Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovai teigia, kad mokykloje saugiausiai jaučiasi paskiepyti vaikai.

Dėmesys pirmokėliams

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų amžiuje rekomenduojama pasiskiepyti keturvalente vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (DTaP/IPV), trivalente vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR).

Kaip rašoma pranešime, tymų protrūkis akivaizdžiai parodė, kaip svarbu, kad kuo daugiau vaikų būtų laiku paskiepyta, tada ligos tiesiog negalėtų išplisti.

7 metų vaikams reikėtų nepamiršti atlikti ir tuberkulino mėginį, tai yra patikrinti vaiko sveikatą dėl tuberkuliozės. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant kuo geriau apsaugoti vaikus nuo šių ligų, rekomenduojama skiepus ir tyrimą atlikti tą pačią dieną. Taip sutaupytume tėvelių laiko.

Apsauga mergaitėms

11 metų mergaitėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Skiepijimą sudaro dvi vakcinos dozės su 6 mėnesių pertrauka. Skiepijimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, todėl mokėti nereikia.

Nepamiršti ir paaugliai

15–16 m. paaugliams rekomenduojama tik viena vakcina apsauganti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap). Kadangi per dešimtį metų vaikų imunitetas šioms ligoms jau bus išblėsęs, todėl būtina sustiprinančioji vakcinos dozė, rašoma pranešime.

Pastebėjus, kad vaikui neįskiepyta kokia nors vakcina, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytą grafiką, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų skiepijimų planą ir pasirūpinti, kad vaikai kuo greičiau „pasivytų“ kalendorių.

Pasigenda ilgalaikių tyrimų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, per dvejus metus nemokama vakcina nuo žmogaus papilomos viruso Klaipėdos apskrityje paskiepyta beveik 2 300 mergaičių iki 17 metų, Klaipėdoje – per 980.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad paskiepyta ne tiek ir mažai, tačiau, peržvelgus gyventojų statistinius duomenis pagal amžių Klaipėdos apskrityje, akivaizdu, kad paskiepytų mergaičių galėtų būti kur kas daugiau.

Šia vakcina nemokamai dažniausiai skiepijamos 11 metų mergaitės.

Dešimtmetes dukras auginančios mamos neslepia abejonių, ar verta skiepytis. Jų manymu, vakcina nuo žmogaus papilomos viruso – dar gana "jauna", tad nežinia, kaip organizmas į vakciną reaguos po 10 ar 20 metų.

O gal ši vakcina "įjungs" kitos onkologinės ligos mechanizmą? Tuo labiau kad esą tenka išgirsti prieštaringų vertinimų net iš medikų lūpų. Skiepais besidominčios mamos pasigenda ilgalaikių vakcinos tyrimų.

Kai kurios mamos mano, kad jei pačios užaugo be šių skiepų ir nieko nenutiko, kodėl turėtų skiepyti savo vaiką?

Gavo Nobelio premiją

Mamos, kurios abejoja dėl skiepų, greičiausiai niekada nebuvo susidūrusios su onkologinėmis ligomis.

"Tos mamos, kurios abejoja dėl skiepų, greičiausiai niekada nebuvo susidūrusios su onkologinėmis ligomis. Jų šeimoje arba giminėje niekas tuo nesirgo, tad joms sunku įvertinti, koks tas skiepas svarbus", – mano Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro gydytoja akušerė ginekologė Jovita Kaunaitė.

Gydytoja priminė, kad mokslininkas, nustatęs, jog būtent žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, daugiau nei prieš 10 metų buvo apdovanotas Nobelio premija. Tai buvo perversmas nemažai moterų gyvybių nusinešančio gimdos kaklelio vėžio gydyme.

Pasak J.Kaunaitės, jei mamos žinotų, kaip gydomos šia liga sergančios moterys, kaip jos kenčia, tikrai neabejotų skiepų nauda.

Ką pasakytų sergančiosios?

Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje miršta iki 300 moterų. Šis skaičius būtų gerokai mažesnis, jei ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai būtų nustatomi anksčiau.

Gydytoja abejojančioms mamoms siūlo pakalbėti su šia liga susidūrusiomis moterimis ir jų paklausti, ar jos skiepytų savo dukras ir anūkes.

"Taip, nuo gimdos kaklelio vėžio skiepijama ne taip seniai. Bet kiekviena šalutinė reakcija atidžiai registruojama, niekas nepraleidžiama pro akis. Komplikacijos niekuo nesiskiria nuo kitų skiepų. Tai labiau vietinės reakcijos: odos paraudimas, patinimas. Ypatingų komplikacijų būtent dėl ŽPV viruso nebuvo užregistruota", – nerimaujančias mamas dėl gana neseniai atsiradusių skiepų ramino akušerė ginekologė.

J.Kaunaitė paaiškino, kad ŽPV virusų yra per 200, bet gimdos kaklelio vėžį sukelia tik tam tikri aukštos rizikos virusai, nuo kurių ir apsaugo skiepas.

Gydymas – ilgas ir varginantis

Pasak J.Kaunaitės, profilaktika labiau užsiima pirminės sveikatos priežiūros centrai, Dienos chirurgijos centre dažniau tenka susidurti su ligų pasekmėmis – jau sergančiomis pacientėmis.

Nustačius gimdos kaklelio vėžį, jeigu jis dar nėra pažengęs, dažniausiai prireikia operacijos. Jos metu sprendžiama, kiek galima pašalinti gimdos kaklelio.

Tačiau dažniausiai liga nustatoma vėlyvosiose stadijose, tad ir operacijos būna gerokai sudėtingesnės. Moteris tai traumuoja ir fiziškai, ir emociškai. Jos patiria daug skausmo.

Dažniausiai tik operacijos neužtenka, sergančių pacienčių laukia chemoterapija – tai ilgas ir varginantis gydymas, dėl kurio kenčia moterų gyvenimo kokybė.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad gimdos kaklelio vėžiu serga vis jaunesnės moterys – vidutiniškai apie 45–50 metų.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Pasitaiko pacienčių, kurios ir Dienos chirurgijos centro gydytojų pasiteirauja apie skiepus nuo gimdos kaklelio vėžio.

"Skiepytis rekomenduojama bet kokio amžiaus moterims, tačiau vyresniame amžiuje skiepas jau nebus toks efektyvus kaip mergaitėms, neturėjusioms lytinių santykių. Atlikti tyrimai rodo, kad kuo jaunesniame amžiuje paskiepijama, tuo didesnis imuninis atsakas – organizmas geriau kovoja su virusu, patekusiu į organizmą. Būtent dėl šios priežasties rekomenduojama skiepyti 11 metų mergaites", – aiškino J.Kaunaitė.

Pasak gydytojos, švietimu apie skiepus nuo gimdos kaklelio vėžio turėtų užsiimti pirminė sveikatos priežiūros grandis – šeimos gydytojai. Tačiau ji apgailestavo, kad kolegos dėl didelio darbo krūvio nespėja skirti daug dėmesio profilaktikai.

"Gal galėtų prisidėti ir lytinis švietimas mokyklose, mokyklų slaugytojos?" – siūlė akušerė ginekologė.

Skiepai duoda efektą

Paprašyta pasidalyti įžvalgomis dėl nemokamai skiepijamų mergaičių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė sakė, jog dar negali vertinti situacijos.

"Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjus nemokamai skiepyti 11 metų amžiaus mergaites nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos, paskiepijimų skaičius yra apskaičiuotas tik už 2017 m.", – paaiškino ji.

Paklausta, ką patartų dėl skiepo abejojančioms mamoms, specialistė pakomentavo: "Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad 16-as ir 18-as ŽPV infekcijos tipai lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Skiepijant ŽPV vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16-o ir 18-o ŽPV infekcijos tipų, galima išvengti 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Todėl skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžio kartu su gimdos kaklelio ląstelių citologiniu (PAP) tyrimu šiuo metu yra efektyviausios priemonės, padedančios išvengti šios klastingos ligos."

Specialisto komentaras

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytoja akušerė-ginekologė Irina Bondarenko:

Mamoms trūksta informacijos arba jos nesuinteresuotos ją gauti. Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso yra reikalingas. Tai vienas iš žingsnių, norint užblokuoti kelią gimdos kaklelio vėžiui. Gal čia pediatrai turėtų daugiau dirbti?

Žinoma, kad 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos viruso sukelta infekcija. Šis virusas yra plačiai paplitęs ir maždaug 80 proc. žmonių juo užsikrečia per savo gyvenimą. Daugeliu atvejų virusas nieko nesukelia. Deja, retais atvejais dėl viruso pakinta gimdos kaklelio ląstelės ir išsivysto vėžys.

Australija nuo 1991 m. įgyvendina išsamią prevencijos strategiją: lytiškai aktyvios ir vyresnės nei 18 metų moterys raginamos kas dvejus metus atlikti gimdos kaklelio PAP tepinėlio tyrimus. Tačiau radikaliausias sprendimas buvo priimtas 2007 m., kai šalyje buvo nuspręsta nemokamai paskiepyti visas paaugles nuo žmogaus papilomos viruso.

Programa buvo tokia sėkminga, kad 2013 m. tokia pat programa buvo sukurta ir berniukams. Kelios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, pasekė Australijos pavyzdžiu ir taip pat įgyvendino vakcinacijos programą.

Praėjusiais metais Australijoje buvo nuspręsta PAP tepinėlio tyrimus pakeisti žmogaus papilomos viruso nustatymo tyrimais, kurie, kaip prognozuojama, kartu su skiepais leis vėžio atvejų skaičių sumažinti iki 30 proc.

Manoma, kad Australija gali tapti pirmąja pasaulyje šalimi, pasiekusia ribą, kai per metus šimtui tūkstančių žmonių bus nustatomi vos keturi atvejai, kai jau galima teigti, kad vėžys visiškai išnaikintas. Australija šią ribą gali pasiekti 2028 m.

Taip, ilgalaikio vakcinos poveikio, 20 metų tyrimų nėra, bet šia vakcina skiepijama jau daugiau nei 10 metų visame pasaulyje: ES šalyse, Australijoje, Amerikoje. Ateityje nebent gali susilpnėti skiepų poveikis.

Dabar mūsų užduotis – apsaugoti mergaites nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, kol jos nepradėjo lytinio gyvenimo. Moterys Lietuvoje konservatyviai žiūri į skiepus, nors visas pasaulis skiepijasi. Galima skiepytis ir vėlesniame amžiuje, tik mūsų valstybė apmoka tam tikro amžiaus mergaičių skiepijimą.

Apie skiepus nuo žmogaus papilomos viruso

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 11 metų amžiaus mergaitės nemokamai skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis.

Kiek iš viso mergaičių paskiepyta?

Klaipėdos apskrityje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pirmąja ŽPV vakcinos doze paskiepytos 2 294 mergaitės iki 17 metų amžiaus, antrąja doze – 1 499 mergaitės iki 17 metų amžiaus.

Klaipėdos mieste nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pirmąja ŽPV vakcinos doze paskiepytos 985 mergaitės iki 17 metų amžiaus, antrąja doze – 618 mergaičių iki 17 metų amžiaus.

Kiek paskiepyta pernai ir šiemet?

Klaipėdos apskrityje 2017 m. pirmąja ŽPV vakcinos doze paskiepyta 1 211 mergaičių iki 17 metų amžiaus, per 2018 m. 9 mėnesius – 888 mergaitės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Klaipėdos apskrityje gyvena 3 043 vienuolikmečių.

Klaipėdos mieste 2017 m. pirmąja ŽPV vakcinos doze paskiepyta 563 mergaitės iki 17 metų amžiaus, per 2018 m. 9 mėnesius – 353.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Klaipėdoje gyvena 1 346 vienuolikmetės.

Kaip pranešė kontrolieriaus tarnyba, skunde nurodoma, kad ši nemokama paslauga turėtų būti suteikiama ir berniukams, kadangi vyrai susiduria su tokia pačia rizika užsikrėsti ŽPV, kaip ir moterys. Jie gali tapti viruso nešiotojais ir skleidėjais, o pats virusas gali padidinti varpos vėžio atsiradimo tikimybę.

Lygių galimybių kontrolierė pradėjo tyrimą dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos srityje.

Valstybinės ligonių kasos atstovė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė atkreipė dėmesį, kad sveikatos politiką formuotoja ne ligonių kasa, bet Sveikatos apsaugos ministerija, kurios sprendimu bus skiepijamos mergaitės.

„Žinoma, prieš priimant šį sprendimą, įvertinta ir pasaulinė praktika, tendencijos, atsižvelgta į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, taip pat tartasi su gydytojais ekspertais, kaip ir visais atvejais, kai yra diegiamos naujovės ar priimami svarbūs klausimai sveikatos priežiūros srityje“, – BNS informavo L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato valstybės institucijoms pareigą teikiant administracines ar viešąsias paslaugas nepažeisti moterų ir vyrų lygių teisių bei užtikrinti, kad jos būtų įtvirtintos visuose rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.

Tarnyba dėl skiepų skundų yra gavusi ir anksčiau – kreiptasi dėl galimos diskriminacijos religijos pagrindu Sveikatos apsaugos ministerijai nustačius privalomąjį vaikų skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Katalikybę išpažįstantys pareiškėjai skundėsi, kad jų vaikai diskriminuojami, kadangi daugumoje skiepo sudėčių neva yra abortuotų kūdikių ląstelių, o oficialus Katalikų bažnyčios požiūris į abortus yra neigiamas.

Žmogaus papilomos viruso infekcija yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis. Virusas plinta per lytinius santykius.

Gimdos kaklelio vėžys kasdien Lietuvoje diagnozuojamas dviem moterims. Kas antra susirgusioji miršta.

Planuojama, kad skiepyti nuo šio viruso bus pradėta iki metų pabaigos.