AFP duomenimis, Maskvos Šeremetjevo oro uoste ją pasitiko tėvas ir žurnalistai. Moteris buvo laikoma JAV Floridos valstijos Talahasio miesto kalėjime.

„Labai džiaugiuosi sugrįžusi namo. Esu labai dėkinga visiems, kurie mane palaikė (...)“, – sakė ji.

„Labai dėkoju Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatams, kurie kasdien gynė mane“, – pridūrė M. Butina.

Rusijos pilietė M. Butina suimta 2018-ųjų liepą ir apkaltinta tuo, kad veikė JAV teritorijoje kaip neregistruota Rusijos vyriausybės agentė ir bandė infiltruotis į Respublikonų partiją, užmegzdama ryšius su tokiomis organizacijomis kaip Nacionalinė šaulių asociacija. Praėjusių metų gruodžio 13 d. M. Butina teisme pripažino savo kaltę pagal vieną iš kaltinimo punktų.

Šių metų balandį JAV Kolumbijos apygardos teismas nuteisė ją 18 mėnesių trukmės kalėjimo bausme. Tuo metu buvo skelbiama, M. Butinai į bausmės laiką bus įskaityti tie mėnesiais, kuriuos ji praleido už grotų, laukdama nuosprendžio.

M. Butinos byla prisidėjo prie įtampos tarp JAV ir Rusijos didėjimo, Rusija kaltinimus moteriai vadino nepagrįstais.

Apie tai pranešė JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba, nurodžiusi, kad šiuo metu prižiūri M. Butiną. Ji dabar turėtų sugrįžti į Rusiją, nes atliko 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gruodį 30 metų M. Butina pagal susitarimą su prokurorais prisipažino, kad be registracijos veikė šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė. Ji buvo nuteista kalėti 18 mėnesių, ir teisėjai įskaitė jai pusę atliktos bausmės.

M. Butina taip pat prisipažino, kad pasinaudojo savo ryšiais su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA), siekdama užmegzti neteisėtus ryšius su amerikiečių konservatoriais per 2016 metų kampaniją prieš prezidento rinkimus, kai D. Trumpas įveikė demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Ši byla nesusijusi nuo specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimo dėl numanomų Rusijos ir D. Trumpo rinkimų štabo ryšių.

Buvusi Rusijos senatoriaus Aleksandro Toršino padėjėja ir visuomeninio judėjimo „Teisė į ginklą“ įkūrėja nuvyko į JAV turėdama studentės vizą, nes iki 2018 metų pavasario mokėsi viename universitete Vašingtone.

Amerikiečių teisėsauga įtaria, kad M. Butina mažiausiai nuo 2015 metų Rusijos naudai vykdė konspiracinę veiklą, veikė kaip rusų valdininko agentė ir naudojosi asmeniniais ryšiais su amerikiečiu, įtakingu JAV politikos veikėju.

Po deportacijos rusė 10 metų negalės prašyti išduoti jai vizą į JAV.

30 metų ginklų entuziastė, penktadienį nuteista kalėti 18 mėnesių, bendravo su žurnalistais telefonu.

„Nesitikėjau tokios griežtos bausmės“, – pareiškė ji, telefonu kalbėdamasi su reporteriais.

„Tai yra visiškas absurdas. Tai – didžiulė gėda JAV teisingumo sistemai“, – pridūrė ji.

Nuteistosios advokatas Robertas Driscollas (Robertas Driskolas) patvirtino, kad M. Butina dalyvavo toje spaudos konferencijoje.

Ji prisipažino, kad ketino be registracijos veikti šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė – tokius pačius kaltinimus JAV anksčiau iškeldavo kitiems įtariamiems Rusijos šnipams.

Prokurorų teigimu, nors M. Butina veikė atvirai ir nedirbo tiesiogiai kuriai nors Rusijos žvalgybos agentūrai, ji siuntė ataskaitas vienam aukšto rango rusų pareigūnui ir taip kėlė grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

Antradienį M. Butina vėl paneigė esanti prokremliška politinė aktyvistė ir pareiškė laikanti save teisės nešiotis ginklus gynėja, siekusia pagerinti JAV ir Rusijos santykius.

„Pasisakydavau už geresnius Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius. Myliu savo šalį“, – teigė moteris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį pavadino M. Butinai paskelbtą verdiktą „savavališku“ ir pridūrė nesuprantąs, kodėl nuspręsta ją įkalinti.

M. Butina pareiškė, kad buvo priversta bendradarbiauti su JAV teisėsaugos institucijomis, nes kitaip jai grėstų 5–15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas atsižvelgė, kad M. Butina laukdama nuosprendžio jau išbuvo devynis mėnesius areštinėje, ir atitinkamai sušvelnino jai skirtą bausmę. Pernai liepą suimta Rusijos pilietė bus deportuota, kai atliks bausmę.

M. Butina pasinaudojo savo ryšiais su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA), kad užmegztų kontaktus su daugybe įtakingų respublikonų.

Jos byla buvo nagrinėjama paaštrėjus Maskvos ir Vašingtono santykiams dėl, kaip teigia amerikiečių žvalgybininkai, rusų šnipų mėginimų įsikišti į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Įtariama, kad Rusijos agentai, įsilauždami į elektroninius tinklus ir manipuliuodami socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, padėjo prezidentui Donaldui Trumpui pasiekti pergalę.

Teismas atsižvelgė, kad M. Butina laukdama nuosprendžio jau išbuvo devynis mėnesius areštinėje, ir atitinkamai sušvelnino jai skirtą bausmę. Už grotų jai dar teks praleisti devynis mėnesius.

JAV federalinė teisėja Tanya Chutkan (Tanja Čutkan) taip pat nurodė deportuoti pernai liepą suimtą Rusijos pilietę, kai ši atliks bausmę.

Teisėja pabrėžė, kad tokiu verdiktu nori atkreipti dėmesį į nusikaltimo rimtumą ir atgrasyti kitus potencialius pažeidėjus.

M. Butina pernai prisipažino, kad vieno buvusio Rusijos įstatymų leidėjo nurodymu paslapčiomis rinko žvalgybos duomenis apie JAV Nacionalinę šaulių asociaciją (NRA) ir kitas organizacijas.

Moteris pareiškė, kad jai „gėda“ dėl tokių savo veiksmų.

„Nuolankiai prašau man atleisti. Nesu ta piktadarė, kuri vaizduojama žiniasklaidoje“, – Vašingtono teisme sakė ji prieš išgirsdama verdiktą.

Vis dėlto teisėja skyrė 30-metei rusei – prisipažinusiai, kad ketino be registracijos veikti šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė – visą prokurorų prašytą bausmę.

Prokurorų teigimu, nors M. Butova veikė atvirai ir nedirbo tiesiogiai kuriai nors Rusijos žvalgybos agentūrai, ji vis tik kėlė grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

„Norėjau sukurti sau ateitį čia, tarptautinės politikos srityje“, – kalbėjo ji lūžtančiu balsu. Nuteistoji pridūrė, kad tenorėjo pagerinti JAV ir Rusijos santykius.

„Jei bučiau žinojusi, kad turėjau užsiregistruoti kaip užsienio agentė, būtinai tą būčiau padariusi“, – pareiškė ji teisme.

Sutiko bendradarbiauti

Federaliniame teisme Vašingtone M.Butina iš esmės sutiko su kaltintojais, kad ji bandė sukurti kontaktų Nacionalinėje šaulių asociacijoje tinklą. Teigiama, kad ši asociacija turi didelę įtaką Šiaurės Amerikos žemyno politikams.

M.Butina sakė pasiruošusi suteikti duomenis apie JAV pilietį, su kuriuo ji susimokė siekdama sukurti ryšių vietos politiniuose sluoksniuose tinklą, ir apie Rusijos valdininką, kuris, merginos žodžiais, jai vadovavo.

M.Butina esą ketino perduoti į Rusiją žvalgybinių duomenų apie JAV politiką. "Ar suprantate, kad pripažindama kaltę jūs galite būti deportuota vos atliksite bausmę?" – į ketvirtadienį teismo salėje nuskambėjusį teisėjos klausimą rusė atsakė teigiamai.

Rusijos pilietei gresia penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir ketvirčio milijono dolerių bauda. Tačiau kaltės pripažinimas yra svarbi lengvinanti aplinkybė, dėl kurio kalėjimo bausmė gali būti sutrumpinta iki kelių mėnesių.

Spaudos teigimu, M.Butina sutiko bendradarbiauti su federaliniais prokurorais ir, jei reikės, duoti parodymus prisiekusiųjų žiuri.

Kitas teismo posėdis bus 2019-ųjų vasarį.

Meilė ir politika

Barnaule gimusi M.Butina į JAV išvyko mokytis. 2018 m. pavasarį ji baigė tarptautinių santykių mokslų magistro studijas vienoje prestižiškiausių Vašingtono aukštųjų mokyklų – Amerikos universitete. Netrukus, liepą, ji buvo suimta Vašingtone ir apkaltinta buvus neregistruota Rusijos agente. Šis kaltinimas Jungtinėse Valstijose dažnai pateikiamas užsienio šnipams.

Įtariama, kad neįvardytas valdininkas – buvęs Rusijos senatorius, kurį Ispanijos pareigūnai įtaria ryšiais su vadinamąja Tagankos nusikaltėlių grupuote, Aleksandras Toršinas, kurio padėjėja keletą metų ir dirbo M.Butina.

Vėliau A.Toršinas buvo Centrinio banko pirmininko pavaduotojas, o neseniai išėjo į pensiją. Įdomus sutapimas: pastarąjį sprendimą A.Toršinas priėmė kone vienu metu, kai pasirodė informacija, kad jo protežė pasirengusi duoti parodymus JAV teismui.

Prokurorų teigimu, 2015 m. kovą M.Butina pradėjo įgyvendinti savo planą, kurį esą pati pasiūlė. Teigdama, kad oficialūs ryšiai su politikais ne visada yra efektyvūs, ji siūlė kurti neoficialius komunikacijos kanalus. Pirmiausia, esą, verta megzti ryšius su Respublikonų partija. M.Butina pasisiūlė būti žmogumi, mezgančiu tokius ryšius.

Rusė dirbavosi kartu su savo amerikiečiu širdies draugu vaikinu Paulu Ericksonu – respublikonų politinių kampanijų darbuotoju, turėjusiu svarbių ryšių su šaulių organizacija.

M.Butina prisipažino, kad minėtą projektą ji parašė rusų kalba, vėliau išvertė ir pateikė P.Ericksonui prašydama jo patarimo. Bičiulis esą padėjo sudaryti įtakingų respublikonų, su kuriais verta susipažinti, sąrašą.

Vėliau M.Butina nusiuntė projektą A.Toršinui ir paprašė 125 tūkst. dolerių, kad galėtų dalyvauti įvairiose konferencijose ir organizuoti susitikimus su reikalingais žmonėmis. A.Toršinas esą garantavo merginai, kad jos pasiūlymas bus palaikytas "bent jau iš dalies". Iš bylos medžiagos aišku, kad A.Toršino kelionės į JAV buvo traktuojamos kaip jo privati iniciatyva.

Lemtingas klausimas

2015 m. balandį M.Butina nuvyko į šiaulių asociacijos konferenciją ir ten pasakojo apie savo veiklą populiarinant šaunamuosius ginklus Rusijoje. Svarbius asociacijos atstovus ji pakvietė į Maskvą. Pastaroji kelionė įvyko baigiantis 2015-iesiems: A.Toršinas tarpininkavo rengiant Amerikos šaulių ir aukštų Rusijos politikų susitikimus.

Pasinaudojusi užmegztais ryšiais, M.Butina įgijo prieigą prie respublikonų hierarchijos viršūnėlės. Ji į save dėmesį atkreipė 2015 m. liepą, kai per vieną kampanijos mitingą Las Vegase buvo parinkta užduoti tuomečiam kandidatui Donaldui Trumpui klausimą apie apie jo planus dėl Vašingtono ryšių su Rusija.

"Manau, su Putinu sutarčiau labai gerai... Nemanau, kad reikėtų sankcijų", – tąsyk pareiškė D.Trumpas. Tai buvo bene pirmasis viešas jo pareiškimas šiuo klausimu per rinkimų kampaniją.

Svarbių vizitų rengėja

2016 m. pradžioje P.Ericksonas palaikė ryšius su svarbiu D.Trumpo kampanijos pareigūnu Ricku Dearbornu ir siūlėsi padėti prieš rinkimus suorganizuoti kandidato susitikimą su V.Putinu – ko gero, per A.Toršiną.

Per pastarąjį mėnesį Rusija išsiuntė daugiau diplomatinių notų, ginančių kaltinamąją, nei dėl kokio kito Rusijos piliečio.

2016-ųjų gegužės pradžioje A.Toršinas ir D.Trumpo sūnus Donaldas Jaunesnysis dalyvavo oficialiuose pietuose per šaulių metinį suvažiavimą Luisvilio mieste Kentukio valstijoje. Tačiau nežinoma, ar tąsyk jiedu kalbėjosi.

Pernai M.Butina padėjo A.Toršinui organizuojant Rusijos delegacijos kelionę į JAV, į Nacionalinių maldos pusryčių renginį. Kaltintojų teigimu, A.Toršinas nurodė merginai, ką įtraukti į delegaciją, ir ji vykdė buvusio viršininko instrukcijas.

Vėliau sąrašas buvo nusiųstas P.Ericksonui, o M.Butina pabrėžė, kad atvažiuojantys rusai kurs "neoficialios komunikacijos kanalus". Amerikietis sąrašą persiuntė kitam neįvardijamam asmeniui, o e.laiške pabrėžė, kad "reakcija į delegacijos atvykimą bus perduota tiesiogiai Rusijos prezidentui ir užsienio reikalų ministrui".

Be to, kad organizavo įvairius susitikimus, M.Butina pasakojo A.Toršinui apie JAV politinį landšaftą prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus. Bylos dokumentai leidžia spėti, kad daugiausia iniciatyvos rodė pati mergina. Beje, ji nuogąstavo, kad po rinkimų JAV, bus pamiršta ir apie ją, ir apie A.Toršiną.

Ryšiai su FSB

JAV žiniasklaidos teigimu, Federalinis tyrimų biuras (FTB) sekti M.Butiną pradėjo 2016 m. Pareigūnai keletą kartą apieškojo jos namus, patikrino kompiuterių ir mobiliojo telefono duomenis.

FTB pareigūnai aptiko požymių, kad M.Butina susitikinėjo su oficialiais asmenimis, kurie veikiausiai buvo Rusijos šnipai. Ji esą turėjo kontaktinių asmenų, dirbusių Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje, sąrašą.

FTB agentai keletą savaičių stebėjo M.Butiną susitinkant su neįvardijamu Rusijos diplomatu, kuris šių metų kovą paliko JAV. FTB įtaria, kad diplomatas buvo Rusijos žvalgybos darbuotojas.

Gausūs užtarėjai

Žiniasklaida cituoja M.Butinos tėvą, esą jo dukra neprisiims atsakomybės už nusikaltimus, kurių ji nepadarė. "Nieko naujo. Visi šios bylos faktai buvo žinomi seniai. Marija nenori prisiimti nusikaltimų, kurių nedarė", – sakė Valerijus Butinas.

Oficialioji Maskva M.Butinai mestus kaltinimus vadina pramanu. Prieš prisipažinimą Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė palaikysianti bet kokį M.Butinos sprendimą, kurį ji priims siekdama laisvės.

Ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad tėvynainės procesas neturi nieko bendra su teisingumu ir yra politinio spaudimo priemonė. Ekscentriškais pareiškimais pagarsėjusi valdininkė pabrėžė, esą M.Butina yra psichologinių eksperimentų auka.

Rusijos ambasada JAV prieš keletą dienų pranešė prašiusi kalėjimo, kur laikoma M.Butina, administracijos pagerinti rusės laikymo sąlygas. Esą 22 valandas per parą trunkanti izoliacija – į gryną orą ji išvedama dviem valandoms – neigiamai atsiliepia jos sveikatai.

Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pareiškė esąs įsitikinęs, kad M.Butina palūžo dėl jai daryto spaudimo. "Akivaizdu, kad M.Butina pripažino kaltę jai darant spaudimą – nors ji pati ir neigia, kad laikymas vienutėje paveikė jos sprendimą. Ją palaužė", – žurnalistams sakė L.Sluckis.

Pasak įstatymų leidėjo, "tokiomis aplinkybėmis palūžti gali bet kas, net tvirtas vyras, o (šiuo atveju) kalbama apie jauną trapią moterį, kuri visą šį laiką buvo laikoma nepakeliamomis sąlygomis".

"Išgirtasis amerikietiškasis teisingumas Butinos byloje – tai šiuolaikinės politinės inkvizicijos pavyzdys, – epitetų negailėjo politikas. – Jis sakė esąs įsitikinęs, kad visi M.Butinai pateikti kaltinimai yra laužti iš piršto ir kad šis procesas aiškiai politizuotas.

"Pradedant tuo, kad ją sulaikė Rusijos ir JAV prezidentų susitikimo Helsinkyje išvakarėse, ir vargu, ar tai buvo sutapimas, – sakė L.Sluckis. – Bet kokiu atveju, manau, kad ir kokios būtų susitarimo su tyrėjais sąlygos, kad ir kokį nuosprendį jai paskelbtų (JAV), Rusija vis tiek privalo siekti sugrąžinti Mariją į tėvynę."

Aukščiausio lygio užnugaris

Apie M.Butinos svarbą Rusijoje byloja ir tas faktas, kad ją viešai užstojo prezidentas V.Putinas. "Ši nelaiminga mergina sėdi, mūsų M.Butina, jai gresia 15 metų nelaisvės, bet už ką? Kai išgirdau, kas vyksta su ja..." – antradienį viename renginių pareiškė V.Putinas.

"Čia viešas renginys, bet neturiu ko slėpti: paklausiau visų mūsų tarnybų vadovų, kas ji tokia. Niekas apie ją nieko negirdėjęs – Federacijos Taryboje ji dirbo pas kažką iš pavaduotojų, ir tiek. Jai už tai gali būti skirta 15 metų, kas tai?" – retoriškai paklausė Rusijos prezidentas.

JAV kalėjime M.Butiną nuolat lanko Rusijos diplomatai, per pastarąjį mėnesį Rusija išsiuntė daugiau diplomatinių notų, ginančių kaltinamąją, nei dėl kokio kito Rusijos piliečio. Ypatingas jų dėmesys, anot kaltintojų, yra dar vienas jos kaltės įrodymas.

M. Butina ketvirtadienį stojo prieš teismą sudariusi susitarimą su prokurorais. Pagal šį susitarimą ji pripažino, kad mėgino infiltruotis į įtakingą Nacionalinę šaulių asociaciją (NRA) ir perduoti vienam Rusijos vyriausybės pareigūnui žvalgybos duomenų apie Amerikos politikus.

„Laikome kaltinimus jai visiškai nepagrįstais“, – penktadienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ši byla, susijusi su 30-mete teisės turėti šaunamųjų ginklų aktyviste, padėjo geriau suprasti, kaip Maskva mėgina daryti įtaką Amerikos politikai. Vis dėlto M. Butinos byla nėra susijusi su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) atliekamo tyrimo dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) rinkimų kampanijos galimo susimokymo su Maskva pakreipti 2016 metų balsavimą respublikonų kandidato naudai.

M. Butina pripažino savo kaltę, kad neužsiregistravo užsienio vyriausybės agente. Šis kaltinimas Jungtinėse Valstijose dažnai pateikiamas užsienio šnipams.

Ji sutiko bendradarbiauti su tyrėjais. Moteris laikoma suimta, kol teismas paskirs jai bausmę.

Ji tapo pirmąja Rusijos piliete, nuteista vienoje iš virtinės bylų, iškeltų dėl numanomo Rusijos kišimosi per 2016 metų JAV prezidento rinkimus. M. Butinai gresia iki šešių mėnesių laisvės atėmimo, o vėliau ji tikriausiai bus deportuota.

M. Butina stojo prieš teismą sudariusi susitarimą su prokurorais. Pagal šį susitarimą ji pripažino, kad mėgino infiltruotis į įtakingą Nacionalinę šaulių asociaciją (NRA) ir perduoti vienam Rusijos vyriausybės pareigūnui žvalgybos duomenų apie Amerikos politikus.

Ši byla, susijusi su 30-mete teisės turėti šaunamųjų ginklų aktyviste, padėjo geriau suprasti, kaip Maskva mėgina daryti įtaką Amerikos politikai. Vis dėlto M. Butinos byla nėra susijusi su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) atliekamo tyrimo dėl prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) rinkimų kampanijos galimo susimokymo su Maskva pakreipti 2016 metų balsavimą respublikonų kandidato naudai.

M. Butina sutiko bendradarbiauti su tyrėjais. Moteris laikoma suimta, kol teismas paskirs jai bausmę.

30 metų Marija Butina liepos mėnesį kontržvalgybos agentų buvo areštuota dėl įtarimų, kad veikė kaip neregistruota „užsienio agentė“. Ji buvo apkaltinta sąmokslu veikti Rusijos agente, „užmezgant ryšius su JAV asmenimis ir infiltruojantis į organizacijas, darančias poveikį Amerikos politikai“.

Tuo metu M. Butina nepripažino, kad nelegaliai veikė kaip neregistruota Rusijos vyriausybės agentė.

Ji buvo nuvežta į sulaikytųjų centrą Aleksandrijoje Virdžinijoje, kur, pasak advokatų, ištisomis savaitėmis būdavo laikoma vienutėje.

Pirmadienį advokatai paprašė Vašingtono federalinio teismo paskirti kaltinamojo pareiškimo pakeitimo posėdžio datą.

„Šalys išsprendė šį klausimą, atsakovė Marija Butina lieka sulaikyta“, – rašė advokatai, bet nenurodė, kokie bus galutiniai kaltinimai.

M. Butina vadovavo nedidelei Rusijos organizacijai „Teisė į ginklą“, kurią, kaip atrodo, iš dalies finansavo Rusijos politikas Aleksandras Toršinas, prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.

Savo organizacija ji naudojosi užmegzdama ryšius su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA) – įtakinga šaunamųjų ginklų lobistų grupe. Iš dalies ji naudojosi savo asmeniniais santykiais su respublikonų aktyvistu Paulu Ericksonu (Polu Eriksonu), kuris buvo susijęs su NRA.

Tačiau Teisingumo departamentas sakė, kad M. Butina buvo „slapta Rusijos agentė“, palaikiusi kontaktus su Rusijos šnipais ir vykdžiusi misiją užmegzti ryšius su JAV politikais, kad sukurtų „atsarginius kanalus“, kuriuos „Rusijos Federacija galėtų panaudoti, kad prasiskverbtų į JAV nacionalinių sprendimų priėmimo aparatą“.

2016 metais ji atvyko į Vašingtoną įgyti magistro laipsnio Amerikos universitete.

P. Ericksonas, su kuriuo ji gyveno, padėjo jai patekti į respublikonų sluoksnius. Jos paskyros socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad ji sukinėdavosi tarp įtakingų JAV politikų ir pozuodavo su šaunamaisiais ginklais per nacionalinius ginklų šou.

Jos pastangos galėjo padaryti tam tikrą poveikį.

2016 metų pradžioje P. Ericksonas bendraudavo su D. Trumpo rinkimų kampanijos aukšto rango pareigūnu Ricku Dearbornu (Riku Dirbornu) ir siūlėsi padėti surengti D. Trumpo ir V. Putino susitikimą prieš rinkimus. A. Toršinas, kaip atrodo, turėjo tarpininkauti.

2016 metų gegužės pradžioje A. Toršinas ir D. Trumpo sūnus Donaldas jaunesnysis drauge dalyvavo oficialioje vakarienėje per metinį NRA suvažiavimą Luisvilyje Kentukyje, tačiau nežinoma, ar jie vienas su kitu kalbėjosi.

Liepos 14-ąją M. Butina buvo sulaikyta Jungtinėse Valstijose; amerikiečių tyrėjai įtaria, kad ji bent nuo 2015 metų Jungtinėse Valstijose „vykdė konspiracinę veiklą Rusijos naudai, buvo Rusijos valstybės pareigūno agentė ir naudojosi asmeniniais ryšiais su amerikiečiu, darančiu įtaką JAV politikai“.

Per parengtinį Vašingtono teismo posėdį, kuris įvyko trečiadienį, teisėja perspėjo gynybą, kad komentarai žiniasklaidai gali trukdyti nešališkai nagrinėti bylą.

Teisme taip pat buvo paaiškinta, kad šiuo etapu negalima publikuoti duomenų apie surinktus įkalčius, nes tyrimas dar nebaigtas.

„Bloomberg“ pranešime sakoma, kad kaltintojai ketina perduoti gynybai tyrimo metu surinktą medžiagą – iš viso 3 mln. dokumentų. Tuo pačiu prokuratūra perspėjo, kad šie duomenys gali būti pateikti tik tuo atveju, jei M. Butinos advokatas Robertas Driscollas (Robertas Driskolas) sutiks niekam jų neperduoti.

Prokuratūros darbuotojų nuomone, surinktų duomenų paskelbimas gali sutrukdyti teismams išaiškinti ir patraukti atsakomybėn kitus bylos veikėjus.

Bylą prižiūrinti teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan) perspėjo advokatą, kad jei jis pernelyg aktyviai bendraus su žiniasklaida, ji tokius kontaktus uždraus.

„Bloomberg“ duomenimis, gynyba dabar planuoja siekti M. Butinos paleidimo iki tolesnių teismo posėdžių. R. Driscollas nepatikslino, kada rengiasi pateikti atitinkamą prašymą.

JAV teisingumo departamentas liepos 16 dieną 29 metų Rusijos pilietę M. Butiną apkaltino „nusikalstamu sąmokslu“ ir veikus Jungtinėse Valstijose „kaip užsienio agentei", nepranešus apie tai Teisingumo departamentui.

M. Butina jai pateiktus kaltinimus neigia. Teismo posėdyje dalyvavę Rusijos ambasados Vašingtone darbuotojai sakė, kad jai gresia įkalinimas iki 15 metų.