Motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme, Vyriausybė nesutinka kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų sumažintas pensijas. Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino neigiamą išvadą tai numatančioms įstatymo pataisoms.

„Sodros“ duomenimis, kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas.

Seimas yra pradėjęs svarstyti beveik 40 parlamentarų parašais paremtas Povilo Urbšio parengtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisas, pagal kurias neišmokėtą pensijos dalį galėtų gauti iki jo įsigaliojimo mirusių pensininkų paveldėtojai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad reikia laikytis finansinės drausmės - siūlymui įgyvendinti reikėtų 29 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat pažymi, kad paprastai paveldimas turtas, kuris žmogaus mirties momentu jam priklausė nuosavybės teise, tuo metu mirusieji iki 2014-ųjų gegužės neturėjo teisės į kompensaciją. 

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. 2009 metais Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc.

Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį, kompensacijas už per krizę sumažintas pensijas planuojama išmokėti iki 2016 metų kovo pabaigos, o dirbusiems pensininkams - 2016-2018 metais.

Per krizę sumažintos valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dirbusiems pensininkams bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos - vieneriais metais anksčiau negu siūlė Vyriausybė. Pirmosios išmokos jų gavėjus pasieks jau kitais metais.

Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, po vieną balsavo prieš („tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas) ir susilaikė (Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Jonas Varkala).

Seimas pritarė „darbiečio“ Mečislovo Zaščiurinsko pataisai, kad pensijos būtų kompensuojamos iš valstybės, o ne iš „Sodros“ biudžeto.

„Tokių pinigų biudžete nenumatyta“, - piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Premjeras Algirdas Butkevičiusteigė, kad „būtų teisingiau ir protingiau pasielgta“, jeigu kompensacijoms reikalingos lėšos būtų paimtosd iš „Sodros“ biudžeto.

„Jeigu lėšos numatytos iš valstybės biudžeto, tai reikia suprasti, kad ta dalimi lėšų, kuri buvo skirta pensijų kompensavimui, reikės mažinti valstybės išlaidas tais metais, kai bus kompensuojamos pensijos“, - Seime žurnalistams teigė A.Butkevičius. 

Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitekų dirbusiems pensininkams. Seimo komitetai yra nutarę, kad turi būti išmokėtos kompensacijos ir jau mirusiems pensininkams - jas gautų paveldėtojai. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta.

2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst., 2016 metų birželį bus išmokama 33 proc. kompensacijos, 2017 metų kovą - dar 33 proc., o 2018 metų kovą - likę 34 proc.

Tokia pat tvarka išmokos bus mokamos ir 7,5 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

2010-2012 metais šių pensijų gavėjams neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus. 2016 metais tam reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. eurų.

Seimas kitą savaitę ketina užbaigti diskusijas dėl per krizę sumažintų valstybinių pensijų ir senatvės pensijų dirbusiems pensininkams kompensavimo. Ketvirtadienį parlamentarai diskusijų nebaigė - pasipiktinę, kad Seimas nepalaikė nė vienos jų pataisos, konservatoriai paprašė pertraukos. 

Sumažintų senatvės pensijų ir valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto priėmimas į kitą savaitę perkeltas po to, kai balsuodami už pataisas parlamentarai nutarė, jog sumažintos pensijos dirbusiems pensininkams bus kompensuojamos ne iš valstybės, o iš „Sodros“ biudžeto. Konservatoriai siūlė kompensacijoms naudoti valstybės biudžeto lėšas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė tvirtino, kad „Sodra“ yra pajėgi skirti lėšų pensijų kompensavimui.

„Sodra“ dabar neblogai surenka pajamas, jeigu jau pritrūks, valstybė paskolins su nulinėmis palūkanomis“, - teigė K.Miškinienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, jog nusprendus pensijas kompensuoti iš „Sodros“ biudžeto, „trejiems metams atidedamas pensijų didinimas“.

Seimas rytiniame posėdyje nepritarė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui pasiskolinti pinigų ir kompensacijas išmokėti greičiau negu siūlo Vyriausybė. Vėliau nepritarta ir konservatoriaus Donato Jankausko siūlymui pensijas kompensuoti per 2016-2017 metus, taip pat R.J.Dagio pataisai kompensacijas išmokėti dar šiais metais.

Pasak R.J.Dagio, dabar pats palankiausias metas pigiai skolintis ir šias lėšas panaudoti pensijų kompensavimui. Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius parlamentarus įspėjo, kad „jeigu pradėsime skolinti neatsakingai, iš karto skolinimos kaštai išaugs“.

Praėjusią savaitę Seimas per pataisų svarstymą buvo pritaręs konservatorių siūlymui per krizę sumažintas valstybines pensijas ir senatvės pensijas dirbusiems pensininkams kompensuoti iki 2016 metų pabaigos.

Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitekų dirbusiems pensininkams. Seimo komitetai yra nutarę, kad turi būti išmokėtos kompensacijos ir jau mirusiems pensininkams - jas gautų paveldėtojai. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta.

2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst., Vyriausybė siūlo 2016 metų birželį išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc. prarastų pensijų. Taip pat siūloma nustatyti analogišką kompensavimo tvarką 7,5 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

Skaičiuojama, kad 2016 metais papildomoms išmokoms iš „Sodros“ biudžeto reikės apie 12,3 mln. eurų, o 2017-2019 metais jos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

2010-2012 metais valstybinių pensijų gavėjams buvo neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus. 2016 metais šioms kompensacijoms reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. eurų.

Socialiai remtini gyventojai, kurių pajamos laikinai padidės dėl išmokamų pensijų kompensacijų, ir toliau gaus pašalpas. Kompensacijos nebus priskiriamos šeimos narių gaunamoms pajamoms, į kurias atsižvelgiama, skiriant paramą.

Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Už balsavo 78, o susilaikė 4 parlamentarai. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad pataisos yra nereikalingos, nes dalis žmonių gaus „dvigubą lengvatą“ - per krizę sumažinus pensijas, daliai gyventojų buvo pradėtos mokėti pašalpos, kuriomis jau kompensuota dalis jų netektų pajamų.

„Jeigu už vieną mėnesį negaus kompensacijos, nemanau, kad žmogus gavęs išmoką (pensijos kompensaciją -BNS) nuo kelių šimtų iki tūkstančio, dėl to labai nukentės“, - kalbėjo Seimo narys.

Tačiau Seimas į jo pastebėjimus neatsižvelgė.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad mažinant pensijas jau buvo pablogintos žmonių gyvenimo sąlygos, o nepritarus pataisoms, jie nukentėtų dar kartą.

Norėtų pensijas dirbusiems pensininkams kompensuoti 2015-2016 metais

Seimas linksta per krizę sumažintas valstybines pensijas ir senatvės pensijas dirbusiems pensininkams kompensuoti jau 2015-2016 metais.

Seimas antradienį pritarė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui pasiskolinti pinigų ir kompensacijas išmokėti greičiau negu siūlo Vyriausybė - už parlamentaro pataisas balsavo 48, prieš - 8 , o susilaikė 36 parlamentarai.

Po tokio balsavimo Seimas pataisas grąžino svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų beveik 141 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitektų dirbusiems pensininkams. Seimo komitetai yra nutarę, kad turi būti išmokėtos išmokos ir jau mirusiems pensininkams - jas gautų paveldėtojai. Skirtingai negu senatvės pensininkams, šiuo atveju į mirties datą nebūtų atsižvelgta.

2010-2011 metais dirbusiems pensininkams, kurių yra apie 85 tūkst.,Vyriausybė 2016 metų birželį siūlo išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc. prarastų pensijų. Taip pat siūloma nustatyti kompensavimo tvarką 7,5 tūkst. valstybinių  pensijų gavėjams, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

Skaičiuojama, kad 2016 metais išmokoms iš „Sodros“ biudžeto reikės apie 12,3 mln. eurų, o 2017-2019 metais jos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

2010-2012 metais valstybinių  pensijų gavėjams buvo neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus. 2016 metais šioms kompensacijoms reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. eurų.

Valstybinių pensijų sumažinimas dėl ekonominės krizės buvo pratęstas teisėtai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis teismas (KT).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), kreipęsis į KT, teigė, kad nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas buvo pratęstas iki 2012 metų pabaigos, vėliau ir iki 2013 metų pabaigos, nors valstybinės socialinio draudimo pensijos jau nuo 2012 metų mokamos nesumažintos.

Pasak VAAT, „Sodros“ deficitas porą metų ne didėjo, o mažėjo, valstybės skolos augimas taip pat stabilizavosi, nuo 2012 metų buvo panaikintas dalies socialinių išmokų mažinimas, todėl abejotina, ar sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas 2012-2013 metais dar buvo būtina priemonė.

Tuo metu paskelbtame nutarime KT konstatavo, kad dėl valstybės sunkios ekonominės padėties sumažintos valstybinės pensijos galėjo būti mokamos ilgiau nei valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepažeidžiat Konstitucijoje įtvirtintų proporcingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principų.

KT išaiškino, kad konstitucinė valstybės pareiga atkurti sumažintas pensijas negali būti suprantama kaip pareiga iš karto atkurti visų pensijų dydžius.

Anot teismo, Seimas, atsižvelgdamas į valstybės ekonomines išgales ir prisiimtus įsipareigojimus, gali ne vienu metu atkurti valstybinių ir valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų, kurios yra skirtingos pagal prigimtį ir pobūdį, dydžius, buvusius iki jų sumažinimo.

Kreipęsis į KT Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal gyventojo skundą, kuriuo prašyta priteisti neišmokėtą mokslininkų valstybinės pensijos dalį.

Senatvės pensija Lietuvoje ateityje turėtų užtikrinti teisę į normalų pragyvenimo lygį ir pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai numato Europos socialinės chartijos straipsnis, dėl kurio taikymo Lietuvoje spręs Seimas.

„Nepaisant to, kad straipsnis neprivalomas, tai nereiškia, kad mes to neturėtume siekti. Aš manyčiau, kad ta siekiamybė turi būti. Jeigu mes nustatytume, kad tas Chartijos straipsnis taptų mums privalomas galbūt po tam tikro laiko, išlaikant tam tikrus terminus, tai būtų siekiamybė valstybei, ką mes turėtume žiūrėti, ir tai galėtų paskatinti kartu mažinti socialinę atskirtį ir kitus socialiai svarbius klausimus“, - aiškino pasiūlymą Seimui pristatęs „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti įstatymo dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos ratifikavimo pataisas - 2001 metais priimtas įstatymas numato, kad nuostata dėl minimalios pensijos Lietuvai neprivaloma. Už tai balsavo 53 Seimo nariai, o susilaikė 3. Toliau jų Seimas imsis birželio 25-ąją.

„Darbiečiai“ nurodo, kad Europos socialinių teisių komitetas yra išaiškinęs, jog minimali pensija, kuri užtikrintų teisę į normalų pragyvenimo lygį, negali būti mažesnė nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), atskaičius mokesčius.

VDU šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2014 metų ketvirtą ketvirtį siekė 553,9 euro po mokesčių.

Vidutinė senatvės pensija šių metų kovą buvo 241,97 euro, o turint būtinąjį stažą - 251,58 euro.

Seimas nepriėmė svarstyti konservatorių siūlymo paskubinti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisų: už tai, kad jos būtų svarstomos, balsavo 41 parlamentaras, prieš - 9, o susilaikė 93 Seimo nariai. Pataisas Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti.

Seimo Ekonomikos ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų nariai konservatoriai Jurgis Razma ir Rimantas Jonas Dagys siūlė, kad nuo liepos 1-osios būtų kompensuojamos visos sumažintos pensijos, dėl kurių sprendimus yra priėmęs Konstitucinis Teismas.  

R.J.Dagys anksčiau BNS yra sakęs, kad tam reikėtų apie 170 mln. eurų - tokius duomenis, anot jo, pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Parlamentaras lėšas siūlo skolintis.

Dabar kompensacijas planuojama išmokėti iki 2016 metų kovo pabaigos, o dirbantiems pensininkams terminai nenustatyti. Tam šių metų biudžete numatyta 52,1 mln. eurų.   

Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį: pernai išmokėta apie 26 mln. eurų, o 2015 ir 2016 metais - maždaug po 52 mln. eurų.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį nutarė dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - „apkarpyti“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų: valstybines ir senatvės pensijas, motinystės ir tėvystės išmokas, išmokas vaikui bei kitas. Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems, tačiau vidutiniškai jos sumažėjo 15 proc. 2010-2011 metais buvo sumažintos visos 188,40 eurų viršijusios pensijos.

Pensijų gavėjams pradėta išmokėti antroji kompensacijų už 2010-2011 metais sumažintas pensijas dalis.

Pinigai bus išmokėti daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, kuriems šį mėnesį bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų, pranešė „Sodra“.

Tiems, kas pensijas gauna į banko sąskaitas (maždaug 2/3 visų gavėjų), pinigai jau pervesti, o gaunantiems namuose, jie pristatomi kartu su pensijomis - vėliausiai iki kovo 26 dienos.

Panaši suma šiemet dar bus išmokėta birželį, rugsėjį ir gruodį. Likusi suma per keturis kartus bus išmokėta 2016 metais.

Pirmoji kompensacijų už sumažintas pensijas dalis buvo išmokėta penai lapkričio-gruodžio mėnesiais - ji siekė 26,1 mln.eurų (90 mln. litų).

Jeigu gaudamas pensiją žmogus papildomai dirba, jo pensija nemažėja. Priešingai, ji gali net padidėti. Taip sako „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis.

LRT Radijo klausytojas Jonas iš Ukmergės nori žinoti, ar jam įsidarbinus dėl to nesumažės gaunama pensija. „Esu pensininkas, gaunu 320 eurų pensijos. Gavau pasiūlymą darželyje dirbti puse etato, siūlo maždaug  120 eurų atlyginimą. Jeigu dirbsiu legaliai, mokėsiu mokesčius, esu girdėjęs, kad man su laiku mažės pensija. Ar tai yra teisybė?“ – nerimauja klausytojas.

Sodros atstovas M. Žilionis aiškina, kad nuo to, jog gaudamas pensiją žmogus papildomai dirba, jo pensija nemažėja. Priešingai, anot specialisto, ji gali net padidėti.

„Patikiname, kad pensininkui įsidarbinus, jo pensija tikrai nemažėja. Priešingai, jeigu žmogus išdirba vienerius metus gaudamas minimalią algą, jis įgyja vienus papildomus metus pensijų draudimo stažo. O jeigu gauna mažesnį atlyginimą ir dirba tuos metus nepilnu etatu, tuomet sukaupiama proporcingai mažiau stažo“, – aiškina „Sodros“ atstovas.

Pasak jo, sukaupus vienerius metus papildomo stažo, žmogus gali kreiptis į „Sodrą“, kad pensija jam būtų skirta iš naujo. „Skiriant pensiją iš naujo, kaip ir skiriant pensiją pirmą kartą, apskaičiuojamas visas sukauptas stažas“, –   tikina M. Žilionis. Nuo sukaupto stažo priklauso vadinamasis priedas už stažo metus. Jo dydis apskaičiuojamas dauginant 3 proc. bazinės pensijos iš kiekvienų visų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų.

„Apibendrinant – nuo to, kad gaudamas pensiją žmogus papildomai dirba, jo pensija tikrai nemažėja, o gali net padidėti. Geriausias to pavyzdys – šiuo metu apie 65 tūkst. pensijas gaunančių asmenų tebedirba“, – tvirtina „Sodros“ atstovas.

Vyriausybė sudėliojo per sunkmetį sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo planą.

Pradėti mokėti per penkerius metus susikaupusią skolą valdžia norėtų po dvejų, baigti - po penkerių metų rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiam tikslui reikėtų maždaug 30 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), parengusi pensijų kompensavimo įstatymo projektą, skolos grąžinimo procesą siūlo pradėti 2017 metais, baigti - 2020-aisiais. Pareigūnų interesams atstovaujančių organizacijų vadovai ilgai laukto dokumento atsiradimą vertina teigiamai. Tačiau jie mano, kad kompensacijų mokėjimo terminas pernelyg ištęstas.

Kompensuoti 2010-2013 metais apkarpytas pensijas, tarp jų - pareigūnų ir karių, prieš trejus metus įpareigojo Konstitucinis Teismas.