„Kaip rodo paskutinės savaitės, viena po kitos kartu su medikais krenta gydymo įstaigos. Taip yra todėl, kad dauguma medikų visiškai neturėjo, o kai kurie dar ir dabar ne visada turi pakankamai apsaugos priemonių nuo infekcijos. Pamirštame akcentuoti, kad apsaugos reikia ne tik tokiems skyriams kaip infekciniai ar reanimacijos, kurie tiesiogiai susiduria su infekuotais pacientais. Apsauginės priemonės būtinos absoliučiai kiekvienam medikui, kuris turi bent menkiausią galimybę su infekuotu pacientu susitikti. Be to, jau labai greitai gali reikti ne tik apsauginių priemonių, bet ir medicininės įrangos, kurios taip pat nėra pakankamai reanimacijos skyriuose“, – situaciją Lietuvos gydymo įstaigose apibūdina LMS pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

LMS, bendradarbiaudama su Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kviečia visus, kas gali, prisijungti prie paramos rinkimo būtiniausių priemonių, skirtų Lietuvos medicinos kovai su COVID-19 infekcija, įsigijimui. Tą padaryti galima pervedant pinigus į LMS sąskaitą.

LVK prezidentas Valdas Sutkus prie paramos iš karto pakvietė prisijungti pačios organizacijos narius, o visos kitos šalies įmonės bei asociacijos, turinčios resursų, taip pat reguliariai raginamos prisidėti perkant ir pristatant būtiniausias individualias apsaugos priemones, reikalingas Lietuvos medikams kovoje su koronaviruso pandemija.

„Matome tendenciją, kad net ir po truputį skaičiuodami nuostolius, kuriuos neša virusas, verslai nevengia pagelbėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Tai rodo, jog sunkiais momentais mokame išlikti vieningi. Atsižvelgdami į situaciją, neabejotinai toliau ieškosime būdų, kaip prisidėti prie kokybiško šalies gydymo įstaigų darbo“, – teigia jis.

Tuo tarpu visuomenei, kuri dar nespėjo įsigilinti į kritinę situaciją, nesupranta jos rimtumo bei nežino, kodėl medikams reikalinga pagalba, Ž.Gudlevičienė pateikia konkrečius pavyzdžius.

Standartinė mediko darbo diena kovojant su pandemija pailgėjo beveik dvigubai ir trunka mažiausiai 12 valandų, darbo valandomis laiko poilsiui praktiškai nėra, neatsakingi sprendimai mažina specialistų kiekį gydymo įstaigose, o senkant apsaugos priemonėms bei dėl to priverstinai izoliuojantis patiems medikams, personalo kiekio tinkamai pacientų priežiūrai ateityje gali tiesiog nebelikti. Ukmergėje dėl viruso jau nebeliko nė vieno gydytojo, tenka skolintis gydytojus iš kitų miestų.

„Pagal darbo specifiką, medikų komandoms, kurios budi po dvylika valandų, pasiilsėti ir atsikvėpti praktiškai nebeįmanoma. Kodėl? Nes nuo galvos iki kojų dėvint specialią, nuo užkrato apsaugančią aprangą, to padaryti negalima, nes išėjus iš patalpos visą aprangą nuo galvos iki kojų reikia keisti nauja. To padaryti negalime dėl apsauginių priemonių ir aprangų trūkumo, įstaigos jas taupo. Internete jau plinta nuotraukos, kaip po dvylikos valandų atrodo medikų veidai. Puiku, kad dauguma mato, dėl to užjaučia bei supranta paramos svarbą. Tačiau būtų labai gerai, jeigu kiekvienas suprastų ir tai, kas yra atsakomybė ir kad tik laikantis nuolatos skelbiamų rekomendacijų galime tinkamai apsaugoti vieni kitus“, – teigia LMS vadovė.

Lietuvoje yra 15 000 gydytojų, 22 000 slaugytojų, tūkstančiai pagalbininkų (vairuotojų, valytojų ir kitų). Visiems jiems būtinos apsaugos priemonės, sakoma Lietuvos medikų sąjūdžio kreipimesi.

Keisti respiratorius privaloma kas 4-6 valandas, sunaudojant 2-3 per dieną. Respiratorių kainos svyruoja nuo 5 iki 30 eurų. Vienai dienai reikia daugiau nei 100 tūkst. respiratorių. Be to, jie būtini ir COVID-19 infekuotiems pacientams.

„Todėl kreipiamės į Jus – kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbas būtų visavertis, nenutrūktų, medikai išgelbėtų kuo daugiau gyvybių – reikalinga kiekvieno iš mūsų parama“, – teigia LMS vadovė.

LMS atsiskaitomoji sąskaita: LT557044060008194347

Gavėjas: Asociacija Lietuvos Medikų Sąjūdis

Reg. Kodas 304715485

Paramos gavėjo nr. 304715485

Norėdami prisijungti prie šios iniciatyvos bei tapti aktyviais gerų darbų skleidėjais, rašykite lms.organizacinis@gmail.com.

„Kviečiame visus susiburti ir pakalbėti, išdiskutuoti, kokių norime regioninių ligoninių. Mūsų požiūriu, kad negalima nei naikinti, nei uždarinėti, reikia peržiūrėti paslaugų srautus“, – antradienį susitikime su opozicine socialdemokratų frakcija sakė Ž. Gudlevičienė.

Anot medikės, sprendimus dėl regioninių gydymo įstaigų pertvarkos reikia priimti įvertinus demografinius, sergamumo, mirtingumo ir kitus rodiklius.

„Tai didžiulis darbas, demografiniai skaičiavimai, paslaugų skaičiavimai, pagal sergamumą to rajono, mirtingumo rodiklius, ir spręsti, kuriuos skyrius palikti. Negali būti vienodo kurpaliaus visoms ligoninėms, nes skiriasi situacijos net šalia esančiuose rajonuose“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Mūsų požiūriu, kad negalima nei naikinti, nei uždarinėti, reikia peržiūrėti paslaugų srautus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga keliskart yra Seimui teikęs projektus dėl gydymo įstaigų pertvarkos, tačiau nesulaukė paramos.

Europos Komisija yra konstatavusi, kad Lietuvai būtų naudinga konsoliduoti ligoninių tinklą.

Briuselio pareigūnų vertinimu, sveikatos apsauga Lietuvoje yra nepakankamai efektyvi, daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai, sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.

Susitikimas vyksta prieš šią savaitę Lietuvos medikų sąjūdžio rengiamą mitingą, tačiau Vyriausybės atstovai sako susitikimo su protesto akcija nesiejantys.

„Ankstesniame susitikime premjeras įvardijo konkrečius Vyriausybės įsipareigojimus medikams ir dabar jis informuos, kaip tie įsipareigojimai vykdomi (...). Mes to visiškai nesiejame su artėjančiu mitingu“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Lietuvos medikų sąjūdžio mitingas vyks ketvirtadienį prie Seimo. Jame numatoma įvardyti sveikatos apsaugos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos sąjūdis siūlo spręsti pirmiausia.

Pirmadienį atvykęs į Vyriausybę, Medikų sąjūdžio atstovas Vytautas Kasiulevičius žurnalistams sakė, kad gydytojai nori sužinoti, kaip realiai bus įgyvendinami pažadai.

„Mūsų reikalavimai nesikeičia, mes kalbame apie tvarų sveikatos priežiūros finansavimą, apie prioritetą sveikatos apsaugai (...). Pažadai tai nėra pinigai, tai norime pamatyti realiai sprendimus, tada mes savo nuomonę pasakysime“, – prieš medikų susitikimą su premjeru sakė V. Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu anksčiau per spaudos konferenciją pirmadienį stebėjosi, kad kai kurie medikų klausimai keliami net ir po to, kai į juos jau atsakyta.

„Jų tokia teisė yra eiti į gatves, apie save priminti ir kalbėti apie problemas, kurios jiems yra aktualios. Tiesa, kai kurių dalykų aš nelabai suprantu – keliamų klausimų, ypač žmonių, kurie dalyvauja ministerijos darbo grupėse, sėdi prie vieno stalo ir girdi vienu metu apie skaičius, apie kuriuos diskutuojame ir tariamės, ir pasitvirtiname su Finansų ministerija. Bet kai išėjus yra sakoma, kad mes nežinome, kiek bus pinigų, ar tikrai jų bus (...), tai šito aš nesuprantu labai nuoširdžiai“, – teigė ministras.

Anot jo, medikų algoms didinti nuo gegužės bus skirta apie 120 mln. eurų.

Mitinge bus ir švenčiama, ir diskutuojama

Savo reikalavimus su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarę Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai ketvirtadienį planuojamo mitingo neatšaukia, tačiau sako, kad tai bus ne tik protesto akcija, bet ir šventinis renginys.

„Mūsų mitingui yra dvi progos: tai yra Medikų dienos proga, tai bus toks kaip ir šventinis mitingas, ir antra vertus, tai bus plati diskusija su visuomene“, – po susitikimo Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

„Diskusijos vietos ir formos pasirinkimas yra pačių organizatorių reikalas, ir jeigu manoma, kad tokia diskusija turi būti aikštėje prie Seimo ar prie Vyriausybės, aš tam pritariu ir palaikau“, – savo ruožtu po susitikimo kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybė yra paskelbusi, kad nuo gegužės 1-osios medikų atlyginimai augs vidutiniškai 20 proc., ji taip pat yra įsipareigojusi, kad iki 2020 metų gydytojo vidutinė alga sieks 3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), o slaugytojo – 1,5 VDU.

Ž. Gudlevičienės teigimu, Vyriausybės veiksmai dėl įsipareigojimų vykdymo kelia abejonių.

„Iškeliame tas rizikas, kad, ko gero, pirmieji žingsniai jau parodo tą riziką – ar iš tiesų mes to pasieksime iki 2020 metų. (...) Taip, nuo gegužės 1-os postūmis yra, didinimas 20 proc. jau kaip ir yra, bet tačiau vėl yra tos frazės „vidutiniškai“, ir mūsų tam tikrų įstaigų vadovų skaičiavimai rodo, kad iš tiesų sunkiai bus pasiekiamas (tikslas – BNS) vidutiniškai 20 proc. padidinti darbo užmokestį“, – aiškino medikų atstovė.

Premjeras sakė, kad prižiūrinčios institucijos kontroliuos, kaip gydymo įstaigos paskirsto papildomas lėšas. Jis taip pat aiškino, kad atlyginimų kėlimas 20 proc. kiekvienam medikui nepriklausimai nuo to, kiek jis dabar uždirba, būtų socialinės atskirties tarp medikų didinimas, nes yra uždirbančiųjų 700 ar 800 eurų, ir yra gaunančiųjų gerokai per 3 tūkst. eurų.

„Tas didinimas labiausiai nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius medikus. Tiek slaugytojai, tiek medikai nuo 150 iki 300 eurų turėtų gauti didesnius darbo užmokesčius. Kaip įstaigos tvarkysis – reikia suprasti iš tikrųjų, kad sąlygos ir prielaidos yra padarytos, bet visiškai administracinėmis priemonėmis užtikrinti, kad įstaigų vadovai pasielgs taip, kaip turi pasielgti, mes negalime garantuoti. Bet yra Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos, prižiūrinčios, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis taip pat ragino medikus nepriekaištauti nesulaukus gegužės 1-osios.

Medicinos darbuotojų diena minima balandžio 27-ąją, mitingas vyks šios dienos išvakarėse.

„Jei matysime, kad didžiuma darbų yra daromi arba bent pradėti daryti ir kryptis teisinga, aktyviau jungsimės kaip talkininkai šito proceso. Jei tie darbai sustotų ir nebūtų imamasi veiksmų, be abejo, mes protestuosime ir ieškosime protesto formų. Todėl balandžio mėnuo yra mums optimalus, kadangi jį pažadėjo premjeras susitikime po sausį vykusio mitingo“, – šeštadienį žurnalistams sakė vienas iš Lietuvos medikų sąjūdžio lyderių.

Sąjūdis reikalauja didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, taip pat kurti skaidresnę atlyginimų sistemą, siejant medikų bazinį atlyginimą su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tuo metu, anot V. Kasiulevičiaus, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nustatant koeficientus gydymo įstaigose naudoti minimalų atlyginimą.

Pernai susikūrusi asociacija taip pat siekia, kad iki 2020-ųjų medikų vidutinis atlyginimas siektų 2600 eurų iki mokesčių, atlyginimus kasmet didinant po 30 procentų. Pasak V. Kasiulevičiaus, tam būtina kelti tiek bendrą sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimą, tiek konkrečiai didinti gydymo paslaugų įkainius. Šalies medikų atlyginimai vidutiniškai 20 proc. kils nuo gegužės, tuo metu vėlesniuose kursuose dar studijuojantiems gydytojams – rezidentams – algos apie 10 proc. kyla nuo šių metų sausio.

Taip pat prašoma skirti daugiau lėšų medikų tobulinimuisi, nes to nepadarius, anot V. Kasiulevičiaus, „gydytojai ir toliau tobulinsis už farmacijos verslo pinigus ir bus įtakojami neskaidrių ryšių“.

Medikas pripažįsta, kad ministras Aurelijus Veryga pradėjo tam tikrus žingsnius dėl tinklo pertvarkos, diskutuojant dėl Pietų Lietuvos įstaigų jungimo, taip pat jis sveikino iniciatyvą suteikti daugiau sprendimo teisių pirminės sveikatos priežiūros srities specialistams.

„Laiko lieka vis mažiau – iki balandžio turime pasiekti daug susitarimų, bet iki šiol nėra pakankamai didelio aiškumo – vyksta diskusijos (...). Tam tikri veiksmai daromi, negalima neigti, kas dėl rezidentų – planas yra, jei jis bus įgyvendintas, rezidentų atlyginimai didės daugiau nei 10 procentų, bet tai realiai atsitiks jau kitais metais“, – tikino V. Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Lietuvos radijui medikų reikalavimus vertino kaip postūmį ir galimybę politikams realizuoti seniai būtinus sprendimus. Anot jo, šiemet suplanuota rezidentų stipendijas perkelti į draudžiamąsias pajamas, biudžete numatyti pinigai ir rezidentų atlyginimų didinimui, rugpjūtį tikimasi pradėti jiems įvesti etapines kompetencijas, o Seimo pavasario sesijai žadama pateikti medikų padarytos žalos atlyginimo modelį.

„Esame daug prisiplanavę, ir ką patys medikai įvardija: tiek dėl atlyginimų, tiek dėl tinklo specialistų rengimo, tiek dėl tinklo formavimo ir tvarkymo (...). Dauguma svajonių pildosi, man pačiam džiugu matyti, kad specialistai dalyvaudami ne tik sugeneruoja idėjas, bet yra galimybė jas ir realizuoti“, – sakė A. Veryga.

Ministras šeštadienį buvo atvykęs į Lietuvos medikų sąjūdžio visuotinį susirinkimą. Į renginį, be devynių skirtingų medikų profesinių sąjungų, atvyko ir švietimo, kitas viešojo sektoriaus sritis atstovaujančių organizacijų atstovai. Pasak V. Kasiulevičiaus, diskusijose sutarta iki kovo pabaigos suderinti bendrą poziciją svarbiausiais sveikatos apsaugos srities klausimais ir pateikti ją valdžios atstovams.

„Bandysime suderinti pozicijas ir jas teikti Sveikatos apsaugos ministerijai, ir, galbūt, Seimui, jei mums pavyks suderinti keletą prioritetinių dalykų: atlyginimų sistemą, prioritetą sveikatos priežiūros finansavimui, sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos strategiją, principus, nes iki šiol tokio sutarimo nebuvo. Žinoma, kad ministerija ruošiasi kažką daryti ir kad tai bus skausmingas dalykas. Ieškosime susitarimo dėl principų, galbūt, kurios ligoninės turėtų užsidaryti“, – BNS sakė medikų sąjūdžio atstovas.

Pareikalavo dar kartą

Kartu su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų gydytojų rezidentų bendruomene, Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medicinos darbuotojų profesine sąjunga, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga "Solidarumas" Lietuvos medikų sąjūdis sausio 4 d. Vilniuje sutelkė daugiau kaip tūkstantį medikų, kurių daugumą sudarė jaunoji karta.

Susirinkusieji Katedros aikštėje ir prie V.Kudirkos paminklo pareikalavo permainų finansuojant sveikatos apsaugos sistemą ir valdymą, strateginio planavimo, darbo užmokesčio politikos ir kitose srityse.

Skirtingi žmonės, kad ir kokie radikalūs ir nuosaikūs jie būtų, susirinko ir civilizuotai pasakė, kad laikas pokyčiams. Mes ginčijamės ir ginčysimės, tarp mūsų bus nepasitikėjimo, bet mes rasime būdą susitarti. Tuo tikrai tikiu. Kas stovi už mūsų? Pirmiausia Gintautas Paluckas su Juozu Oleku ir Gabrielius Landsbergis su Ingrida Šimonyte ir Mykolu Majausku.

Nepriteklius ir blatas

Norėdamas išpirkti nuodėmę Sąjūdis turėtų atsižadėti bet kokių kontaktų su šiais žmonėmis.

Aš esu laimingas, susipažinęs su protingais, išsilavinusiais žmonėmis, kurie supranta medikų reikalavimus. Tik jiems nebus lengviau, kai po kažkurių rinkimų, kai jau bus valdžioje, ir mes ateisime jau po jų langais. Nuoširdžiai pažadame. Tuomet kartu su Dariumi Kaminsku ir Aurelijumi Veryga stovėsime ten pat ir reikalausime. Kaip kartu su buvusiu ministru Rimvydu Turčinsku jau užmiršę 2007 m. nesutarimus, kai buvome skirtingose barikadų pusėse, šį rudenį ėjome susitikti su valdančiaisiais.

Ir už mūsų dar stovi Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, nes siekia atlyginimų ne tik sau, bet ir dirbantiems medikams, puikiai suprasdami, kad išsibėgiojus kvalifikuotiems darbuotojams įstaigos grims į chaosą. Už mūsų stovi pacientų organizacijos, dėkojame Ievai Drėgvienei, nes niekas kitas taip gerai nesupranta, ką reiškia gydytis amžino nepritekliaus ir blato šalyje. Už mūsų stovi Santaros klinikų darbuotojai, slaugytojos ir gydytojai, kurie vis dar tiki, kad aukštos medicinos technologijos įmanomos mūsų šalyje, jeigu jas diegsi protingai bei skaidriai. Už mūsų stovi Lietuvos gydytojų sąjungos daug skyrių vadovų bei narių, nuoširdžiai palaikančių mus ir pritariančių mūsų reikalavimams. Pagaliau už mūsų stovi Lietuvos Vyriausybės nariai, kurie supranta, kad mes norime pokyčių šalyje kartu, o ne prieš kažką.

Niekas kitas taip gerai nesupranta, ką reiškia gydytis amžino nepritekliaus ir blato šalyje.

Be konfrontacijos

Kad ir kiek kainuotų laiko bei pastangų sunkiai kalbėtis tarpusavyje, mes tai darysime su valdančiaisiais.

Tikiu, kad mūsų diskusijos su Sauliumi Skverneliu, Aurelijumi Veryga, Dariumi Kaminsku, Vytautu Baku, Virginijumi Sinkevičiumi nenuėjo veltui ir nepasitikėjimą įmanoma įveikti. Matome, kas daroma gerai. Tie 10 ar 20 proc. medikams atsiranda dirbant kartu ir siekiant to paties. "Nes jei neliks kam gydyti pacientų, vargu ar bus, kas tas sauskelnes skirs ar pakeis“ (citata iš vieno leidinio). Skaitome, ministre. Ir žinome, kad dar joks Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas nėra taip griežtai pasakęs.

Taigi, į klausimą, kas stovi už mūsų, atsakau: stovime mes visi kartu.

Kas toliau? Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų lyderė Urtė Builytė yra pasakiusi, kad Lietuvos medikų sąjūdis – tarsi sarginiai šunys, kurie stebi ir saugo procesą. Mes norime viešumo ir socialinio dialogo, kuris įgauna konfrontaciją tik tuomet, kai viena pusė nenori klausytis.

Mitingas ar net streikas yra civilizuota forma. Būtų šaunu, jeigu mūsų santykiai su valdžia neįgautų Graikijos ar Rumunijos metodų, o sektų skandinaviška tradicija, kur civilizuotas spaudimas valdžiai yra ne neapykantos, o dialogo forma. Taigi, iki kovo mėnesio pabaigos mes stebėsime procesą, diskutuosime, padėsime, kiek leis mūsų žinios ir laikas, kad 2018 m. būtų sukurti teisiniai bei finansiniai instrumentai sveikatos sektoriaus finansavimui didinti, medikų baziniam atlyginimui, paslaugų ir darbo jėgos planavimui, skaidriai tinklo pertvarkai, kaštų ir naudos analizės atsiradimui, medikų mokymo procesui. Daugybę darbų galime nuveikti tik kartu.

Anot premjero, aplinkybė, kad V. Kasiulevičius yra jo šeimos gydytojas, neturėtų būti kliūtis jam eiti visuomenines pareigas.

„Jis galėtų sau sėkmingai sąjūdžiui vadovauti. Aš tikrai nematau problemos. Yra darbas darbu, visuomeninė veikla – visuomenine veikla, galiausiai yra mediko ir paciento santykiai ir tai yra visai kas kita“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš lyderių V.Kasiulevičius apie pasitraukimą iš visuomeninių pareigų paskelbė po vizito Vyriausybėje. Pasak S.Skvernelio, sprendimą trauktis iš visuomeninių pareigų medikas jam pasakė dar prieš susitikimą antradienį.

„Iš tiesų, jeigu labai rimtai kalbant, tai kaip su šeimos gydytoju vieną kartą buvau susidūręs ir tikrai neturėtų tai būti priežastis (jam trauktis), bet jis pasakė dar prieš susitikimą, kad padarė tą parengiamąjį darbą, dabar jie renka demokratiniu būdu savo vadovus. Sąjūdyje jis lieka, o kad jis traukiasi iš dabartinės lyderio pozicijos, tai buvo įvardyta, bet aš tikrai nemanau – kiek žinau, ir buvusio premjero gydytojas buvo – tai nieko bendra neturi“, – sakė premjeras.

V. Kasiulevičius BNS teigė, kad pagrindinis motyvas trauktis iš Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininko pareigų yra tai, kad jis yra premjero S.Skvernelio šeimos gydytojas.

„Tai kelia tam tikrą grėsmę reputacijai ir interpretacijoms – todėl, kad būdamas premjero šeimos gydytoju, o tą žurnalistai komunikuoja, aš galiu būti įtakojamas, premjeras gali būti įtakojamas. Iš tikrųjų tiek premjeras, tiek aš turime būti laisvi nuo šitų dalykų“, – antradienį sakė V. Kasiulevičius.

Jis sakė nesiūlęs premjerui keisti šeimos gydytojo.

„Nesiūliau. Jeigu premjeras nori matyti mane šeimos gydytoju, tai aš juo lieku“, – teigė medikas.

V. Kasiulevičius taip pat yra vienas iš prezidentės Dalios Grybauskaitės gydytojų.

Lietuvos medikų sąjūdžio inicijuotą peticiją, kurioje, be kita ko, reikalauta jau nuo 2018 metų sausio medikams kelti algas 30 proc., pasirašė per 40 tūkst. žmonių. Antradienį po susitikimo su premjeru V. Kasiulevičius sakė, kad „greičiausiai sąjūdis turės pasiekti kompromisą“. Premjeras po šio susitikimo tvirtino, kad medikų atlyginimai galėtų didėti 20 proc. nuo gegužės, o jei bus galimybių, atlyginimų kėlimo pradžia gali ir ankstėti.

Ne tik atlyginimai

Bene aktualiausia praėjusios savaitės tema Lietuvos gyvenime, karščiausiai aptarinėjama ne tik medikų, bet ir visos visuomenės, sulaukusi Vyriausybės ir net šalies Prezidentės išskirtinio dėmesio, yra lapkričio 3 d. Vilniuje susibūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimai.

"Sąjūdžio, kaip ir visų atgimimo judėjimų, tikslas – išlaisvinti medikus ir jų pacientus iš prievartos principus taikančių institucijų baudžiavos ir iškovoti orias sąlygas visiems tikriesiems sveikatos sistemos šeimininkams", – taip kilusią protesto bangą apibendrino vienas jos iniciatorių Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius, medikas, išgarsėjęs per vieną dieną.

Medikų reikalavimai, surašyti į peticiją, kaip jau žinome, gana kategoriški: nuo sausio 1 d. visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo.

Į sąjūdį susibūrę medikai taip pat pareiškė reikalavimą nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

Apie profesinės kvalifikacijos ir atsakomybės naštos neatitinkančius medikų atlyginimus kalbama jau nuo praėjusio amžiaus. Ar įmanoma staiga juos tiek daug padidinti, ar pagrįstas šis reikalavimas?

Premjeras S.Skvernelis pareiškė nekeisiantis nustatytos pozicijos pirmiausia išspręsti sveikatos sistemos problemas ir tik tada kelti atlyginimus pagal tai, kaip suplanuota ateinančių metų biudžete. Atrodo, šis verdiktas turėtų atvėsinti medikus, bet jie nuomonės nekeičia: be gerokai didesnių asignavimų sveikatos sistemai teigiamų pokyčių nebus.

Į medikų sąjūdžio sukeltas diskusijas sureagavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusį ketvirtadienį paragino kelti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams. Susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovėmis metu taip pat buvo aptartos kitąmet turinčios įsigalioti Prezidentės iniciatyva priimtos pataisos, numatančios nuobaudas gydymo įstaigoms, nesuteikiančioms paslaugų gyventojams laiku. Būtent šios pataisos buvo bene paskutinis lašas, perpildęs medikų kantrybės taurę.

Sąjūdžio, kaip ir visų atgimimo judėjimų, tikslas – išlaisvinti medikus ir jų pacientus iš prievartos principus taikančių institucijų baudžiavos ir iškovoti orias sąlygas visiems tikriesiems sveikatos sistemos šeimininkams.

Reikia 200 milijonų

Dėl pirmojo reikalavimo – padidinti atlyginimus sveikatos apsaugos ministras A.Veryga su Lietuvos gydytojų sąjunga preliminariai sutarė, kad jie galėtų būti didinami 20 proc. nuo kitų metų gegužės.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė gydytojų alga, atskaičiavus mokesčius, siekia apie 1 140 eurų, slaugytojų – 590 eurų. Profesoriaus V.Kasiulevičiaus teigimu, šis vidurkis, nuo šeimos gydytojo iki aukščiausios kategorijos neurochirurgo, yra apie 1 000 eurų, slaugytojų – 500 eurų.

Reikalavimo padidinti šį medikų atlyginimą trečdaliu tenkinimas, anot V. Kasiulevičiaus, duotų gerą žinią visiems jauniems žmonėms, ketinantiems išvykti iš Lietuvos, suteiktų viltį, kad siekiama išgyvendinti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje ir skatinamas sąžiningas darbas. Lietuvos medikų sąjūdžio apskaičiavimais, toks medikų atlyginimų didinimas atsieitų beveik 210 mln. eurų. Ar tai daug?

"Iš tikrųjų tai valstybė mums nesumoka 475 mln. eurų už jos pačios draudžiamus asmenis, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dar vienas dalykas – valstybė nesumoka 50 mln. eurų kasmet, kuriuos sumokėti už būtiną ir skubią pagalbą įpareigojo Konstitucinis Teismas", – profesorius V.Kasiulevičius turi omenyje tai, kad valstybė už draudžiamus asmenis – vaikus, moksleivius, studentus, pensininkus į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumoka perpus mažiau, nei atskaičiuojama iš dirbančiųjų.

Ir pastarųjų, ir valstybės draudžiamų asmenų gydymas yra vienodas. Vadinasi, dirbantieji remia valstybę, o jei mokesčiai būtų vienodi, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas būtų gerokai pilnesnis ir jame pakaktų lėšų medikų atlyginimams padidinti.

Kauniečių pavyzdys

Premjeras S.Skvernelis finansinių rezervų mato reformuojant sveikatos sistemą. Anot jo, reikia kalbėti apie ligoninių profilių išgryninimą, apie kokybės užtikrinimą ten, kur labai sumažėjo pacientų, apie šių gydymo įstaigų profilių pakeitimą, medicinos įrangos, kuri neefektyviai naudojama, įsigijimą.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga galvoja kitaip. Praėjusią savaitę vienoje televizijos laidoje paprašytas įvertinti reformos, kai apytuštės ligoninės būtų uždaromos, jų funkcijos atiduodamos šeimos gydytojams ir apskričių centrų ligoninėms, ekonominį efektą, A.Veryga atsakė: "Tokios nereikia. Nereikia tų ligoninių uždaryti, nes kai kurių paslaugų tuose regionuose reikia. Nereikia nieko sutaupyti, reikia lėšas efektyviai naudoti. Pinigų nemažės, tiesiog įstaiga, kuri dirbs rentabiliai, nevilios gydytojų viena iš kitos ir panašiai."

Ministro A.Verygos teiginius iš dalies galima pagrįsti kaunietišku pavyzdžiu.

Šių metų trečiojo ketvirčio vidutinį medikų darbo užmokestį palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, pas mus gydytojams jis padidėjo 25 proc., slaugytojoms – 18 proc.

"Pradėjęs dirbti Dainavos poliklinikoje supratau, kad nelaukiant nei sąjūdžių, nei įsakymų iš aukščiau pirmiausia reikia mažinti biurokratinį, nemedicininį aparatą, siaurinti jo funkcijas, o taip sutaupytas lėšas skirti medikų atlyginimams didinti. Šių metų trečiojo ketvirčio vidutinį medikų darbo užmokestį palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, pas mus gydytojams jis padidėjo 25 proc., slaugytojoms – 18 proc.", – Kauno Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas Paulius Kibiša sakė, kad puikiai supranta medikų sąjūdžio reikalavimus ir jiems pritaria.

Vis dėlto taip yra ne visur. Ministras A.Veryga pabrėžia: nuo liepos padidinus paslaugų įkainius tam, kad būtų padidinti medikų atlyginimai, kai kuriose gydymo įstaigose šios lėšos buvo panaudotos įsiskolinimams likviduoti.

Jaunimas pritaria

Kol politikai samprotauja apie sveikatos sistemą ir teisinasi dėl medikų ir jų pacientų netenkinančių spragų – ilgų laukimo eilių, trumpo konsultacijos laiko, nepakeliamai didelio medikų darbo krūvio, norint užsidirbti oriam pragyvenimui, gydytojai ir slaugytojos priima sprendimus savarankiškai. Vienas jų – emigracija į šalis, kur darbo krūvis mažesnis, o atlygis bene dešimt kartų didesnis. Emigruoti žada kas trečias medicinos studentas. Vadinasi, dešimt metų studijuojančius aukštos kvalifikacijos specialistus iš valstybės lėšų rengiame ne sau.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, skubiosios medicinos rezidentas Martynas Gedminas, paklausus, kaip vertina kilusį Lietuvos medikų sąjūdį, pareiškė džiugesį dėl vyresniųjų kolegų iniciatyvos.

"Jaunųjų gydytojų asociacija ieško jos nariams aktualių klausimų sprendimų, tokių, kaip rezidentūros etapinės kompetencijos, e.sveikata, sveikatos vadyba. Daug galvojame apie sveikatos sistemą ir savo vietą joje. Dėl negerovių tikrai pasigesdavome tvirtesnės vyresnių gydytojų, sistemos senbuvių, kitų sveikatos specialistų pozicijos", – M.Gedminas pareiškė lenkiąs galvą prieš sąjūdžio iniciatorius profesorių V.Kasiulevičių, Ramūną Aranauską, Darių Jauniškį, Jurgą Dudienę ir kitus.

Anot jo, sveikintina, kad šie žmonės ėmėsi tokio svarbaus uždavinio – atstovauti Lietuvos medikų bendruomenės interesams, net ir nesant formalios organizacijos bei susiduriant su profesinių sąjungų, kurių darbą Lietuvos medikų sąjūdis atlieka, pasipriešinimu.

Premjeras S.Skvernelis yra pabrėžęs, kad kuriamos organizacijos, siekiant didinti spaudimą Vyriausybei, galės lygiavertiškai, kaip partnerės, veikti tik tada, kai susitvarkys savo juridinę formą, kaip numato įstatymai. Profesorius V.Kasiulevičius patvirtino: šią savaitę įkurs visuomeninę organizaciją, kad galėtų pradėti rengtis pirmajam Lietuvos medikų sąjūdžio suvažiavimui.

"Tai labai svarbu, nes pirmiausia parodoma, kad medikų bendruomenė neapsikenčia su dabartinėmis darbo sąlygomis. Kalbama ne vien apie atlyginimą, bet ir apie emocinę būseną darbe, nuolatinę persekiojimo už padarytas klaidas baimę ir kitus veiksnius, kurie mums trukdo kokybiškai rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata", – gydytojas rezidentas M.Gedminas pabrėžė nesitikintis, kad bus lengva pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Medikų naudai

"Mes reformą vykdome ne žodžiais, o darbais. Tai, ką padarėme, – ne riba. Bijau vieno: kad poliklinikos ir jų vadovai netaptų įkaitais", – Kauno Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas P.Kibiša aiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija, antrą vasarą iš eilės skelbdama apie atlyginimų didinimą medikams, nepagrindžia jų lūkesčių konkrečiais veiksmais.

Gydymo įstaigų pajamos padidėja, padidinus paslaugų įkainius. Pas mus pirmiausia nurodoma padidinti atlyginimus, o tik tada didinami paslaugų įkainiai.

"Norime, kad sprendimai nebūtų priimami skubotai, o pirmiausia sudaromos sąlygos juos vykdyti. Dabar daugybę paslaugų esame priversti teikti nuostolingai. Vidiniai ištekliai darbo užmokesčiui didinti nėra beribiai. Mes dar turime vieną šaltinį – miesto poliklinikų sujungimą, kai uždirbtas lėšas galėsime panaudoti dar efektyviau. Mums daug padeda Kauno savivaldybė", – vis dėlto dviejų Kauno poliklinikų vadovas P.Kibiša pirmenybę teikė gydymo įstaigų reorganizacijai.

Pritardamas reikalavimui sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, P.Kibiša papasakojo, kaip Šilainių poliklinikoje ligonių kasoms nustačius neatitikčių, skiriant kompensuojamuosius vaistus, gydytojams buvo nurodyta kompensuoti nuostolius.

Vadinasi, dešimt metų studijuojančius aukštos kvalifikacijos specialistus iš valstybės lėšų rengiame ne sau.

"Šis sprendimas buvo ginčytinas, nebuvo nei piktos valios, nei pasipelnymo, todėl sąnaudas padengėme iš poliklinikos lėšų. Jei, pavyzdžiui, pacientas daugybę metų skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, o tai yra lėtinė liga, ir gydytojas paskyrė vaistus, bet eilinį kartą patikrinęs kraujospūdį neįrašė duomenų į ligos istoriją, ar reikia jį už tai bausti, iš jo vargano atlyginimo priversti sumokėti už paskirtus vaistus?" – stebisi P.Kibiša.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M.Gedminas džiaugėsi, kad du reikalavimai, kuriuos iškėlė Lietuvos medikų sąjūdis, jau yra pakeliui į pergalę.

"Pirma, ministras A.Veryga nurodė Valstybinei ligonių kasai baigti gydytojų persekiojimą už padarytas netyčines klaidas ir žalos išieškojimą bei pereiti prie aktyvios pagalbos modelio. Tai buvo viena aktualiausių temų, kuria diskutavo medikai lapkričio 3-iąją. Antra, ministerijos tvirtinimu, žalos be kaltės įstatymo projektas taip pat artėja prie finišo. Dabar yra svarstoma dėl palankiausio finansinio modelio, kuris leistų efektyviai veikti naujai sistemai, kurios labai laukia Lietuvos medikų bendruomenė", – atkreipė dėmesį M.Gedminas.

Kiti receptai

Gydytojo P.Kibišos nuomone, norint įvykdyti reikalavimą sutrumpinti ligonių eiles, kurios, beje, yra visame pasaulyje, medicinos įstaigose turėtų dirbti dvigubai daugiau gydytojų.

"Būtų puiku, jei gydytojai sėdėtų ir lauktų ligonių, jų priimtų per darbo dieną ne po 25, o po dešimt, dar geriau – penkis. Būtų laiko pasišnekėti, įsigilinti į paciento problemas. Bet juk tam reikėtų dvigubai didesnio darbo užmokesčio fondo. Su dabartiniais įkainiais nieko negalime pakeisti", – pabrėžė P.Kibiša, išeitį valdyti pacientų srautus matantis po Kauno poliklinikų reformos, kai ligoniai galės pasirinkti: laukti specialisto konsultacijos arčiausiai namų ar važiuoti ten, kur eilės nėra ar ji gerokai trumpesnė.

Tokią galimybę suteiks bendra visų Kaune veikiančių poliklinikų registravimo sistema. Anot P.Kibišos, eilės yra kompleksinė problema. Ją sudaro nepunktualūs pacientai, būtinos neatidėliotinos konsultacijos, neatsakingas registravimasis, siuntimo neturėjimas ir kiti aspektai.

"Gydytojų sąjūdžio atstovai teisingai sako, kad daugybę vaistų gali paskirti šeimos gydytojai. Jie turi visas žinias ir kompetencijas", – dar vieną išeitį eilėms trumpinti mato dviejų Kauno poliklinikų vadovas P.Kibiša.

Reikšminga tai, kad šį sąjūdį sveikina ir jam pritaria gydytojų pacientai. Sveikatos sistemos problemų sprendimas skirtas ir jų naudai bei neabejotinai teigiamai paveiks dabar pašlijusius medikų ir ligonių santykius. Tik ar pakaks sąjūdžiui jėgų pasiekti užsibrėžtus tikslus?

"Sąjūdis susikūrė ne vienam momentui. Įtikinsime šalies politinę vadovybę dar šiemet parengti nacionalinį susitarimą dėl tvarios ir kokybiškos sveikatos priežiūros nuo 2018 m. Delsti negalima", – apibendrino V.Kasiulevičius.

Komentarai:

Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras:

Peticijoje išvardytais klausimais jau yra dirbama. Kalbamasi su ekspertais, medikų atstovais, jaunaisiais gydytojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Sistemos ydos matomos ir žinomos. Daug važinėju po regionus, bendrauju su gydymo įstaigų vadovais, medikais, vietos valdžia, pacientais. Norint gelbėti sveikatos sistemą, būtina ją pertvarkyti. Mes apie būsimas pertvarkas kalbame ir tariamės, neskubame, nes tai jautru ir būtinas platus sutarimas. Pavyzdžiui, yra kalbama apie tai, kaip, siekiant išsaugoti visas gydymo įstaigas, jas perprofiliuoti, kad nė vienos nereikėtų uždaryti. Tarkime, kad regioninės galėtų teikti daugiau slaugos paslaugų, kad jose būtų prieinama būtinoji pagalba, šeimos gydytojų paslaugos. Būtent čia yra jų stiprybė, o specializuotas sudėtingesnes paslaugas galbūt galėtų teikti didesnės gydymo įstaigos, turinčios daugiau galimybių. Be to, pačios įstaigos taip pat galėtų aktyviau ieškoti vidinių rezervų, pavyzdžiui, peržiūrėdamos viešųjų pirkimų planus ir tradicijas, nes, kaip rodo kai kurių įstaigų audito rezultatai, šimtai tūkstančių eurų yra panaudojami ne pagal paskirtį.

Neabejotinai, atlyginimai medikams kils ir toliau. Darome viską, ką galime ir kiek nuo mūsų priklauso. Jau yra sutarta, kad kitais metais didžiąją dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų, tai yra ne mažiau kaip 50 proc., reikėtų skirti būtent medikų algoms didinti. Kiek konkrečiai jos kils – dar sudėtinga kalbėti, bet užtikrintai galiu pasakyti, kad tai planuojama nuo kitų metų liepos.

Norėčiau priminti, kad paskutinį kartą Lietuvoje gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis buvo didinamas vidutiniškai 8 proc. prieš tris mėnesius – liepos pradžioje ir tiek pat – pernai.

Sveikatos apsaugos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri turės pateikti konkrečius pasiūlymus, kiek ir kaip turėtų būti didinami atlyginimai, kokios naujos gydymo paslaugos turėtų būti pradėtos kompensuoti (šiuo metu daugiau kaip 40 paslaugų laukia eilėje, kol bus pradėtos kompensuoti), kokių paslaugų įkainius didinti. Visais šiais klausimais reikia pasiekti kuo platesnį sutarimą, tad šioje darbo grupėje dalyvaus ne tik Lietuvos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir kitų institucijų atstovai, bet ir medikų, pacientų organizacijų atstovai. Jie yra labai svarbūs partneriai, kurie taip pat žino realią sveikatos sistemos finansinę situaciją, ir kurie, neabejotinai, padės rasti geriausius sprendimus, kaip panaudoti didėjantį finansavimą sveikatos apsaugai. Esu tikras, kad rasime visoms pusėms priimtinus sprendimus.

Be to, svarbu suprasti ir tai, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės, deja, yra ribotos. Norint Lietuvoje padidinti medicinos darbuotojų atlyginimus tiek pat, kiek planuojama kaimyninėje Latvijoje – vidutiniškai 80 proc., reikėtų papildomai turėti apie 760 mln. eurų. 2018 m. PSDF biudžetas didėja 11 proc. (173 mln. eurų), taigi, norint didinti atlyginimus 80 proc., jis turėtų didėti ne 11 proc., o beveik 60 proc. ir sudaryti ne 1,7 mlrd., o 2,5 mlrd. eurų.

Galimybės yra tokios, kokios yra. Tad norint medikams atlyginimus didinti šiemet 30 proc., o kitais metais – 50 proc., reikalingi papildomi asignavimai iš valstybės biudžeto, nes tiek pinigų PSDF neturi. Deja. Tad, jei Seimas priims fiskalinės drausmės neatitinkantį biudžetą, o šalies vadovė jį pasirašys – algos medikams didėti gali. Žinoma, galimas ir kitas kelias – visas PSDF rezervo lėšas skirti tik medikų algoms didinti, bet tokiu atveju nebeliktų pinigų naujoms gydymo paslaugoms, vaistams ir t.t.

Dėl įstatymo atšaukimo. Jis priimtas dar praėjusios kadencijos Seime ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Mano nuomone, jame reikėtų keisti esminį dalyką – vietoj baudimo skatinti gydymo įstaigas už gerus rezultatus. Tad tai galėtų būti koreguojama Seime. Be to, kiek pamenu, šio įstatymo priėmimą sveikino tarptautiniai ekspertai, pacientų organizacijos.

Dėl Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų taikomų baudų gydymo įstaigoms – šis klausimas sprendžiamas ir jau ne kartą apie tai kalbėta su Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadove Jūrate Sabaliene, kad neturėtų būti tokių dalykų, nes tai neigiamai veikia medikų bendruomenę, kuri ir taip yra pervargusi. VLK vadovei pavesta per kuo trumpesnį laiką šią problemą išspręsti, nes tam nereikia didelių teisinių pokyčių. Tai numatyta tik teritorinių ligonių kasų sutartyse, tad turi būti patvirtintos naujos tipinės sutartys su paslaugų teikėjais, kuriose neliktų jokių išieškojimų ir baudų.

Jūratė Sabalienė, Valstybinės ligonių kasos direktorė:

Iš tiesų medikų atlyginimų klausimas yra opus ir savalaikis. Šiuo metu vykstančios diskusijos yra reikalingos ir tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir sulauksime išmintingų sprendimų.

Visi suprantame, kad medikų darbas apmokamas nepakankamai ir būtina toliau ieškoti būdų bei geriausių sprendimų, kaip tai galima būtų spręsti. Tačiau prieš tai reikia labai gerai išanalizuoti visus galimus finansinius šaltinius ir tikėtinus padarinius. Kaip žinoma, PSDF biudžeto finansinės galimybės yra ribotos. Tai, kad kitų metų PSDF biudžete turėsime didesnį rezervą, nereiškia, kad tokį pat turėsime dar po metų. Be to, nėra aišku, koks bus apskritai 2019 m. PSDF biudžetas, kuris turės užtikrinti dabar priimtų sprendimų įgyvendinimo tvarumą. Todėl labai svarbu išdiskutuoti visus aktualius klausimus ir rasti tokius sprendimus, kurie garantuotų ne trumpalaikes, o ilgalaikes tvarias priemones. Ypač svarbu, kad visi sveikatos sistemos poreikiai būtų subalansuoti – tiek pacientų, tiek medikų.

Noriu priminti, kad viena pagrindinių ligonių kasų funkcijų yra pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimas gydymo įstaigoms. Pastarosios, gavusios šias lėšas, jas naudoja savo veiklai užtikrinti – medikamentams, įrangai ir darbuotojų atlyginimams, kurių mokėjimo tvarką tvirtina įstaigos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba. Taigi, VLK nedaro tiesioginės įtakos medikų atlyginimams.

Kalbant dėl rajonų ligoninių pertvarkos – tai yra atskiras svarbus klausimas. Mažesniuose miestuose, miesteliuose ypač mažėja gydytojų ir tuo pat metu daugėja senyvo amžiaus žmonių. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, tai patvirtina ir užsienio ekspertai, reikia ieškoti naujų efektyvių būdų, kaip užtikrinti reikalingą kokybišką sveikatos priežiūrą ir jos prieinamumą. Tai dar vienas klausimas, reikalaujantis kompleksinių sprendimų.