Išnagrinėjusi kariuomenės skundą, trijų teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadą, kad 2014 metais sandoris buvo sudarytas pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir turi būti taikoma restitucija.

„Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai – dvišalė restitucija“, – rašoma sausio 6 dieną paskelbtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Kariuomenei byloje nepavyko įrodyti, kad tuomet „Nota Bene“ besivadinusi įmonė veikė apgaule – teisėjai konstatavo, kad vien nedidelės dalies sutarčių sąlygų neatitinkančių prekių pateikimas neįrodo, kad įmonė siekė apgauti kariuomenę.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais.

Sandoris pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos, be to, teismo nuomone, pirkimas turėjo būti skaidomas į dvi dalis, atskirai perkant atsargines lauko virtuvių dalis ir virtuvės įrankius.

Verslininkai savo ruožtu neįrodė, kad pinigų ir prekių susigrąžinimas būtų neteisingas dėl prekių nuvertėjimo.

„Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota aplinkybių, rodančių, kad dėl pardavėjo suteikto garantijos termino pabaigos ar kitų aplinkybių ginčo prekės nuvertėjo, kokia šiuo metu yra ginčo prekių rinkos kaina ir kaip ji skiriasi nuo buvusios ginčo sandorių sudarymo metu“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2014 metais sudarytos sutarties su įmone „Nota Bene“, kuri vėliau persivadino į bendrovę „Saugu LT“.

Paaiškėjus, kad dalis virtuvės įrankių buvo praduoti brangesnėmis nei rinkos kainomis, o ant kai kurių buvo suklastoti prekių ženklai, Lietuvos karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonės vadovas prieš dvejus metus buvo nubaustas baudžiamąja tvarka dėl sukčiavimo.

Kariuomenė iš pradžių siekė prisiteisti pinigus baudžiamojoje byloje, bet to padaryti nepavykus kreipėsi į teismą civiline tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo iš bendrovės „Saugu LT“ Lietuvos kariuomenės naudai priteista 118 tūkst. eurų suma bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Verslininkui turės per mėnesį iš Lietuvos kariuomenės pasiimti prekes.

Vilniaus apygardos teismas birželio pabaigoje priteisė įmonei sumokėti kariuomenės suskaičiuotą skolą. Teismo vertinimu, „Nota bene“ pateikta informacija apie automobilio apgadinimą remiasi gamintojo nuomone, o ne ekspertize.

„Atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės vykdomas svarbias su viešuoju interesu susijusias specifines funkcijas (įskaitant karinių funkcijų taikos metu vykdymą, oro uosto naudojimą karinėms reikmėms), akivaizdu, jog kariuomenei ypač svarbu užtikrinti, kad oro uostas būtų visada stabiliai paruoštas orlaivių eksploatacijai. Dėl to atsakovo („Nota bene“ – BNS) garantinių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas yra esminis atsakovo prisiimtas įsipareigojimas“, – rašoma nutartyje.

Pasak jos, Lietuvos kariuomenė 2016 metais iš „Nota bene“ įsigijo tris universalius aerodromo valymo automobilius. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, jų vertė siekė 1,2 mln. eurų.

Po dvejų metų kariuomenė paprašė tiekėjo pataisyti vieną sugedusį automobilį ir informavo, kad už kiekvieną delsimo dieną skaičiuos 0,2 proc. delspinigius. Jų per ne visą mėnesį susidarė 10,7 tūkst. eurų.

Tačiau „Nota bene“ teigė, jog tokia sąskaita neteisėta, nes remontas buvo ne garantinis, o atliktas gera valia, „siekiant geranoriškai išspręsti situaciją bei išlaikyti gerus santykius su ieškove“.

Pasak bendrovės, ji kreipėsi į automobilių gamintoją ir šis nustatė, jog gedimas galėjo atsirasti tik mašinos šluotai susidūrus su ypač tvirta kliūtimi. Todėl „Nota Bene“ tvirtino, kad gedimai atsirado ne dėl natūralaus ir įprasto jo naudojimo, o dėl neatsakingų veiksmų.

Byloje nurodoma, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kariuomenė reikalauja iš „Nota bene“  sumokėti už laiku nepašalintus trūkumus. Šių metų kovą Vilniaus apygardos teismas patenkino kariuomenės ieškinį dėl tokios pat sumos priteisimo dėl kito automobilio gedimo.

„Nota bene“ 2016 metais figūravo vadinamajame auksinių šaukštų skandale, kai Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad kai kuriuos įrankius iš šios bendrovės kariuomenė įsigijo aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina.

Po šio skandalo „Nota Bene“ buvo įtraukta į juoduosius sąrašus ir nebegalėjo dalyvauti  viešuosiuose pirkimuose. Tačiau šių metų pradžioje žiniasklaida skelbė, kad Krašto apsaugos ministerijai priklausanti Gynybos resursų agentūra toliau perka prekes iš kitos tų pačių akcininkų įsteigtos įmonės „ProGear LT“. 

Kaip skelbia LNK televizija, po kilusio skandalo įmonė „Nota Bene“ buvo įtraukta į juoduosius sąrašus ir nebegali dalyvauti valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau Krašto apsaugos ministerijai priklausanti Gynybos resursų agentūra toliau perka prekes iš kitos akcininkų įsteigtos įmonės „ProGear LT“. Vienas paskutiniųjų sandorių – 42 palapinės, kurių bendra vertė siekia beveik 130 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad nepaisant savininkų, į juoduosius sąrašus neįtraukta įmonė gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir ministerija privalo skelbti ją laimėtoja, jei „yra geras kainos ir kokybės santykis“. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.

Pernai su įmone „ProGear LT“ kariuomenė sudarė šešias sutartis, daugiausiai susijusias su automobilių ir karinės technikos detalėmis.

Skandalas dėl vadinamųjų auksinių šaukštų kilo, kai Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metų rugpjūtį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota Bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Įmonė grąžino kariuomenei apie 4 tūkst. eurų už kariuomenės įsigytus virtuvės įrankius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas „auksinių šaukštų“ byloje taip pat kaltu dėl sukčiavimo pripažino buvusį bendrovės „Nota Bene“ vadovą Andrių Jazgevičių ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą. Jis pripažintas kaltu už tai, kad dalį kariuomenei parduodamų prekių pažymėjo svetimu prekės ženklu.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, A. Jazgevičius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir svetimo prekės ženklo naudojimo už tai, kad dalį kariuomenei parduodamų prekių pažymėjo svetimu prekės ženklu.

Jis taip pat turės atlyginti Lietuvos kariuomenei padarytą daugiau kaip 4 tūkst. eurų materialinę žalą ir sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Jazgevičiaus vadovaujama įmonė 2014 metais buvo pripažinta Lietuvos kariuomenės skelbto konkurso lauko virtuvės įrankiams įsigyti nugalėtoja. Atstovaudamas įmonei, jos tuometinis direktorius su Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentu sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį iš anksto žinodamas, kad sąmoningai ir tyčia neįvykdys visų sutarties reikalavimų – pristatyti tam tikrą kiekį konkretaus gamintojo pagamintų lauko virtuvės agregatų, atsarginių dalių ir įrankių.

Siekdamas įvykdyti sutarties sąlygas, A. Jazgevičius, neturėdamas leidimo, svetimu prekės ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį, įsigytą iš kito prekių gamintojo: ant 48 lauko virtuvės įrankių jis užklijavo svetimo prekės ženklo lipdukus su prekės kodu ir kita informacija.

Kaip skelbta anksčiau, „Nota Bene“ darbuotojai klijavo „Karcher-Futuretech“ prekės ženklą ant Lietuvoje iš įmonės „Sangaida“ įsigytos produkcijos.

Svetimu prekės ženklu pažymėtas ir sutartyje numatytų reikalavimų neatitinkančias prekes A. Jazgevičius pateikė Lietuvos kariuomenei su kitomis reikalavimus atitinkančiomis prekėmis.

Jis žiniasklaidai yra sakęs, kad kai kurie lauko virtuvės įrankiai pirkti iš „Sangaidos“, nes „Karcher–Futuretech“ nebūtų spėjusi jų patiekti laiku.

Skandalas dėl vadinamųjų auksinių šaukštų kilo, kai Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metų rugpjūtį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota Bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo pradėtas 2015 metais Karo policijoje, o 2016 metais Generalinės prokuratūros pavedimu šio tyrimo atlikimas perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Pasak prokuratūros, kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Apklausiamas jis teigė, kad nusikalstamus veiksmus padarė norėdamas įvykdyti viešojo pirkimo reikalavimus.

Nei įmonės akcininkų, nei kitų darbuotojų jis neinformavo apie tai, kad iš trečiojo asmens įgytus virtuvės įrankius jis pažymėjo svetimu prekės ženklu ir pateikė Lietuvos kariuomenei.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, įsipareigojo atlyginti Lietuvos kariuomenei padarytą žalą ir sutinka sumokėti teismo jam skirtą baudą, prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šis teismo priimtas baudžiamasis įsakymas gali būti skundžiamas per 14 dienų.

„Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente šių metų gegužės 28 dieną buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar 2015 metais Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybai vykdant viešąjį gertuvių pirkimą nebuvo padaryta nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pradėtas pagal pernykštį Karo policijos kreipimąsi – kariuomenei užkliuvo faktas, kad 2015-2016 metais įsigyjant ekipuotę techninėje specifikacijoje gertuvėms buvo nurodytas labai tikslus gertuvės apvalkalo kišenėlės dydis.

Specifikacijoje buvo numatyta, kad kairėje šio apvalkalo pusėje turėjo būti 5x7 cm dydžio kišenėlė, užsegama kibia juosta. Šis reikalavimas, anot kariuomenės, buvo perteklinis ir sudarė sąlygas pirkimo konkursą laimėti vienai įmonei.

Kariuomenė tuomet 2016 metais pasirašė 326 tūkst. eurų preliminarią sutartį dėl 51 tūkst. gertuvių pirkimo. Ji turėjo būti įvykdyta iki 2019 metų vidurio, tačiau buvo nutraukta. Pagal šią sutartį, kariuomenė spėjo įsigyti 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų.

Apibendrinusi ikiteisminio tyrimo duomenis prokuratūra konstatuoja, kad nurodžius konkretų gertuvių kišenėlės dydį buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija, o pažeidus skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus gertuvės buvo įsigytos už didesnę nei rinkos kainą.

„Nutarime prokuroras taip pat pabrėžia, kad tyrimo metu buvo nustatytos rizikos Lietuvos kariuomenės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose bei jų organizavimo veikloje: neaiškiai ir neišsamiai reglamentuotas techninių specifikacijų rengimo procesas ir tvarkos, netinkamai apibrėžtos asmenų, atsakingų už konkrečių techninių specifikacijų rengimą bei pirkimų vykdymą, atsakomybės“, – sakė E. Martinonienė.

Anot prokuratūros, tyrimo metu vis dėlto buvo nustatyta, kad perkant analogiškas gertuves 2006–2008 metais jų techninėje specifikacijoje buvo nurodytas toks pats konkretus reikalavimas kišenėlei, kaip ir 2015-2016 metų pirkime.

„Tyrimo metu nustatyta, kad 2006-2008 metų pirkimo nugalėtoja buvo paskelbta kita bendrovė nei 2015 metais. Nutarime konstatuojama, kad 2015 metais patvirtintos techninės specifikacijos iš esmės buvo nukopijuotos nuo ankstesniais metais vykdytų techninių specifikacijų ir prielaida, kad 2015 metais techninės specifikacijos buvo parengtos taip, kad tiktų tik vienai bendrovei, nėra pagrįsta“, – tvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai.

„Atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes prokuroras konstatavo, kad 2015-2016 metais Lietuvos kariuomenėje organizuoto gertuvių viešojo pirkimo metu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl tyrimą nutraukė“, – pridūrė jis.

Į teisėsaugą dėl gertuvių pirkimo kariuomenė kreipėsi, kai patikrino visus 2015-2016 metų kariuomenės pirkimus, susijusius su bendrove „Nota Bene“.

Šių patikrinimų imtasi kariuomenei sulaukus gausios kritikos dėl 2014 metų pirkimo, kai iš „Nota Bene“ kelis kartus didesne nei rinkos kaina buvo nusipirkti virtuvės įrankiai. Kilus ažiotažui dėl „auksinių šaukštų“ istorijos buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

Prokuratūra kelerius metus taip pat vykdo tyrimą dėl galimo „Nota Bene“ atstovų sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.

Tai penktadienį konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.

Byloje kilo ginčas ar pagrįstai tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad šiame pasiūlyme skaičiuojant sudedamąsias kainos dalis (pasiūlytą prekės vieneto kainą), skaitmeninė jų išraiška nebuvo suapvalinta iki dviejų skaitmenų po kablelio.

Lietuvos kariuomenė raštu prašė ieškovės bendrovės „Arveka“ ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtos galutinės kainos.

„Arveka“ paaiškino, jog aritmetinių klaidų pirmojoje pasiūlymo dalyje nėra: padauginus pateiktą prekės kainą su prekių kiekiu gaunama galutinio pasiūlymo kaina, ji yra suapvalinta pagal konkurso sąlygas. Tačiau Lietuvos kariuomenės toks paaiškinimas neįtikino ir ji, teigdama, kad bendrovė neištaisė pastebėtų aritmetinių klaidų, atmetė jos pasiūlymą bei laimėtoja pripažino bendrovę „Nota Bene“, pasiūliusią 352 tūkst. eurų didesnę kainą.

„Perkančioji organizacija galėjo vertinti visų tiekėjų pasiūlytas bendras prekių kainas su PVM, nes pateikti pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas, teikėja aritmetinių klaidų nepadarė, t. y. sudėtinės prekės vieneto kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą),“ – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo priimtame sprendime.

Teismas pripažino, kad Lietuvos kariuomenė neteisingai įvertino ieškovės prekių kainų pasiūlymą ir jos pasiūlymą atmetė, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, tokiu būdu tiekėjoms sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti dėl šios pirkimo dalies.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

„Nota Bene“ visuomenei tapo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai pernai rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Šie įrankiai iš bendrovės įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

Portalas 15min.lt nurodo, kad „Nota Bene“ jau įkūrė kitą įmonę ir per ją dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Ši verslo grupė pernai spalį įsteigė naują įmonę „Progear LT“. Jos akcininkai: bendrovė „ Nota Bene“, jos direktorius Andrius Jazgevičius ir Tomas Šepetys. Pastarasis yra ir įmonės „Progear LT“ vadovas.

„Nota Bene“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą - netenkino bendrovės prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti sprendimo įtraukti ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą.

Pasak Apeliacinio teismo teisėjos Romualdos Janovičienės, pačios „Nota bene“ pasyvumas ir nerūpestingumas sukėlė jai nepageidaujamų padarinių – informacijos apie netinkamą sutarties vykdymą viešą paskelbimą.

„Vien ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti, kad turizmo reikmenų sutartis buvo nutraukta ne dėl esminių pažeidimų, į teismą padavimas nesudaro pagrindo taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas “, – teigė R.Janovičienė.

Saugomų teritorijų tarnyba „Nota Bene“ į „juodąjį tiekėjų sąrašą“ įtraukė dėl to, kad bendrovė nesugebėjo įvykdyti šių metų pradžioje sudarytos sutarties dėl turizmo prekių įsigijimo. Sutarties, kuri buvo nutraukta rugsėjo pradžioje, vertė siekė apie 35 tūkst. eurų.

„Nota bene“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti, kad 2016 metų balandžio 11 dienos turizmo reikmenų sutartis buvo nutraukta ne dėl esminio pažeidimo, ir prašė pripažinti Saugomų teritorijų tarnybos sprendimą neteisėtu.

„Nota Bene“ visuomenei tapo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Šie įrankiai iš bendrovės įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

Portalas 15min.lt nurodo, kad „Nota Bene“ jau įkūrė kitą įmonę ir per ją dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Ši verslo grupė spalį įsteigė naują įmonę „Progear LT“. Jos akcininkai: bendrovė „Nota Bene“, jos direktorius Andrius Jazgevičius ir Tomas Šepetys. Pastarasis yra ir įmonės „Progear LT“ vadovas. 

Kariuomenė pirmadienį kreipėsi į Generalinės prokuratūros prokurorą Gintarą Jasaitį, prašydama pripažinti ją civiliniu ieškovu ir pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Žalos atlyginimo kariuomenė sieks, nes jai kyla abejonių dėl kai kurių pristatytų prekių kilmės. Ji taip pat tikina patyrusi ir neturtinę žalą.

„Lietuvos kariuomenė yra įsitikinusi, kad UAB „Nota bene“, teikdama kariuomenei pasiūlymą parduoti lauko virtuvių įrangą ir atsargines dalis, o vėliau ir vykdydama (...) sutartį, padarė ne tik turtinę, tačiau ir didelę neturtinę žalą“, - rašoma Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.

Kariuomenė žalos atlyginimo reikalaus po to, kai „ Nota Bene“ nesutiko grąžinti 174 tūkst. eurų už 2014 metais nusipirktus įrankius, o neteisminiu keliu sutiko priimti tik vadinamuosius auksinius šaukštus - jų vertė sutartyje siekė apie 4 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą įtariant, kad „ Nota Bene“ atstovai galėjo patys klijuoti vokiečių bendrovės „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos ir siekė tai nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės. Taip pat vykdomas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kuriuo siekiama išaiškinti asmenis, atsakingus už abejonių sukėlusį įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.

Ažiotažas dėl brangių virtuvės įrankių įsigijimo kilo rugpjūčio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus, kad kai kuriuos įrankius iš „ Nota Bene“ kariuomenė įsigijo aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina.

Žalos atlyginimo kariuomenė sieks, nes jai kyla abejonių dėl kai kurių pristatytų prekių kilmės.

„Lietuvos kariuomenė konsultavosi su ikiteisminiam tyrimui dėl galimo „Nota Bene“ sukčiavimo vadovaujančiu prokuroru ir priėmė sprendimą reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdomame ikiteisminiame tyrime“, – rašoma kariuomenės BNS perduotame komentare.

„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenės ieškinys ir visi surinkti įrodymai bus įteikti prokuratūrai lapkričio 7 dieną“, – teigia kariuomenė.

Apie sprendimą reikalauti žalos atlyginimo iš „Nota Bene“ kariuomenė paskelbė rugsėjo pabaigoje. Spalio 18 dieną ji baigė įsigytų virtuvės įrankių ir agregatų inventorizaciją.

„Pareiškimo rengimas užtruko todėl, kad bylos apimtis yra didelė“, – rašoma kariuomenės atsakyme.

Kariuomenė žalos atlyginimo reikalaus po to, kai „Nota Bene“ nesutiko grąžinti 174 tūkst. eurų už 2014 metais nusipirktus įrankius, o neteisminiu keliu sutiko priimti tik vadinamuosius auksinius šaukštus, kurių vertė sutartyje siekė apie 4 tūkst. eurų.

Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą įtariant, kad „Nota Bene“ atstovai galėjo patys klijuoti vokiečių bendrovės „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos ir siekė tai nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės. Taip pat vykdomas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, siekiant dėl abejonių sukėlusio įsigijimo išaiškinti atsakingus asmenis krašto apsaugos sistemoje.

Ažiotažas dėl brangių virtuvės įrankių įsigijimo kilo rugpjūčio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus, kad kai kuriuos įrankius iš „Nota Bene“ kariuomenė įsigijo aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nepatenkino „Nota Bene“ prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo galiojimą.

Teismo teigimu, įmonė nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Saugom  teritorijų tarnyba „Nota Bene“ į „juodąjį tiekėjų sąrašą“ įtraukė dėl to, kad bendrovė nesugebėjo įvykdyti šių metų pradžioje sudarytos sutarties dėl turizmo prekių įsigijimo. Šios sutarties, kuri buvo nutraukta rugsėjo pradžioje, vertė siekė apie 35 tūkst. eurų.

„Teismas pažymi, kad pirkimo objektas - turizmo reikmenys, dėl kurio tarp šalių yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, yra neabejotinai strategiškai svarbus valstybei bei atsakovui ir jo nuolatinių funkcijų vykdymui, todėl nevykdant ar netinkamai vykdant pasirašytą sutartį, kylą grėsmė atsakovo tiesioginei veiklai. Pažymėtina ir tai, kad „Nota Bene“ neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog sutartis buvo nutraukta ne dėl esminio jos pažeidimo, tačiau minėta aplinkybė bus teismo įvertinta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu“, - rašoma teismo nutartyje.

Į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Nota Bene“ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimu įtraukta rugsėjo pabaigoje. Tai reiškia, kad valstybės institucijos trejus metus galės neleisti įmonei dalyvauti jų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

„Nota Bene“ visuomenei tapo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Šie įrankiai iš bendrovės įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

Teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.