„Vaikų teisėmis migrantų, kurie yra Lietuvos teritorijoje, tikrai stengiamės pasirūpinti. (...) Ir tikiuosi, kad vėliausiai nuo rugsėjo pirmosios po truputį jie galės lankyti ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigas su palyda. Į tą kryptį tikrai orientuojamės ir einame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

Be to, vaiko teisių apsaugos kontrolierei užsiminus, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo centruose yra vaikų, gyvenančių ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamose stovyklose, M. Navickienė patikino, kad tokių atvejų nėra.

Ir tikiuosi, kad vėliausiai nuo rugsėjo pirmosios po truputį jie galės lankyti ir bendrojo ugdymo švietimo įstaigas su palyda.

„Mano žiniomis, tokių vaikų nėra. Jei atsiranda vienas kitas papildomas atvejis, iš karto bandome išspręsti. Yra buvę tokių atvejų, kai vaikai dar tose stovyklose buvo, bet šiandien iš 1152 migrantų turime 529 vaikus, kurie gyvena mūsų stovyklose. Tai didžioji dalis yra vaikų“, – akcentavo M. Navickienė kartu pridurdama, kad visos švietimo paslaugos vaikams yra užtikrinamos.

„Jiems tikrai užtikrinamos ir ugdymo paslaugos, ir tam tikri popamokiniai užsiėmimai“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad į šalį įleisti neteisėti migrantai yra apgyvendinti pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.

Į Lietuvą patekusiems ir apgyvendinimo centruose gyvenantiems užsieniečiams veikla organizuojama tik stovyklos ribose.

Visgi, planuojama, kad nuo kovo pradžios migrantų vaikams bus sudaryta galimybė lankyti lietuviškus darželius.

Mokosi pabėgėlių priėmimo centre

Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 300 migrantų vaikų. Laikinoje stovykloje, kur gyvena iš Baltarusijos suplūdę migrantai, apsistojusi ir irakietė Suhad su dvylikamečiu sūnumi.

„Mes ėjome per mišką, aplink buvo daugybė įvairių laukinių gyvūnų. Buvo tikrai labai baisu ir pavojinga, bet neturėjome kito pasirinkimo, kad išgyventume“, – atviravo Suhad.

Suhad sakė bėgusi nuo karo ir pasakojo, kad norėtų likti Lietuvoje, bet jos teisinis statusas dar neaiškus. Irake ji buvo anglų kalbos mokytoja, dabar stovykloje mokosi ir jos sūnus.

„Mano sūnus eina į pamokas nuo 15 iki 17 val., labai trumpai. Reikia sukti galvą, kuo jį užimti laisvu metu, kad neišdykautų, nesipyktų su kitais iš neturėjimo ką veikti. Ypač sunku su paaugliais“, – pripažino Suhad.

Čia vaikai mokomi lietuvių kalbos ir dailės. Moteris sakė, kad vaikams reikia daugiau užimtumo, kitų disciplinų, pavyzdžiui, matematikos, geografijos.

„Mokytojai duoda vaikams penkis žodžius, kuriuos turi išmokti per penkias dienas. Ir kasdien ta pati pamoka kartojama. Jiems neįdomu, vaikams trūksta krūvio“, – kritikavo Suhad.

Tačiau pabėgėlių stovykloje tam nėra galimybių.

„Mes neturime tiek patalpų ir tiek valandų. Vaikų yra daug, norinčių irgi daug. Tiesiog pagal galimybes ir sudarinėjame“, – aiškino socialinio darbo koordinatorė Gintautė Darvidaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Eina ir į lietuviškas mokyklas

Kitų disciplinų pabėgėlių vaikai mokosi mokyklose kartu su lietuvių vaikais. Į mokyklas išleidžiami tie, kurių teisinis statusas yra aiškus. Tokių vaikų Lietuvoje – apie 0,5 tūkst. Jie mokosi Vilniaus Pabradės ir Ruklos mokyklose. Ruklos mokyklos direktorius sakė, kad vaikams sunkiausiai įkandami tikslieji mokslai.

Mokytojai duoda vaikams penkis žodžius, kuriuos turi išmokti per penkias dienas. Ir kasdien ta pati pamoka kartojama. Jiems neįdomu.

„Kadangi jie mokosi fizikos, chemijos, tai šitose vietose sunkoka, nes ir jų žinių lygis labai skirtingas, ir ne kiekvienas iš jų yra linkęs mokytis. Dalies jų tikslas yra net ne Lietuva“, – sakė Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Dranseika.

Tačiau viena disciplina sekasi itin gerai.

„Geografija. Žinau, kad jie labai gerai žemėlapy gaudosi, žino visas Europos Sąjungos valstybes ir paišo visokius grafikus“, – teigė V. Dranseika.

Mokytojos sakė, kad tiek mokyti, tiek mokytis – sudėtinga, tačiau pagrindinius lietuvių kalbos žodžius migrantai išmoksta greitai.

„Mes jau galime pakalbėti apie mokyklą, apie klasę, apie šeimą, apie dienos suskirstymą ir apie valgius“, – vardijo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Stankevičienė.

„Visokių mokinių pasitaiko, įvairaus lygio. Yra labai pažengusių, kurie laisvai kalba, yra tokių, kurių žinios yra žemokos. Pradedame po truputį“, – kalbėjo anglų kalbos mokytoja Kristina Ivanovė.

Scanpix nuotr.

Išaugo poreikis darželiams

Už mėnesio migrantų vaikų laukia naujovė – vaikai galės eiti į darželius kartu su lietuvių vaikais, kurių amžius nuo dvejų iki penkerių metų. Ruklos socialinė darbuotoja sakė, kad darželių poreikis itin išaugo.

„Pas juos nėra kaip pas mus – po vieną du vaikus. Pas juos jeigu gimdyti, tai gimdyti daug – po keturis, po penkis. Daugiavaikės šeimos“, – šnekėjo G. Darvidaitė.

Daugiausia vietų darželiuose – bent 60 – reikėtų Rukloje. Tačiau daugiafunkcio centro direktorius sakė, kad poreikis didesnis nei įmanoma priimti.

„Iššūkis didokas. Mums trūksta ir specialistų. Darželyje, priešmokyklinio amžiaus vietose yra trylika laisvų vietų, ikimokyklinio ugdymo grupėse yra septynios laisvos vietos“, – tikino V. Dranseika.

Nors neretai girdima, kad vietų darželiuose trūksta ir lietuvių vaikams, tačiau ministerija sakė, kad ras vietų nelegalų vaikams ir darželių užteks.

„Darželių dažnai trūksta besiplečiančiuose mikrorajonuose, didžiuosiuose miestuose. Kituose darželiuose būna neužpildytų vietų. Šiuo atveju mes būtent ir kalbame apie tuos darželius, kuriuose yra neužpildytų vietų“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Planuojama, kad migrantų vaikai į lietuviškus darželius turėtų pradėti eiti nuo kovo pradžios.

„Kol kas poreikius pavyksta užtikrinti viduje, tiek ir pamokėlės vyksta, tiek ir edukaciniai užsiėmimai, tiek ir žaidimai, tai šiandien sugebame tai organizuoti ir stovyklos teritorijoje“, – kalbėjo L. Lesauskaitė bei pridūrė, kad būtinybės sudaryti sąlygas judėti už stovyklos ribų šiuo metu nematanti.

Visgi, jei bus nuspręsta atlaisvinti judėjimo ribojimus, L. Lesauskaitė teigia, kad Raudonojo Kryžiaus organizacija padės užtikrinti sprendimo įgyvendinimą.

„Mes šį klausimą paliekame valdžios institucijoms spręsti, jei bus priimta, kad gali vaikai palikti teritoriją, tai mes tikrai padėsime ir darysime viską, kad užtikrintume veiklas, reikiamą palydą ar organizavimą. Bet vis dėlto tai priklauso nuo valdžios institucijų“, – penktadienį Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Be to, L. Lesauskaitės teigimu, nors sausio 15 d. Lietuvos pasienyje su Baltarusija bei užsieniečių apgyvendinimo vietose nustojo galioti nepaprastoji padėtis, pokyčių stovyklose jaučiama nėra.

„Tai kol kas kažkokių pokyčių labai nejaučiame, dar reikia turbūt kad praeitų daugiau laiko. Savo veiklas tęsiame ir toliau, specialistų mobilios komandos užsiima tuo, ką ir darė“, – teigė L. Lesauskaitė kartu pridurdama, kad ribojimai norintiems į stovyklas patekti asmenims taip pat atlaisvinti nebuvo.

ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose mėnesiui buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

Į Lietuvą patekusiems ir apgyvendinimo centruose gyvenantiems užsieniečiams buvo ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir naudoti prieigą prie mobiliojo ir interneto ryšio, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.

Įvedus nepaprastąją padėtį, migracijos centruose įsigaliojo draudimas gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.

Kiek anksčiau Raudonojo Kryžiaus atstovė teigė, kad ir nepaprastosios padėties sąlygomis apgyvendinimo centruose, esančiuose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje, jau pusmetį gyvenantys asmenys savo kasdienybėje atranda įvairių užsiėmimų. Jos teigimu, migrantų stovyklose užtikrinama ne tik humanitarinė ir psichologinė pagalba, tačiau ir patenkinami būtiniausi poreikiai bei organizuojami įvairiausi tiek edukaciniai, tiek pramoginiai užsiėmimai.

Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu teatro fojė vyks labdaros mugė, kurios metu bus galima įsigyti teatro darbuotojų ir jų šeimų keptų meduolių. Aukoti bus galima ne tik ceremonijos metu, bet ir visą gruodžio mėnesį, o surinktos lėšos bus perduotos humanitarinę veiklą vykdančiai Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai ir pasieks prieglobsčio prašančiųjų vaikus.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė Audronė Kairienė pasidžiaugė šia iniciatyva: „Kalbėti apie žmogišką atjautą ir pagalbą, nepaisant neigiamų nuostatų, politinių aplinkybių ir susipriešinimo, yra svarbu ir drąsu. Sakoma, kad tarp ginklų mūzos tyli. Ačiū mūzoms, kurios netyli ir nenusuka akių nuo šių žmonių. Toks palaikymas mus įkvepia tęsti savo darbus. Jūsų jautrumas suteikia vilties, jog meilė artimui – ne skambi frazė, ji gyva mūsų širdyse“.

Nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia žiūrovus, kurie gruodžio mėnesį lankysis teatre, džiaugsis kalėdinio laikotarpio šventiškumu, nepamiršti kenčiančių migrantų šeimų ir paaukoti Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“, besirūpinančiam, kad aukos pasiektų prieglobsčio prašančiųjų vaikus.

„Nemanau, kad tai bus tokia suma, kuri leistų šiltai aprengti visus vaikus. Turbūt svarbiausia mintis – simbolinė: mes siunčiame žinutę, kad esame su kenčiančiais žmonėmis ir juos užjaučiame“, – sakė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, tikėdamas, kad žmonės, ateinantys į spektaklius, noriai dalinsis gerumu.

Pasak kontrolierės, esminis pokytis yra tai, kad su šeimos su vaikais apgyvendintos geresnėmis sąlygomis, vaikams pradėtos teikti švietimo paslaugos.

E. Žiobienė bei Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Augustinas Normantas trečiadienį migrantų gyvenimo sąlygas aptarė su opozicine Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

„Šiandien situacija gerokai geresnė ta prasme, kad vaikai pagaliau atvažiavo į stovyklas, kur jiems organizuojamos paslaugos. Vaikai apgyvendinti su šeimomis, Rukloje Pabradėje, Medininkuose ir šalia esančios Pasieniečių mokyklos bendrabutyje, vaikams nuo spalio pradžios pradėtos teikti švietimo paslaugos, vaikai keliauja į mokyklą, man teko matyti Rukloje, kaip šeima išruošia vaikus į mokyklą, vaikai noriai eina“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė E. Žiobienė.

Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros.

Parlamentarus vaiko teisių apsaugos kontrolierė ragino sudaryti sąlygas vaikams išeiti iš už stovyklos ribų, nes, jos žodžiais, „nei vienam vaikui nėra tinkamos sąlygos augti už tvoros“.

„Manome, kad svarbiausias dalykas – organizuoti vaikams veiklas išeiti už tvoros“, – sakė kontrolierė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktais duomenimis, šiuo metu šalyje yra 688 neteisėtai sieną kirtusių migrantų vaikai, t. y. pilnametystės nesulaukę asmenys.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas spalio pradžioje pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.

Ataskaitoje teigiama, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Vidaus reikalų ministerija reaguodama į atskaitą paskelbė poziciją, kad Seimo kontrolieriaus pateikta informacija apie migrantų apgyvendinimo sąlygas yra pasenusi.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje.

Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo šešerių iki šešiolikos metų.

Lietuvos teisės aktai numato, kad išlyginamosiose klasėse gali būti ne daugiau kaip po penkiolika vaikų, todėl nutarta sudaryti penkias klases.

M. Lukoševičienės teigimu, dar nežinia, ar tiek klasių ir bus, nes šią savaitę Lietuvoje gavę prieglobstį afganistaniečiai yra laisvi keliauti, kur nori.

Pirmadienį paaiškės, kiek vaikų lankys mokyklą.

„Pirmadienį susiplanavome pirmąjį vaikų vizitą kartu su tėvais, tai bus pirmoji pažintis su mokykla, susipažinimas su taisyklėmis, sutarčių pasirašymas, prašymų pasirašymas“, – BNS sakė M. Lukoševičienė.

Šiais mokslo metais afganistaniečiai bus mokomi tik lietuvių kalbos.

„Jiems pamokos prasidės kaip antrai pamainai, nuo 14 val., nes kitaip neturėtume ir žmogiškųjų išteklių, mokytojų. Jiems priklausytų per dieną po keturias lietuvių kalbos pamokas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Dar trys priešmokyklinio amžiaus vaikai lankys „Šaltinio“ progimnaziją Raseiniuose.

„Jiems atskiros klasės nekuriamos, jie integruojasi“, – teigė M. Lukoševičienė.

Rugpjūtį iš Afganistano į Lietuvą evakuotos 34 Lietuvos kariams talkinusių afganistaniečių vertėjų šeimos, iš viso 176 asmenys. Jose – 82 vaikai.

Visi afganistaniečiai laikinai apgyvendinti Raseiniuose.

Šią savaitę 167 asmenims Migracijos departamentas suteikė prieglobstį Lietuvoje.

„Tikrai yra daug klaustukų. Ir mes turime tam tikrus teisės aktus, kurie mus įpareigoja per tris mėnesius organizuoti migrantams ugdymą. Tai jis vyksta pirmiausiai lietuvių kalba. Tai nebūtinai yra integracija, tai yra lietuvių kalbos pamokos. Mes šį klausimą sprendžiame, ruošiamės tam taip, kaip mus įpareigoja teisės aktai“, – žurnalistams trečiadienį teigė J. Šiugždinienė.

„Tikrai neabejoju, kad didelė dalis vaikų nepasiliks Lietuvoje vis dėlto. O ugdymą mes būsime pasirengę organizuoti taip, kaip numato teisės aktai“, – pridūrė ji.

Pasiruošę užtikrinti ugdymą

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti reikiamą ugdymą neteisėtų migrantų vaikams.

„Suprantame, kad dauguma šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos atėjusių migrantų vaikų ilgai pas mus neužsibus, žinome, kad didžioji dalis šių neteisėtų migrantų nėra tikrieji pabėgėliai, tačiau privalome pasirūpinti kad ir laikinu jų vaikų mokymu“, – teigė ministerijos atstovai.

Ar neteisėtų migrantų vaikai nuo rudens žingsniuos į mokyklas, o galbūt ugdymas vyks migrantų stovyklose, kol kas atsakymo nėra. „Šiuo metu ministerija dar neturi tikslių duomenų, kiek iš viso tarp šiemet atvykusių nelegalių migrantų yra nepilnamečių, kuriems būtų reikalingas mokymas, kokiose vietovėse jie gyventų ir kaip ilgai.  Ministerija jau aiškinosi, kokios yra galimybės mokyti daugiau vaikų Ruklos ir Pabradės mokyklose. Jei vaikai bus apgyvendinti kitose vietose, bus sprendžiama dėl laikinai Lietuvoje esančių vaikų mokymo, užimtumo atsižvelgiant į galimybes“, – teigė Komunikacijos skyriaus atstovai.

Scanpix nuotr.

Patirtis ugdant migrantų vaikus

Pasak ministerijos, migrantų vaikai ir iki šiol jau mokėsi Lietuvoje. Čia jie lanko mokyklas kartu su savo bendraamžiais Lietuvos piliečiais, taip pat gauna papildomą mokymosi pagalbą: lietuvių kalbos pamokų, papildomų konsultacijų.

Mokyklos, kuriose mokosi atvykusieji iš užsienio, gauna tikslinę 465 eurų dydžio mokiniui per metus paramą.

„Nemokantys lietuvių kalbos mokiniai, prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su mokomųjų dalykų terminais lietuvių kalba. „Tokiu būdu ugdymo procese mokiniams sukuriamos prielaidos išmokti lietuvių kalbą tiek, jog jie galėtų mokytis dalykus, numatytus bendrosiose programose, lietuvių kalba kartu su mokiniais, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Mokyklos, kuriose mokosi atvykusieji iš užsienio, gauna tikslinę 465 eurų dydžio mokiniui per metus paramą – ši suma skiriama papildomai prie bendra tvarka mokinių ugdymui teikiamos valstybės dotacijos“, – situaciją komentavo ŠMŠM atstovai.

Kaip portale skelbta anksčiau, į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, Lietuvos pareigūnai Baltarusijos pasienyje apgręžė beveik pusšimtį asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Užsieniečiai neįleisti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.

JAV Vidaus saugumo departamentas informavo, kad nutraukia vadinamąjį 1997 metų Flores susitarimą – teisinį precedentą, nustačiusį, kad migrantų vaikai arešte būtų laikomi ne ilgiau kaip 20 dienų.

Naujoji administracijos politika, turinti įsigalioti per 60 dienų, neribos laiko, kurį gali būti sulaikyti vaikai arba jų šeimos nariai.

Šiuo žingsniu siekiama sugriauti migrantų viltis, kad net ir areštuoti JAV pasienio pareigūnų jie bus paleisti ir galės lengvai įsimaišyti tarp kitų JAV gyventojų.

„Siekiant apsaugoti šiuos vaikus nuo piktnaudžiavimo, sustabdyti šį nelegalų srautą, turime užtaisyti šias spragas. Tai skubi humanitarinė būtinybė“, – sakoma D. Trumpo pareiškime.

JAV vidaus saugumo sekretoriaus pareigas einantis Kevinas McAleenanas (Kevinas Makalinanas) užsiminė apie „precedento neturintį srautą šeimų“, kertančių JAV sieną šiais metais. Dauguma jų atvyksta iš Centrinės Amerikos.

Flores precedentas „iš esmės vertė vyriausybę paleisti šias šeimas vos per 20 dienų, skatino neteisėtą patekimą į šalį', sakė jis.

„Žmonių kontrabanda užsiimantys asmenys skelbia, o (imigruoti) ketinantys migrantai gerai žino, kad net ir nelegalaus sienos kirtimo atveju, atvykę prie mūsų sienos su vaiku, jie bus paleisti į Jungtines Valstijas laukti pabaigos teismo proceso, galinčio užtrukti penkerius metus ir ilgiau“, – nurodė sekretorius.

Panaikinamas 20 dienų sulaikymo terminas

Vadinamoji Flores tvarka įsigaliojo po teisinio ieškinio dėl sulaikytų migrantų nuolatinių teisių pažeidimų.

Flores susitarimas įpareigojo užtikrinti migrantų tinkamą ir humanišką priežiūrą bei per 20 dienų paleisti migrantų vaikus, perduodant juos tėvų ar artimų giminaičių globai.

D. Trumpo administracija, kas mėnesį susidurianti su dešimtimis tūkstančių sieną nelegaliai kertančių migrantų šeimų – daugiausia atvykstančių iš Centrinės Amerikos, yra kaltinama Flores susitarimo sąlygų pažeidimu ir vaikų atskyrimu nuo tėvų, pasibaigus 20 dienų sulaikymo terminui.

Pasak  K. McAleenano, liepos mėnesio duomenimis, per praėjusius 10 mėnesių JAV sieną iš Meksikos neteisėtai kirto 475 tūkst. žmonių, sudarančių atskirus šeimų vienetus.

Pasak departamento, naujoji tvarka užtikrins Flores susitarime numatytų sulaikymo reikalavimų vykdymą, bet leis pareigūnams „išsaugoti šeimų vienybę“.

Naujieji pakeitimai, apie kuriuos dar bus pranešta, yra „būdas užtikrinti humanišką šeimų sulaikymą, laikantis tikslų“, numatytų Flores susitarime, nurodė Vidaus saugumo departamentas.

Migrantų ir žmogaus teises ginančios grupė žada apskųsti Flores susitarimo sąlygų panaikinimą ir kaltina vyriausybę netinkamu elgesiu su migrantais.

„Tai yra dar vienas žiaurus išpuolis prieš vaikus, į kuriuos vėl ir vėl nusitaiko Trumpo administracijos antiimigrantiška politika“, – sakė Amerikos pilietinių laisvių sąjungos pareigūnė Madhuri Grewal (Madhuri Greval).

„Vyriausybė neturėtų kalinti vaikų ir, žinoma, neturėtų siekti juos laikyti areštinėje ilgiau“, – pridūrė ji.

2018-ųjų birželį teismas paskelbė preliminarų įsakymą, nurodantį vyriausybei stabdyti šeimų atskyrimo pasienyje praktiką, išskyrus tam tikrais atvejais, kai, pavyzdžiui, kyla abejonių dėl vaiko saugumo.

ACLU, remdamasi JAV teisingumo departamento duomenimis, nurodė, kad nuo 2018-ųjų birželio pabaigos iki šių metų birželio pabaigos daugiau kaip 900 vaikų buvo atskirti nuo šeimų.

„Šokiruoja, kad D. Trumpo administracija toliau atima kūdikius iš tėvų“, – teigė ACLU teisininkas Lee Gelerntas.

Vyriausybė gali atskirti vaikus nuo šeimų tik tuo atveju, kai tėvai kelia vaikams grėsmę. Laikinasis JAV krašto saugumo sekretorius Kevinas McAleenanas sakė, kad šeimos atskiriamos „labai retai“ ir tik tada, kai tėvai kelia grėsmę vaikams dėl nusikalstamo savo elgesio, plintančių ligų, šiurkštaus elgesio su vaikais ir nepriežiūros.

Vis dėlto ACLU nurodo, kad taisyklės yra pažeidinėjamos ir vaikai atskiriami net ir dėl labai smulkių pažeidimų. Pavyzdžiui, vienas migrantas neteko dukters, nes JAV muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnas tvirtino, kad tėvui nepavyko pakeisti mergaitei sauskelnių.