Pirmasis gimdymas šiais metais Kaune oficialiai užregistruotas Kauno klinikų gimdymo skyriuje. 0. 43 val. į pasaulį čia atėjo berniukas (svoris – 3 kilogramai 90 gramų, ūgis – 50 centimetrų).

Antrasis berniukas gimė 4.10 val. Kauno ligoninės gimdymo skyriuje (svoris – 3 kilogramai 925 gramai, ūgis – 55 centimetrai).

Trečiasis berniukas gimė 9. 51 val. P. Mažylio gimdymo namuose (svoris – 3 kilogramai 286 gramai, ūgis – 51 centimetras).

10. 40 val. tuose pačiuose gimdymo namuose pasaulį išvydo mergaitė (svoris – 3 kilogramai 292 gramai, ūgis – 51 centimetras).

Patyrusi šoką, išgyvenanti netekties skausmą ir sukrėsta kaunietė Vaida sako išdrįsusi viešai prabilti apie jai nutikusią nelaimę tam, kad panašių atvejų nenutiktų kitiems. 

Du vaikus auginanti šeima, sužinojusi, kad laukiasi trečiojo, kreipėsi į medikus.

„Atsakingai mąstant apie tai, kad auginame du vaikus, tai geriau turbūt yra apmąstyti, ar tikrai galėsime viską suteikti trims vaikams, ar ne. Sužinojusi, rugpjūčio pradžioje aš kreipiausi į P. Mažylio gimdymo namus ir konsultacijai, ir nėštumo nutraukimui. Kadangi jau skambinant pasakiau, kad tikrai nežinau, kiek yra savaičių“, – atviravo moteris.

Atsidūriau ligoninėje su šaltkrėčiu, temperatūra, vemianti, kraujuojanti. Galėjau nesulaukti net savaitgalio – galėjau pati numirti.

Šeima pasitarusi nusprendė – jeigu nėštumas mažas – jį nutrauks, jei daugiau nei aštuonios savaitės – vaiką pasiliks.

„Jis tik pasiguldęs mane echoskopijai sako: „Ar tu tikrai žinai, kad tu laukiesi? Nežinau, čia visai mažytis taškelis““, – tarstelėjo Vaida, prisiminusi mediko ištartus žodžius.

Kaunietė, išgirdusi, koks yra vaisiaus amžius, apsisprendė darytis abortą. „Po operacijos gydytojas daugiau nepasirodė – atsiuntė akušerę, išleido, pasakė, kad viskas pavyko sklandžiai, operacija atlikta ir liepė po dešimt dienų pasirodyti savo ginekologui“, – atviravo pašnekovė.

Tačiau po trijų dienų moteris pasijuto labai blogai ir skubiai buvo išvežta į kitą ligoninę. „Atsidūriau ligoninėje su šaltkrėčiu, temperatūra, vemianti, kraujuojanti. Galėjau nesulaukti net savaitgalio – galėjau pati numirti“, – pasakojo Vaida.

Kai kaunietę apžiūrėjo antrasis gydytojas, paaiškėjo, kad pirmasis gydytojas, nustatydamas vaisiaus amžių, suklydo dešimčia savaičių. „Sako: „Čia niekas nepadaryta, čia nuleisti vaisiaus vandenys. Čia yra aštuoniolikos su puse savaičių kūdikėlis – beveik penkių mėnesių, bet jis neturi šansų išgyventi““, – atviravo moteris.

Kadangi po pirmojo aborto vaisiaus vandenys buvo nuleisti, kaunietė turėjo laukti, kol įsčiose jos sūnus numirs, o nustojus plakti širdelei, pagimdys negyvą kūdikį. „Žinokite, yra baisu, baisu, nes tu supranti, kad tu jam padėti nebegali. Ir kiekvieną kartą atėjus, tu išgirsti tą plakančią širdelę... Duoda per širdį“, – jautriai kalbėjo Vaida.

Moteriai būnant ligoninėje pirmasis suklydęs medikas buvo aplankęs gimdyvę, tačiau kas nutiko, nepaaiškino. „Jis sako: „Na, taip atsitiko, aš nepagalvojau pasižiūrėti plačiau, bet dabar yra kaip yra. Dabar jau tu gydykis, sveik – nieko nepakeisi““.

Moteris sako, kad greičiausiai gydytojas neatliko išsamios apžiūros ir nematė vaiko, kuris buvo gerokai pasisukęs į šoną. Prano Mažylio gimdymo namų gydytojas nei moteriai, nei žiniasklaidai paaiškinti, kaip galėjo taip suklysti nesutiko. Kauno ligoninės atstovas sako, kad gydymo įstaiga taip pat negali teikti informacijos apie įvykį, nes policija pradėjo tyrimą.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Už tai numatoma atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų“, – kalbėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kaunietė kreipėsi į advokatą ir sakė sieksianti, kad tokia istorija nepasikartotų kitiems. Tokios bylos dar nėra matę net teisininkai, kuriuos stebina, kad tokią klaidą padarė žinomas ir didelę patirtį turintis medikas.

„Aštuonių savaičių vaisiaus dydis yra šešiolika milimetrų, o svoris apie vieną gramą. Tuo tarpu, aštuoniolikos savaičių mes jau turime apie šešiolika centimetrų ir apie 200 gramų. Toks didelis yra skirtumas ir visiškai nesuprantama, kas lėmė tokią milžinišką klaidą“, – teigė nukentėjusiosios advokatas Modestas Sriubas. 

Lietuvos Akušerių ginekologų draugijos vadovė Diana Ramašauskienė sako, kad aštuoniolikos savaičių nėštumo galima nepastebėti, jei moters svoris – didelis, per stora pilvo sienelė, yra darinių pilvo ertmėje ar gimdoje. Bet dažniausia, pridūrė ji, turėtų pastebėti.

Vis dėlto, medicinoje netikslių vaisiaus amžiaus nustatymo atvejų pasitaiko, bet tokie atvejai itin reti ir išimtiniai. „Nėštumo paklaida gali būti iki septynių dienų. Antrą nėštumo trečdalį – iki 20 savaitės, viduriniškai gali būti iki dešimt dienų. Kai nėštumas yra daugiau nei 20 savaitė, paklaida gali siekti net iki trijų savaičių, nes atsiranda skirtingos vaisiaus augimo galimybės“, – detalizavo ji.

Lietuvoje moteriai pageidaujant nėštumą leidžiama nutraukti iki dvylikos savaičių. O didesnį nei dvylikos savaičių nėštumą leidžiama nutraukti tik, kai gresia pavojus moters sveikatai ir gyvybei.

Laiko patikrinta vieta

Šiemet P.Mažylio gimdymo namai švenčia 85 metų jubiliejų.  1936 m.  V.Putvinskio gatvėje duris atvėrė pirmoji privati ligoninė Kaune. Iki šiol šiame pastate veikia gimdymo namai ir akušerijos skyrius.

Akušerijos ir ginekologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete įsteigta 1922 m. būtent prof. Prano Mažylio pastangomis, kuris ir įkūrė gimdymo namus. Taigi, kitąmet būtų galima minėti akušerijos ir ginekologijos ištakų 100-mečio jubiliejų. Tačiau tiek P.Mažylio vardas, tiek jo įkurti gimdymo namai gali būti užmiršti.   Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad planuojama reorganizuoti Kauno ligoninę, kuriai dabar priskirti ir P.Mažylio gimdymo namai. Pasigirdo ir svarstymų, kad gimdymo namai būtų perkelti iš V.Putvinskio gatvės į Josvainių gatvę.

P.Mažylio anūkas, europarlamentaras prof. Liudas Mažylis su „Kauno diena“ pasidalijo įžvalgomis apie planuojamas pertvarkas. Pašnekovas įsitikinęs, kad pastato paskirtis neturėtų būti keičiama, nes jo senelio įkurti gimdymo namai atlaikė ir karą, ir valdžių bei santvarkų pasikeitimus. Per visą laikotarpį nebuvo pakeista pastato paskirtis ir būtent čia nemažai kauniečių išvydo pasaulį, todėl tradicija turėtų tęstis.

L.Mažylis norėtų, kad būtų išsaugota tai, ką kūrė jo senelis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Kadangi esu tiesioginis P.Mažylio palikuonis, man svarbu, koks bus tolesnis likimas to, ką mano senelis visą gyvenimą kūrė. Jis šiuos gimdymo namus įkūrė kaip privačią ligoninę, šiam tikslui turėjo sukaupti kapitalo, nes pagal to meto taisykles jis negalėjo gauti paskolos banke. Sukaupęs pinigų jis pastatė pačią moderniausią ligoninę tiek pagal turimą įrangą, tiek pagal gydymo metodus. Ilgus dešimtmečius keitėsi valdžios, santvarkos, bet gimdymo namai išliko ir tapo savotiška Kauno savastimi. Prano Mažylio vardas taip pat labai svarbus, nes tai jau viso Kauno istorija, todėl tikrai norėtųsi visa tai išsaugoti“, – pasakojo L.Mažylis.

Asmeninis ryšys

Pašnekovui V.Putvinskio gatvėje įkurti gimdymo namai yra ne tik artimi dėl to, kad juos įkūrė senelis. Jis pats čia praleido nemažai laiko, nes kurį laiką po ligoninės stogu buvo ir Mažylių šeimos butas. Vėliau L.Mažylis persikėlė į kitą būstą, tačiau jo kiemas vis tiek siejosi su gimdymo namais.

L.Mažylis, būdamas dar vaikas, dažnai sukiodavosi gimdymo namų koridoriuose, jautė į pasaulį ateinančios gyvybės virpesius ir ši patirtis net ir dabar sukelia labai daug sentimentų.

„Aš augau tame pastate. Iki dešimties metų čia bėgo mano vaikystė. Visas šeimos gyvenimas tame pastate buvo tarsi vienas didelis nuotykis. Būdavo labai smagu pasivažinėti Schindlerio liftu. Man, kaip vaikui, nebuvo leidžiama sekti paskui baltus chalatus, bet vis tiek to ryšio negalėjai nejausti.

Buvo pasakojama, kad neva buvo surastas pamestinukas vaikas, nors iš tiesų tai buvo žydų vaikas, paimtas iš geto. Su šiuo pastatu yra daug išlikę tiek mano asmeninio ryšio, tiek ir įvairių paveldo dalykų. Čia tikrai būta daug istorijų, kurių nesinorėtų prarasti vien dėl ligoninės reorganizacijos“, – teigė L.Mažylis.

Kauniečių sentimentai

Ne vienas kaunietis pasaulį išvydo būtent P.Mažylio gimdymo namuose. Čia pirmąjį oro gurkšnį įkvėpę žmonės taip pat neslėpė sentimentų šiai vietai.

„Trys mūsų šeimos kartos čia gimė. Net nesvarsčiau, kad galiu gimdyti kitoje vietoje nei P.Mažylio namuose. Tai jau tokia šeimos tradicija, norėčiau, kad dar ir mano anūkai čia galėtų ateiti į pasaulį“, – sakė netoli gimdymo namų sutikta kaunietė Rasa.

Jai antrino ir kiti, sakydami, kad ši vieta turi labai gerą aurą, todėl norėtųsi, kad pastatas ir jame veikiantys gimdymo namai išliktų.

„Gal tikrai nereikia skubėti viską pertvarkyti. Suprantu, kad norisi viską įkurdinti naujais statytose erdvėse, kurios galbūt šiuolaikinei medicinos įrangai yra labiau pritaikytos. Tačiau ir šie gimdymo namai turi įvairios įrangos, naujų baldų. Kaip tik turėtų būti garbė turėti tokią ligoninę unikalioje vietoje. Čia ir ramu, nes nėra kitų ligonių, ir patogu – juk pats Kauno centras. Labai lengva viską perkelti į naujas patalpas, bet sudėtinga naujai erdvei suteikti tinkamą aurą. P.Mažylio gimdymo namai per tiek metų tikrai tokią aurą užaugino“, – įsitikinusi Loreta.

Prieš 85 metus gimdymo namus Kaune įkūrė profesorius Pranas Mažylis. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Nerimas dėl paveldo

Ne mažiau nerimo kyla ir dėl paties pastato. Jei vis dėlto būtų nuspręsta gimdymo namus iškelti kitur, nežinia, ar tarpukario modernizmo pastatas nevirs vaiduokliu ir dar viena Kauno piktžaizde.

„Šiame pastate įkūnytas tarpukario modernizmo paveldas. Be to, jis specialiai pritaikytas ligoninei, tad, jei toks paveldinis pastatas prarastų savo funkciją, manau, kad būtų padaryta nepataisoma žala Kauno miestui. Manau, kad daryti tokių reorganizacijų, kai nematyti aiškios pastato perspektyvos, nereikėtų. Be to, nereikia skubėti ir keisti to, kas  puikiai padaryta ir per tiek dešimtmečių išlaikė savo paskirtį“, – įsitikinęs L.Mažylis.

Profesorius pastebėjo, kad neatsakinga istorinę vertę turinčius pastatus palikti likimo valiai ir laukti, kol kas nors sugalvos, ką galima juose įkurdinti. Kaip pavyzdžius L.Mažylis pateikė buvusius Kauno centrinio pašto rūmus, Laisvės alėjos pažibą – „Pienocentrą“. Pasak pašnekovo, kai pakeičiama pagrindinė pastato funkcija, nelieka gyvybės ir tarpukario modernizmo perlai pradeda nykti.

„Nesinorėtų, kad pastatu vaiduokliu virstų ir su mano šeimos pavarde susijęs pastatas“, – sakė gimdymo namus įkūrusio P.Mažylio anūkas.

Laukia sprendimo

Kauno ligoninės steigėjai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Būtent steigėjai ir spręs, ką daryti su P.Mažylio gimdymo namais.

„Naujam ES 2022–2027 m. finansavimo etapui SAM rengia sveikatos sistemos tinklo peržiūrą. Bus peržiūrimas ir akušerijos lovų skaičius Kauno regione, tačiau sprendimų šiuo metu dar nepriimta“, – apie tai, kad dar nėra aiškus P.Mažylio gimdymo namų likimas, patvirtino LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokios būklės yra dabartiniai P.Mažylio gimdymo namai. Paaiškėjo, kad tiek aplinka, tiek turimas medicinos inventorius yra nuolat atnaujinama, tad gimdyvės ir į pasaulį ateinantys kūdikiai turi tikrai geras sąlygas ir užtikrinama aukščiausio lygio paslauga.

„P.Mažylio gimdymo namuose šiuo metu baigiama atnaujinti didelė dalis palatų ir kitų erdvių. Remontai pagal poreikį buvo atliekami ir anksčiau. Visa pagrindinė medicininė įranga atnaujinta prieš kelerius metus pagal Šveicarijos paramos programą. Ja pasinaudojo ir kiti akušerijos paslaugas teikiantis LSMU Kauno ligoninės padaliniai bei Lietuvos akušerijos stacionarai“, – nurodė S.Tvirbutas.

Ilgus dešimtmečius keitėsi valdžios, santvarkos, bet gimdymo namai išliko ir tapo savotiška Kauno savastimi.

Siekia optimizuoti procesą

Kol kas nei LSMU, nei SAM nepriėmė jokių sprendimų dėl P.Mažylio gimdymo namų likimo, tačiau ministerija vis dėlto svarsto apie galimą optimizavimą, kad gimdymo paslaugos LSMU Kauno ligoninėje būtų teikiamos koncentruotai, o ne išmėtytos per tris miesto vietas.

„Racionalu teikiant tas pačias akušerijos paslaugas trijose skirtingose vietose (Kauno ligoninėje (Josvainių gatvėje), Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose (Miško gatvėje) ir P.Mažylio gimdymo namuose (V.Putvinskio gatvėje) imti svarstyti veiklos optimizavimo ir centralizavimo klausimus. Šiuo metu vis dar vyksta diskusijos, siekiant atsižvelgti ne tik į LSMU Kauno ligoninės ir Kauno miesto poreikius, bet ir viso Kauno regiono, apimančio 820 tūkst. gyventojų, poreikius“, – dienraščiui aiškino ministerijos atstovai.

SAM nurodė, kad dabar rengiama stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūra, tad planuojama per artimiausią pusmetį parengti atitinkamus projektus, kuriais bus įvertintas stacionarių lovų poreikis.

„Reorganizavimo sąlygose buvo numatyta, kad LSMU Kauno ligoninė ne vėliau kaip per vienus metus parengs ir pateiks dalininkams siūlymus dėl po reorganizavimo veiksiančios LSMU Kauno ligoninės procesų tobulinimo, teikiant kokybiškas ir laiku paslaugas pacientams, medicininių padalinių struktūros ir pareigybių projektus. Pažymėtina, kad abu dalininkai – LSMU ir SAM – yra gavę nurodytus siūlymus iš LSMU Kauno ligoninės, tačiau visi galutiniai sprendimai dar nepriimti“, – apie tai, kad dar 2019 m. buvo nutarta sujungti Kaune veikiančias ligonines ir parengti optimizavimo planus, komentavo LSMU Komunikacijos tarnybos vadovė Grytė Žitkienė.

P.Mažylio gimdymo namuose nuolat atnaujinama aplinka ir įranga. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Vis dėlto steigėjai laikėsi pozicijos, kad nors ir nėra aišku, kas bus daroma su P.Mažylio gimdymo namais, tačiau profesoriaus indėlis tikrai nebus užmirštas.

„Svarbu pabrėžti, kad SAM vertina prof. Prano Mažylio indėlį Lietuvos akušerijos ir ginekologijos srityje. Tikime, kad profesoriaus darbų tęstinumas yra geriausias jo atminimo puoselėjimas. Bet kuriuo atveju ne sienos užtikrina paslaugų kokybę, kad ir kokią istorinę vertę jos turėtų, o išlaikyti patys veiklos principai – atsakomybė, profesionalumas, inovacijų siekis“, – pažymėjo SAM atstovai.

Jos teigimu, darbuotojai testas atliktas vykdant epidemiologinį tyrimą dėl galimo kontakto ne darbo metu už įstaigos ribų su kitu susirgusiu asmeniu.

Ligoninės teigimu, slaugytoja dalyvavo savaitgalio ekskursijoje, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo ir koronavirusu sergantis asmuo.

Dėl nustatyto atvejo laikinai apribojama P. Mažylio gimdymo namų veikla, vykdomi visų darbuotojų ir pacienčių testavimai.

„Įstaigoje yra 15 pacienčių. Situaciją kontroliuoja ir pacienčių saugumu rūpinasi Kauno klinikinės ligoninės infekcijų kontrolės specialistai“, – rašoma pranešime.

Artimiausiai su darbuotoja kontaktavę asmenys bus išleisti stebėjimui į saviizoliaciją, teigia Kauno klinikinė ligoninė.

Primename, kad Lietuvoje praėjusią parą patvirtinta 19 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 2 062.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ketvirtadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 330 žmonių.

Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 13 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1 639, izoliacijoje šiuo metu yra 175 asmenys.

Neišsisuko tik du

Šių gimdymo namų anesteziologai-reanimatologai Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė kaltinti apgaulės būdu iš pacienčių ar jų vyrų išsireikalavę neteisėtą atlygį už nemokamas skausmo malšinimo procedūras, už kurias apmoka teritorinės ligonių kasos.

Nė vienas jų nebuvo sulaikytas su įkalčiais. Kaltinimai jiems buvo pareikšti remiantis reketuotųjų parodymais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės ir jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti už skausmo malšinimo procedūrą 80 eurų, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę.

STT kreipųsis į visuomenę – kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią paslaugą, atsiliepė ir daugiau pasijutusių apgautais.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę, skirtingai negu kitus panašia nusikalstama veika įtartus jų kolegas, pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų.

V.Dimša kaltintas padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą 2015-aisiais. J.Čiučiulkienė – 2016-aisiais.

Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Nukentėjusiųjų teigimu, jie tiesiog naudojosi aplinkybėmis, kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės tuo metu yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas kuo greičiau baigtųsi.

Teisinės subtilybės

Kauno apylinkės teismas pripažino V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę neteisėtai reketavus savo pacientes, tačiau padarius tik administracinius pažeidimus, nes iš aukų paimtos sumos buvo per mažos, kad būtų galima juos už tai teisti. Teisine kalba, jie nepadarė jiems inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų, nes nebuvo jokios tęstinės nusikalstamos veikos. Tik atskiri administraciniai nusižengimai. Ir trimis iš keturių atvejų jau dėl to suėjusi dvejų metų senatis.

V.Dimšai ji jau buvo suėjusi perduodant šią bylą teismui. Ir nors ji išnagrinėta per pusmetį, senatis už vieną J.Čiučiulkienės padarytą administracinį nusižengimą suėjo vos kelios dienos prieš minėto nuosprendžio paskelbimą. O jai su V.Dimša šį apskundus, belaukiant, kol bus išnagrinėti skundai, suėjo senatis ir dėl antrojo J.Čiučiulkienės nusižengimo.

Tačiau įrodyti savo esą krištolinio skaidrumo, ko siekta apskundus minėtą Kauno apylinkės teismo nuosprendį, J.Čiučiulkienei su V.Dimša nepavyko. Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad minėtas nuosprendis – teisingas ir pagrįstas, jų skundus atmetė.

Prokuroras, kaip ir nukentėjusieji, Kauno apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, nes Baudžiamasis kodeksas numato, kad teisti už sukčiavimą, kaip baudžiamąjį nusižengimą, galima tik tada, kai įtariamas ne mažesnės kaip 112 eurų sumos pasisavinimas apgaule. Tačiau V.Dimšai ir J.Čiučiulkienei bandyta inkriminuoti tęstinę nusikalstamą veiką ne vien dėl to, o atsižvelgiant ir į atsiliepusių į STT kreipimąsi gausą. Deja, vos keli iš jų sutiko tai liudyti oficialiai.

Dar ne pabaiga?

Kaltinimą V.Dimšos ir J.Čiučiulkienės byloje palaikiusiam Kauno apygardos prokurorui Laimonui Petreikiui nenuleidus rankų, birželio 7-ąją panaikintas jų licencijų verstis medicinos praktika pagal gydytojo anesteziologo reanimatologo profesinę kvalifikaciją galiojimas.

Tai padarė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai taryba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į kurią kreipėsi prokuroras.

Priimdama tokį sprendimą minėta taryba vadovavosi Medicinos praktikos įstatymu ir teismų sprendimais.

Tiesa, V.Dimša ir J.Čiučiulkienė dar turi teisę skųstis teismui. Per mėnesį nuo sprendimo panaikinti jų licencijas kopijų jiems įteikimo.

Džiaugsmas dalytis

Medikai – spalvingos asmenybės, tarp jų yra puikių poetų, tapytojų, drožėjų, šokėjų, kolekcininkų, jie domisi menu, istorija, kalbomis. "Gydytojo darbas kupinas įtampos, todėl kiekvienas savaip bandome atsipalaiduoti ir įveikti stresą. O pomėgiai padeda išvystyti kitus gebėjimus ir talentus, tai puiki saviraiškos priemonė", – sako P.Mažylio gimdymo namų vadovas.

T.Biržiečio pomėgių gausa stebina: kartu su žmona lanko italų kalbos kursus, domisi kaunistika – viskuo, kas susiję su jo gimtuoju miestu, renka atvirukus ir nuotraukas su senojo Kauno vaizdais, kolekcionuoja pašto ženklus, kišeninius kalendorius, nuolat papildo savo modeliukų ir greitosios pagalbos mašinėlių kolekcijas, renka ir pats restauruoja senovinius, vintažinių vardą užsitarnavusius žaislus ir žaidimus.

"Atrodau labai nerimtas", – šypsosi gydytojas. Bet argi privalu tokios profesijos atstovui būti rūsčiam? T.Biržietis žavi reta mūsų kasdienybėje savybe – gebėjimu nudžiuginti, nustebinti, o kartais ir pasiduoti kokiai linksmai avantiūrai.

Tarp jų yra ir mano, ir mano brolio vaikystės žaislų, su kuriais vėliau žaidė mūsų pusbroliai, dar vėliau – visi trys mūsų sūnūs, o mažiausioji Smiltė ir dabar tebežaidžia.

"Neseniai įsigytą, dar neremontuotą namą V.Putvinskio gatvėje paskolinome Kaune vykusiam pirmajam teatro festivaliui "Namas Nr. 1". Prieš pusę amžiaus čia gyveno Domicelės ir Petro Tarabildų šeima – vieni žymiausių grafikų, vaikiškų knygelių ir periodinių leidinių iliustruotojai. Čekų režisierius Howardas Lotkeris ir jo trupė HoME spektaklyje "NaMIE... bėga gyvenimas" supynė dviejų šeimų – Tarabildų ir mūsų – Biržiečių istorijas, o spektaklį pristatančioje fotografijoje buvo lėlė, kurią radau kaip tik šiame name", – pasakoja T.Biržietis, įsitikinęs, kad gyvenime niekas šiaip sau nenutinka, mintys turi tendenciją materializuotis.

Pačioje Kauno širdyje, P.Mažylio gimdymo namų pašonėje, esantį namą Tomas įsigijo ne todėl, kad šeima neturėtų kur gyventi: šis pirkinys vienu žingsniu jį priartino prie ilgai puoselėtos svajonės įkurti nedidelį privatų žaislų muziejų. Ši svajonė tapo konkrečiu projektu: kolekcija yra, vieta – taip pat, tereikia paruošti erdvę eksponatams, katalogizuoti sukauptą turtą.

"Dabar žaislų kolekcijai skirtas kambarys virš garažo, kai kurie eksponatai sudėti lentynėlėse, modeliukai, greitosios pagalbos mašinėlės – vitrinose, tačiau didelė dalis kolekcijos – dėžėse. Savo kolekcija norėčiau dalytis su žmonėmis", – sako Tomas.

Istorijos dalis

Kauniečio eksponatai – išskirtiniai. Tradiciškai kolekcininkai renka žaislus, prie kurių nėra prisilietęs nė vienas vaikas, – labai retus, puošnius, porcelianinius. Tomo dėmesio objektas – žaislai iš vaikų rankų, it relikvija keliavę iš kartos į kartą. Jie žadina ne tik sentimentalias emocijas, bet ir gyvus prisiminimus – turi istoriją. Kolekcininkas ją būtinai užsirašo ir prideda prie žaislo.

"Visi žaislai – iš Lietuvos. Meškiukai, lėlės, mašinėlės, įvairi technika, smėlio dėžės žaislai, žaisliukai kūdikiams, mediniai, plastmasiniai, metaliniai, berniukams ir mergaitėms, – vardija savo kolekcijos eksponatus, po devyniais užraktais jų nesaugantis, mielai parodantis visiems, kam įdomu. – Tarp jų yra ir mano, ir mano brolio vaikystės žaislų, su kuriais vėliau žaidė mūsų pusbroliai, dar vėliau – visi trys mūsų sūnūs, o mažiausioji Smiltė ir dabar tebežaidžia."

Tarpukario Lietuvoje pirktinių žaislų asortimentas nebuvo gausus – juos dažniausia gaminosi patys žmonės, o pasiturinčių tėvų vaikai žaisdavo su atvežtiniais. Rasti vietinių tarpukario žaislų itin sunku. Kaip tik todėl gydytojo kolekcijoje daugiausia sovietmečio eksponatų – daug įvairių žaislų gamino Vilniaus "Neringos" gamybinis susivienijimas, medinukus – Akmenės ir kiti žaislų fabrikai, nemažai jų buvo įvežama iš kitų Sovietų Sąjungos žaislų gamintojų. Ant kai kurių jų vis dar puikiai išlikę užrašai, tad galima sužinoti, iš kur žaislai atkeliavo į Lietuvą.

"Žaislai – mūsų istorijos dalis, – pastebi T.Biržietis, naujų eksponatų kolekcijai ieškantis Kauno bagažinių turguje, internete, parsisiunčiantis jų iš užsienio. – Kartais perku ir antrą, ir trečią tokį patį žaislą vien tam, kad galėčiau vėliau jį iškeisti į tokį, kurio neturiu."

Panašus į archeologo darbą

Kiek eksponatų sukaupta kolekcijoje, jos savininkui sunku pasakyti, tačiau joje yra tikrai retų egzempliorių. Pasirodo, rasti seną geros kokybės žaislą – tikras iššūkis, ypač jei jis tekstilinis – toks, kaip pjuvenomis kimštas pliušinis meškiukas. Toks žaislas pelnytai taptų kolekcijos pasididžiavimu.

"Žaislų kolekcininkas kažkuo panašus į archeologą: žaislai nenauji, su laiko žymėmis, kartais apdaužyti ir nutrinti, todėl tenka gerokai pasistengti, sugaišti nemažai laiko, kol juos sutvarkai, restauruoji", – šypsosi T.Biržietis.

Kartais pakanka juos suklijuoti ar sutaisyti įlenkimus, nedažnai, bet tenka keisti detales arba iš dviejų trijų nekondicinių žaislų sumontuoti vieną kokybišką ir gražų, o kartais būtina imtis net ir moteriškų darbų. Gydytojas prisimena bagažinių turguje radęs nuostabią lėlę, kuri, nors ir buvo su originalia etikete – tai kėlė prekės vertę, buvo labai nešvari ir dvokianti. Nepaisant to, nusipirko ją, o paskui atsargiai nuardė etiketę, nuprausė, išskalbė, sutvarkė drabužius ir vėl etiketę prisiuvo.

Ypatingoji amfibija

Vaikystėje T.Biržietis turėjo nemažai žaislų, su jais mėgo žaisti, bet ir labai saugojo. Tomui užaugus, močiutė daugelį žaislų išdovanojo, bet dalis jų, kartu ir pradėta kaupti modeliukų kolekcija, išliko.

"Idėja kolekcionuoti žaislus gimė internete pamačius savo vaikystės žaislą – amfibiją. Tai toks automobilis, kuris plaukia ir važiuoja sausuma. Aš turėjau raudonos, brolis – mėlynos spalvos, plukdėme mašinėles vonioje. Beje, savąją, nors ir labai pavargusią, vis dar turiu, o internete radau geltoną, bet lygiai tokią pačią – visiškai naują ir dar su dėžute. Tada ir kilo mintis surinkti savo vaikystės žaislus. Pradėjau domėtis žaislų istorija, kaip ir kur įsigyti daugiau. Taip ir prasidėjo", – prisimena pašnekovas.

Ilgainiui jis sumanė rinkti dar ir senovinius atvirukus, nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti žaidžiantys vaikai. Kitaip nei žaislai ir žaidimai, jos atkeliauja iš viso pasaulio ir atspindi skirtingas kultūras. Bene seniausias – 1910 m. mašinėle žaidžiančio berniuko stiklo negatyvas iš JAV. Iš ten ir nuotrauka, kurioje, T.Biržiečio manymu, – originaliausias žaislas: automobilyje prie vairo sėdi tėtis, o šalia pneumatiniu mechanizmu pritvirtintas žaislinis vairas sūnui.

Taikiausias ginklas

Savo kolekciją T.Biržietis apžiūri du kartus per savaitę: atsipalaiduoja, įsikrauna emociškai, o jei turi laiko ir jėgų, prisėda prie dirbtuvėlių stalo.

"Prašėte parodyti man brangiausią daiktą – turiu ne vieną, o tris. Tai jau minėta amfibija, nuo kurios prasidėjo kolekcija, krepšelyje sutūpę, paspaudus cypiantys kačiukai ir V.Petkevičiaus knygelė "Kodėlčius". Jie man kelia jaukių vaikystės sentimentų, o šis miniatiūrinis kaleidoskopas daugiau kaip prieš 40 metų buvo ištikimas mano draugas kelionėse į pajūrį", – šypsosi medikas.

Jis nerimauja dėl šių dienų tendencijos: dabar geriausias vaikų draugas jau ne meškiukas, mašinėlė ar lėlė, o mobilusis telefonas. Virtuali erdvė įtraukia, labai įdomi, tačiau, gydytojo įsitikinimu, augdamas vaikas turi pažinti jį supančią aplinką, lavinti pojūčius: liesti, jausti, ragauti. Žaisdamas su žaislais jis lavina motoriką, formuoja estetikos pojūtį, tyrinėja, mokosi suvokti.

"Jei tai ignoruosime, prarasime ryšį su gyvu pasauliu, gebėjimą betarpiškai bendrauti, nemokėsime draugui paspausti rankos, moteriai pasakyti "myliu". Baisu, bet vis dažniau nuoširdūs pokalbiai – trumposios žinutės telefonu ar glaustas komentaras feisbuke, emocijas išreiškiame spausdami "patinka" ar nuspaudę emociją simbolizuojantį veidelį, – apgailestauja medikas. – Jau seniausiais laikais pastebėta, kad žaislas – labai svarbus. Jis ne tik auklėja, visapusiškai lavina asmenybę, įgūdžius, padeda efektyviau suvokti ir išmokti įvairių dalykų, bet ir yra viena iš visuomenės formavimo priemonių."

Pritrūko pilietiškumo

Kaltinimai dėl sukčiavimo yra pateikti gimdymo namų anesteziologams-reanimatologams Virgilijui Dimšai ir Jelenai Čiučiulkienei.

Nė vienas iš jų nebuvo sulaikytas su įkalčiais ir savo kaltės nepripažįsta. Kaltinimai jiems pareikšti remiantis nukentėjusiųjų parodymais.

STT pradėjo šį ikiteisminį tyrimą dar 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos šių gimdymo namų pacientės ir jos vyro pareiškimą, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už skausmo malšinamąją procedūrą. Pinigus anesteziologė tiesiog įsidėjo į kišenę, o paprašius čekio, jo nedavė.

STT kreipėsi į visuomenę, kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už nemokamą paslaugą. Atsišaukė nemažai panašiai apgautųjų, tačiau, pakvietus juos duoti parodymų, dauguma į STT neatvyko.

Du išslydo

Iš pradžių V.Dimša ir J.Čiučiulkienė, kaip ir dar du jų kolegos, buvo įtariami kyšininkavimu.

Paaiškėjus, kad pinigai reikalauti už skausmo malšinimą gimdymo metu, kuris yra apmokamas Teritorinės ligoninių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas į sukčiavimą. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatyta tik apgaulės būdu įgijus didesnį negu 3 MGL (minimalių gyvenimo lygių), t.y. 114 eurų, turtą.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų.

Tačiau jų kolegų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą teko nutraukti, nes dėl liudytojų stokos pavyko nustatyti tik po vieną tokios apgaulės atvejį. Jų atžvilgiu surinkta medžiaga perduota policijai – administracinės atsakomybės taikymui.

Tarp išvengusiųjų baudžiamosios atsakomybės – ir medikė, dėl kurios galimo sukčiavimo ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Provokaciją lydėjo akiplėšiškumas

V.Dimša kaltinamas 2015-ųjų sausį ir spalį melagingai nurodęs dviem pacientėms ir gimdyme dalyvavusiems jų vyrams, kad nejautros procedūra yra mokama. Esą jos kaina – 80 eurų.

J.Čiučiulkienė kaltinama 2016-ųjų liepą melagingai nurodžiusi vienai pacientei, kad yra mokama gimdymo skausmo malšinimo procedūra ir atliekant Cezario pjūvį. Bylos duomenimis, po poros dienų medikė iš jos priėmė išsireikalautus 80 eurų. Be to, analogiškai J.Čiučiulkienė su kita gimdyve ir jos sutuoktiniu pasielgė ir 2016-ųjų rugsėjį.

Pasak nukentėjusiųjų, medikai tiesiog naudojosi aplinkybėmis – kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas kuo greičiau baigtųsi, nors apgaule išsireikalautos sumos joms buvo dideli pinigai. Tačiau medikai toliau provokavo teigdami, kad sąrėmiai gali tęstis ilgai, o po atliktos skausmo malšinimo procedūros turėjo įžūlumo ne kartą priminti apie skolą.

Sutikusieji bendradarbiauti su STT tokį savo apsisprendimą motyvavo noru apsaugoti kitas gimdyves nuo tokio ciniško jų išnaudojimo ir taip sunkią akimirką.

Viešas reketas

Viena iš bendradarbiauti su STT sutikusių nukentėjusiųjų ir "Kauno dienai" pasakojo, kad, dar lankydama paskaitas prieš gimdymą, buvo anesteziologės J.Čiučiulkienės kartu su kitomis apie 20 būsimųjų gimdyvių perspėta, kad kai kurios jos paslaugos – mokamos.

Galiausiai, po beveik dvylikos valandų kančių, nebegalėdama ištverti, ji paprašė numalšinti skausmą.

"Jeigu skausmą numalšinti prašo pati pacientė, tai kainuoja 80 eurų. Jeigu skiria gydytojas, tai nemokama", – buvo linkusi prisiminti prieš daugiau kaip metus J.Čiučiulkienės pasakytus žodžius pašnekovė, kuriai tai buvo pirmas gimdymas. Jis truko net septyniolika valandų. Galiausiai, po beveik dvylikos valandų kančių, nebegalėdama ištverti, ji paprašė numalšinti skausmą.

Prieš leisdama vaistus J.Čiučiulkienė dar pasiteiravo, ar pacientė žino, kad ši paslauga mokama. Pinigus anesteziologė liepė atnešti kam nors į gimdyklą – jeigu nebūtų jos pačios. Vis dėlto pašnekovė su vyru nusprendė nepažįstamiems žmonėms pinigų nepatikėti. Tie 80 eurų buvo atiduoti pačiai J.Čiučiulkienei, kai ji po kelių dienų, prieš išrašant šią pacientę iš ligoninės, pati atėjo į jos palatą.

Apie tai, kad buvo apgauta, pašnekovė teigė sužinojusi tik po kelių mėnesių – iš žiniasklaidos.

"Niekada nedaviau kyšių bei nežadėjau jų duoti ir gimdydama. Tiesiog pasitikėjau gydytojais. O buvau jų apgauta vidury baltos dienos", – reziumavo dizainere dirbanti pašnekovė, prašanti, kad J.Čiučiulkienė atlygintų jai padarytą turtinę žalą.

Vienas – jau teistas

Apie tai, kad toks pasipinigavimo būdas galėjo klestėti šiame Kauno klinikinei ligoninei priklausančiame filiale ne vienus metus, liudija ir gimdyvių pasakojimai internete apie šią neteisėtą rinkliavą dar litais.

Be to, tai tapus vieša paslaptimi, iš pareigų 2017-ųjų sausį, nepaaiškinęs tokio savo poelgio priežasties, atsistatydino beveik 30 metų šiems gimdymo namams vadovavęs Eugenijus Valasevičius, turintis šioje byloje liudytojo statusą. Nors jo kolegos linkę tai sieti su gimdymo namų restruktūrizacija.

V.Dimša, vadovaujantis ir vienai Savanorių prospekte įsikūrusiai odontologijos klinikai, pernai gegužę jau buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo už dokumentų klastojimą. Už tai, kad suklastojo darbo sutarčių registracijos žurnalą, jam baudžiamuoju įsakymu buvo skirta didesnė kaip 600 eurų bauda. V.Dimša tada savo kaltę pripažino ir šią baudą sumokėjo.

Dabar jis su J.Čiučiulkiene kaltinami baudžiamuoju nusižengimu, už kurį gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas nuo dešimties iki 45 parų. Abu teisiamieji, kaip įmanydami, bandė išsisukti nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.

Vakar atversti šios bylos nepavyko, V.Dimšai pareiškus, kad nutraukė sutartį su buvusiu advokatu ir susirado naują, kuris galės dalyvauti tik kitame posėdyje. Nors buvo susirinkę visi liudytojai ir nukentėjusieji, išskyrus vieną jo prieš porą metų apgautą šeimą, kuri ne per seniausiai susilaukė dvynukų. Kitas posėdis numatytas po dviejų savaičių.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų lapkričio mėnesį gavus 8 asmenų pareiškimus, dėl galimo Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų gydytojų kyšininkavimo taikant epiduralinę gimdymo.

Pranešimai apie įtarimus dėl kyšininkavimo buvo įteikti keturiems šių gimdymo namų gydytojams.

Kaip skelbia prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad gydytojai už šią procedūrą iš gimdyvių ar jų artimųjų reikalavo tam tikros pinigų sumos, nurodydami jog ši paslauga yra mokama. Kaip vėliau nustatė pareigūnai, ši paslauga buvo apmokėta Teritorinės ligonių kasos lėšomis.

Nustačius šias aplinkybes, nusikalstamos veikos dėl kyšininkavimo buvo perkvalifikuotos į sukčiavimą.

Kadangi baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla jei įgyto turto vertė viršija 114 eurų, dviejų gydytojų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir surinkta medžiaga perduota policijai dėl administracinės atsakomybės taikymo šiems asmenims.

Baudžiamoji byla dėl gydytojų V. D. ir J. Č. sukčiavimo, prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Kauno apylinkės teisme.   

Tūkstančiai naujagimių

Per 81 metus P.Mažylio gimdymo namuose pasaulį išvydo kone 100 tūkst. naujagimių. Per metus jų skaičiuojama daugiau kaip 1 tūkst., o per dieną – vidutiniškai keturi.

"Būna, gimsta trys, būna, kad sulaukiame ir šešių", – lėtai lipdama laiptais į Akušerijos skyrių kalbėjo gydytoja ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė.

Ketvirtadienio vidudienį visos trys gimdyklos čia buvo užimtos, o kol dairėmės pro stiklines duris su užrašu "lankytojai neįleidžiami", pačiame koridoriaus gale pasigirdo tik ką nuo motinos atsiskyrusio naujagimio riksmas.

"Dar vienas žmogus sveikina pasaulį. Gražią dieną pasirinko", – pro langą dirstelėjusi į kieme šurmuliuojančius vaikus šyptelėjo pašnekovė ir žengė žingsnį arčiau palatų.

Akušerijos skyriuje, pasak jos, įrengta septyniolika lovų po gimdymo ir penkios patologijos lovos. Palatos po gimdymo – vienvietės arba dvivietės. Gerbdami gimdyvių privatumą durų rankenų tądien neklibinome – apie neišmatuojamą džiaugsmą už jų liudijo šiek tiek išvargę, tačiau besišypsantys tėvų veidai, balionai ir gėlės jų rankose.

Simboliška, senelis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius. Tiek, kiek ir trunka nėštumo laikotarpis.

7-oji palata

"Eime paskui mane", – tais pačiais laiptais atgal į antrąjį aukštą pasileido H.Kažemėkaitytė.

Stabtelėjusi prie 7-uoju numeriu pažymėtos palatos gydytoja kyštelėjo galvą vidun, o įsitikinusi, kad ji tuščia, plačiai atvėrė duris. Nedidukė Dienos chirurgijos skyriaus palata, regis, visai neišsiskyrė iš likusiųjų – keturios medinės viena šalia kitos išrikiuotos lovos, spintelės šalia jų, gėlės, šviesios sienos su įrėmintomis nuotraukomis ir dideli langai.

"Iki dešimties metų čia gyveno Vasario 16-osios akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis", – naujų spalvų vos kelių kvadratinių metrų dydžio erdvėms ir 8-uoju numeriu pažymėtai kaimyninei palatai akimirksniu suteikė H.Kažemėkaitytė.

Kartu su tėvais ir seneliais maždaug 40 kv. m bute L.Mažylis gyveno iki jam suėjo dešimt metų.

Nostalgiški prisiminimai

Sovietmečiu, kai privati P.Mažylio ligoninė buvo nacionalizuota, mažajam Liudui seneliai ir tėvai esą griežtai drausdavo nuklysti į ligoninės koridorius.

"Išėjęs iš mūsų buto mačiau laiptinėje duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet niekada to nemėginau daryti", – minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną trumpam užsukęs į senuosius savo namus, užplūdusiais prisiminimais dalijosi L.Mažylis.

Profesorius gyvena čia pat – V.Putvinskio gatvėje, o istorinį, dar tarpukariu statytą pastatą mato pro savo namų langą, tačiau neslėpė, kad atsidurti tarp sienų, kur praleido gražiausius savo vaikystės metus, – neapsakomai jaudinantis jausmas.

"Gyvenu čia pat, bet atrodo, kad atkeliavau iš kažkur. Širdį užvaldė džiaugsmas, – kilstelėjęs akis į keturių aukštų pastatą, kuris jau anuomet buvo laikomas moderniu ir išskirtiniu, L.Mažylis atsisveikino. – Simboliška, senelis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius. Tiek, kiek ir trunka nėštumo laikotarpis."

Naudinga sutartis

2012 m. birželio 15 d. tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namų buvo pasirašyta Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje ES, projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas P. Mažylio gimdymo namuose (VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialas), teikiančiuose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ įgyvendinimo sutartis.

Projektas yra programos „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ dalis.

Įdiegtos pažangios technologijos

Projektui buvo skirta 507 tūkst. 130 eurų. Projekto įgyvendinimo laikas – 2012–2017 m. Jo metu gimdymo namuose įvykdytas šildymo sistemos remontas, atlikta vėdinimo sistemos renovacija, įdiegta mechaninės (priverstinės traukos arba rekuperacinės) sistemos renovacija.

Rekuperacinės ventiliacijos paskirtis – užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose išsaugant sukauptą šilumą. Nuo šiol gimdyvės jaus didesnį komfortą, nes nauja vėdinimo sistema užtikrina nuolatinę šviežio oro cirkuliaciją patalpose, kartu pagerėjo ir darbuotojų darbo sąlygos. Vėdinimo sistema renovuota ne tik P.Mažylio gimdymo namų operacinėse, skyriuose, bet ir gimdymo namuose esančiuose baseinuose. Baseinų patalpose atnaujinta drėgmės surinkimo sistema, pakeisti ir izoliuoti vamzdynai, įrengtas galingesnis rekuperatorius. Vėdinimo sistemos renovacija reiškia ir aplinkos tausojimą, nes tokiam statiniui reikia mažesnių šilumos gamybos šaltinių sąnaudų.

2360 kv. m ploto patalpose įrengta apšvietimo su LED šviestuvais sistema, kuri padės taupyti elektros energiją, taip pat projekto lėšomis P. Mažylio gimdymo namų koridoriuose ir laiptinėse elektros energijos taupymo tikslais įrengti judesio davikliai.

Ant gimdymo namų stogo iškilo dvylika saulės kolektorių, kurie gamina šilumą dviejų baseinų vandeniui. Taip pat pastate įrengta šilumos siurblių sistema. Dėl šių technologijų sutaupytas lėšas bus galima skirti pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti.

Profesionalios paslaugos

P. Mažylio gimdymo namų kolektyvas džiaugiasi dalyvaudamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Dėl jos nuveikti ne tik minėti darbai. Gimdyvės gimdo naujose funkcionaliose gimdymo lovose, kurios transformuojamos pagal kiekvienos gimdyvės norą gimdyti tam tikra poza. Palatose po gimdymo yra ergonomiškos lovos, tinkančios mamytėms ir naujagimiams būti ištisą parą kartu. Taip užtikrinamas glaudus ryšys su naujagimiu nuo pat pirmos gimimo minutės. Net operacinėje naujagimis turi tiesioginį kūno kontaktą su mama, kuris tęsiamas ir intensyvaus stebėjimo palatoje po operacijos. Naujagimis ištisą parą gali jausti artimųjų šilumą ir rūpestį.

P. Mažylio gimdymo namuose kiekviena apsilankiusi nėščioji konsultuojama ir jai padedama atrasti tinkamiausią būdą gimdymui pasiruošti. Gimdyvės žinių semiasi Nėščiųjų mokyklėlėje, gali sportuoti individualiai su kineziterapeute salėje. Šiltame baseine, jaukioje muzikos garsų pripildytoje aplinkoje moterys sustiprina ir paruošia kūną pačiam svarbiausiam įvykiui savo gyvenime.