„Jie gali smogti Ukrainos dujų transportavimo sistemai. Kad nebūtų apkaltinti, jie gali ryžtis teroristiniam išpuoliui savo teritorijoje. Jiems nerūpi, kas sprogs. Jie mus apkaltintų, kad galėtų smogti mūsų dujotiekiams“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, po tokių smūgių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbtų, jog nebėra galimybių tiekti dujas Europai, ir paragintų įjungti „Nord Stream 2“ giją.

Šį Ukrainos prezidento pasisakymą jau spėjo pakomentuoti Kremliaus atstovas spaudai.

„Mes neturime įpročio šauti sau į koją“, – pareiškė Dmitrijus Peskovas.

Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų. Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai prieš tai šio vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai. Per incidentą buvo smarkiai pažeistos abi „Nord Stream 1“ gijos ir viena „Nord Stream 2“ gija.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“ baigtas tiesti ir užpildytas dujomis praėjusių metų pabaigoje, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus. Tačiau Vokietijos federalinė vyriausybė šiemet vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, nutraukė „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.

Šie nepaaiškinti nuotėkiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Europą, sukėlė įtarimų dėl galimo sabotažo.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Pirmasis įvyko 2 val. 3 min. (3 val. 3 min. Lietuvos laiku) į pietryčius nuo Bornholmo; [sprogimo] stiprumas buvo 1,9 [balo]. Tuomet pirmadienį vakare matėme sprogimą 19 val. 4 min. – kitą įvykį kiek toliau į šiaurę... Atrodo, kad jis buvo kiek stipresnis. Mūsų apskaičiavimu, stiprumas buvo 2,3 [balo]", – nurodė P. Schmidtas.

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

P. Schmidtas paaiškino, kad energijos išskyrimai buvo „labai staigūs“, o ne „lėtas griuvimas“, todėl šie įvykiai „tikriausiai buvo kažkokie sprogimai“.

Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centras NORSAR taip pat pranešė užregistravęs „mažesnį sprogimą“ anksti pirmadienį ir „galingesnį [sprogimą] pirmadienį vakare“.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. Šiuo metu jie neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų ir jos nuo pirmadienio veržiasi lauk.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1 000 metrų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“.

Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sakė, kad „buvo sprogimų“, bet užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė nesiimanti "spėlioti apie motyvus ar veikėjus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, jog Vašingtonas „remia pastangas atlikti tyrimą ir mes tęsime savo darbą, kad užtikrintume Europos energetinį saugumą“.

Kopenhaga mano, kad nuotėkiai vamzdynuose, kurie yra pilni dujų, bet neveikia, tęsis „mažiausiai savaitę“ – kol baigsis iš povandeninių vamzdžių išsiskiriantis metanas.

Kaip ir Danija, Švedijos vyriausybė pareiškė, kad nelaiko to agresijos aktu prieš ją, nes minimi įvykiai vyko ne jos teritoriniuose vandenyse, o išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų pirmadienį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Tačiau Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.

„Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant. Vyksta tyrimas“, – teigiama bendrovės „Nord Stream 2 AG“ pranešime.

Anot Rusijos žiniasklaidos, Danijos jūrų administracija pranešė aptikusi dujų nuotėkį netoli Bornholmo salos, už šalies teritorinių vandenų, Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ši vieta atitinka dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutą. Danijos jūrų administracija patarė laivams vengti šios vietos 5 mylių spinduliu.

Apie incidentą praneša ir agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos ekonomikos ministeriją.

Jos duomenimis, slėgis „Nord Stream 2“ gijoje per naktį nukrito nuo 300 iki 7 barų.

„Šiuo metu palaikome ryšius su atitinkamomis institucijomis, kad išsiaiškintume padėtį. Vis dar neturime aiškumo dėl priežasčių ir faktų tikslumo“, – teigiama Vokietijos ministerijos pranešime.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, apie 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis praėjusių metų pabaigoje, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus. Tačiau Vokietijos federalinė vyriausybė šiemet vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, nutraukė „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Vokietijos sąjungininkės JAV ir Europos šalys seniai priešinosi šiam dujotiekiui, nuogąstaudamos, kad Maskva juo naudosis kaip geopolitiniu ginklu ir kad jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos. Vienintelis faktinis Šveicarijoje registruotos „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte kaip finansuotojos ir planuotos naudos gavėjos buvo vokiečių „Wintershall Dea“ ir „Uniper“, prancūzų „Engie“, austrų OMV ir anglų bei olandų „Shell“.

Visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šio mėnesio pradžioje neribotam laikui sustabdė tokio pat pajėgumo „Nord Stream 1“ neva dėl  techninių problemų, kurių esą neįmanoma išspręsti dėl Vakarų sankcijų Rusijai. Berlynas tokius argumentus pavadino niekiniais ir apkaltino Maskvą šantažu.

A. Merkel antradienio vakarą Berlyne pirmą kartą nuo savo kadencijos pabaigos gruodį atsakinėjo į žurnalistų klausimus. Ji pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau nesutiko atsiprašyti už savo Rusijos politiką.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad tikėjosi „daug konkretesnių“ A. Merkel atsakymų. „Nes jei viskas vyko taip puikiai ir nebuvo padaryta klaidų, tai kyla klausimas, kodėl mes jau 105 dienas kariaujame“, – sakė diplomatas stotims RTL ir ntv. Jo nuomone, „vis dar yra daug neatsakytų klausimų“.

Tačiau A. Melnykas apskritai sveikino, kad A. Merkel viešai pakomentavo savo poziciją dėl Rusijos.

Vokietijos parlamentaras iš Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) Jensas Spahnas tuo tarpu gynė A. Merkel Rusijos politiką. „Angela Merkel niekada neturėjo iliuzijų dėl to, kas ar koks yra Vladimiras Putinas, - sakė jis . – Priešingai nei jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris parsidavė sistemai“. Tačiau žinant dabartinę situaciją, „neabejotinai kai kurie sprendimai būtų kitokie“.

A. Merkel per savo 16 metų kadenciją visad siekė dialogo su Maskva bei glaudžios ekonominės partnerystės.

„Nord Stream“ tapo nemoki dėl praėjusią savaitę įvestų JAV sankcijų“, – visuomeniniam transliuotojui SRF sakė Šveicarijos Zugo kantono, kuriame įsikūrusi bendrovė, už ekonomiką atsakinga vyriausybės narė Silvia Thalmann-Gut.

Ji pridūrė, kad buvo atleisti visi 106 bendrovės darbuotojai.

Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.

Savo ruožtu tiek Vokietijos transliuotoja „Welt“, tiek ir „Reuters“ antradienį skelbia, jog „Nord Stream AG“ nutraukia darbo sutartis su darbuotojais Šveicarijoje, kurių ten turi per 140.

Kiek daugiau nei prieš savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sustabdė šio dujotiekio sertifikavimo procesą, būtino jo įjungimui, ir įpareigojo Ekonomikos ministerijos atšaukti ataskaitą, kuri buvo pateikta sertikavimą vykdžiusiai Federalinei tinklų agentūrai.

Netrukus po to, Rusijai pradėjus karinę invaziją į kaimyninę valstybę, JAV įvedė sankcijas bendrovei „Nord Stream 2 AG“.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, turėjo padviginti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.

„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

„Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Šis žingsnis, nukreiptas prieš vieną svarbiausių Rusijos geostrateginių iniciatyvų, buvo paskelbtas Vokietijai antradienį pranešus, kad ji stabdo „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Anksčiau televizija CNN pranešė, kad J. Bideno administracija yra pasiryžusi imtis tokio žingsnio.

„Tikimasi, kad Bideno administracija trečiadienį paskelbs, kad leis taikyti sankcijas bendrovei, atsakingai už Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą, kai praėjusiais metais tokias sankcijas blokavo“, – informavo CNN.

„Administracija nusprendė atšaukti išimtį (dėl sankcijų taikymo), padarytą atsižvelgiant į nacionalinį saugumą, Vokietijai paskelbus, kad stabdo dujotiekio sertifikavimą (...). Sankcijų įvedimas Šveicarijoje registruotai „Nord Stream 2 AG“ iš tiesų pranašauja projekto pabaigą“, – televizija citavo vieną  JAV pareigūną.

Šių sankcijų įvedimas susijęs su Rusijos sprendimu pripažinti Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

JAV Iždo departamentas 2021 metais pranešė, kad į sankcijų sąrašą įtraukia įmones ir laivus, susijusius su projekto „Nord Stream 2“ vykdymu. Tačiau tuomet JAV administracija susilaikė nuo sankcijų taikymo projekto vystymo operatorei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“, ir jos vadovui Mathiasui Warnigui (Matiasui Varnigui). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis JAV nacionaliniais interesais, nors įmonė buvo į traukta į subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, sąrašą.

Tuomet Vašingtono sprendimą netaikyti įmonei sankcijų pasveikino ir Berlynas, ir Maskva.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti prokremliškų separatistų Rytų Ukrainoje įkurtas „liaudies respublikas“.

„Privalome dar kartą iš naujo patikrinti, ar „Nord Stream 2“ ir visų Baltijos jūros dujų pajėgumų sujungimas nepavers geostrateginio energijos išteklių tiekimo Vokietijai ir Europai dar trapesnio ir pažeidžiamesnio. Ir mes tai atliksime“, – trečiadienį interviu „Deutschlandfunk“ sakė R. Habeckas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį pranešė apie „Nord Stream 2“ sertifikavimo proceso sustabdymą, reaguojant į Maskvos sprendimą pripažinti nepriklausomais du prokremliškus separatistinius darinius Rytų Ukrainoje.

R. Habecko žodžiais, sprendimas dėl „Nord Stream 2“ sertifikavimo įšaldymo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketui nepriskiriamas.

„Nord Stream 2“, turėjęs padviginti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus, tapo pagrindiniu žaibolaidžiu Vakarams siekiant sustabdyti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Dujotiekis jau yra baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, tačiau iki šiol neveikia, nes Vokietijos reguliavimo institucijos dar nėra jo sertifikavusios.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po derybų su O. Scholzu Vašingtone šį mėnesį perspėjo, kad ras būdą, kaip „padaryti galą“ projektui, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.