M. Salvini, kurio kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ yra ministrės pirmininkės Giorgios Meloni koalicinės vyriausybės narė, komentarai buvo pateikti per Romoje vykusį dešiniųjų ir nacionalistinių Europos lyderių susirinkimą, skirtą sutelkti paramą prieš birželį vyksiančius ES parlamento rinkimus.

E. Macrono praėjusį mėnesį išsakytas pasiūlymas, kad Vakarų sausumos pajėgos galėtų būti išsiųstos į Ukrainą, buvo „labai pavojingas, perteklinis ir nesubalansuotas“, teigė M. Salvini per Europos Parlamento frakcijos „Tapatybė ir demokratija“ organizuotą renginį.

Problema yra ne mamos ir tėčiai, o karo kurstytojai, tokie kaip Macronas.

„Manau, kad prezidentas Macronas savo žodžiais kelia pavojų mūsų šaliai ir mūsų žemynui“, – sakė M. Salvini savo kalboje, kurioje daugiausia buvo pabrėžiamos konservatyvios šeimos vertybės.

„Problema yra ne mamos ir tėčiai, o karo kurstytojai, tokie kaip Macronas, kurie apie karą kalba taip, lyg dabar problemų nebūtų, – pridūrė jis. – Nenoriu palikti mūsų vaikams žemyno, pasiruošusio pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.“

50 metų kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“, kuri priklauso dabartinės ministrės pirmininkės Giorgia‘os Meloni koalicijai, lyderis M. Salvini griežtai neigia kaltinimus laisvės suvaržymu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi per 2019 metų rugpjūčio mėnesį įvykusį incidentą.

Nuo 2021 metų spalio mėnesio Palerme, Sicilijoje, vyksta teismas, kuriame M. Salvini kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo tuometinėmis vidaus reikalų ministro pareigomis, sulaikė jūroje 147 migrantus neleisdamas jiems išlipti iš labdaros organizacijos gelbėjimo laivo „Open Arms“, kuriame sparčiai blogėjo sanitarinės sąlygos.

Jei M. Salvini bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.

Visiškas populistas, žinomas dėl politikos „pirmiausia italai“, M. Salvini ne kartą savaip kovojo prieš nelegalią imigraciją siekdamas padidinti savo politinį kapitalą.

2019 metais, dirbdamas Giuseppe Conte vadovaujamoje koalicinėje vyriausybėje, jis įgyvendino „uždarų uostų“ politiką, pagal kurią Italija neleido įplaukti labdaros organizacijų laivams, gelbėjusiems migrantus, besileidžiančius į dažnai mirtinai pavojingas keliones iš Afrikos į Europą per Viduržemio jūrą.

M. Salvini teigė, kad savo inicijuotu saugumo įstatymu gina Italiją, laikydamas jį griežta priemone prieš prekeivius žmonėmis, kurie organizuoja dažnai perpildytų laivų keliones iš Šiaurės Afrikos.

Jis teigė, kad sprendimui neleisti Ispanijos nevyriausybinės organizacijos gelbėjimo laivui „Open Arms“ prisišvartuoti buvo pritarusi vyriausybė, įskaitant ir patį G. Conte.

Jis ne kartą šaipėsi iš teismo, kad šis rengia, jo nuomone, politiškai motyvuotą teismo procesą, darydamas asmenukes priešais kaltinamųjų suolą teismo salėje ir skelbdamas patriotines žinutes savo socialinių tinklų paskyrose.

M. Salvini taip pat išjuokė ieškovų aukšto lygio liudytoją, aktorių ir aktyvistą Richardą Gere‘ą, kuris solidarizuodamasis įlipo į migrantų laivą, bet galiausiai nedavė parodymų.

Penktadienio posėdis, kuris turėtų prasidėti 9.30 val. ryto (8.30 val. Grinvičo laiku), yra pirmas kartas, kai M. Salvini asmeniškai stos prieš teismą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas bei Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sutaria, kad euroskeptiška Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) vadovaujama partija „Italijos broliai“ turės laviruoti tarp siekio daugiau ar mažiau išsaugoti dabartinę kryptį ir dviejų mažesniųjų partnerių noro švelninti spaudimą Rusijai, tęsiančiai invaziją Ukrainoje.

„Darant prielaidą, kad bus suformuota vyriausybė, kuriai vadovaus G. Meloni, požiūrio į Rusijos karą klausimu bent artimiausiu metu naujosios Vyriausybės politika neturėtų smarkiai keistis lyginant su Mario Draghi (Marijo Dragi) vyriausybe“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Kol kas atrodo, rimto pagrindo nerimauti, kad Italija galėtų ardyti ES valstybių vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą klausimais ir kelti grėsmę eurozonos vientisumui nėra. Žinoma, neapibrėžtumas dėl to, kaip valdančiajai koalicijai pavyks sutarti tarpusavyje, yra“, – pridūrė jis.

Anot jo, G. Meloni, nepaisant prieštaringo požiūrio po Krymo aneksijos, pastaruoju metu ir ypač po pradėto karo Ukrainoje „vienareikšmiškai palaikė tiek sankcijas Rusijai, tiek paramą Ukrainai, įskaitant paramą ginklais“. Tai ji darė dar būdama opozicijoje, kai palaikė M. Draghi Vyriausybės sprendimus.

„Be to, ji deklaruoja ir stiprią paramą transatlantinei vienybei, NATO, tad įsiklauso ir į Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją“, – sakė R. Vilpišauskas.

Panašios nuomonės laikosi ir L. Kojala, atkreipęs dėmesį, kad naujoji koalicija „tarsi bandė siųsti signalą, kad reikšmingų pokyčių nebus“.

„Bet vis tiek tai bus susieta su vidinėmis koalicijos įtampomis, nes G. Meloni nori pristatyti save kaip pragmatišką lyderę, kuri laikosi atsakingos politikos ypatingai tarptautinių reikalų ir saugumo politikos atžvilgiu“, – kalbėjo jis.

Gali kilti vidinės įtampos

Anot politologo, daugiau klausimų kelia Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ (it. Lega) ir ekspremjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) „Pirmyn, Italija“, turbūt sudarysiančios koaliciją su rinkimų laimėtojais.

Jo nuomone, abu šie lyderiai dėl savo asmeninių ryšių su Vladimiru Putino bei jo aplinka, taip pat dėl partinių nuostatų „ko gero bus tie, kurie atsižvelgti norėtų labiau į tą aplinkybę, kad 51 proc. Italijos gyventojų apklausose sako, jog norėtų sankcijų švelninimo“.

„Tai bus įtampa, bet, ko gero, bent jau artimiausio laikotarpio perspektyvoj turėtume matyti, kad esmingai Italijos laikysena neturėtų kisti“, – sakė L. Kojala.

R. Vilpišauskas taip pat priminė, kad S. Berlusconi dar prieš savaitę turėjo teisintis dėl komentarų, kuriais tarsi užtarė V. Putiną ir jo pradėtą karą prieš Ukrainą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad G. Meloni koalicijos partneriai surinko palyginti nedaug balsų ir lemiamo vaidmens priimant sprendimus neturėtų vaidinti.

„Aišku, kad koalicijos viduje, tarp partnerių, neišvengiamai bus ginčijamasi dėl 8-ojo ES svarstomo sankcijų paketo. Bet G. Meloni vis dėlto aiškiai pasisakė už poreikį taikyti sankcijas Rusijai ir tas poreikis po pseudoreferendumų ir paskelbtos dalinės mobilizacijos, jos vertinimu, tik sustiprėjo“, – pabrėžė ekspertas.

Gali nusileisti ir dėl sankcijų

L. Kojala tvirtino, kad žinant Italijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir artimus šalių politinius santykius pastaraisiais dešimtmečiais, M. Draghi vadovaujama Italija „buvo tam tikra prasme priekyje“ netgi kai kuriais sankcijų griežtinimo klausimais.

„(...) galbūt to ir nebus. Bet neturėtume manyti, kad iš karto Italija galėtų tapti veto žaidėja kalbant apie tolesnį sankcijų procesą“, – kalbėjo L. Kojala.

Jo nuomone, aštuntasis sankcijų paketas yra gana platus ir ES konsensuso dėl visų pasiūlymų greičiausiai nepavyks pasiekti – ekspertas svarsto, kad naujos sankcijos bandant suderinti labai skirtingas šalių pozicijas gali būti įgyvendinamos dalimis.

„Tad Italija galbūt nebus pati didžiausia entuziastė kalbant apie tolesnį sankcijų griežtinimą, bet kol kas sunku manyti, kad ji galėtų būti tas vienintelis veto žaidėjas arba vienas iš kelių veto žaidėjų, kuris staiga imtų ir viską blokuotų“, – svarstė L. Kojala.

R. Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad situaciją lengvina ir tai, jog naujai svarstomos sankcijos Rusijai, priešingai nei ankstesnės, kurioms priešinosi Italija, neturėtų apimti energetikos, gamtinių dujų, ir tiesiogiai nepaveiks šalies ekonomikos. 

„Tai gali nesukelti sunkumų Italijos Vyriausybei parodyti paramą. Ilgesniam laikotarpiui, manau, bus svarbu, kaip toliau Italijos visuomenė reaguos į energetinių kainų, maisto, kitų kainų krizę. Jei situacija blogės, tai, žinoma, veiks valdančiųjų politikų nuomonę ir M. Salvini bei S. Berlusconi balsai irgi gali sustiprėti“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Klausimų kelia finansinis stabilumas

R. Vilpišausko nuomone, stebint naują besiformuojančią koaliciją, svarbūs bus ir eurozonos reikalai: trečia pagal dydį ES ekonomika turi santykinai didelę valstybės skolą, o rinkiminių pažadų įgyvendinimas gali dar labiau padidinti šią Italijos naštą.   

Jis priminė, kad Europai daugiau nei prieš dešimt metų išgyvenant ekonominę krizę, nuogąstauta, jog Italijai gali kilti panašių problemų, kaip tuometinei Graikijai, o tuomet, jo nuomone, iškiltų klausimas apskritai dėl visos eurozonos ir bendros valiutos ateities.

„Investuotojai, finansų rinkos stebi ir stebės, kaip rinkimų kampanijos metu dalinti pažadai bus praktiškai įgyvendinti. Tiesa, šiuo požiūriu G. Meloni vėlgi buvo gana santūri lyginant su kitais koalicijos partneriais, bet bendrai vis tiek buvo pažadų mažinti mokesčius, didinti socialines išmokas, pensijas“, – svarstė VU TSPMI profesorius.

„Tikėtina, kad bus susidurta su tradicine dilema, kaip minėti pažadai gali paveikti biudžeto deficitą ir poreikį dar daugiau skolintis“, –  pridūrė jis.

Nerimą, jo nuomone, kelia ir priešrinkiminiai partijų pažadai peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės su Europos Komisija suderintą ekonomikos atsigavimo ir atsparumo plano prioritetus – pagal šį planą Italiją iki 2026 metų turėtų gauti iki 200 mlrd. eurų.

R. Vilpišausko teigimu, nepaisant pavojų, G. Meloni svarstomi pasirinkimai į finansų bei užsienio reikalų ministrus leidžia manyti, jog naujoji vyriausybė „vykdys atsakingą fiskalinę politiką“ ir nesukels nerimo finansų rinkose.

G. Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“, turėtų tapti pirmąja moterimi šalies ministrės pirmininkės poste ir vadovauti labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusiai italų vyriausybei nuo Antrojo pasaulinio karo.

Jos vadovaujama partija surinko apie ketvirtadalį visų balsų per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus.

Laikraštis „La Stampa“ pranešė, kad Rusijos ambasados ​​diplomatas gegužės pabaigoje Romoje susitiko su vienu iš M. Salvini padėjėjų ir paklausė, ar kuris nors iš M. Salvini „Lygos“ partijos ministrų neketina atsistatydinti iš M. Draghi koalicijos. Praėjusią savaitę „Lyga“ pasitraukė iš vyriausybės kartu su Silvio Berlusconi vadovaujama „Forza Italia“ ir populistiniu Penkių žvaigždžių judėjimu, tai privertė M. Draghi atsistatydinti ir paskatino rinkimus rugsėjį.

Teigiama, kad susitikimas įvyko tuo pačiu metu, kai M. Salvini sulaukė kritikos dėl vykdomos paralelinės diplomatijos su Rusija dėl karo Ukrainoje. Jis planavo kelionę į Maskvą neva taikos derybų – skrydžius nupirko Rusijos ambasada. Jo komanda tikina, kad dėl to susitarta tik siekiant išvengti sunkumų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis. Jie sakė grąžinę ambasadai pinigus, o kelionė galiausiai neįvyko.

Užsienio reikalų ministras Luigi di Maio ketvirtadienį pasmerkė „šį Rusijos bandymą priversti „Lygos“ ministrą pasitraukti iš M. Draghi vyriausybės“. M. Salvini „privalo paaiškinti savo santykius su Rusija“, sakė L. Di Maio, kaip ir M. Draghi, tvirtai pasisakantis už ES sankcijas Maskvai ir remiantis Italijos pagalbą ginklais ir pinigais padėti Kyjivui priešintis. Centro kairiosios Demokratų partijos lyderis Enrico Letta taip pat sakė, kad M. Salvini ir Rusijos ryšiai „kelia nerimą“.

M. Salvini atsikirto pačioje rugsėjo 25 d. numatytų rinkimų kampanijos pradžioje pasmerkęs „suklastotas naujienas“ ir su purvu sumaišęs kaltinimus. „Susiskaldžiusi ir beviltiška kairė (...) eikvoja savo laiką ieškodama fašistų, rusų ir rasistų, kurių nėra“, – sakė jis ir tvirtino, kad jo partija yra „Vakarų pusėje“.

Rusijos ambasada nekomentavo, bet anksčiau neigė, kad kišasi į Italijos reikalus.

M. Salvini nuo seno žavisi prezidentu Vladimiru Putinu, net vilki marškinėlius su Rusijos lyderio atvaizdu, tačiau po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą tokia pozicija tampa politiškai sudėtinga. Vienas iš jo rinkimų sąjungininkų S. Berlusconi taip pat yra asmeninis V. Putino draugas, nors jų koalicijos partnerė Giorgia Meloni, vadovaujanti kraštutinių dešiniųjų „Italijos broliams“ ir šiuo metu pirmaujanti apklausose, griežtai kritikuoja Rusijos agresiją.

Parlamento saugumo komitetas „Copasir“ pradėjo tyrimą dėl derybų, surengtų, atrodo, be ministro pirmininko Mario Draghio, tvirtai parėmusio sankcijas Maskvai, žinios. „Kad pasiektumėte taiką, turite dirbti su daugelio šalių ambasadoriais ir vyriausybėmis“, – tviteryje parašė M. Salvinis, kurio partija yra M. Draghio valdančiosios koalicijos narė.

Kaip rašo dienraštis „Domani“, kovo 1 d., praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, M. Salvinis vakarieniavo su Rusijos ambasadoriumi Italijoje Sergejumi Razovu. Laikraštis nurodė, kad ambasada Romoje patvirtino, kad tokio susitikimo būta. Taip pat pranešta, kad pora susitiko dar tris kartus.

M. Salvinis seniai palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir praeityje išdidžiai pozavo apsivilkęs marškinėlius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu. Teigiama, kad per derybas jį lydėjo neformalus patarėjas užsienio politikos klausimais Antonio Capuano, kuris sako esąs teisininkas, turintis patirties diplomatijos srityje. A. Capuano teigia padėjęs M. Salviniui surengti vizitą į Maskvą pristatyti keturių punktų taikos plano.

Trečiadienį M. Salvinis sakė per kelionę į Maskvą neplanavęs susitikti su V. Putinu, tačiau kontaktavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. „Rusai suprato, kad M. Salvinis nori iš paskutiniųjų kovoti“ dėl taikos, „ir jie pakvietė jį imtis kitų žingsnių“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė A. Capuano. Tačiau, pasak „Domani“, M. Draghis ir užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio nieko nežinojo apie M. Salvinio susitikimus su S. Razovu ar planuojamą kelionę į Maskvą.

M. Draghio biuras neatsakė į prašymus pakomentuoti.

A. Capuano tvirtino, kad M. Draghis būtų buvęs informuotas prieš imantis bet kokių veiksmų ir pridūrė: „Mes būtume laikęsi jo sprendimo“.

Šią savaitę žurnalistų paklaustas apie M. Salvinio veiklą, M. Draghis sakė, kad svarbu, jog santykiai su Rusija būtų „skaidrūs“.

„Copasir“ vadovas Adolfo Urso sakė, kad tyrimo komitetas apklaus A. Capuano kaip numato „standartinė procedūra, kai iškyla su respublikos saugumu susiję klausimai“.

Ši afera supurtė M. Salvinio Lygą prieš vietos rinkimus šį mėnesį. „Turime veikti išvien su vyriausybe“, – sakė Giancarlo Giorgettis, svarbus partijos narys ir ekonomikos plėtros ministras. Centro kairioji Demokratų partija (PD), kuri taip pat įeina į valdančiąją koaliciją, apkaltino A. Capuano esant „Rusijos ambasados ​​konsultantu“. „Krizei ištikus, vyko (...) Rusijos įsibrovėlio ir Italijos vyriausybės partijos derybos“, – sakė PD lyderis Enrico Letta. „Norime atsakymų“, – pareikalavo jis.

Šis aljansas bus dešinesnis už pagrindinę konservatyvią Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją Europos Parlamente.

Vengrijos premjeras nacionalistas Viktoras Orbanas, kurio partija neseniai pasitraukė iš centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), susitiko su lenkų ir italų populistais aptarti naujų aljansų galimybių.

„Įsteigsime naują platformą, organizaciją, procesą, užtikrinsiančius tradicine Europa tikintiems piliečiams atstovavimą, kurio jie nusipelno“, – sakė V. Orbanas prieš susitikimą Budapešte su Lenkijos vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moravieckiu) ir buvusiu Italijos vidaus reikalų ministru M. Salvini.

Po susitikimo Vengrijos premjeras džiaugėsi „pirmuoju žingsniu ilgame bendrame kelyje“.

„Sutarėme tęsti darbą. Gegužę susitiksime Romoje arba Varšuvoje – data priklausys nuo pandemijos“, – sakė V. Orbanas per bendrą spaudos konferenciją.

Greta stovėjęs M. Salvini, Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis, kalbėjo apie „šiandien prasidedantį kelią, kuris tęsis keliais etapais skirtingose Europos sostinėse, plečiant aljansą“.

„Prisistatome kaip istorinis ir steigiantysis [šio aljanso] branduolys, žadėdami viltį po tamsiausio laikotarpio nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pridūrė M. Salvini, nors šiuo etapu niekas nekalbėjo apie Europos partijų pertvarkymą.

Lenkijos premjeras savo ruožtu sakė, kad planuojama atstovauti „plačiam nuomonių ir žmonių spektrui“.

Jis pasisakė už „europinę integraciją,.. gerbiančią valstybių suverenitetą, šeimą, krikščionybę“, ir „tradicinių“ vertybių gynimą.

„Labai skirtingi interesai“

V. Orbano partija „Fidesz“ praėjusį mėnesį paliko EPP. Dviem savaitėmis anksčiau partija pasitraukė iš EPP frakcijos Europos Parlamente.

Šis žingsnis užbaigė ne vienus metus EPP viduje vykusius debatus, ar „Fidesz“ gali likti aljanse, turint galvoje dažnai V. Orbano atžvilgiu skambančius kaltinimus dėl teisinės valstybės principų pamynimo.

„Fidesz“ pasitraukus iš EPP, V. Orbanas ėmė žvalgytis naujų aljansų, ir jo dėmesys iškart nukrypo į M. Morawieckio konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) bei prieš imigraciją griežtai pasisakantį euroskeptiką M. Salvini.

Tačiau PiS ir M. Salvini „Lyga“ priklauso skirtingoms frakcijoms Europos Parlamente.

M. Salvini antradienį sakė, kad derybų tikslas – „bendros vertybių, principų ir ateities tikslų chartijos sukūrimas“.

Anot jo, jei EPP nepriklausančios dešiniojo sparno politinės jėgos susivienytų, jos turėtų antrą pagal dydį frakciją Europos Parlamente po Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos ir galėtų daryti nemenką įtaką.

Birmingamo universiteto politologas Daniele Albertazzi (Danielė Albertacis) sakė neatmetantis, kad PiS, „Fidesz“ ir M. Salvini „Lyga“ galėtų suformuoti bendrą frakciją Europarlamente ir pridūrė: „Tam esama stiprių praktinių ir finansinių paskatų.“

Anot D. Albertazzi, tokia sąjunga galima nepaisant ideologinių skirtumų tarp dešiniojo sparno politinių jėgų tam tikrais klausimais.

„Apie ES jie gali kalbėti tuos pačius dalykus – kad ji turi per daug galių. Tačiau kai kalbama apie tokius dalykus, kaip prieglobsčio prašytojų priėmimas,.. [olandų] PVV (Laisvės partijos) ir V. Orbano interesai smarkiai skiriasi nuo M. Salvini“, – sakė politologas.

M. Morawieckis taip pat užsiminė, jog norėtų, kad „Lyga“ ir „Fidesz“ prisijungtų prie Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) frakcijos.

ECR „puikiai gina bendruosius principus ir normalumą“, sakė Lenkijos premjeras.

Italų „Lyga“ priklauso dešinojo sparno populistinei Identiteto ir demokratijos frakcija.

Ankstesni bandymai suvienyti nacionalistines ir ultradešiniąsias politines jėgas Europos Parlamente nebuvo sėkmingi.

Iškart po V. Orbano, M. Morawieckio ir M. Salvini susitikimo Budapešte EPP pirmininkas lenkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusija telkia pajėgas aplink Ukrainą... Budapešte M. Morawieckis kuria su V. Orbanu ir M. Salvini proputinišką politinį bloką. Tai ne melagių dienos pokštas.“

Kadangi Italijoje dėl koronaviruso pandemijos tebegalioja draudimas rengti didelius masinius renginius, ši demonstracija buvo pristatoma kaip tylus sėdimasis protestas, per kurį turėjo būti laikomasi fizinio atstumo taisyklių.

Vis dėlto netrukus ji peraugo į eitynes, kurioms vadovavo M. Salvini, kraštutinių dešiniųjų pakraipos partijos „Italijos broliai“ vadovė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) bei ekspremjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ vienas iš įkūrėjų Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

Aktyvistai pagrindinėje Romos Korso gatvėje išskleidė milžinišką Italijos vėliavą.

Šios eitynės buvo „simboliškas gestas, kad būtų išgirsti dar nepasidavusių piliečių balsai“, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Salvini.

Tai buvo pirmasis jo pasirodymas mitinge nuo vasario vidurio, kai Italiją užklupo koronaviruso pandemija.

Kaip rodo vietos naujienų agentūros AGI paskelbti apklausos duomenys, „Lyga“, „Italijos broliai“ ir „Forza Italia“ rinkimuose surinktų 47 proc. balsų, tuo metu dabartinei valdančiajai koalicijai atitektų 36 proc. balsų: už Demokratų partiją balsuotų 20 proc. apklaustųjų, o 16 proc. palaikytų prieš isteblišmentą nusistačiusį Penkių žvaigždučių judėjimą (M5S).

Italija susiduria su didžiausiu nuosmukiu nuo karo laikų, tad krizė gali dar labiau sustiprinti kraštutinius dešiniuosius, šaliai stengiantis paremti verslą.

„Italams nedelsiant reikia pinigų, tačiau mums žadamas atsigavimo fondas nuo 2021-ųjų“, – žurnalistams sakė M. Salvini, paminėdamas 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo fondą.

„Italų darbuotojai negali likti pamiršti“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sakė nepritariąs vyriausybės sprendimui laikinai leisti nelegaliems migrantams dirbti žemės ūkyje.

Praėjusią savaitę specialus komitetas nubalsavo prieš M. Salvini, kurio laukia teismas dėl numanomo migrantų laikymo įkaitais kelias dienas pakrančių sargybos laive, užuot leidus jiems tučtuojau išsilaipinti praėjusią vasarą Sicilijoje.

Vis dėlto galutinį sprendimą turės priimti Senatas.

Jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu savo įgaliojimais, kai vadovaudamas Vidaus reikalų ministerijai neleido iš laivo išsilaipinti daugiau kaip 80 migrantų, kurie buvo išgelbėti Viduržemio jūroje.

Balsavimas sekmadienio rytą prasidėjo šiauriniame Emilijos-Romanijos regione, kuris jau kelis dešimtmečius yra kairiųjų tvirtovė, ir pietinėje Kalabrijoje, kurią M. Salvini „Lygos“ partija kažkada laikė neproduktyvia, bet dabar nori joje įsitvirtinti.

Šių dviejų regionų gyventojai renka gubernatorius ir vietos įstatymų leidėjus.

Rezultatai, kurių tikimasi sulaukti anksti pirmadienį, gali supurtyti rietenų apimtą centrinę vyriausybę Romoje.

M. Salvini reikalauja pirmalaikių rinkimų, norėdamas, kad sugriūtų premjero Giuseppe Conte (Džuzepės Kontės) vyriausybė, kurioje jaunesnieji partneriai yra centro kairieji demokratai.

Jei dabartinis Emilijos-Romanijos gubernatorius iš Demokratų partijos sekmadienį pralaimės „Lygos“ kandidatei, kivirčas tarp valdančiosios koalicijos partnerių gali sustiprėti ir gali kilti grėsmė penkis mėnesius dirbančios vyriausybės išlikimui.

Vyresnioji valdančiosios koalicijos partnerė yra populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S), kurį irgi krečia vidiniai konfliktai, o anksčiau šią savaitę atsistatydino partijos lyderis.

M. Salvini socialiniame tinkle „Facebook“ ragino italus, sekmadienį eisiančius prie balsadėžių, „išlaisvinti tuos puikius regionus“ nuo demokratų ir „išlaisvinti visą šalį“.

Ankstesnėje G. Conte vyriausybėje M. Salvini buvo griežtai prieš imigraciją nusiteikęs vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras. Pernai jo partija pasitraukė iš vyriausybės ir jis neteko šių pareigų.

G. Conte nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su M5S, tikėdamasis išprovokuoti pirmalaikius rinkimus ir po jų užimti vyriausybės vadovo postą.

Tačiau šis jo planas patyrė nesėkmę, kai G. Conte ir buvę „Lygos“ koalicijos partneriai M5S susitarė dėl koalicijos su centro kairiąja Demokratų partija.

Rinkėjams galėtų būti atleista, jei jiems susidarė įspūdis, kad į Emilijos-Romanijos gubernatorius kandidatuoja pats M. Salvini. „Lygos“ lyderis regione agitavo praktiškai kasdien, ypač – kaimiškose vietovėse ir mažuose miesteliuose, laikomais pasirengusiais poslinkiui į dešinę.

M. Salvini su savo šūkiu „Italai – pirmiausia“ viename turtingiausių Italijos regionų keliavo iš mitingo į mitingą, ragaudamas vietinius žemės ūkio produktus. Jis gyrėsi, kad jam vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, į Italiją labdaros organizacijų gelbėjimo laivais atvyko mažiau migrantų.

Rinkėjų apklausos rodo, kad kandidatų į Emilijos-Romanijos gubernatorius galimybės laimėti yra apylygės.

„Lygos“ kandidatė šiuose rinkimuose yra Lucia Borgonzoni (Lučija Borgonconi), pirmojoje G. Conte vyriausybėje ėjusi kultūros reikalų sekretorės pareigas. Ši politikė skundėsi, kad Luvras Paryžiuje esą gauna pernelyg daug paskolų Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) darbams parodai, skirtai 500-oms jo mirties metinėms paminėti.

Demokratų partijos kandidatas gubernatoriaus rinkimuose yra dabartinis regiono vadovas Stefano Bonaccini (Stefanas Bonačinis). Jam valdant Emilija-Romanija sustiprino savo kaip regiono, turinčio puikiai veikiančią sveikatos apsaugos sistemą ir teikiančio kitas vietos paslaugas, reputaciją.

Tačiau M. Salvini tikisi, kad sekmadienio balsavimas virs referendumu dėl G. Conte vyriausybės ir laiko jį šansu pagerinti „Lygos“ pozicijas. Dešiniojo sparno „Lyga“ naujausiose nuomonės apklausose užima antrą vietą populiariausių Italijos partijų reitinge.

G. Conte sako, kad sekmadienio balsavimų rezultatai nepaveiks jo ryžto tęsti darbus iki parlamento rinkimų 2023-aisiais.

Anksčiau „Lyga“ buvo laikoma šiaurinėje Italijos dalyje dominuojančia politine jėga, kurios lyderiai kaltindavo mažiau išsivysčiusius pietus parazitiškai siurbiant mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau M. Salvini atnaujino partijos įvaizdį, kuri ilgą laiką vadinosi „Šiaurės lyga“, paversdamas ją nacionalinio masto politine jėga, kaltinančia migrantus dėl nusikalstamumo, o Europos Sąjungą dėl to, ką jis vadina Italijos suverenumo pažeidimu.

Pagrindinės M. Salvini sąjungininkės ultradešiniųjų partijos „Italijos broliai“ („Fratelli d'Italia“) populiarumas taip pat sparčiai auga.

M5S yra didžiausia partija premjero Giuseppe Conte (Džuzepės Kontės) vyriausybėje, ir šis žingsnis gali dar labiau susilpninti trapų aljansą su centro kairės Demokratų partija (PD).

„Šiandien esu čia, kad praneščiau apie atsistatydinimo iš Penkių žvaigždučių judėjimo vadovo pareigų“, – trečiadienį per partijos narių susitikimą sakė 33 metų L. Di Maio.

Per beveik valandą trukusią kalbą, po kurios klausytojai jam plojo atsistoję, politikas pavadino savo partiją „iki šiol neregėtu vizionierišku projektu“.

Jo pranešimas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki svarbių regioninių rinkimų, kuriuose M5S ir PD varžysis su Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) opozicine kraštutinių dešiniųjų „Lyga“.

„Lyga“, kuri populiarumu reikšmingai pirmauja, tikisi, kad M5S ir PD sekmadienį pralaimėjus Emilijoje-Romanijoje, kuri tradiciškai palaikydavo kairiuosius, kils krizė ir žlugs vyriausybė.

M5S šiuose rinkimuose tikriausiai pasirodys ypač blogai, rodo naujausios apklausos.

Tikimasi, kad L. Di Maio liks užsienio reikalų ministru. Vis dėlto Italijos internetinis laikraštis TIP pranešė, kad politikas savo giminaičiams pasakė: „Atėjo laikas žengti žingsnį atgal – esu išsekęs.“

Pagrindinis valdančiąją koaliciją stiprinantis veiksnys – pirmalaikių rinkimų, galinčių atnešti valdžią didelę įtaką turinčiam M. Salvini, bendra baimė.

„Lygos“ pergalė galėtų smarkiai padidinti įtampą. PD tikriausiai kaltintų M5S nesutikus paremti bendro kandidato ir tokiu būdu suskaldžius M. Salvini priešininkų balsus.

L. Di Maio M5S vadovavo nuo 2017 metų rugsėjo, bet susidūrė su vis didesne vidaus opozicija, judėjimui prarandant populiarumą ir iš jo bėgant įstatymų leidėjams.

Antradienį dar du parlamento nariai paskelbė paliekantys šią partiją, nuo rugsėjo, kai buvo suformuota koalicija su PD, netekusią daugiau kaip 15 įstatymų leidėjų.

Senatoriu Vito Crimi (Vitas Krimis) buvo laikinai paskirtas vadovauti M5S iki kovą vyksiančio partijos suvažiavimo.

„Mes būsime rimta opozicija parlamente ir tarp žmonių, nuo šiaurės iki pietų, viename mieste po kito“, – sakė M. Salvini demonstrantams Romoje tuo metu, kai ministras pirmininkas Giuseppe Conte (Džuzepė Kontis) kalbėjo parlamente prieš balsavimą dėl jo vyriausybės patvirtinimo.

Prieš imigrantus nusiteikusios „Lygos“ ir ultradešiniųjų partijos „Italijos broliai“ („Fratelli d'Italia“) šalininkai protestavo prie parlamento rūmų. Kai kurie dalyviai demonstravo nacistinį pasveikinimą iškėlę dešinę ranką.

„Šiandien dalis Italijos, manau – šalies [rinkėjų] dauguma, išėjo į gatves reikalauti rinkimų“, – kalbėjo M. Salvini, pasidaręs kelias asmenukes su gerbėjais.

Demonstraciją, kurios dalyviai mojavo Italijos nacionalinėmis vėliavomis, o ne partijų atributika, stebėjo sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos.

Praėjusį mėnesį M. Salvini nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S), tikėdamasis išprovokuoti pirmalaikius rinkimus ir po jų užimti vyriausybės vadovo postą.

Tačiau šis jo planas patyrė nesėkmę, kai G. Conte ir buvę „Lygos“ koalicijos partneriai M5S susitarė dėl koalicijos su centro kairiąja Demokratų partija, išstumdami iš valdžios „Lygą“ ir jos lyderį M. Salvini.

Tuo metu, kai M. Salvini sakė kalbą demonstracijos dalyviams, „Lygos“ atstovai parlamento žemuosiuose rūmuose skandavo: „Rinkimų, rinkimų.“

Parlamento pirmininkui teko juos raminti.

G. Conte naujoji vyriausybė pirmadienį turėtų laimėti balsavimą žemuosiuose parlamento rūmuose, o antradienį ją turi tvirtinti Senatas.