Naujai atgimusiame Neries krantinės parke stovinčios 5–6 metrų aukščio skulptūros kviečia nepraeiti pro šalį, bet stabtelėti ir pasigrožėti.

„Šis darbas liečia ekologijos ir tvarumo temas, simbolizuoja daiktų kaupimą namuose, o tai glaudžiai susiję su vartotojiškumu. Stogai – lyg savotiški „konteineriai“, pakibę virš mūsų galvų.

Praeiviai gali apžiūrėti skulptūras ne tik žvelgdami iš šalies, bet ir atsistoję po jomis, nukreipę akis debesų pusėn. Menas mieste įneša daug gyvybės bei unikalumo. Tikiuosi, kad ir ši skulptūra paveiks savaip“, – pasakoja menininkas Algimantas Šlapikas.

Stogai – lyg savotiški „konteineriai“, pakibę virš mūsų galvų.

Autorius atskleidžia, kad pavadinimą jo akcentui pasufleravo „Google Cloud“ platforma, o patys namelio langai primena „Window 95“ logotipą.

Kūrinio vieta Neries krantinės parke pasirinkta neatsitiktinai. Ši erdvė, anot autoriaus, puikiai tinka atsižvelgiant į eksponato mastelį ir medžiagiškumą. Aukšti ir siauri elementai – „kojos“ – darniai įsilieja į bendrą aplinką. Ties medžių lajomis iškilusi plačioji skulptūros dalis – „konteineris“ – atrodo lyg namelis medyje.

Skulptorius A. Šlapikas teigia mėgstantis kurti daugiasluoksnį meną, todėl tikisi, kad ir šis jo darbas kiekvieną paveiks skirtingai, atsižvelgiant į turimas patirtis, asociacijas ir netgi išsilavinimą.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

„Debesų konteineriai“ papildė gausią meno kūrinių ekspoziciją po atviru dangumi. „Kauno akcentai“ – nuo 2017 metų gyvuojanti iniciatyva. Menininkai kviečiami ir finansiškai skatinami siūlyti idėjas, puošti miesto viešąsias erdves skulptūromis, dizaino objektais, šviesos instaliacijomis ir gatvės tapybos kūriniais.

Skulptūrinis dizaino objektas pastatytas Aleksoto apžvalgos aikštelėje. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai.

„1861 metais, vengrų fotografas Antalis Rochrbachas, keliavo per Lietuvą ir padarė pirmąsias miesto fotografijas. Vienas iš geriausiai žinomu kadrų iš šios kelionės – Kauno panorama nuo Aleksoto kalno.

Joje matoma Kauno katedra, Vytauto bažnyčia, Nemuno krantinė su laivais, ši fotografija padaryta labai netoli nuo dabartinės Aleksoto apžvalgos aikštelės“, – pasakojo autorius Lukas Šiupšinskas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Keturis mėnesius trukusi atranka artėja pabaigos link: jau galima susipažinti su menininkų pateiktais 11 pasiūlymų, kokie darbai galėtų įamžinti šią „kinematografinę“ sukaktį „Romuvos“ kino centro prieigose.

Pristato kauniečiams įvertinti

„Onytė ir Jonelis“ – ryškiausias meninis kino kūrinys, tarpukariu be valstybinės pagalbos sukurtas Kaune bei sulaukęs daug dėmesio visoje Lietuvoje. Jis įkūnijo tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.

Praėjus 90 metų nuo filmo premjeros, Lietuvos menininkai pateikė kūrybiškų idėjų šiai sukakčiai įmažinti – nuo skulptūrų, dizaino objektų, gatvės piešinių iki kitokių meninių kompozicijų.

Kauniečiai kviečiami susipažinti bei įvertinti visas 11 menininkų idėjų. Visi programai „Kauno akcentai“ pateikti darbai skelbiami Kauno savivaldybės feisbuko paskyroje.

Čia lankytojai gali komentarais ar „patiktukais“ išreikšti savo nuomonę bei atiduoti simpatijas labiausiai patikusiems kūriniams. Vis dėlto lemiamą sprendimą priims kompetentinga vertinimo komisija.

Priešais „Romuvos“ kino teatrą

Nors kino teatro „Forum“, kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese – kaip tik baigiamas atnaujinti, nuo tarpukario išlikęs kino teatras „Romuva“ su savo prieigomis. Būtent šioje Laisvės alėjos erdvėje ir iškils naujasis miesto akcentas.

„Kauno akcentai puošia miestą, suteikia jam įdomumo. Aš pati labai apsidžiaugiu, kai eidama gatve, netikėtoje vietoje atrandu naują meno kūrinį. Labai laukiame vaidybiniam filmui „Onytė ir Jonelis“ skirto akcento. Tam tikra prasme jis bus ir pažintinis objektas, kuris primins, koks reikšmingas buvo pirmasis lietuviškasis filmas šiandieninio kino kontekste“, – kalbėjo Kauno kino centro „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė.

Menininkus kvietėme siūlyti idėjas, kurios papasakotų unikalią pirmojo pilnametražio filmo istoriją.

Pasak jos, pamačius naujus menininkų kūrinius miesto gatvėse, norisi apie juos sužinoti daugiau – kodėl darbai atsirado būtent toje vietoje, su kuo yra susiję. Tad akcentai atlieka ne vien puošmenos funkciją, bet ir priverčia apie juos pagalvoti, pasidomėti plačiau.

Rekonstrukcija – finišo tiesiojoje

Planuojama, kad jau šią vasarą legendinis kino centras „Romuva“ pakvies lankytojus į atnaujintas daugiafunkcines erdves. Įstaigos vadovė atskleidžia, kad pastato rekonstrukcijos darbai jau pasiekė finišo tiesiąją. Šiuo metu valomos patalpos, atliekamos smulkios baigiamosios korekcijos.

Kino salėje be filmų seansų vyks ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymai, o antrame pastato aukšte įsikurs kūrybinės dirbtuvės edukacinėms veikloms ir kitiems užsiėmimams.

„Romuva“ – vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, drauge su visa vadinamąja optimizmo architektūra pretenduojančių į UNSECO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Daugiau naujų eksponatų

Penktus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ yra unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves. Per visą projekto gyvavimo laikotarpį Kaune atsirado jau daugiau

kaip 50 akį traukiančių menininkų kūrinių. Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

„Kurdami šį projektą siekėme, kad augtų kokybiškų meno darbų skaičius, kuris džiugintų kauniečius ir miesto svečius. Šį kartą dėmesio sulaukė itin graži ir mūsų miestui reikšminga sukaktis. Menininkus kvietėme siūlyti idėjas, kurios papasakotų unikalią pirmojo pilnametražio filmo istoriją. Džiaugiamės nemažu susidomėjimu ir pateiktais darbais“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

„Neįmanoma nepastebėti šios naujos skulptūros, kuri atsirado ant požeminės perėjos Vilniaus g. Tuoj pat sugalvojau įamžinti ją, o šalia prisėdo ir mano augintinis“, – apie dar vieną ką tik atsiradusį „Kauno akcentą“ pasakoja portalo kauno.diena.lt skaitytojas.

Vyras teigia, kad skulptūra traukia praeinančiųjų dėmesį, daugelis sustoja ir spėlioja, kas tai yra.

Portalas susisiekė su Kultūros paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu, kuris patvirtino, kad čia nutūpė menininko Luko Šiupšinsko darbas pavadinimu „Zen triušis“.

„Šis akcentas atsirado visai neseniai, viliamės, kad jis pradžiugins ir miestiečius, ir miesto svečius“, – sakė vedėjas.

Savaitgalį „Kauno dienos“ redakciją pasiekė kauniečio Segejaus klausimas. Kilo svarstymų, kad galbūt bus platinamos eismo juostos.

„Vaikštinėjau ir vakare pamačiau, kad žiede nėra žalumos. Pagalvojau, kad gal bus atsodinta nauja veja, tačiau buvo keista, kad tada žemėmis užpiltas ne visas žiedas, o tik jo dalis“, – apie tai, kas čia galėtų būtų svarstė kaunietis.

Pasidomėjus paaiškėjo, jog šioje vietoje ruošiamas naujas „Kauno akcentų“ projektas. Čia bus įgyvendinta Tado Vosyliaus idėja „Lenktynės“.

„Skulptūros žirgai išsidėstys puslankiu ir žiedo kraštu. Darbus planuojame užbaigti vasarą. Viskas priklauso nuo skulptoriaus – kada jis užbaigs savo darbus. Šiuo metu viskas nukasta ir paruošta atnaujinimo darbams, kitas etapas – skulptoriaus idėjos įgyvendinimas, o po jo seks darbų užbaigimas“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

„Įtvirtinus skulptūras bus pabaigti apželdinimo darbai – atsikartojančia žiedo ovalo forma dviem eilėmis bus sodinami daugiamečiai augalai (miskantas ir drėbūnas). Jie atsidurs skulptūrų užnugaryje, o likusiuose vietose bus atsodinama veja“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.