Mama buvo sugyventinio pusėje
Dvylikametės motina, kuriai mergaitė bandė skųstis, nebuvo linkusi tikėti tuo, ką pasakojo dukra, – kad jos sugyventinis, būdamas neblaivus, leidžia sau čiupinėti mažametės krūtinę ir sėdmenis.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dvylikametei ėmus guostis draugėms, o paskui išsipasakojus ir mokyklos psichologei.
Devynių klasių išsilavinimą turintis Gintautas S. iš pradžių savo kaltę pripažino, bet vėliau ėmė išsisukinėti – esą tik juokavo. Beje, panašiai iš pradžių buvo linkusi traktuoti jo elgesį ir mažametės motina. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dukra laikinai iš jos buvo paimta.
Teismo nuosprendžio dar neteistas ir niekur oficialiai nedirbantis, nors turi suvirintojo specialybę, Gintautas S. laukė nesuimtas. Jo byla, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių ir seksualinį nusikaltimo pobūdį, nebuvo nagrinėjama viešai.
Ieškinys nuskriaustų brolį
Teisme liudijusios nukentėjusiosios klasės draugės, kaip ir ji pati, davė parodymus dalyvaujant psichologei ir per atstumą – naudojant vaizdo ir garso priemones. Kaltinamasis, kaip ir kiti šio teismo proceso dalyviai, matė ir girdėjo jas tik posėdžių salėje įrengtame ekrane.
Kitos liudytojos – nukentėjusiosios močiutė ir teta – apklaustos įprastu būdu.
Nukentėjusiosios atstovas teisme buvo jos senelis. "Kauno dienai" jis pasakojo atkreipęs su žmona dėmesį, kad bylon sugulusių įvykių metu į svečius atvykdavusi anūkė buvo kažkokia ne tokia. Tačiau jokio ieškinio jos skriaudikui – savo dukters sugyventiniui jis nepareiškė, nes nenorėjo finansiškai nuskriausti kito anūko, kurį dukra sugyveno su teisiamuoju, ir šis moka jam alimentus.
Iki nuosprendžio teisiamajam buvo uždrausta artintis prie sugyventinės ir jos vaikų namų.
Siūlė pirmiausia atsiprašyti
Prokuroras siūlė Gintautui S. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant šios vykdymą trejiems metams ir įpareigojant teisiamąjį atsiprašyti paauglės, dvylika mėnesių nevartoti alkoholio ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nors ir pripažino, kad sužiūrėti, ar Gintautas S. visiškai nevartos alkoholio, būtų sudėtinga.
Tačiau jeigu jis įkliūtų už kokį nors kitą nusikaltimą ar nusižengimą ir paaiškėtų, kad jo metu buvo neblaivus, tai leistų Probacijos tarnybai, prižiūrinčiai, kaip nuteistasis atlieka skirtą bausmę, kreiptis į teismą, kad šis jį pasiųstų už grotų atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo atidėta. Tas pats lauktų ir neatsiprašius aukos.
Už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kuo buvo kaltinamas Gintautas S., Baudžiamasis kodeksas numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Įsiutino švelnesnė bausmė
Bylą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Giedraitis skyrė Gintautui S. tik vienų metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimą, uždrausdamas bendrauti su nukentėjusiąja ir įpareigodamas dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti medžiagų, veikiančių psichiką, ir dalyvauti elgesį keičiančiose programose.
Savo motyvų, lėmusių tokį nuosprendį, teisėjas nepaaiškino, nes byla nenagrinėta viešai.
Į nuosprendžio paskelbimą su sportiniu kostiumu atėjęs ir veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų slėpęs Gintautas S. iš pradžių buvo linkęs dangstytis fraze: "Pirma išklausykite nuosprendį!"
O kai šiuo buvo pripažintas kaltu, teisėjui pasiteiravus, ar suprato nuosprendį, jau švaistėsi kitais argumentais: "Supratau – viskas į vienus vartus, nes dabar nepilnamečiai turi visas teises!"
