Toks sprendimas SAM buvo priimtas siekiant suteikti daugiau laisvės medikams patiems spręsti dėl pacientams reikalingų tyrimų. Šį sprendimą gydytojai specialistai galės priimti, jeigu matys, kad atlikus KT ar MRT tyrimą, pacientui diagnozė bus nustatyta greičiau.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad pakeitimai leis užtikrinti greitesnę diagnostiką pacientams, o greitesnė diagnostika leis greičiau imtis reikiamo gydymo.

Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą.

„Didiname pasitikėjimą gydytojais – suteikiame jiems daugiau įrankių tiek skiriant tyrimus, tiek kontroliuojant gydymo eigą. Taikant naująją tvarką sumažės ir biurokratizmo, nes nereikės naudoti visų iš eilės tyrimų, o iš karto taikyti reikalingą“, – nurodo ministras.

„Anksčiau kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus buvo galima skirti tik atlikus rentgenologinį ar ultragarsinį tyrimą. Dabar gydytojai specialistai patys galės priimti sprendimą ir, vadovaudamiesi tyrimų atlikimo indikacijomis ir kontraindikacijomis, iškart skirti reikalingą paslaugą“, – sako SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.

Pasak jos, spalio 17 d. sveikatos apsaugos ministro pakoreguotas įsakymas padės užtikrinti geresnes galimybes pacientams gauti reikalingus tyrimus, šie bus lengviau prieinami, plačiau naudojami.

Tyrimai pacientams bus atliekami, jei rentgenologinis ir (ar) ultragarsinis tyrimai yra neinformatyvūs arba gydytojams specialistams nusprendus, kad tyrimai būtų naudingi ligai ar būklei diagnozuoti ir (ar) reikiamo rezultato negalima pasiekti atliekant rentgenologinį ir (ar) ultragarsinį tyrimą. Dėl jų aktualumo spręs tyrimams siunčiantis gydytojas specialistas.

Daug techninių naujovių

Pirmieji tyrimai visiškai nauju japonišku "Hitachi Echelon Smart" 1,5 Teslos aparatu atlikti praėjusią savaitę. Pristatant naująjį įrenginį, pabrėžti jo privalumai. "Tai yra MRT, kuriame įdiegta daug techninių naujovių, pradedant labai greitomis sekomis, kelis kartus sutrumpinančiomis tyrimo trukmę. Tyrimus, kurie anksčiau trukdavo 40–60 min ir žmogų vargindavo, dabar mes galime atlikti per 10–20 minučių. Jame įdiegta ir akustinio slopinimo sistema. Dėl to pacientams nebūtinos garsą slopinančios ausinės, kas mažiau trikdo pacientą ir mažina šio tyrimo baimes, – KMP Radiologijos centro vadovas Tomas Budrys palygino, kad senesnės kartos aparatai kelia daug triukšmo. – Be to, dėl plačios naujojo MRT angos klaustrofobiją turintys pacientai neturėtų patirti baimės jausmo. Taip pat šis aparatas turi artefaktų slopinimo sistemą. Taip gydytojas radiologas, vertindamas tyrimo duomenis, yra apsaugomas nuo vaizdo interpretavimo klaidų."

Tomas Budrys: tyrimus, kurie anksčiau trukdavo 40–60 min ir žmogų vargindavo, dabar mes galime atlikti per 10–20 minučių.

Vadovo žodžiais, šio aparato išgaunamų žmogaus organizmo, jo atskirų organų ar jų sistemų vaizdų kokybė yra stulbinanti.

Naujasis magnetinio rezonanso tomografas KMP Šilainių padalinyje pakeitė seną susidėvėjusį aparatą ir sąnariams tirti skirtą prietaisą. "Naujojo ir senojo MRT galimybių net nereikėtų lyginti, naujasis aparatas yra pažangesnis už senąjį", – pastebėjo T.Budrys.

Platus tyrimų spektras

Viena pirmųjų pacienčių, ištirtų naujuoju MRT, – 32 metų Asta. Jai buvo atliktas galvos kraujagyslių tyrimas. "Daugiau kaip prieš pusmetį, dar tebegyvenant užsienyje, man pradėjo svaigti galva. Kreipiausi į gydytojus, tačiau ten man nebuvo atlikti jokie tyrimai. Grįžau į Lietuvą, kreipiausi į KMP gydytojus. Siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tyrimą man išrašė neurologas. Tikiuosi, šis tyrimas padės nustatyti tikrąją galvos svaigimo priežastį, gydytojas galės skirti tinkamą gydymą", – pasakojo kaunietė ir džiaugėsi, kad tyrimas jai buvo atliktas greitai.

Astos tyrimo duomenis iš karto ėmę analizuoti medikai džiaugėsi, kad naujasis MRT galvos kraujagyslių vaizdą parodo itin ryškiai net nenaudojant kontrastinės medžiagos.

Medikai pabrėžia, kad magnetiniu rezonansu atliekamų tyrimų spektras yra labai platus: pradedant galvos ir baigiant prostatos tyrimais. "Skenuojant stuburo kaklinę, torakalinę ir juosmens dalis – galime ištirti įvairiausius distrofinius, degeneracinius pakitimus, darinius stuburo srityje. Galvoje puikiai matomos visos struktūrinės patologijos, įskaitant gėrybinius ir piktybinius smegenų darinius, taip pat tiriame dėl išemijos, kraujagyslių aneurizmų, išsėtinės sklerozės, epilepsijos priežasčių ir kitų patologijų. Galima tirti pilvo organus: nustatyti ir tikslinti kasos, inkstų, antinksčių, blužnies patologijas, diferencijuoti kepenų židinius, jeigu kompiuterinės tomografijos tyrimas nepakankamas, – be to, pasak T.Budrio, naujuoju MRT galima visiškai ištirti dubenį. – Planuojame daryti daugiaparametrinius prostatos tyrimus, turime tai atlikti galinčių specialistų. Magnetiniu rezonansu taip pat tiriami ir tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio onkologiniai pakitimai."

MRT išgautus vaizdus interpretuoja patyrę gydytojai radiologai. Naujuoju aparatu atliekami ir visų rūšių sąnarių tyrimai. "MRT labai gerai diferencijuoja minkštuosius audinius, juo atliekamų sąnarių tyrimų kokybė yra nepralenkiama", – akcentavo KMP Radiologijos centro vadovas.

Su gydytojo specialisto siuntimu

Naujasis MRT turėtų sumažinti tokių tyrimų laukiančių kauniečių eiles. "Tikimės, kad dabar pagerės tiek MRT tyrimų diagnostinė kokybė, tiek šių tyrimų prieinamumas. Tai pajus ne tik prisirašiusieji prie KMP, bet ir visas Kauno miestas", – vylėsi KMP direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka.

Tyrimai naujuoju MRT nemokamai atliekami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems pacientams, turintiems gydytojo specialisto siuntimą. "Pabrėžiu, kad reikalingas gydytojo specialisto, o ne šeimos gydytojo siuntimas, kadangi tai yra tyrimas, tikslinantis kitais būdais nediagnozuotą sutrikimą, – sakė T.Budrys. – Pavyzdžiui, reumatologas siųs sąnarių tyrimams, gastroenterologas – pilvo tyrimams, ir panašiai."

Tikslus: naujame MRT įdiegta daug techninių naujovių, tarp jų – tyrimų paklaidą sumažinanti sistema. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tyrimų atsakymas pateikiamas per tris darbo dienas. "Tai – labai sudėtingas išplėstinis tyrimas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos gydytojo radiologo komentarų. Be to, tyrimo vaizdų būna labai daug, kartais iki kelių šimtų, ir juos visus reikia peržiūrėti. Yra daug skirtingų parametrų vaizdinių sekų, ir viską reikia interpretuoti, įvertinti", – priežastis, kodėl tyrimo rezultatų apibendrinimas užima daug laiko, įvardijo KMP Radiologijos centro vadovas.

Kuo skiriasi tyrimai?

Prieš mėnesį KMP Dainavos padalinyje pradėjo veikti naujas kompiuterinis tomografas. Pastebima, kad pacientai neretai painioja MRT ir kompiuterinį tomografą. "Skirtingai nei kompiuterinis tomografas, MRT neskleidžia jonizuojančios spinduliuotės, žmogus negauna radiacijos – apskritai, šis tyrimas nesukelia jokio šalutinio poveikio", – pasak T.Budrio, taip yra dėl to, kad MRT veikimas paremtas visiškai kitais fizikiniais dėsniais.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad ne patys pacientai renkasi, kurį tyrimą – magnetinio rezonanso ar kompiuterinę tomogramą – jiems reikia atlikti. Tai sprendžia gydytojai specialistai. Tuo labiau, kad skirtingais įrenginiais atliekamų tyrimų tikslingumas taip pat skiriasi. "Kompiuterinis tomografas skirtas ūmiai patologijai nustatyti, jis geriau diagnozuoja kaulų patologiją, trauminius pakitimus. Juo ištiriama greičiau. O magnetinis rezonansas žymiai labiau tinka galvos smegenims, be to, visos sąnarių ir raumenų sistemos ligos yra geriau diagnozuojamos MRT", – palygino KMP Radiologijos centro vadovas.

Šiuo metu atnaujinama ir kita KMP diagnostinė technika. "Esame pradėję echoskopų pirkimo konkursą – perkame šešis echoskopus. Technika dėvisi, sensta, dėl to kas kiek laiko ją reikia atnaujinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgiant į tai, kad čia technika buvo labiausiai susidėvėjusi, nupirko Dainavos ir Šančių padaliniams naujus mamografus, jie turėtų būti pradėti naudoti artimiausiu metu. Kitas SAM finansuojamas projektas, kurį šiuo metu vykdome, – tai rentgeno aparatų atnaujinimas. Bus keičiami penki seniausi rentgeno aparatai skirtinguose poliklinikos padaliniuose", – planavo R.Micka.

Pašnekovų teigimu, Lietuvoje iš viso yra tik dvi poliklinikos, kuriose galima išsitirti magnetinio rezonanso tomografu.

Pasak KMP direktoriaus pavaduotojo medicinai, jei bus poreikis, tyrimai naujuoju MRT galės būti atliekami ir poilsio dienomis.

Turint gydytojo specialisto siuntimą, registruotis į magnetinio rezonanso tyrimą KMP Šilainių padalinyje galima tel. (8 37) 282 233.

Neturintiems gydytojo siuntimo ar PSD nedraustiems pacientams tyrimas mokamas.

Pacientai, kurie gyvena Kauno apskrityje ir turi siuntimą atlikti MRT tyrimą, gali jį atlikti nemokamai, o dėl šios paslaugos nereikia laukti ilgose eilėse. Apie naująjį tyrimą pasakoja Kauno „Kardiolitos“ klinikų direktorė Asta Norvilė ir Radiologijos centro gydytoja radiologė Silvija Ryškienė.

A. Norvilė teigia, kad naujoji technologija ne tik išplečia diagnostikos galimybes, bet ir sukuria patogesnes sąlygas pacientui. Naujuoju aparatu gaunami nuoseklūs, aukštos kokybės vaizdai, lemiantys geriausią pacientų priežiūros kokybę.

„Didėjant MRT tyrimų skaičiui šiuolaikinėje medicinoje tampa aktualus tyrimo laukimo laikas radiologijos skyriuose. Su naujuoju „PHILIPS Prodiva 1.5T MR“ aparatu paciento paruošimo laikas tyrimui ir pats tyrimas tapo gerokai trumpesnis ir paprastesnis. Dėl stale integruotos skaitmeninės kūno ritės bendra skenuojama erdvė lieka didesnė nei įprastinės technologijos sistemoje, o tyrimo tunelis trumpesnis, todėl pacientas gali jaustis laisviau, patogiau – skenuojamas stalo ilgis vieno tyrimo metu siekia net 190 cm. Integruotos erdvios galvos ritės, todėl galima naudoti ausines galvos tyrimo metu“, – pranašumus vardija klinikų vadovė.

Naujuoju aparatu gaunami nuoseklūs, aukštos kokybės vaizdai, lemiantys geriausią pacientų priežiūros kokybę.

Atsiveria galimybės diagnozuoti daugybę ligų

Radiologės S. Ryškienės teigimu, vienas svarbiausių šio tyrimo bruožų – tai, kad dėl aukšto signalo ir triukšmo santykio reikia mažiau pakartotinių skenavimų. Kitas pranašumas – spinduliuotės nebuvimas, išskiriantis šį MRT iš kitų radiologinių ar branduolinių medicinos diagnostinių tyrimų. Šiuo MRT tyrimu galima diagnozuoti daugybę ligų.

„Šis tyrimas – nepakeičiamas diagnozuojant galvos ir nugaros smegenų degeneracines, onkologines ligas, kraujotakos sutrikimus, lėtinius ir ūmius, ypač komplikuotus uždegimus, sklaidos sutrikimus bei stuburo ligas. Jis suteikia daug informacijos apie sąnarių lėtinių ligų ir trauminių pažeidimų atvejus, kaulų ir minkštųjų audinių navikus. Tyrimas taip pat plačiai pritaikomas galvos ir kaklo srities (akių, smilkinkaulių, veido daubų, galvos pamato, kaklo minkštųjų audinių), pilvo, dubens organų lėtinių ligų, komplikuotų uždegimų ir onkologinio proceso diagnostikai. Vis plačiau MRT naudojama kardiologinės ir pulmonologinės patologijos diagnostikai“, – teigia specialistė.

MRT veikimo principas remiasi tuo, kad MRT vaizduose žmogaus organizmo audiniai turi tam tikrų specifinių signalo intensyvumų. Radiologė paaiškina, kad ligos židiniai skiriasi nuo žmogaus sveikų audinių signalo, o kai kurios patologijos turi tam tikrų išskirtinių požymių.

„Būtent pagal šiuos pokyčius galima spręsti apie ligos pobūdį, jos lokalų išplitimą, kraujagyslių, nervų ir gretimų organų pažeidimo laipsnį. Tokias galimybes užtikrina tinkama diagnostinės ir vaizdų vertinimo įrangos kokybė, darnus ir profesionalus komandos, dirbančios su aparatūra, darbas. Tyrimo metu naudojamas intraveninis paramagnetinis kontrastas padeda geriau identifikuoti ligos židinio ribas, pakitimų santykį su aplinkiniais audiniais, diferencijuoti pakitimus tarpusavyje. Kontrastinė medžiaga arterijose ar venose leidžia tiksliau nustatyti kraujagyslių pakitimus, pvz., kraujagyslės spindžio užsikimšimą ar prasiplėtimą. Kadangi kontrastiniame preparate nėra jodo, jis tinka jodui alergiškiems pacientams, todėl MRT tyrimas su intraveniniu kontrastu – puiki alternatyva tais atvejais, kai dėl alergijos jodui negalima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo“, – teigia radiologė.

MRT atliekamas ne visiems asmenims

Pasak S. Ryškienės, tyrimas susideda ne tik iš paciento supažindinimo ir paruošimo tyrimui ir paties skenavimo, bet taip pat gautų vaizdų vertinimo bei interpretacijos – tai atlieka gydytojas radiologas.

„Procedūra nėra skausminga, tik pacientas viso tyrimo metu yra veikiamas stabilaus stipraus magnetinio lauko – dėl to gali būti jaučiama švelni tolygi šiluma tiriamojoje srityje. Labai svarbu žinoti, kad pacientams su vaistų pompomis, feromagnetinėmis chirurginėmis kabutėmis, metalo svetimkūniais ar skeveldromis MRT atlikti negalima. MRT taip pat neatliekama, jei pacientas turi elektroninių implantų – širdies, diafragmos stimuliatorius, kochlearinius implantus, neuro-ar biorosimulatorius. Išskirtiniai atvejai – jeigu implantas aiškiai pažymėtas kaip „MR Safe“ (suderinamas su MR) arba „MR Conditional“ (santykinai atsparus MR). Toks pacientas turi atvykti anksčiau prieš tyrimą ir pasikonsultuoti su MRT atliekančiu gydytoju. Nėščiosioms dėl vaisiaus perkaitimo pavojaus nerekomenduojama MRT atlikti pirmus du nėštumo trimestrus, jei nėra gyvybinių indikacijų šiam tyrimui. Tačiau jei įtariami sunkūs sklaidos sutrikimai, nėštumo metu MRT gali būti tiriamas pats vaisius. Atskira pacientų kategorija – žmonės, bijantys uždarų patalpų. Jiems tyrimo metu gali pasireikšti panikos ataka, galinti išprovokuoti daugybę rimtų klinikinių simptomų. Tokie pacientai, esant klinikinėms MRT indikacijoms, paprastai tiriami stacionaro sąlygomis, prižiūrint gydytojui anesteziologui“, – sako specialistė.

Draustiems pacientams tyrimas kompensuojamas TLK

Anot Kauno „Kardiolitos“ klinikų direktorės A. Norvilės, atliekami tyrimai gali būti kompensuojami TLK, išskyrus tyrimo įrašymą į laikmeną, jei ji pacientui reikalinga, ir vienkartinius drabužius.

„Mokamam MRT siuntimo nereikia – jis reikalingas tik tuo atveju, jei MRT kompensuojamas TLK. Jei tyrimas apmokamas iš TLK, tai privaloma turėti siuntimą iš Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigos ir būti prisiregistravus prie šeimos klinikos Kauno apskrityje. Nekompensuojamas galvos smegenų MRT su arteriografija kraujagysliniu režimu bei kraujagyslių angiografija“, – teigia A.Norvilė.

Komplikacijų nesukelia

Kaunietė teiraujasi, ar nepavojingas tyrimas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodu, jei po tulžies pūslės pašalinimo operacijos organizme liko tulžies pūslės lataką užsandarinusios kabės?

Moteris baiminasi, kad jos gali sureaguoti į tyrimą, nes MRT sudaro nuolatiniai ir superlaidieji elektromagnetai, kuriantys nuolatinį magnetinį lauką. L.Galauskienė, kuriai paskirtas šis tyrimas, itin sunerimo radusi informacijos apie galimą žalą.

"Šalinant tulžies pūslę titano kabėmis ne tik užspaudžiamas tulžies pūslės latakas, bet ir pūslę maitinusi kraujagyslė. Jei titanas pavojingas neurochirurgijoje, tai turbūt žalingas ir atliekant tyrimą?" – nuogąstauja moteris, sirgusi pankreatitu.

Profesorius A.Basevičius patikino, kad MRT po tulžies pūslės operacijos, kai yra paliktos metalinės kabės, atlikti galima. Tais atvejais, kai šiuo metodu tiriama kita, ne tulžies pūslės zonos, anatominė sritis, pavyzdžiui, galva, stuburas, skeletas, inkstai ir panašiai, paprastai jokių problemų pacientui ir gydytojui, atliekančiam vaizdų vertinimą, nekyla.

Tyrimo MRT metodu negalima atlikti, jei tokia operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

"Jei tiriama pooperacinė tulžies pūslės ir latakų sritis, tyrimą taip pat galima atlikti. Jį vertinantis radiologas žino, kad toje vietoje, kur yra metalinės kabės, bus vaizdo artefaktų ir tos zonos jis kokybiškai įvertinti negalės", – profesines subtilybes atskleidžia LSMU Radiologijos klinikos vadovas.

Tokiu atveju tyrimas MRT metodu techniškai lyg ir pavyksta, bet informacija yra minimali, nes tos pooperacinės srities įvertinimas sunkesnis ir neobjektyvus. Vis dėlto pooperacinės tulžies kabės nėra kontraindikacija tyrimui atlikti.

"Nė vienam ligoniui, kuriam po tulžies pūslės operacijos paliktos metalinės kabės ir kuriam Kauno klinikose buvo atlikti tyrimai MRT metodu, o jie Kauno klinikose atliekami nuo 1997 m., jokių komplikacijų nebuvo", – pabrėžė profesorius A.Basevičius.

Jei kabės iš plieno

Dėl kabių po galvos smegenų kraujagyslių, iš jų ir aneurizmos, operacijos, Radiologijos klinikos vadovas perspėjo: tyrimas MRT metodu negalimas, jei tokia  operacija buvo atlikta daugiau kaip prieš 20 metų, nes yra tikimybė, kad kabės ne iš titano, o iš plieno.

Jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje atliekant neurochirurgines kraujagyslių operacijas naudojamos titano kabės, kurios nėra pavojingos tyrimui. Vis dėlto prieš tiriant ligonį po galvos smegenų operacijos, kai yra palikta metalinių implantų, būtina išsiaiškinti, iš ko jie pagaminti. Šią informaciją gali pateikti pacientą operavę gydytojai.

"Atliekant tyrimą MRT metodu, jei galvoje yra likę titano kabių, reikia turėti omenyje tai, kas svarbu ir kitų pooperacinių zonų tyrimams: kabių srityje bus tyrimo vaizdo artefaktų ir galbūt šis tyrimas bus mažai informatyvus tuomet, jei jis atliekamas būtent toje srityje, kur yra titano implantai", – primena A.Basevičius.

Dantų implantai netrukdo

"Dantų implantai nėra kontraindikacija tyrimui MRT metodu, tačiau jei jis atliekamas dėl žandikaulių ar minkštųjų tos zonos audinių pakitimų, rezultatas taip pat galbūt bus neinformatyvus dėl implantų metalo artefaktų", – profesorius tvirtina, kad kitų zonų, ne žandikaulių, MRT tyrimams implantai jokios įtakos neturi ir netrukdo.

Paprastai prieš MRT tyrimą radiologijos kabinete dirbantis medicinos personalas, esant įtarimui, kad paciento kūne gali būti likusių metalinių implantų, su turimais specialiais prietaisais gali patikrinti, ar jie nereaguoja į magnetinio lauko poveikį ir ar galima tyrimą atlikti saugiai. Tokios pat taisyklės dėl tyrimų MRT metodu galioja ir visais kitais atvejais, kai paciento kūne yra metalinių implantų.

"Jei jie plieniniai, šie tyrimai neatliekami. Jei pagaminti iš titano ar kitos, neturinčios poveikio su magnetiniu lauku, medžiagos, tuomet tyrimą atlikti galima, bet bus didesnių ar mažesnių tos zonos vaizdo artefaktų ir tokio tyrimo vertė taps abejotina", – apibendrina profesorius A.Basevičius.

Kreatinino kiekiui padidėjus

Į klausimą, ar į veną leidžiamas kontrastas nėra pavojingas po praeityje persirgto ūmaus pankreatito, profesorius taip pat atsakė išsamiai ir argumentuotai.

"Atliekant MRT tyrimą, į veną leidžiamas nedidelis kiekis, apie 15–20 ml, priklausomai nuo tiriamojo asmens svorio, kontrastinės medžiagos. Joje nėra jodo, kurio būna visose kitose kontrastinėse medžiagose, naudojamose, atliekant intraveninius rentgeno, angiografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus", – aiškina profesorius A.Basevičius.

Tiriant MRT metodu kontrastinėse medžiagose yra gadolinio arba geležies, todėl galimas paciento jautrumas jodui. Tai, neslepia profesorius, pasireiškia neretai, bet tyrimui įtakos neturi.

"Neturi šios medžiagos tiesioginio poveikio ir kasai, jei pacientas tiriamas, pavyzdžiui, po persirgto kasos uždegimo – pankreatito. Kontrastinė medžiaga pasišalina iš organizmo per inkstų sistemą. Kuo inkstų funkcija geresnė, tuo greičiau kontrastinės medžiagos likučiai pasišalina, vidutiniškai – per keletą dienų", – tvirtina gydytojas radiologas A.Basevičius.

Dėl šių priežasčių prieš MRT tyrimą būtina atlikti kraujo serumo kreatinino, kuris atspindi inkstų funkciją, kiekio tyrimą. Jei kreatinino kiekis padidėjęs, tyrimas su kontrastinėmis medžiagomis neatliekamas, o jei yra neišvengiamas,  po tyrimo vėl nustatomas kreatinino kiekis kraujyje ir sprendžiama, ar nereikia atlikti dializės procedūros.

Viso kūno magnetinio rezonanso tomografija (MRT) Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius: Kauno klinikinėje ligoninėje jau veikia pirmasis toks aparatas. Jis yra įrengtas „Affidea Lietuva“ diagnostikos centre. Pasak centro radiologės Silvijos Jakštienės, užsienyje plačiai taikomas MRT tyrimo metodas naudingas gali būti daugeliui, nors dažnas to nežino.

„Šiuo metu viso kūno MRT tyrimu aktyviausiai domisi profilaktiškai besitiriantys pacientai, žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis ir įvairių sričių medikai, bet tai labai siauras ratas žmonių. Iš tikrųjų šis tyrimas galėtų pagelbėti tūkstančiams, nes specifinės techninės galimybės leidžia nustatyti įvairaus spektro negalavimus. Pavyzdžiui, onkoligine liga sergančiajam viso kūno MRT tyrimas naudingas tiek jo psichologinei būsenai, tiek ligos eigos stebėjimui, tam, kad pacientas operatyviai ir neskausmingai sužinotų, jog liga neplinta, arba esant pakitimams būtų adekvačiai gydomas“, – sako S. Jakštienė.

Ji pristato 5 situacijas, kuomet viso kūno magnetinio rezonanso tomografija gali būti naudinga. Specialistė pabrėžia, kad ypač susirūpinti vertėtų, jei jums tinka bent du iš toliau išvardintų veiksnių: tai reiškia, kad esate padidintos rizikos zonoje ir tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti patologijas, jums būtų labai naudingas.

Jei Jums daugiau negu 40 metų. Šio amžiaus žmonėms tikimybė turėti sveikatos problemų, iš pradžių net nejuntamų ir nepastebimų, išauga. Viso kūno MRT gali padėti įsitikinti, kad išties esate sveiki.

Jei rūkote. Viso kūno MRT tyrimas padeda aptikti kai kurias ligas, kurias sukelia rūkymas, kol kitos diagnostikos priemonės jų neužfiksuoja. Laiku pradėjus gydyti tokias ligas, jos gali būti sustabdytos dar ankstyvoje stadijoje.

Jei sergate onkologine liga. Viso kūno MRT tyrimas tiksliai nustato metastazes kauluose bei limfmazgiuose, padeda geriau atskirti piktybinius židinius nuo gerybinių bei nešvitina paciento. Taip pat šis tyrimas tinkamesnis ir ligos pirminiam įvertinimui – navikinių židinių nustatymui bei stebėjimui.

Jei jūsų giminaičiams yra nustatyti navikiniai susirgimai. Tokiu atveju esate padidintos rizikos grupėje. Įvertinęs jūsų šeimos istoriją, gydytojas gali rekomenduoti pasidaryti viso kūno MRT  tyrimą, kad galimi navikai būtų rasti laiku.

Jei jaučiate diskomfortą keliančius vidinius simptomus. Skausmas nugaroje, silpnumas kojose, dažnas galūnių tirpimas, sunkumas šlapinantis, nepaaiškinami pasikartojantys skausmai – visi šie simptomai gali nereikšti nieko rimta, bet gali būti ir pirmieji rimtų sveikatos sutrikimų pranašai. Viso kūno MRT tyrimas gali arba patvirtinti, kad esate visiškai sveikas, arba leisti pastebėti sutrikimus laiku, kol juos galima išgydyti.

Viso kūno MRT tyrimas – tai neinvazinė patikra, kurios metu matomi viso kūno ir organų vaizdai. Jis ypač naudingas tiriant pacientus, kuriems gali prireikti daugybės tolimesnių tyrimų. Skenavimo metu galima aptikti navikinius susirgimus, metastazes, uždegiminius židinius, limfmazgius, trauminius ar kitus pažeidimus. Viso kūno MRT patikimai nustato naviko plitimą į kaulus ar kaulų čiulpus, taip pat yra ypač naudingas vaikų ligų diagnostikai, nes nėra jonizuojančios spinduliuotės.