„Vyriausioji rinkimų komisija prašo visus pilietiškus visuomenės narius atsiliepti ir dalyvauti stebėjimo misijose, prisijungti tek ir prie pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų, tiek ir prie kitų, ar tai būtų politinės partijos, ar komiteto deleguojamų atstovų. Didesnis stebėtojų skaičius padės mums garantuoti didesnį skaidrumą, užtikrinti demokratiją, užkardyti galimus pažeidimus“, – Spaudos konferencijoje kvietė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

VRK pirmininkė pabrėžė, jog pastaraisiais metais nepriklausomi stebėtojai registruojasi vis aktyviau, tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovams iki šių metų pradžios stebėtojų pažymėjimai būdavo išduodami išimties tvarka, svarstant kiekvieną atvejį atskirai.

Vyriausioji rinkimų komisija prašo visus pilietiškus visuomenės narius atsiliepti ir dalyvauti stebėjimo misijose.

„Dabar įstatyme išskirtos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių srityje ir mes nebeturime sukti galvos, ar išduoti pažymėjimą, ar ne“, – tikino L. Matjošaitytė.

Anot jos, Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. rinkimų apylinkių, todėl VRK skatina piliečius „kuo labiau įsitraukti į rinkimų stebėjimo procesus“, kad stebėtojų būtų kiekvienoje apylinkėje. Savo ruožtu nevyriausybinės organizacijos, norinčios deleguoti stebėtojus, turi pateikti jų sąrašus per dvi savaites, t.y. iki vasario 27 dienos – išankstinio balsavimo pradžios savivaldybių ir merų rinkimuose. Kiekvienoje apylinkėje organizacijos gali teikti po du stebėtojus.

Be nevyriausybininkų, rinkimus gali stebėti tarptautinės organizacijos, politinių partijų, rinkimų komitetų atstovai, patys kandidatai rinkimuose.

VRK duomenimis, 2015 metais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus stebėjo beveik 17 tūkst. stebėtojų: politinių partijų, rinkimų komitetų, pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovų. 2016 metais, Seimo rinkimuose stebėtojų buvo mažiau – per 11 tūkst., iš jų apie 250 buvo „Baltųjų pirštinių“ atstovai.

Teisė stebėti rinkimus ir pilietinėms iniciatyvoms sudarytos po 2016 metų ESBO atstovų išsakytų pastabų. L. Matjošaitytė pabrėžė, kad stebėtojų vaidmuo itin svarbus išankstiniuose rinkimuose, gyventojams balsuojant namuose, specialiuose punktuose globos, socialinės rūpybos, įkalinimo įstaigose, taip pat tikrinant balsadėžes, protokolus.

Nuo 2012-ųjų rinkimus stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė džiaugėsi, kad šiemet įsigaliojusios pataisos leis stebėtojams savo misiją vykdyti „drąsiai ir visavertiškai“ ir leidžia atsikratyti nuogąstavimų, jog parengti rinkimų stebėtojai gali būti neįleisti stebėti rinkimų.

„Būdami tikri, paruošę savo stebėtojus, atveriame atvirą registraciją visiems Lietuvos piliečiams: bet kuris pilnametis asmuo, nesusijęs su politinėmis partijomis, gali užsiregistruoti dalyvauti mūsų mokymuose, susipažinti su esmine rinkimų medžiaga ir tapti nepriklausomu rinkimų stebėtoju“, – kalbėjo M. Šaraitė.

Anot jos, didžiausias skaidrumo problemas kelia išankstinis balsavimas specialiose įstaigose ir namuose, nes juose balsuoja daugiausia senyvo amžiaus žmonės, kurių nuomone lengviau manipuliuoti.

M. Šaraitė pabrėžė, kad būtent savivaldos rinkimai yra problematiškiausi bei kvietė registruotis ir gauti stebėtojų pažymėjimus organizacijos internetiniame puslapyje ir „Facebook“ paskyroje. Ji pabrėžė, kad apie rinkimų pažeidimus gali pranešti bet kuris pilietis, net ir neturintis pažymėjimo.

„Kandidatų yra didžiausias skaičius, patekimui į savivaldybių tarybas mažose savivaldybėse kartelė yra labai maža ir dešimtis ar net penki balsai kitą kartą gali nulemti rezultatus. Taigi, kiekvienas papirktas, nesąžiningai gautas balsas gali iš esmės nulemti tai, kad ne tas asmuo, kurį piliečiai iš tikrųjų sąžiningai nori išrinkti, patenka į savivaldybių tarybas“

VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad ankstesnius apribojimus, draudusius rinkimų stebėtojais būti seniūnams, šiemet papildė ir draudimas jais būti merams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams. Ji ragino apie pastebėtus Rinkimų įstatymo pažeidimus, nepažymėtą ir nuslėptą politinę reklamą, administracinių resursų naudojimą, rinkėjų pavėžėjimą ar net papirkimus pranešti tiek VRK, tiek policijai.

L. Matjošaitytė sako, kad operatyviai pranešti apie pažeidimą VRK per artėjančius rinkimus leis specialus projektas „Reklamos gaudyklė“, kur kiekvienas, pastebėjęs pažeidimus, VRK tinklalapyje gali užpildyti specialią anketą bei įdėti nuotrauką.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Šiemet gegužę taip pat vyks prezidento ir Europos parlamento rinkimai.