– Artėjant jūsų koncertui turime jums keletą klausimų. Tikimės, kad šie klausimai padės klausytojui labiau suprasti, kas jūs esate ir su kokiais iššūkiais susidūrėte siekdama muzikos karjeros. Nika, kas jus įkvepia muzikai? Matau, esate charizmatiška asmenybė, kaip manote, kokios asmeninės savybės labiausia padeda muzikantui?

– Labiausiai muzikantui padeda suvokimas, kad menas yra darbas, kaip ir visos kitos veiklos. Darbas turi būti nuoseklios rutinos dalis, nesvarbu, ar kalbam apie techniką, ar kūrybą. O mane kūrybai labiausiai įkvepia laisvas laikas, švari sąmonė, šiltus pietus gavęs organizmas. Išbandžiau įvairius savęs kankinimo būdus ir supratau, kad nė vienas iš jų nepadeda mano kūrybiniam procesui.

– Esu skaitęs ne vieną istoriją, kai muzikantai koncerto metu padauginę nebesugeba pataikyti į taktą. Ar sau leidžiate prieš koncertą atsipalaiduoti kad ir su vyno taure?

– Koncerto dieną nei valgau, nei geriu. Man patinka tuštumo, neužsivėlimo jausmas. O alkoholį apskritai sunkiai toleruoju.

– Gal prisimenate juokingiausią istoriją, kuri nutiko jums koncerto metu?

– Vienam koncerte pamečiau kelnes.

Nika Ganga. / Organizatorių nuotr.

– Kokie didžiausi iššūkiai muzikantui kyla pradėjus muzikuoti? Ar turėjote scenos baimę?

– Pradėjus kultivuoti bet kokį scenos meną, žmogus susiduria su visom įmanomom baimėm. O ant scenos išlieka tie, kurių balansas tarp baimės ir noro nusistovi noro naudai. O baimė visada yra šalia. Iššūkiai visi slypi viduje, manau, kiekvienas lipąs ant scenos turi didelius lūkesčius, didelius nusivylimus ir šiaip viskas labai pajautrinta ir padidinta. Iššūkis yra tai laiku pastebėti ir suadekvatinti, svarbiausia nepasiduot saviplakai ir depresijai, ir, be jokios abejonės, nepasikelt. Visame kame privalo būt balansas, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų.

Ant scenos išlieka tie, kurių balansas tarp baimės ir noro nusistovi noro naudai. O baimė visada yra šalia.

– Kaip susikūrė Nika Ganga?

– Natūraliai. Porą metų rašiau pirmuosius tekstus ir juos dėliojau į muzikinę formą. Tada pamąsčiau, kad kūrybiniam savo gyvenimo poliui norėčiau turėt atskirą vardą. O atsiradus grupei tiesiog pridėjom žodį acoustic. Grupė susibūrė Robertos Kalinauskaitės (grupės pritariantysis vokalas) dėka. Tai ji perskambino savo bičiulius ir nusprendė, kurie žmonės geriausiai reaguotų ir tiktų mano kuriamoms linijoms papildyt ir išvystyt. Ir ji buvo labai taikli. Su grupe tiesiog suaugome į vieną gražų organizmą.

– Ką norėtumėte pasakyti klausytojams, atvykstantiems rugsėjo 17 d. į jūsų koncertą? Ko tikitės iš publikos?

– Iš publikos tikiuosi, kad ji bus. Klausytojams norėčiau palinkėti daugiau drąsos, lankant naujų atlikėjų koncertus. Dalyvavom Šiaulių kultūros naktyse ir džiazo festivaly, dalinomės patyrimu, kad nors renginių buvo pasiūlyta išties daug ir labai įvairių, lankytojų skaičius nedžiugino. Būtų šaunu, jei žmonės atviriau priimtų naujokus ir eksperimentus.

Nika Ganga. / Organizatorių nuotr.

– Kūryboje dažnam artistui atsiranda dienų, mėnesių, kartais ir metų, kai nėra įkvėpimo. Kur ieškote savęs, kas jums padeda susikaupti ir parašyti dainą, kuri įkvėptų daug klausytojų?

– Dar neparašiau dainos, kuri įkvėptų daugelį klausytojų, bet, kaip ir minėjau, svarbu kūryboje nedaryt ilgų pauzių ir nelaukti, kol mūzos palies savo sparnu. Tiesiog ramiai sau dirbt. Ir vieną dieną, gal po daugelio metų, o gal ir visai netrukus, kiekvienas kuriantis parašys savo „Kunigundą“.

– Kokie jūsų grupės tikslai? Galbūt planuojate išleisti naują albumą, turą po Europą ar net toliau? Kaip manote, kuo tikslai yra svarbūs tiek asmeninėje, tiek darbinėje aplinkoje?

– Mano manymu, tikslas yra svarbiausia atlikėjo judėjimo gairė. Kai nėra tikslų, nėra kam pildytis. Kol kas, artėjant rudeniui, labai norėčiau pabūt prie įrašų, pabandyti išleisti keletą dainų su grupe, išsigryninti vedančią grupės liniją, nesibaiminu užsienio, manau, ten sektųsi ženkliai geriau nei Lietuvoje, bet nepabandęs nesužinosi. Kartoju savo mantrą, noriu dirbti įvairiu profiliu, įvairiose aplinkybėse. Niekas mūsų neriboja, galim eksperimentuot, kiek telpa, pildyt vizijas, tada jas kardinaliai pakeisti. Tikslas – geriausias įmanomas rezultatas.

Finalo scenoje pasirodė Sauliaus Prūsaičio mokinė Monika Juškevičiūtė, Justės Arlauskaitės-Jazzu auklėtinė Justė Baradulinaitė, Marijono Mikutavičiaus mokiniai, grupė „120“. Tiesa, įpusėjus kovai iš finalo pasitraukė Justė.

 Viso superfinale balsuota 96243 kartus.

Justė scenoje pasirodė su Vaidu Baumila. Merginos pasirodymą teisėjai įvertino puikiai. „Viskas buvo gražu, šilta ir jauku. Kaip Justė ir moka“, – sakė M. Mikutavičius. „Puikus pasirodymas“, – gyrė A. Mamontovas. „Tu esi mažas stebuklas“, – savo mokinę gyrė Jazzu.

Monika scenoje pasirodė su grupe „Baltasis kiras“. „Jūs vienas kitam labai tikote. Buvo labai gražu, jauteisi savo vietoje“, – sakė Jazzu.

Grupė „120“ scenoje pasirodė su Monique. „Nesupratau dainos pasirinkimo. Bet net tokioje dainoje jūs sugebėjote būti ryškūs“, – sakė Jazzu. „Jūs esate iš tų, kurie nebijo iššūkių. Jums nusispjauti, kaip viskas baigsis. Tai yra žaviausias jūsų bruožas“, – sakė M. Mikutavičius.

Jūs esate iš tų, kurie nebijo iššūkių. Jums nusispjauti, kaip viskas baigsis. Tai yra žaviausias jūsų bruožas.

Justė ir po antrojo pasirodymo sulaukė pagyrų – jos pasirodymą gyrė visi teisėjai. „Tavo balsas labai gerai prilimpa prie melodijos. Ačiū tau, labai geras pasirodymas“, – sakė M. Mikutavičius. „Tavyje aš labiausiai jaučiu kovotojos dvasią. Ačiū tau už puikų pasirodymą“, – sakė A. Mamontovas. „Tu esi sportininkė, filosofė ir menininkė viename“, – gyrė Jazzu.

Monika taip pat sulaukė teisėjų liaupsių. „Ryškus ir spalvingas pasirodymas. Man patinka priėjimas prie kiekvienos dainos. Viskas skamba kaip įraše“, – gyrė Moniką Jazzu. „Tavo labai gera kūno kalba. Bet man norisi „crazy“, to pristigo. Man pasirodė vos vos mechaniškas atlikimas. Tačiau Lietuva tave myli“, – sakė M. Mikutavičius.

Grupė „120“ nustebino ir visko mačiusius. Tokio pasirodymo nesitikėjo niekas. „Šį kartą jūs pranokote patys save. Tai buvo nuostabu, fantastiška“, – gyrė A. Mamontovas. „Jūs buvote tokie įsijautę, pasiuntėte mums energijos“, – sakė Samas. „Jūs esate fenomenas, nes galite scenoje daryti bet ką. Ir esate labai talentingi“, – sakė S. Prūsaitis. „Jūs esate tie bičai, kurie pasaulį priverčia veikti pagal savo taisykles“, – sakė M. Mikutavičius.

Po dviejų pasirodymų kovoti žiūrovų sprendimu liko Monika ir „120“, Justei iš kovos dėl projekto laimėtojos vardo teko pasitraukti surinkus mažiausiai balsų.

„Aš esu be žodžių. Tu mane supurtei. Kai tu dainavai, buvo kitas pasaulis. Tu pakėlei save į kitą lygį. Tai buvo pasaulinės šlovės vertas pasirodymas“, – apie trečiąjį Monikos pasirodymą sakė Jazzu. „Ši daina tau pačiai labai patinka ir yra artima. Man perbėgo šiurpas per kūną. Tai buvo gilus palietimas“, – gyrė A. Mamontovas. „Po šio pasirodymo „120“ turi labai labai susikaupti“, – sakė S. Prūsaitis.

Grupė „120“ pakėlė ant kojų visą salę! „Tai buvo džiaugsmas ir šventė“, – sakė A. Mamontovas. „Taip trūksta šioje lietingoje Lietuvoje šypsenų. Šie vyrai gali tai duoti ir davė“, – sakė Samas. „Visa Lietuva jus dievina. O aš esu kartu su ja“, – sakė Jazzu.

Savaitgalį prekybos miestelyje „Urmas“ sutikti kauniečiai beveik vienbalsiai tvirtino, kad projektą turėtų laimėti didieji scenos šoumenai, vaikinų duetas „120“. Paaiškėjo, kad išties didelė dalis pašnekovų atidžiai stebi šio projekto laidas ir nuoširdžiai už juos serga.

Paklausti, ko labiausiai norėtų palinkėti savo favoritams, ir ką jiems padovanotų, jei turėtų tokią galimybę, kalbintieji kauniečiai linkėjo tapti tikrais scenos grandais, o dėl dovanų nuomonės išsiskyrė, bet dažniausiai tai nebuvo labai įprasti dalykai, rašoma pranešime spaudai.

Draugės Lauryna ir Justina sakė, kad joms labiausiai patinka „X faktoriaus“ dalyvė Justė. „Galvojam, kad ji tikrai gali laimėti, tad ir mes palaikom, – šypsojosi merginos. – Bet ir „120“ gali laimėti, nes daug žmonių juos mėgsta. Nors mes manome, kad jų dainavimo talentas nėra toks stiprus, labiausiai jie pelno simpatijas surengdami įspūdingus šou.“

O padovanočiau jiems energetinio gėrimo, norėčiau pasižiūrėti, kaip jie atrodytų jo išgėrę, jei jau ir šiaip nenustygsta vietoje.

Kita pašnekovė, Kristina, taip pat galvoja, kad pergalę šiemet turėtų švęsti „120“ vaikinai.

„Mes, kaip biržiečiai iš pradžių su šeima palaikėme Daną, nes jis taip pat iš Biržų. O dabar, kai jo projekte nebeliko, tai už „120“. Pradėjom žiūrėti dėl savo kraštiečio, įsitraukėm ir dabar jau stengiamės nepraleisti nė vienos laidos. Labai gera pramoga sekmadienio vakarais. Ką padovanočiau „120“? Oi, sunku pasakyti, bet tai tikrai turėtų būti kažkas nerimto“, – juokėsi pašnekovė.

Kornelija ir Akvilė taip pat prognozavo „120“ pergalę. „Ir mums pačioms jie labiausiai patinka. Turėtų laimėti, nes atrodo tiesiog sutverti scenai, tokie linksmi. Labai laukiam jų pasirodymų kiekvieną savaitę, žiūrim kartu su visa šeima, labai smagu“, – pasakojo merginos.

Kaunietė Vaida sakė, kad ją stebina „X faktoriaus“ dalyvės Justės sėkmės paslaptis, o savo simpatijų neslėpė taip pat duetui „120“.

„Jie kaskart sugeba paruošti vis kitokį šou ir tie pasirodymai visada būna labai įspūdingi. Jie labai artistiški ir profesionalūs, tad pergalė tikrai turėtų būti jų. Jei būtų tokia galimybė, tai padovanočiau supermenų kostiumus, jie jiems abiems žiauriai tiktų“, – sakė mergina.

Tuo tarpu Milda linkėjo „120“ vaikinams kuo greičiau tapti tikromis scenos žvaigždėmis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

„Tam talento jie tikrai turi. Labai smagu, kad kiekvieną sekmadienio vakarą jie suteikia tiek gerų emocijų visai Lietuvai. Juk to mums labai trūksta. O padovanočiau jiems energetinio gėrimo, norėčiau pasižiūrėti, kaip jie atrodytų jo išgėrę, jei jau ir šiaip nenustygsta vietoje“, – šmaikštavo pašnekovė.

Po vieną dainą projekto dalyviams išrinko TV3 žiūrovai. Visą savaitę jie galėjo siūlyti įvairius dainų variantus. Projekto dalyviai kartu su savo mokytojais išsirinko labiausiai patikusį variantą. Kita daina bus lietuviškos muzikos kūrinys. Sauliaus Prūsaičio mokinė Monika Juškevičiūtė atliks grupės „Pelenai“ jausmingą dainą „Lopšinė“ ir Sinead O’Connor hitą „Nothing compares to you“. Monika neslepia, kad kiekvieną sekmadienį itin dėkinga jaučiasi savo mokytojui, kuris padeda pasiruošti ne tik vokaliai, bet ir psichologiškai.

„Saulius atrakina visus užraktus. Kiekvieną kartą aš nustembu, koks šaunus jis yra. Iš šono Saulius atrodo pajuokauti mėgstantis žmogus, tačiau, kai ateina laikas dirbti, jis būna visai kitoks. Jis priverčia įsimylėti tas dainas, kurios iš pradžių net nelabai patiko“, – pasakoja Monika.

Moteris atskleidžia, kad ruoštis pasirodymams jai padeda ne tik repeticijos su savo mokytoju, bet ir... atrasta ramybė. Būtent tai „X Faktoriaus“ dalyvė surado persikėlusi gyventi arčiau gamtos, į Baltąją Vokę.

„Niekada nebuvau labai didelė gamtos mylėtoja. Pamenu, vaikystėje man buvimas miške siedavosi su darbu - grybų, uogų rinkimu. Viskas pasikeitė, kai sutikau savo būsimą vyrą. Jis man parodė, kad miške nebūtinai reikia kažką daryti. Galima tiesiog būti, pasivaikščioti, o jei nenori – nevaikščioti. Su mišku taip jau yra, kai išmoksti jame tinkamai būti, jis pradeda atverti savo paslaptis. Miškas man tapo dar artimesnis, kai atsirado vaikai“, – pasakoja „X Faktoriaus“ dalyvė.

Nuosavo būsto ieškojusi šeima norėjo, kad banko paskola neslėgtų jų pečių ir liktų pinigų kelionėms. Dėl šios priežasties Monika kartu su vyru dairėsi būsto, esančio toliau už Vilniaus. Gamta ir ramybė buvo pagrindiniai kriterijai, kuriais remdamiesi šeima ieškojo naujų namų. Tai, ko ieško, rado už 30 kilometrų nuo Vilniaus. TV3 projekto dalyvė juokiasi, kad kelias į sostinę niekada neprailgsta. Pro langą gali stebėti besikeičiančius medžius, grožėtis gamta.

„Iš pradžių buvo streso, jaudinomės ir dėl to, kas bus mūsų kaimynai, tačiau dabar su visais puikiai sutariame. Mes gyvename Baltosios Vokės daugiabučio bute. Jo interjeru pasirūpino mano vyras – ištapė sienas. Mums pavyko savo išsvajotąjį senamiestį atsinešti į Baltąją Vokę. Tiesa, išėjus iš namo, vėl atsiduri kaime“, – šypsosi Monika.

Du vaikus – trejų Upę ir pusantrų metų Praną – auginanti šou dalyvė pasakoja, kad su jais stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Tiek Monika, tiek jos vyras jau daug metų yra vegetarai. Tiesa, abu vaikai žino mėsos skonį. Mėsa juos dažniausiai maitina seneliai. Monika įsitikinusi – svarbiausia yra subalansuota mityba, vaikams stengiantis nieko nedrausti.

Monikos vaikai nelanko darželio, moteris pati užsiima jų ugdymu. Moteris stengiasi su vaikais bendrauti kaip su asmenybėmis, kurios yra nepavaldžios nusistovėjusioms taisyklėms.

„Esu girdėjusi, kad kol yra galimybė, geriausia yra neleisti vaikų į darželį. Kadangi aš esu mokytoja, mes prisigalvojame įvairiausių edukacinių žaidimų. Niekada neguldau ir nekeliu vaikų vienu metu. Jei Upė nenori miegoti pietų miego, tikrai neversiu to daryti. Toks dalykas labai pasiteisina – vaikai tampa savarankiškesni. Stengiamės per daug nesikišti į vaikų gyvenimus. Jie turi savo pasaulį, stengiamės kaip įmanoma jiems padėti, o kartais tai reiškia nepadėti. Aš stengiuosi su vaikais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko, maitinti savo pienu, duoti kuo mažiau vaistų. Svarbiausias dalykas mūsų šeimoje – kalbėtis vienas su kitu. Tą mes darome ir su savo vaikais“, – pasakoja Monika.