Su elektrine gelbėjimo lenta „ASAP RESCUE 156“ gelbėtojas gali greitai ir saugiai judėti vandenyje link skęstančiojo, lenta išvysto iki 16 kilometrų per valandą greitį. Ja galima įveikti didelį atstumą ir dirbti vandenyje iki 50 minučių, ketvirtadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

„Svarbus jos privalumas – ji gerokai padidina iki šiol turėtas gelbėtojo naro galimybes saugiai atlikti gelbėjimo operaciją vandenyje, nes judėdamas ja link skęstančiojo, gelbėtojas neeikvoja fizinių jėgų, gali laisvai manevruoti ne tik stovinčiame vandenyje, bet ir veikiamas vandens srovės“, – skelbiama pranešime.

Lenta vienu metu vandenyje gali judėti ir keli gelbėtojai, be to, jei prireiktų, galima transportuoti ir nukentėjusįjį.

Elektrinė gelbėjimo lenta yra nedidelė ir nesunki. Ugniagesiai gelbėtojai džiaugiasi, kad naudoti ją yra labai paprasta. Nuo šiol jie turės daugiau galimybių, priėmus vieną ar kitą taktinį sprendimą, atlikti gelbėjimo darbus vandenyje.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai ketvirtadienį Neryje atliko gelbėjimo operaciją ir pademonstravo neseniai įsigytą gelbėjimo įrangą, kurią naudoja gelbstint skęstančiuosius.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas paragino gyventojus įvertinti riziką ir saugiai elgtis gamtoje ir vandenyje, nes pavojai visada yra šalia.

„Šiais metais ugniagesiai ištraukė 38 skenduolius, išgelbėjome 27 skendusius žmones, pernai per tą patį laikotarpį išgelbėjome 13. Tai yra profesionalumo, gebėjimo reaguoti į incidentus ir mūsų  technologinio pažangumo rezultatas“, – sakė jis.

Svarbus jos privalumas – ji gerokai padidina iki šiol turėtas gelbėtojo naro galimybes saugiai atlikti gelbėjimo operaciją vandenyje.

G. Sakalinskas akcentavo, kad nepaisant ugniagesių gelbėtojų profesionalumo ir technologinę pažangą, pirmiausia žmogus turi mokėti saugiai ir atsakingai elgtis.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus pristatė ugniagesių gelbėtojų pasirengimą ir pasidalino praktiniais patarimais, kaip saugiai elgtis vandenyje.

„Skęstančiųjų gelbėjimo darbų sėkmė ypač priklauso nuo laiko, kaip greitai gelbėjimo tarnybos gauna pranešimus, kaip operatyviai jos atvyksta į vietą ir suteikia pagalbą. Todėl mes nuolat ieškome sprendimų, kurie skęstančiųjų gelbėjimo operacijas padarytų efektyvesnes ir saugesnes“, – sako  G. Ruočkus.

Pasak jo, skendimo atveju išgyvenamumas yra labai mažas, nesvarbu, kaip operatyviai reaguotų gelbėtojai. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat  itin svarbus saugus ir atsakingas žmonių elgesys vandenyje ir prie vandens.

„Labai svarbu pasirinkti poilsio vietą, svarbu pasirinkti vandens telkinį, prie kurio yra oficiali poilsiavietė, pliažas, jokiu būdu nevartoti alkoholinių gėrimų. Atsargumo turėtų laikytis sergantys lėtinėmis ligomis, nešokinėti nuo tiltų, vandenyje pramogaujant su vandens transporto priemonėmis būtina dėvėti gelbėjimosi liemenes. Ypač akylai saugoti savo vaikus“, – teigė G. Ruočkus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai šiemet ištraukė 38 skenduolius, iš jų du vaikus (2022 m. per tą patį laikotarpį – 38, iš jų vieną vaiką, t. y. šiemet iš vandens telkinių ištraukta 2,6 proc. mažiau skenduolių nei pernai) bei išgelbėjo 27 gyventojus, iš jų vieną vaiką (2022 m. per tą patį laikotarpį – 13, iš jų du vaikus).

Daugiausia žmonių šiemet ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė Kauno (7) ir Alytaus (5) apskrityse. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 50 metų.

Kariuomenė išsamiau nekomentavo būsimo pirkinio detalių motyvuodama noru apsaugoti techniką nuo kontrpriemonių. Pasak jos, kovos su dronais pajėgumus ji vysto jau ne pirmus metus.

„Pagrindinė priežastis – bepiločių skraidyklių išpopuliarėjimas, prieinamumas bet kuriam žmogui ir iš to kylančios rizikos. Kariuomenė turi apsaugoti savo infrastruktūrą, veiklą ir karius nuo neteisėto informacijos rinkimo, objektų patekimo į draudžiamas teritorijas ir kitų rizikų“, – teigiama komentare BNS.

Pasak Lietuvos kariuomenės, dar prieš kelerius metus prasidėjo pirmieji svarstymai apie „antidronines“ priemones, vertinti įvairūs variantai, o pasirinkti naudojami ir plėtojami toliau.

„Priemonių specifikacijų, kurių nėra viešai, komentuoti negalime, siekdami apsaugoti savo įrangą nuo galimų „priešnuodžių“, – teigia kariuomenės atstovai. 

Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas šią savaitę paskelbė įrangos pirkimo konkursą. Jo specifikacijoje skelbiama, kad komplektą sudaro bepiločių orlaivių (BO) radijo ryšio aptikimo įrenginys ir jų užkardymo sistemų priemonė.

Aptikimo įrenginys apie rastus dronus arba valdymo pulto signalus turėtų pranešti LED indikacija, vibracija ir garsiniu signalu. Tuo metu užkardymo sistemų priemonė iš esmės būtų signalo slopintuvas.

„Priemonė skirta BO valdymo, vaizdo perdavimo ir navigacijos signalų slopinimui sukeliant radijo trikdžius šių technologijų naudojamuose dažniuose diapazonuose“, – rašoma dokumente.

Kariuomenė nurodo, kad batalionas yra vienas iš keturių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) padalinių. Jo užduotys apima specialiąją žvalgybą, reidus, pasalas, vietovės blokavimą ir paramą ugnimi.

Tačiau biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki aiškino, kad gelbėtojai laukia naujos gervės, kuria vandens transporto priemonės nuleidžiamos į vandenį.

"Šiuo metu keičiame gervę, senoji sugedo, laukiame, kol bus sumontuota naujoji. Laikinai vandens motociklą ir valtį į vandenį nuleidžiame keturračiu. Yra nedidelis nusileidimas, slipas, tik pasitaiko, kad šlapiame smėlyje užstringa keturračio ratai", – kalbėjo A.Siakki.

Gelbėtojai aiškino, kad įranga į vandenį patenka per keliolika minučių.

"Kiekvieną rytą gelbėtojai nuleidžia techniką į vandenį, iškelia ją vakare. Įranga paruošiama pačioje darbo dienos pradžioje. Nėra buvę, kad nutiktų nelaimė, o technika nebūtų paruošta", – sakė A.Siakki.

Anot gelbėtojų, kai jūroje bangavimas nemažas, pajūrio smėlis būna tampresnis.

"Tik nurimus audroms, paplūdimiu ėmus vaikščioti poilsiautojams, smėlis pasidaro klampesnis. Nežinau, ką tiksliai matė poilsiautojas ir kodėl jam kilo klausimų, bet galiu patikinti – gelbėtojai yra instruktuoti ir moka tvarkytis su technika", – aiškino A.Siakki.

Šiuo metu pajūrio gelbėtojai Smiltynės bei Melnragės paplūdimiuose turi po keturratį ir vandens motociklą. Kai nėra bangavimo, gelbėjimui ir patruliavimui naudojama valtis.

"Vietoj trikoju vadinamo greičio matuoklio pamačiau į save nukreiptą fotoaparato objektyvą. Gaila, nespėjau nusišypsoti. Taip dirbančių pareigūnų dar neteko matyti", – penktadienį stebėjosi iš Palangos į Klaipėdą dirbti važinėjantis vyras.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika paaiškino, kad jo vadovaujama tarnyba yra gavusi didelio jautrumo optika apginkluotus fotoaparatus, kuriais fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pamatę policininką, vairuotojai dažnai staiga tampa labai drausmingi: numeta šalin telefoną, paskuba užsisegti saugos diržą, ima paisyti visų taisyklių.

"Pas mus, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, imamasi fiksuoti pažeidimus iš policijos ženklais nepažymėtų automobilių. Kai kuriais atvejais policininkai tai daro patys nevilkėdami uniformos. Mūsų fotoaparatas pritraukia vaizdą iš kelių šimtų metrų atstumo. Taip įmanoma užfiksuoti, kad vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, nesegi saugos diržo ir t. t. Fotoaparatas padeda įrodyti pažeidėjui, kad jis tikrai pasielgė netinkamai", – aiškino M.Džermeika.

Anot jo, anksčiau per visą pamainą policininkai užfiksuodavo vos kelis tokius nusižengimus taisyklėms, dabar per tą patį laiką – nuo 30 iki 50 pažeidimų.

Be jau paminėtų nusižengimų, dažni, kai vairuotojai pavojingai manevruoja, nerodo posūkio signalo, užlenda prieš priekyje važiuojančią transporto priemonę.

Nuo pavasario, naudojant fotoaparatą, Klaipėdoje užfiksuoti 2 363 pažeidimai. Iš jų – 262 atvejai, kai vairuotojai nesegėjo saugos diržo, 842 kartus vairuojantis asmuo kalbėjo telefonu, 540 – vairuotojai važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, 187 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų perėja einančių žmonių.

Rezultatą prilygino stebuklui

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“, skirtos pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, savanores ir Klaipėdos universitetinę ligoninę sieja ilgametis bendradarbiavimas. Ir šįkart moterys į ligoninę atvažiavo ne tuščiomis.

Pandemija šiemet pakoregavo Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojamos iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ planus – vietoj iškilmingo labdaros renginio Valdovų rūmuose paramos onkologiniams pacientams paieška persikėlė į virtualią erdvę. Virtualaus aukciono metu buvo surinkta per 30 tūkst. eurų.

„Šiuo sunkiu laiku, kai nė vienas nežinojome, kaip bus, nepasidavėme. Per pandemiją surinkta tokia pinigų suma prilygo stebuklui. 11 moterų sukūrė tokį stebuklą!“ – džiaugėsi iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ organizacinio komiteto pirmininkė Lidija Rasutis.

Aplinka taps saugesnė

Iniciatyvios moterys, remdamasi gydytojų onkologų nuomone, už surinktus pinigus nupirko patalpų oro dezinfekavimo įrangą. Labdara bus išdalinta penkioms šalies ligoninėms, kuriose gydomos krūties vėžiu sergančios moterys. Šiame sąraše atsidūrė ir ilgametė iniciatyvių moterų bendradarbiavimo partnerė – Klaipėdos universitetinė ligoninė. Jai įteikta 15 orą dezinfekuojančių lempų.

Virusus ir bakterijas naikinančios lempos bus pastatytos ligoninės Onkologinio korpuso Dienos stacionaro palatose, kur per dieną apsilanko apie 80–90 pacientų, taip pat laukiamuosiuose.

Onkologinių pacientų imuninė sistema nėra pajėgi kovoti su virusais ir infekcijomis, tad labai svarbu juos apsaugoti nuo galimų rizikų. Šios lempos aplinką per kelias valandas padaro sterilią ir apsaugo nuo galimų susirgimų ne tik pacientus, bet ir ligoninės personalą.

Kaip sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, šios lempos užtikrins, kad į ligoninę atėję žmonės savo eilės lauktų ir paslaugas gautų gerokai saugesnėje aplinkoje.

Baiminasi užleistų formų

Nacionalinei vėžio profilaktikos ir kontrolės programų įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos tarybai vadovaujantis A.Česas pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį prevencinių programų rezultatai gerėja – vis daugiau moterų profilaktiškai pasitikrina krūtis, dalyvaudamos ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programoje. Tikimasi, kad jau netrukus 80 proc. krūties vėžio atvejų bus nustatoma ankstyvosiose stadijose, kai tikimybė pasveikti yra pati didžiausia.

Pasak A.Česo, prie šių teigiamų pokyčių prisideda ir tokios iniciatyvos kaip „Sužydėjusi viltis“.

Tačiau pandemija pristabdė šiuos kilnius siekius: buvo sustabdytos prevencinės profilaktikos programos, užsitęsė naujų pacientų diagnostika, tad spėjama, kad ateityje gali padaugėti užleistų vėžio ligos formų.

„Mes nesustojome nė vienai dienai. Dirbome kaip dirbę. Norėtųsi paraginti, kad žmonės nebijotų kreiptis tam, kad užleistų vėžio formų nustatytume kuo mažiau. Žinau, pacientai baiminasi, kad gydymo įstaigoje gali užsikrėsti koronavirusu. Tačiau nustatyta, kad gydymo įstaigoje tikimybė užsikrėsti šia liga siekia vos 1,5 proc. Papildomos apsaugos priemonės, prie kurių prisideda ir dovanotosios lempos, šią riziką dar labiau sumažina“, – sugrįžti pacientus kvietė Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šie įrenginiai pakeis susidėvėjusią įrangą aštuoniose šalies gydymo įstaigose bei padės tiksliau diagnozuoti pokyčius krūtyse ir ankstyvos stadijos vėžį.

„Mamografija yra vienas iš svarbiausių būdų krūties vėžiui nustatyti. (...) Dabar mūsų turima įranga pakankamai pagyvenusi – apšvieta didesnė, rizika didesnė“, – per spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje sakė A. Veryga.

Anot ministro, didžiausią turimų mamografų dalį sudaro įranga, kurios amžius siekia nuo 6 iki 10 metų, vidutinis mamografų eksploatacijos amžius – 8 metai.

Atnaujintą įrangą gaus Nacionalinis vėžio institutas, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, taip pat Centro ir Šeškinės poliklinikos Vilniuje bei Kauno miesto poliklinikos Šančių ir Dainavos padaliniai.

Keturi iš dešimties naujų mamografų turės galimybę atlikti tomosintezę – sluoksninę krūties audinių analizę.

„Kokią turim problemą mamografijoje – dėl krūties audinių persidengimo nedidelis vėžys gali pasislėpti. Jei turim nuotrauką kas milimetrą, tai jis neturi galimybės to padaryti“, – sakė Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė Eglė Jonaitienė.

Naujoji įranga, pasak Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Audronės Juodaitės-Račkauskienės, turėtų sukelti mažiau skausmo į jį jautriai reaguojančioms moterims.

„Suspaudimas bus dar mažesnis, tai tos pacientės, kurios turi išreikštą skausmo slenkstį, to skausmo jaus mažiau“, – teigė Centro poliklinikos atstovė.

Nauji mamografai kainavo maždaug 1,3 mln. eurų, jie įsigyti iš Europos Sąjungos lėšų. Jie į gydymo įstaigas, pasak SAM, turėtų atkeliauti nuo rugpjūčio pradžios.

„Nebijokite pasitikrinti“

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų krūties vėžio atveju. Pasak medikų, jei liga diagnozuojama pirmoje stadijoje, apie 95 procentai sergančiųjų yra visiškai išgydomi.

„Noriu padrąsinti, paskatinti moteris, kad nebijotų apsičiuopti, nebijotų suradusius pakitimus – kreiptis į gydytojus“, – teigė E. Jonaitienė.

„Anksti nustačius krūties vėžį, kai jis yra mažas, jis neturi jokių ryšių organizme, tai gali pakakti tik operacijos, nereikia sisteminio gydymo – chemoterapijos, spindulinio gydymo“, – pridūrė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvoje krūties vėžys dažnai diagnozuojamas pavėluotai, nes moterys delsia ir bijo tikrintis sveikatą.

Nuo 2005 metų Lietuvoje veikia krūties vėžio prevencijos programa – 50-69 metų moterims sudaroma galimybė kas dvejus metus nemokamai profilaktiškai pasitikrinti krūtis. Norėdamos tą padaryti, moterys, visų pirma, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ir nusiųs pas specialistus.

„Šiuo metu kibernetinio saugumo atakų mastas ir sudėtingumas dramatiškai auga, Lietuva pastaraisiais metais sėkmingai įtvirtino naują kibernetinio saugumo strategiją, įstatymą bei konsolidavo kibernetinius pajėgumus. Pasauliniame kibernetinio saugumo indekse Lietuva pakilo iš 57-os į 4-ą vietą. Toliau svarbu stiprinti gebėjimus įvairiais techniniais įrankiais, kurie leistų Lietuvos kibernetinio saugumo institucijai giliau vertinti technologinius procesus elektroninėje erdvėje bei geriau identifikuoti kibernetines problemas“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Viena iš aktualių kibernetinio saugumo problemų yra pažeidžiamos interneto svetainės, kurios gali būti išnaudotos piktavalių virusams įdiegti, įsilaužti ar prieigai prie duomenų įgauti, pavyzdžiui, perėmus svetainės administratoriaus paskyrą. Pagal projektą buvo sukurta ir į NKSC infrastruktūrą įdiegta nauja įranga, kuri automatiniu būdu analizuoja visas svetaines, registruotas Lietuvos zonoje (turinčias galūnę .lt). Programa vertina svetainių pažeidžiamumo lygį, nustato, ar į jas nebuvo įsilaužta, ar jos nėra naudojamos tolesniam kenkėjiško kodo platinimui, sakoma pranešime.

Deja, NKSC analizė parodė, kad net 52 proc. iš visų .lt zonoje veikiančių interneto svetainių turinio valdymo sistemų yra pažeidžiamos, o dažniausiai tokie pažeidžiamumai nustatyti „Wordpress” ir „Joomla” turinio valdymo sistemose.

Nustačius pažeidimus, NKSC įspėja svetainių prieglobos paslaugos teikėjus ir informuoja, kokių veiksmų pastarieji turi imtis. Jeigu svetainė išnaudojama kenkėjiško kodo platinimui, tokia svetainė gali būti laikinai išjungiama, kol programuotojai sutvarko saugumo spragas. Taip užkertamas kelias tolesniam kenkėjiško kodo plitimui.

Projektu sukurti įrankiai mums sudaro galimybes dirbti dar efektyviau techniniu lygiu.

„Projektu sukurti įrankiai mums sudaro galimybes dirbti dar efektyviau techniniu lygiu, geriau identifikuoti grėsmes ir pažeidimus Lietuvos kibernetinėje erdvėje. Šiais laikais kiekvienas turėtume rimtai vertinti savo turimų ir naudojamų programų, svetainių, elektroninio pašto saugumą, nes internete laikome vis daugiau labai svarbių ir jautrių duomenų. Šiandien NKSC pristato priemonę, kuri kiekvienam svetainės turėtojui suteikia galimybę savarankiškai pasitikrinti, ar jo svetainė yra saugi“, – sako NKSC direktorius Rytis Rainys.

Apsilankius NKSC svetainėje galima pasinaudoti svetainių saugumo audito įrankiu, kuris nemokamai patikrins, ar turimoje svetainėje nėra saugumo spragų. Programa pateiks situacijos ataskaitą ir nurodys, kokie pažeidžiamumai aptikti. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienos svetainės patikrinimas gali trukti kelias valandas, priklausomai nuo svetainės dydžio ir sudėtingumo. Taip pat tikrinimo sparta gali būti sąlygojama esančios darbų apimties, t. y. kiek svetainių tuo metu pateikta patikrai.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras nuo šiol turi galimybę visus saugumo duomenis realiu laiku matyti vienoje vietoje. Tai padaryti leidžia įdiegta centrinė stebėjimo aplinka, į kurią visi duomenys „suplaukia“ iš daugybės skirtingų sistemų. Ji naudojama kasdieniam analitikų darbui ir ypač pasitarnavo visų šiemet vykusių rinkimų metu.

Dar viena naujovė – plačiai visame pasaulyje kibernetinio saugumo komandų naudojama incidentų valdymo platforma. Ši sistema palengvino standartinių incidentų apdorojimo procesus ir sutrumpino jų apdorojimo laiką. Todėl NKSC specialistai gali daugiau laiko skirti prevenciniam darbui, išsamiems reikšmingų incidentų tyrimams ir naujų grėsmių aptikimui.

Nauji įrankiai taip pat naudojami tarptautiniam bendradarbiavimui sprendžiant incidentus. Informacija apie Lietuvos internetinėje erdvėje registruotus incidentus, kilusius iš užsienio šalių, dalinamasi su kitais Europos kibernetinio saugumo centrais, kurie padeda spręsti kenkėjiškas veiklas tose vietose, kur Lietuvos jurisdikcija nesiekia.

Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti daugiau nei 53 tūkstančiai kibernetinio saugumo incidentų. Itin išaugo kibernetinių incidentų sudėtingumas, atakos tampa vis labiau rafinuotos – Kibernetinio saugumo centro tiriamų didelės ir vidutinės reikšmės incidentų padaugėjo 41 proc.

Naujos įrangos įsigijimo ir kompetencijų stiprinimo projektas iš dalies finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis. Jis sustiprino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pajėgumus efektyviai koordinuoti ir valdyti kibernetinius incidentus, užkirsti kelią galimoms grėsmėms, glaudžiau bendradarbiauti Lietuvoje ir su kitomis Europos valstybėmis, kad Lietuvos internetinė erdvė būtų saugesnė.

Projekto tikslas – stiprinti NKSC pajėgumus efektyviai koordinuoti ir valdyti kibernetinius incidentus, grėsmes, užtikrinti glaudesnį tarptautinį ir nacionalinį bendradarbiavimą bei informacijos apsikeitimą. Už projekto lėšas atnaujinama NKSC naudojama incidentų valdymo infrastruktūra, įgyjami nauji įrankiai grėsmėms aptikti, analizuoti ir dalintis su partneriais Europoje. Bendras projekto biudžetas siekia 700 tūkst. eurų, iš jų – 75 proc. sudaro ES lėšos.

Amerikiečiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai perdavė modernių nešiojamų termovizorių, skirtų stebėti sieną ir aptikti šilumą skleidžiančius objektus tamsiu paros metu.

„Naująja įranga pasieniečiai galės efektyviai fiksuoti valstybės sienos pažeidėjus, įtartinas transporto priemones“, – teigiama tarnybos pranešime.

Pasieniečiai taip pat gavo šiuolaikinių GPS imtuvų ir mobiliųjų radijo stočių su papildomu elektros šaltiniu, kuris užtikrins nenutrūkstamą stoties veiklą 24 valandas per parą.

Ši įranga pakeitė nuolat gedusią dešimties metų senumo aparatūrą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Ta proga Asmens dokumentų išrašymo centre Vilniuje lankėsi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Įprasta tvarka pasą Lietuvoje galima pasigaminti per mėnesį, skubos tvarka – per penkias darbo dienas.

Nauja įranga išnuomota už 5,3 mln. eurų. Sutartis sudaryta 60 mėnesių su galimybe ją pratęsti dar 24 mėnesiams.

„Tikrai džiugus pokytis, lauktas daugiau nei dešimtmetį. Naujoji įranga yra moderni, atitinkanti šių dienų gamybos poreikį. Dėl įdiegtų šiuolaikiškų technologijų mažesne tapo ir žmogiškojo faktoriaus įtaka, sumažėjo klaidų tikimybė. Taip nauja įranga yra ne tokia triukšminga, tai svarbus faktorius atsižvelgiant ir į centro darbuotojų darbo sąlygų gerinimą“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras.

Tikrai džiugus pokytis, lauktas daugiau nei dešimtmetį. Naujoji įranga yra moderni, atitinkanti šių dienų gamybos poreikį.

Numatoma, kad naudojant naują asmens dokumentų lazerinio graviravimo įrangą, išrašymo procesas bus labiau automatizuotas ir funkcionalesnis. Lazerių graviravimo kokybė leis atkurti ryškesnį bei skaidresnį asmens atvaizdą.

Taip pat sutrumpės lustų įrašymo laikas. Atsirado galimybė atlikti daugiau automatizuotos kokybės kontrolės operacijų, kurių neturėjo nuo 2007 metų naudota įranga, teigiama pranešime.

Su nauja įranga taip pat patobulės išrašymo įrangos valdymas. Aparatūros operatoriams bus galimybė vienu metu išsiųsti kelias užduotis.

Įprasta tvarka pasigaminti pasą kainuoja 43 eurus, skubos tvarka – 57 eurus, o norint gauti pasą per dieną reikėtų sumokėti 71 euro rinkliavą.

Vaikams ir pensininkams galima pigiau pasigaminti pasą įprasta tvarka dėl nustatytos lengvatos.

Įsigyta naktinio matymo prietaisų, šiluminių kamerų, fibroskopų, anglies dioksido matavimo prietaisų, šarvinių liemenių, transporto priemonių priverstinio stabdymo priemonių, vaizdo registratorių, šalmų bei teleskopinių lazdų, pranešė VSAT.

Projekto vertė – 428 tūkst. 931 euras. Lėšos skirtos pagal vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programą.

Šią įranga ir amuniciją naudos pasieniečiai, užtikrinantys Karaliaučiaus tranzito tvarkos pažeidimų prevenciją, nustatantys ir fiksuojantys padarytus pažeidimus.