„Šį rudenį laukia daug iššūkių – ne tik patiems pasirengti mokesčių ir pensijų kaupimo reformai, bet ir padėti gyventojams suprasti pokyčius.

Klientų informavimas yra viena pagrindinių mūsų funkcijų, kartu siekiame atitikti modernėjančios visuomenės lūkesčius – kad informacija būtų pasiekiama patogiai, moderniai ir visais kanalais“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Be naujų klientų aptarnavimo funkcijų „Sodra“ pradėjo bendradarbiauti su Darbo birža, kurios informaciją nuo šiol gyventojai gali gauti paskambinę numeriu 1883. Iki šiol šiuo numeriu buvo teikiama tik „Sodros“ informacija.

Taip pat pasiteisino praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs bendradarbiavimas su VMI, kuomet „Sodros“ skyriuose dirba VMI konsultantai, o „Sodros“ specialistai gyventojus konsultuoja VMI skyriuose.

Šiemet „Sodra“ jau aptarnavo apie 700 tūkst. klientų – daugiau nei po 3 tūkst. kasdien. Informacija teikiama telefonu, internetu, elektroniniu paštu, tiesiogiai skyriuose ir socialiniuose tinkluose.

Vis daugiau gyventojų „Sodros“ žinios pasiekia ir elektroniniu paštu – tam reikia bent kartą prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt ir pateikti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo norima gauti informaciją.

„Sodros“ biudžetas augo

Daugiausia klientų šiemet domisi pensijomis, ligos, nedarbo išmokomis, o taip pat įmokomis, kurias turi mokėti „Sodrai“.

Preliminariais pirmųjų aštuonių šių metų mėnesių duomenimis, „Sodra“ šiemet ligos, motinystės, nedarbo išmokoms išleido kur kas daugiau lėšų nei pernai. Labiausiai augo nedarbo išmokos. Antai nuo sausio iki rugpjūčio skirta beveik 108 mln. eurų nedarbo išmokų – 15,5 proc. daugiau nei planuota. Per 8 šių metų mėnesius nedarbo išmokoms skirta suma 13,6 proc. arba 12,9 mln. eurų didesnė nei pernai buvo per metus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šios išmokos išaugo dvigubai.

Ligos išmokoms nuo sausio iki rugpjūčio skirta beveik 212 mln. eurų – 8,7 proc. daugiau nei planuota ir palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai jos išaugo ketvirtadaliu.

Taip pat augo išlaidos pensijų socialiniam draudimui – šiemet jos jau siekia beveik 2 mlrd. eurų, motinystės socialiniam draudimui – 216 mln. eurų. Beveik 10 mln. eurų daugiau lėšų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu pervesta į pensijų fondus – 126 mln. eurų.

Iš viso nuo sausio iki rugpjūčio „Sodra“ išleido beveik 2,7 mlrd. eurų – 200 mln. eurų arba 8 proc. daugiau nei pernai ir maždaug 1,4 proc. daugiau nei planuota.

„Sodros“ aštuonių šių metų mėnesio pajamos siekė 2,7 mlrd. eurų – maždaug tiek, kiek ir planuota ir 200 mln. eurų daugiau nei pernai. Didžiąją dalį pajamų – 2,55 mlrd. eurų sudarė darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos.

Dėl nuo metų pradžios įvestų socialinio draudimo įmokų „grindų“ darbdaviai sumokėjo apie 12 mln. eurų priemokų. Tačiau realus šio sprendimo efektas didesnis – rekordiškai sumažėjo gyventojų, gaunančių mažesnę nei minimalią algą, o labiausiai atlyginimai didėjo mažiausiai uždirbantiems ir atitinkamai darbdaviai sumokėjo daugiau įmokų.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos į „Sodros“ biudžetą neįtraukiamos.

Perima naujas funkcijas

„Nuo šių metų pradžios pensininkams pirmą kartą apskaičiavome ir pradėjome mokėti pagal naują tvarką indeksuotas pensijas, taip pat iki rugsėjo pabaigos baigsime perskaičiuoti ir į taškus paversti visas senatvės pensijas bei išmokėti nepriemokas.

Taip pat visų dirbančiųjų sukauptas teises į pensiją pavertėme į taškus ir visuomenei pristatėme prognozuojamos pensijos skaičiuoklę.

Na o šiemet dar laukiantys iššūkiai – pasirengti pensijų kaupimo reformai bei turime tikslą kiek įmanoma supaprastinti darbuotojų įmokų administravimą. Šiuo metu dėl to konsultuojamės su buhalteriais ir apskaitos specialistais“, – sako M. Sinkevičius.

„Sodra“ nuo metų pradžios taip pat perėmė Vaikų išlaikymo fondo funkcijas ir pradėjo mokėti vaiko išlaikymo išmokas tėvams ar globėjams, kurie negauna priteistų alimentų. Taip pat išieškomos skolos iš tėvų, kurie alimentų nemokėjo.

Nuo kitų metų pradžios „Sodra“ iš savivaldybių perims šalpos pensijų neįgaliems vaikams bei nesukaupusiems minimalaus 15 metų stažo „Sodros“ pensijai gauti, skyrimą ir mokėjimą. Be to, rengiamasi ir kitąmet numatytam priemokų mokėjimui prie tų „Sodros“ pensijų, kurios nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio.

Pasak jo, kreipimąsi į KT jis jau rengia ir aptarė su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu. S. Jakeliūnas teigia sieksiantis, kad KT būtų išdėstyti ir kiti, pasak jo, gilesni, tarptautinių institucijų išvadomis paremti argumentai.

Jis pabrėžia, kad ruošiamo kreipimosi tikslas yra paprašyti KT, jog šis įvertintų ankstesnių vyriausybių galimai neteisėtą skolinimą „Sodrai“.

„Ruošiu tekstą galimo kreipimosi į KT dėl neteisėto skolinimo „Sodrai“ - buvo beveik 4 mlrd. eurų paskolinta už 8 proc. palūkanų. Valstybės biudžetas skolino be teisinio ir finansinio pagrindo, ir per 10 metų „Sodra“ sumokėjo valstybės biudžetui 1,1 mlrd. eurų. Padarytas finansinis nuostolis ir žala „Sodros“ sistemos reputacijai. Už tai gali būti keliami atsakomybės, sprendimų teisėtumo klausimai. Tai vienas kreipimosi pagrindas.

Kitas, kad pačiose pensijų kaupimo sistemos antrosios pakopos ištakose, 2000 metais, buvo aiškiai suformuluota, kad „Sodros“ pensijos pervedimai turi būti kompensuojami asignavimais iš valstybės biudžeto, o ne paskolomis. Tai buvo iš dalies daroma, bet didžiąja dalimi - nebuvo daroma. Taip vėlgi sukelta žala „Sodrai“ tiek dėl skolinimosi, tiek dėl finansavimo, o žalą patyrė ir pensininkai, kurie dabar jau yra mirę. Šie dalykai galėtų būti vertinami KT“, - aiškino S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas yra užsiminęs, kad, jei opozicija kreipsis į KT, jis sieks, kad „valstiečių“ lyderio inicijuojamas naujas parlamentinis tyrimas galėtų būti papildytas, įtraukiant klausimą apie antrąją pensijų pakopą.

Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, kodėl atsirado būtent tokia pensijų kaupimo sistema ir kas tam darė didžiausią įtaką. Vis dėlto politikas tvirtino, kad šio klausimo su „valstiečių“ lyderiu kol kas dar nėra aptaręs.

Penktadienį S. Jakeliūnas Eltai tvirtino, kad jo ketinimai dėl parlamentinio tyrimo išlieka. Politikas teigė, kad būtina įvertinti tai, kokią įtaką antrosios pensijų kaupimo pakopos atsiradimui darė verslas ir konkrečiai koncernas „MG Baltic“. Kartu S. Jakeliūnas sakė pats patyręs spaudimą dėl siekio pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą.

„Pats su tuo konkrečiai susidūriau dar 2013 metais, ir ne tik - iškart po rinkimų gavau labai tendencingos, vienašališkos informacijos, nukreiptos prieš mane ir prieš pasiūlymus pertvarkyti antrąją (pensijų kaupimo sistemos, - ELTA) pakopą. Pensijų fondai - žinau konkrečius faktus, kadangi su jais susidūriau - pirko ne tik reklamą, bet ir laidas konkrečiose žiniasklaidos priemonėse. Bent apie vieną tikrai žinau. Tai, įsivaizduoju, nelegalus dalykas“, - Eltai aiškino S. Jakeliūnas.

„Be to, finansų sistemos atstovai, verslas dar 2013 metais, kai buvo rengiama visai nevykusi antrosios pakopos pertvarka, dalyvavo ir valstybės institucijoms siuntė savo parengtas skaičiuokles, kurios buvo tendencingos, perdarytos. Verslas rodė iniciatyvą, ir ji buvo priimta politinių valstybės institucijų“, - apibendrino politikas.

Opozicija ketvirtadienį pranešė, kad surinko reikiamus parašus ir kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos, kurią pavasario Seimo sesijos pabaigoje patvirtino Seimas.

Opozicijoje esantys politikai kritikuoja pensijų sistemos reformą. Pasak jų, reforma atlikta skubotai ir kėsinasi sugriauti žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

Opozicijos kreipimesi į KT pabrėžiama, kad valdančiųjų kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.

„Iš esmės antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus“, - teigiama Seimo narių rašte KT.

Kreipimąsi į KT pasirašė 20 konservatorių, penki liberalai, trys socialdemokratai ir du Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai.

„Tokio pobūdžio „žaidimuose“ Tėvynės Sąjunga nesirengia dalyvauti (..) Iš (Seimo – BNS) salės gal nebūtina išeiti, mes nedalyvausime balsavime. Argumentai yra mano anksčiau išsakyti dėl pačios reformos, bet vis dėlto protestuojant, kaip organizuojamas darbas Seime, kaip neklausoma opozicijos, neatsižvelgiama į opoziciją, nesilaikoma elementarių demokratijos normų, kad opozicija turėtų narius Vyriausioje rinkimų komisijoje (...) – tokiu atveju kaip protesto ženklas bus nedalyvavimas balsavime“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis teigia, kad valdantieji nepateikia konkrečių skaičiavimų ir paaiškinimų dėl reformų.

„Niekas neatsakė, ką valstybė darys be 320 mln. eurų kitais metais ir beveik 2 mlrd. eurų per ateinančius trejus metus. Tokio masto reforma ar pokytis, „išvedant“ pinigus iš biudžeto vis dėlto diskutuojama ilgiau negu tris savaites, mano supratimu (...) Bet čia yra diskusija apie turinį, šalia to, pažiūrėkime, kokius turime politinius veiksmus: „buldozeriu“ stumiamas politinių partijų finansavimo pakeitimas, kuris, mano nuomone, griauna demokratinius pamatus, griaunama VRK“, – argumentavo G. Landsbergis.

Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl mokesčių reformos, kuri numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.

Parlamentarai turėtų ketvirtadienį galutinai balsuoti ir dėl pensijų pertvarkos, kurioje atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“.

Tačiau, anot jo, jeigu Seimą tenkina dabartinė padėtis, geriau nedaryti jokių reformų, nei bandyti „tobulinti“ reformas, nukrypstant nuo siūlomų pakeitimų esmės.

„Jeigu bandoma „patobulinti“ visą sistemą išdarkant, tai geriau nieko nedaryti, tiesiog reikia priimti sprendimą, kad ne, nieko nedarome, ta situacija tenkina Seimą (...) ir sau ramiai leisti vasaros atostogas“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, Seimo nariai yra laisvi ir gali teikti savo pasiūlymus, tačiau valdančioji dauguma, „jeigu tokia yra“, turi užtikrinti sprendimų priėmimą Seime.

„Dabar yra Seimo daugumos reikalas apsispręsti ir priimti sprendimus, aš manau, Vyriausybės pateiktus subalansuotus sprendimus, o kaip bus, pamatysime“, – teigė premjeras.

Jis pabrėžė, kad jau yra pasiektas kompromisas dėl bene daugiausiai aistrų Seime kėlusio siūlymo visiems dirbantiesiems 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas. Seime yra registruoti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarų siūlymai „Sodros“ įmokas mažinti 1 proc. punktu, dar 1 proc. punktu - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat koreguoti Vyriausybės neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo planus.

„Tai yra mūsų pasiektas kompromisas, siekiantis tų pačių tikslų, ko mes siekiame. Galbūt dar didesnis „Sodros“ rezervas bus sukauptas, bet iš esmės tai nekeičia pačios visos kompleksinės mokesčių reformos esmės“, – tvirtino S. Skvernelis.

Seime stringa ir daugiau Vyriausybės mokestinių pakeitimų planų. Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai trečiadienį nepritarė siūlymui įvesti „Sodros“ įmokų lubas, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat padarė pertrauką svarstant būsto apmokestinimą pakeitimus. Nemažai parlamentarų kritikos sulaukia ir su pensijų kaupimu susijusios įstatymų pataisos, dėl kurių komitetai sprendimų dar nėra priėmę.

S. Skvernelis Žinių radijui pripažino, kad situacija Seime sudėtinga. Premjeras jau atidėjo kitą savaitę planuotą trijų dienų vizitą į Izraelį, kad „suvaldytų procesą“ Seime svarstant Vyriausybės siūlomas reformas.

„Situacija tikrai rimta, finišo tiesiojoje esame. Tikrai darbas tiek Vyriausybėje, tiek su Seimo nariais, komitetais, galiausiai frakcijomis yra reikalingas ir trims dienoms šitame tikrai karštame laikotarpyje sudėtinga būtų išvažiuoti“, - Žinių radijui aiškino S. Skvernelis.

Jis dar kartą pabrėžė, kad Vyriausybė prisiima politinę atsakomybę už siūlomus įgyvendinti sprendimus.

„Manome, kad užtikrinsime tikrai griežtą fiskalinės drausmės laikymąsi, tvarų ekonomikos augimą, konkurencingą, eksportuojančią ir pritraukiančią investicijas mūsų ekonomiką. Galiausiai tais vaisiais galės pasinaudoti gerokai daugiau mūsų žmonių. Mes kalbame apie milijoną dirbančių Lietuvos gyventojų, kurie pajus, kad už jų darbą atlyginama gerokai daugiau“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Paklaustas, ką darys, jei valdanti dauguma Vyriausybę pasiųs „namo“ su savo pasiūlymais, premjeras atsakė: „Vyriausybė gali eiti ne tik „namo“, ir toliau nueiti“.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą. Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu sumažinus socialinio draudimo įmokas, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomų mokesčių ir pensijų kaupimo pakeitimų apsispręs dar pavasario sesijoje ir jie įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Iš bendro paketo gali būti atskirti keli projektai, susiję su vadinamąja mokesčių reforma, ir priimti pavasario sesijoje, o likusieji nukelti rudeniui.

Valdančiųjų koalicijai priklausantys „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai nusiteikę iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos.

Seime ketvirtadienį sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, iki rudens analizuosianti Vyriausybės patvirtintą pensijų reformos planą bei teiksianti frakcijoms ir išvadą, ir siūlymus, kaip patobulinti Vyriausybės numatytas permainas.

Darbo grupėje dirbs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. 

S. Jakeliūno teigimu, tokios darbo grupės steigimas su premjeru Sauliumi Skverneliu suderintas: „Faktas, kad tokia darbo grupė suderinta su premjeru, jam taip pat buvo paminėta dalis jos narių, jo patarėjas joje yra“. 

Premjeras ketvirtadienį tikino, kad Vyriausybės siūlomiems pokyčiams įteisinti užteks valdančiųjų balsų, jis kartojo, kad Seimas „kokybiškai dirbant“ gali reformą palaiminti dar pavasario sesijoje.

Darbo grupės įkūrimui pritarė frakcijų vadovai Ramūnas Karbauskis ir A. Palionis.

„Siekiant tinkamai pasirengti svarstymui ir baigti derinti nuostatas dėl Vyriausybės teikiamų Seimui įstatymų projektų, susijusių su pensijų reforma“, – apie darbo grupės tikslą BNS apibūdino jos vadovas S. Jakeliūnas.

„Kad avis sveika būtų ir vilkas sotus“, – BNS teigė socialdemokratas darbietis A. Palionis.

S. Jakeliūnas prognozuoja, kad pensijų reformai nuo 2019 metų startas nebus duotas, ji įsigalios nuo 2020 metų.

„Kad neatsidurtume ceitnoto situacijoje, pavasarį priėmę. Reformos įstatymai bus priimami su kitų metų biudžetu gruodį, galbūt dar ir vėliau – kitaip tariant nuo 2019 metų nepradės veikti. Tai faktas. Jeigu nuo kitų metų (įsigaliotų – BNS), žmonės nebeturėtų laiko pasirinkti (likti ar pasitraukti iš antros pakopos kaupimo sistemos – BNS), nebebūtų laiko juos informuoti apie pokyčius“, – aiškino parlamentaras.  

Tuo metu A. Palionis tvirtino, kad apie reformos įsigaliojimą nuo 2020 metų nekalbama, anot jo, pertvarka būtų tvirtinama rudenį ir startuotų nuo kitų metų. 

„Niekas nekalba, kad įsigaliojimas būtų vėliau. Klausimo, kad ne nuo 2019 metų naujovės bus, net niekas nekelia“, – BNS tikino Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.

Jo teigimu, daugiausia diskusijų kyla dėl dviejų dalykų, susijusių su „Sodros“ pajamų  netekimu – „Sodros“ įmokų tarifo sumažinimo 2 procentiniais punktais, bazinės pensijos perkėlimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

Pasak S. Jakeliūno, valdančiųjų atstovų darbo grupė iki rugsėjo 1–osios turės pateikti savo siūlymus dėl pensijų reformos, kad į rudens sesiją susirinkę frakcijų parlamentarai įvertintų, siūlomas korekcijas ir, anot S. Jakeliūno, gal net balsuodami frakcijose (valdančiųjų koalicijoje – BNS), apsispręstų, ar pritaria. 

„Kitą savaitę pradėsime darbą, identifikuosime esmines sritis, dėl kurių turėsime pateikti siūlymus, paprašysime, kad būtų įvertintas antros pensijų pakopos veikimo rezultatai ir efektyvumas per pastaruosius 14 metų. Ministerija turės surinkti ir pateikti duomenis, o mes juos įvertinsime. Taip pat vertinsime, kaip tie (Vyriausybės siūlomi – BNS) pakeitimai, kaupimo dydžiai, naujas anuiteto minimalios sumos  nustatymas – siūloma 10 tūkst. eurų – kiek padės žmonėms tapti antrosios pakopos pensininkais, nes iki šiol 99 proc. žmonių gavo nedideles vienkartines išmokas“, – BNS ketvirtadienio vakarą Seime teigė S. Jakeliūnas.

Jis pabrėžė, kad anuiteto riba gali būti koreguojama, pavyzdžiui, numatant, kad kas kelerius metus jis galėtų būti indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją ar kitus procesus.  

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, taip pat bus įvertintas žadamas valstybės skatinimas kaupti lėšas pensijai.  

„Matyt, kad vertinsime ir valstybės biudžeto paskatas kaupiantiesiems ir darbdaviams. Nesakau, kad kas nors bus keičiama, bet aptarsime, kiek tai yra prasminga, žiūrėsime, kiek tai naudinga, palyginti su investicinio gyvybės draudimo, trečios pensijų kaupimo pakopos mokestinėmis paskatomis“, – aiškino S. Jakeliūnas.   

Vyriausybė šį trečiadienį patvirtino pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Premjeras Saulius Skvernelis „Verslo žinioms“ šią savaitę teigė, kad Seimo dauguma turėtų prisiimti politinę atsakomybę už galimus sprendimus, kurie iš esmės skirtųsi nuo Vyriausybės siūlomų. Tuo pačiu, pasak jo, jeigu Seimas priimtų sprendimus, kuriems nepritars Vyriausybė, tikrai gali būti keliamas klausimas, ar Seimas tebepasitiki Vyriausybe.