"Liūdnoka, bet mūsų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. respondentų, rodo, kad net trečdalis mūsų tautiečių niekada nešvenčia valstybinių švenčių. O juk tik nuo mūsų pačių priklausys, ar Lietuvos šimtmečio šventė atkeliaus į mūsų namus ir širdis. Net neabejoju, kad šią svarbią dieną netrūks viešų renginių, tačiau namuose šventę kursime patys, tad siūlau jau dabar pradėti galvoti, kaip Vasario 16-osios šventė gali būti švenčiama kiekvienuose namuose", – ragina Beata.

Kulinarinių laidų vedėja "TV dienai" prisipažįsta, kad tyrinėtuose senuosiuose receptuose ją labiausiai žavi paprastumas ir galimybė pritaikyti lietuviškus ingredientus. Beata taip pat tikina, kad lietuviai seniau valgė tai, ką turėjo, ir nevalgė daug, bet daug dirbo.

– Kaip susidomėjote senąja lietuviška virtuve? Iš kur semiatės žinių receptams?

– Iš tiesų, niekas neprasideda iš niekur ir niekur nedingsta. Šie metai Lietuvai ypatingi – tiek daug patriotinių minčių ir tikro džiaugsmo artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui. Daug kalbame apie signatarus, apie Lietuvą prieš šimtą metų ir tarpukario Lietuvą, tad natūralu, jog kilo noras savo laidoje pasidomėti senaisiais receptais ir tuo, ką valgė žmonės anuomet.

Turiu pasakyti, kad radau labai daug įkvėpimo. Tarpukariu Lietuvoje suklestėjo ir gimė daug dalykų, nuo pieno pramonės ir gyvulininkystės iki tokios patalpos kaip virtuvė. Tuo metu buvo išleistos ir pirmosios kulinarinės knygos. Pirmosios ta prasme, kad paplito plačiai. Tai, ko šeimininkės buvo išmokytos šeimininkių mokyklose, po truputį išplito ir po visą šalį.

Turiu labai vertingą mano sesers anytos rastą ir įrištą "Šeimininkės" laikraščio rinkinį iš tarpukario. Taip pat skolinausi knygas ir jas skaičiau, radau daug gerų dalykų. Visada tuo domėjausi. Viena vertingiausių ir man labiausiai patinkančių knygų yra etnologės Nijolės Marcinkevičienės parašyta knyga "Metai".

– Kokie buvo esminiai senieji lietuviški valgymo įpročiai? Gal esame ką nors be reikalo pamiršę?

– Įpročiai paprasti: lietuviai valgė tai, kas buvo. Ir nevalgė daug, bet daug dirbo. Esame pamiršę ruginius miltus ir pilno grūdo miltus, pernelyg daug vartojame baltų miltų, tai nėra mums būdinga. Vienas sėkmingiausių atrastų receptų ir iškeltų į dabartį yra meduolis su ruginiais miltais.

Esame pamiršę ruginius miltus ir pilno grūdo miltus, pernelyg daug vartojame baltų miltų, tai nėra mums būdinga.

Taip pat buvo daug valgoma kruopų ir košių. Tiesiog valgyta tai, ko yra. Dabar esame labai įsimylėję bulves, bet tai normalu. Va, štai neseniai tokio komplimento sulaukiau: "Kaip gerai, kad atgaivinate paprastus ir senus receptus, net vaikai valgo su malonumu."

Manau, turime suprasti, kad negalima lyginti to, kas buvo prieš du šimtus ar prieš šimtą metų, su šiandiena. Dabar esame šimtus kartų turtingesni. Globalizacija padarė savo – Lietuvoje galime gauti ingredientų iš viso pasaulio. Esmė yra išlaikyti meilę vietiniams produktams.

– Kas jums pačiai labiausiai patinka senuosiuose receptuose, o kas, galbūt, nepatinka?

– Man patinka paprastumas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Nėra nepatinkančių receptų – man jie netgi labai patinka. Tik kartais tie senieji receptai būna gana netikslūs, todėl ir reikia juos imti ir pergaminti, išgryninti, pritaikyti šiems laikams.

– Gal yra koks nors konkretus receptas, kuris tiktų lietuviams ant Vasario 16-osios stalo?

– Na, visiems siūlau ruginį meduolį, bet manau, kad tas patiekalas, kuris niekada nenuvils ir visada bus svarbus mums, yra ruginė duona, medus ir baltas varškės sūris. O jei norisi ką nors pagaminti, savo žiemos žurnale esu paruošusi ne vieną meniu, ir laidose labai visko daug rodžiau. Aš rinkčiausi "zrazus" arba kugelį. Arba jau minėtą ruginę duoną.

– Kokie patiekalai greta cepelinų ar vėdarų turėtų atsidurti lietuviškų patiekalų meniu puslapyje maitinimo įstaigose? O gal cepelinus išvis reikėtų išbraukti, nes yra kur kas lietuviškesnių patiekalų?

– Nereikia išprotėti ir valgyti tik cepelinus. Reikia bandyti atrasti ir ką nors naujo. Receptai ne taip svarbu, svarbiau – ingredientai. Manau, būtų smagu, jei būtų siūloma ne tik cepelinų, bet ir keptų bulvinių bandučių švilpikų, kokorų – kažkodėl jų yra gerokai mažiau nei cepelinų.

Svarbu – paprastumas ir vietiniai ingredientai, nereikia ieškoti kokių nors ypatingų atradimų ir maisto produktų iš tolimų šalių. Žinoma, aštuonkojis skanu, bet gerai iškepta Lietuvoje užauginta višta su grybais ar grikių blynai yra nuostabu.

"Beatos virtuvė" – penktadieniais 19.30 val. per LRT

Šventė ant stalo

Beata "TV dienos" skaitytojams iš tarpukario Lietuvos receptų knygų siūlo kelias šventinio Vasario 16-osios stalo idėjas, kurias rasti galima naujausiame "Beatos virtuvė" žurnalo numeryje ir LRT laidose "Beatos virtuvė".

Ruginis meduolis

Rugiai nuo seno buvo kiekvieno lietuvio virtuvės pagrindas. Daug skaidulų turinčius malonaus skonio miltus vertino ne tik kaimo žmonės – pavyzdžiui, senieji šaltiniai mini, kad ruginė duona buvo vienas mėgstamiausių kunigo ir poeto Jono Mačiulio-Maironio valgių. Deja, ruginis meduolis dabar nepelnytai pamirštas, nors tarpukario spaudoje jo receptų yra įvairiausių. Šį prieskoniais kvepiantį meduolį gaminome su medumi, todėl jis dar sveikesnis. Užsiplikykite arbatos ir mėgaukitės tradiciniu kepiniu.

Reikės:

300 g visų grūdo dalių ruginių miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

1 šaukštelio meduolių prieskonių

3 kiaušinių

200 g grietinės

120 g sviesto ir dar šiek tiek formai patepti

150 g medaus

80 g cukraus

100 g graikinių riešutų ir dar šiek tiek papuošti

3 šaukštų miltelinio cukraus

1 citrinos sulčių

džiovintų spanguolių papuošti

Kepame meduolį:

1. Dubenyje sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius ir prieskonius.

2. Kitame dubenyje kiaušinius lengvai suplakame su grietine. Supilame į dubenį su miltais ir išmaišome.

3. Mažame puodelyje ištirpiname sviestą ir medų, supilame viską į tešlą, išmaišome.

4. Į nedidelę keptuvę suberiame cukrų ir jokiu būdu nemaišydami pakaitiname, kol jis ištirps ir pradės karamelizuotis.

5. Į tešlą supilame karamelizuotą cukrų, suberiame pasmulkintus graikinius riešutus. Išmaišome.

6. Paruoštą tešlą supilame į sviestu pateptą kepimo formą ir kepame iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje 30–35 minutes. Iškepusį meduolį paliekame atvėsti.

7. Gaminame glajų: miltelinį cukrų sumaišome su vienos citrinos sultimis. Glajus turi būti vidutinio tirštumo.

8. Meduolį apliejame glajumi, papuošiame graikiniais riešutais ir džiovintomis spanguolėmis. Skaniausias su arbata.

Moliūgų sklindžiai

Būtent tarpukariu prasidėjo vadinamoji daržovių propaganda. Iki tol daržovės, vaisiai, uogos nebuvo labai vertinami. Mat lietuviška virtuvė ilgai buvo vertinama pagal maisto gausumą ir sotumą, o ne pagal jo įvairovę ar įmantrumą, tad tarpukariu dėta nemažai pastangų siekiant įtikinti skeptikus, kad prie lietuviškų lašinių tinka ne tik juoda duona, bet ir daržovės! Labai apsidžiaugiau, kai radau ir išbandžiau šį senovinį arbūzų (taip anais laikais buvo vadinami moliūgai!) sklindžių receptą. Skanu, sotu, puikiai tinka šventiniams Vasario 16-osios pusryčiams ir visiems kitiems ilgiems savaitgalio rytams.

Sklindžiams (4–6 porcijoms) reikės:

400 g tarkuoto moliūgo

1 stiklinės pieno

200 g viso grūdo kvietinių miltų

2 kiaušinių

žiupsnio druskos

1 šaukštelio cukraus

saulėgrąžų aliejaus kepimui

Padažui reikės:

200 g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės

1 smulkiai pjaustyto svogūno

2 žiupsnelių kmynų

10 g sviesto

Gaminame sklindžius:

1. Pirmiausia pasiruoškite patį nuostabiausią pagardą blynams – keptuvėje pakepinkite smulkiai supjaustytą šoninę, kol ji taps traški. Suberkite smulkintą svogūną ir kepinkite jį, kol taps auksinės spalvos. Ir tik nepamirškite pabaigoje padažą paskaninti keliais žiupsniais kmynų – būtent kmynai yra svarbiausias šio recepto ingredientas!

2. Į didesnį dubenį supilkite miltus, druską, cukrų ir viską užplikykite pakaitinto pieno stikline, įmuškite 2 kiaušinių trynius ir viską išmaišykite.

3. Kiaušinių baltymus išplakite iki putų ir taip pat supilkite į tešlą. Moliūgą smulkiai sutarkuokite ir įmaišykite į tešlą. Tešlą maišykite tol, kol ji taps vientisa.

4. Blynelius kepkite aliejumi pateptoje keptuvėje, tik nepadauginkite – aliejaus reikės labai nedaug. Blynelius valgykite karštus su šiltu pagardu.

Gražios šventės ir skanaus!