialistai aptarė lytiškai plintančių infekcijų (sifilio, gonorėjos, chlamidiozės) ir virusinių hepatitų  epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria gydytojai praktikai, laboratorijų darbuotojai bei jų pacientai. 

„Nors sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis pastaruoju metu nežymiai sumažėjo, lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia vis daugiau jaunų žmonių. Tai rodo, kad jiems trūksta žinių: dažnai neįvertinama užsikrėtimo rizika ir šių infekcijų grėsmė“,   – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. S. Čaplinskas. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja Esmeralda Kuliešytė ak  centavo lytinio švietimo problemą. Ji pažymėjo, kad jaunimas dažnai vengia apsilankyti pas gydytojus. Ypač nepilnamečiai, kurie tyrimus atlikti gali tik su tėvų ar globėjų žinia.

Kita problema – LPI tyrimai yra brangūs, todėl nėra prieinami moksleiviams ir studentams. 

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojas Algirdas Šumila atkreipė dėmesį, kad barjerinės apsaugos priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti šiomis infekcijomis, naudojami retai arba visai nenaudojami, todėl plinta LPI. 

ULAC duomenimis, Lietuvoje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau vyrų nei moterų, dauguma – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Dauguma lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną. 

Kiekvienais metais LPI išaiškinama tarp moksleivių: pernai išaiškinta 10 sifilio, 13 gonorėjos, 3 chlamidiozės susirgimo atvejai.  Nėščiųjų sveikatos patikros metu visos moterys yra tiriamos dėl ŽIV ir sifilio.

Šios patikros metu pernai išaiškintos 24 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Tai netiesiogiai atspindi, kad sifilis tarp gyventojų Lietuvoje yra paplitęs. Pavyzdžiui, lyginant sergamumą sifiliu tarp ES šalių Lietuvos sergamumo rodiklis yra tarp aukščiausių – trečioje vietoje (po Rumunijos ir Maltos). 

Pernai užregistruotas vienas sifiliu užsikrėtęs naujagimis (infekcijos perdavimas iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu). 

Sergamumas virusiniu hepatitu B (VHB), kuris plinta ne tik per kraują, bet ir lytinių santykių metu, pastaraisiais metais mažėjo dėl vakcinacijos. Tačiau tikėta, kad tam tikra dalis lytiškai aktyvaus jaunimo (vyresnių nei 15 metų) yra nepasiskiepiję nuo VHB, todėl yra imlūs šiai infekcijai. Tik nuo 1998 m. vis  i kūdikiai pradėti skiepyti nuo VHB bei skiepyti dvylikamečiai 2002 -2010 m.