Vyriausybė trečiadienį pritarė Užsienio reikalų ministerijos siūlymui, kuris, ministerijos duomenimis, būtų aktualus apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, kurie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą.

Venesuelos lietuvių prašymai dėl perkeliamo asmens statuso būtų priimami iki 2020 metų spalio.

URM duomenimis, tikėtina, kad pirmuoju etapu iš Venesuelos bus perkelta apie dešimt asmenų, tai valstybei kainuos apie 130 tūkst. eurų 2019 – 2020 metais.

Perkėlimo programa būtų vykdoma pagal šiemet įsigaliojusį įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.

Vyriausybei pateiktais duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė šioje šalyje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų.

Venesueloje jau kelerius metus tęsiasi politinė, ekonominė ir humanitarinė krizė.

Prieš kelerius metus Lietuva ėmėsi panašios iniciatyvos, kai valstybė padėjo į šalį atvykti lietuviams iš konflikto su Rusijos remiamais separatistais draskomos Rytų Ukrainos.

Tai iliustruoja Lietuvos pasirengimą tęsti Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių perkėlimo programą.

Pasak Evelinos Gudzinskaitės, migracijos specialistai vasarą vyks į Turkiją, kur tikrins prieglobsčio prašytojų tinkamumą būti perkeltiems į Lietuvą.

„Migracijos departamentas jau organizuoja mūsų darbuotojų vykimą į Turkiją vykdyti prieglobsčio prašytojų patikros. Jeigu viskas gerai, prieglobsčio prašytojai į Lietuvą gali atvykti rudenį“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė.

Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti daugiau nei tūkstantį prieglobsčio prašytojų, kad palengvintų dėl migracijos krizės kilusią naštą Italijai ir Graikijai. Dalis pabėgėlių perkeliami ir iš Turkijos.

Nuo tada į šalį atvežti 468 pabėgėliai, bet didžioji jų dalis išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis. Pastarąjį kartą migrantai į Lietuvą perkelti pernai gruodį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuva tęs pabėgėlių perkėlimo programą, nes iki šiol įvykdė tik pusę kvotos.

Stringa dėl trūkstamų dokumentų

Pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą stringa jau pusmetį, nes nesulaukiama migrantų anketų iš Graikijos ir Italijos, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Jis BNS patvirtino, jog iš Italijos ir Graikijos migrantai nebesiunčiami jau nuo pernai gruodžio, tačiau Lietuva jau yra sulaukusi apie 20-ies pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje.

„Pagrindinės priežastys tokios: tiek Graikija, tiek Italija mums nepateikia emigrantų asmens bylų. Lietuva persikelia pabėgėlius, t.y. asmenis, kuriems reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Tose šalyse, kaip žinome, yra labai daug ir ekonominių migrantų. Turime esminę poziciją, kad tokių asmenų neperkeliame, dėl to nėra derybų. Tad kai šalys neturi asmenų dokumentų, negali pateikti bylų, neturime ir ką perkelti“, – sakė E. Misiūnas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi vykdyti ES prisiimtus įsipareigojimus dėl pabėgėlių perkėlimo, tačiau pabrėžė, kad neketina švelninti pabėgėliams keliamų reikalavimų, nes privalo užtikrinti ir nacionalinį saugumą.

Pasak E. Misiūno, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Europos Sąjungos valstybėmis, kokį teisinį statusą suteikti pabėgėliams ir kokį – ekonominiams migrantams, aptariami galimi migrantų grąžinimo mechanizmai.

„Dar vienas iš didžiųjų iššūkių – vadinamasis antrinis judėjimas, kuris yra labai didelis galvos skausmas Vokietijai, Prancūzijai. Mes vykdome savo kvotą, kiek galime, bet per 300 yra išvažiavę iš Lietuvos, daugiausia jie – Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje“, – sakė ministras.

Nuo 2015 metų į Lietuvą atvežti 468 pabėgėliai, iš jų 338 perkeltų asmenų mūsų šalyje nebėra.

Lietuva svarsto pasirašyti dvišalę sutartį su Vokietija dėl pabėgėlių grąžinimo – tai paspartintų procedūras, kai Lietuvoje prieglobstį gavę, bet į Vokietiją išvykę asmenys būtų grąžinami į Lietuvą. Tikimasi, jog rimtesnė diskusija dėl susitarimų vyks rudenį.

„Svarstoma, kokios tai būtų procedūros, kurie pareigūnai turėtų grąžinti. Daug spręstinų dalykų: kas į lėktuvą įsodina, kas perka bilietą, kas lydi ir taip toliau. Prezidentė yra išreiškusi gerą valią padėti Vokietijai spręsti tam tikras problemas, tad planuosime vizitą su Vokietijos vidaus reikalų ministerija, galbūt, ministru“, – sakė jis.

Iš Vokietijos, anot E. Misiūno, per pastaruosius metus grąžinta daugiau nei 20 asmenų, dar keli grįžo savo noru.

Apie galimą susitarimą su Vokietija praėjusią savaitę pirmoji prakalbo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai galėtų būti vertinama kaip pagalba Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri neseniai sulaukė savo vidaus reikalų ministro ultimatumo rasti sprendimą apriboti migrantų skaičių, priešingu atveju pagrasino imti juos stabdyti pasienyje.

Šią savaitę padėką Lietuvai bei šalies vadovei už indėlį Europos Sąjungoje sprendžiant migracijos klausimus išreiškė ir Vilniuje lankęsis Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

„Į Lietuvą iš Graikijos sėkmingai atskrido 13 pabėgėlių“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Iš viso į Lietuvą atvyko trys pabėgėlių šeimos. Vienoje atvykusioje sirų šeimoje – vidutinio amžiaus siuvėjas ir namų šeimininkė su trimis mažamečiais vaikais.

Kitą iš Sirijos atvykusią šeimą sudaro taip pat vidutinio amžiaus administratorius, siuvėja ir trys įvairaus amžiaus vaikai. Trečia šeima į Lietuvą atvyko iš Irako. Joje – virtuvės šefas ir aukštąjį išsilavinimą turinti moteris su mažamečiu vaiku.

Šiuo metu Lietuva pagal ES programą yra priėmusi 124 pabėgėlius. Šaliai liko maždaug metai įgyvendinti savo įsipareigojimą Europos Sąjungai priimti dar beveik tūkstantį pabėgėlių.

Vidaus reikalų ministras yra sakęs, kad Lietuva to padaryti nespės, jeigu neišplės infrastruktūros pajėgumų arba nepakeis integracijos tvarkos.

Spalį į Lietuvą dar turėtų atvykti 60 imigrantų.

Lietuva pasirengusi apsaugoti išorinę Europos Sąjungos sieną tuo atveju, jei prie jos priartėtų nekontroliuojami pabėgėlių srautai, esant būtinybei ją būtų galima ir uždaryti, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

„Dėl Rytų sienos apsaugos – mes esame pasiruošę įvairiais lygiais, mes galime ir uždaryti savo sienas. Pasieniečiai, aišku, vieni to nepadarys, bet yra tarpinstitucinis planas, prisidėtų ir policijos pareigūnai, ir viešojo saugumo pareigūnai“, – penktadienį Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje, kuriame aptarta Europos migracijos darbotvarkė, sakė viceministras.

Komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronis Ažubalis klausė, kaip tarnybos būtų pasiruošusios reaguoti, jei pabėgėliai bandytų pereiti Lietuvos sieną: „Įsivaizduokime tokią dovanėlę, čia labai lengva suorganizuoti tam pačiam Kremliui, 300-500 migrantų ir dviejose–trijose vietose jie eina ne per praėjimo punktus, o per sieną, ką tada darom? O jei tūkstantis suorganizuotas?“

„Modeliuojamos tokios situacijos, stalo pratybų pavidalu, šį mėnesį planuojame ir realias pratybas. Iš tikrųjų esant tokiais kritinei situacijai kartu su policija, Viešojo saugumo tarnyba, net yra įstatyminiai pagrindai, ir kariuomenės pasitelkimas, imtumėmės aktyvių priemonių. Be abejo, numatomas šitų asmenų lokalizavimas, sukuriant stovyklas, atliekant jų apsaugą“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.

Jis taip pat tvirtino, kad šiuo metu sienos apsaugos klausimais glaudžiai bendradarbiaujama su Baltarusija, kuri nusiteikusi geranoriškai, keblesnė situacija su Rusija.

„Šiandien, kad tokia situacija susiklostytų, kad prabundame ir matome – prie mūsų sienų tūkstantis pabėgėlių, nematome tokių grėsmių. Reikia pasidžiaugti geru bendradarbiavimu su Baltarusijos Respublika, iš tikrųjų santykiai labai geri ir kasdieninis darbas bendras“, – sakė R.Požėla.

Į pastabą, kad nevertėtų pasikliauti vien Baltarusijos pateikiama informacija, VSAT vadovas atsakė, jog tai tik vienas duomenų šaltinis, yra kriminalinės žvalgybos būdu renkama, taip pat žvalgybos informacija. „Todėl tokia situacija, kad vieną rytą atsikeliam ir randam (pabėgėlius prie sienos) – nelabai matom, kad tai realu“, – tvirtino R.Požėla.

Europa šiuo metu ieško būdų išspręsti pabėgėlių krizę, kai per praėjusius metus į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių, dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos.

Lietuva pagal Europos Sąjungos programą yra priėmusi vieną keturių asmenų pabėgėlių šeimą, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje vasario pradžioje BNS informavo, kad pagal ES vykdomą perkėlimo programą į kitas Sąjungos šalis iš Italijos iki šiol buvo perkelti 279 pabėgėliai, iš Graikijos – 202 žmonės. Tuo metu Europos Sąjunga yra sutarusi per dvejus metus nuo 2016-ųjų perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių.