Tai po derybų Užhorode bendrame brifinge su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

„Atvykome čia atkurti gerų kaimyninių santykių, turime nueiti ilgą kelią, bet mes, iš Vengrijos pusės, esame pasirengę atlikti šį darbą. Užkarpatėje vengrai ir ukrainiečiai gyvena taikiai“, – sakė P. Szijjarto.

Jis pažymėjo, kad šalys aptarė sudėtingus klausimus, primindamas, kad pastaruoju metu Ukrainos ir Vengrijos santykiai buvo sudėtingi.

„Nuo 2017 metų priimti įstatymai, kuriais sumažintos vengrų mažumos teisės. Gruodį parlamentas priėmė įstatymą, kuris tai sustabdė. Tačiau mes turime prašymą – gal tai per daug, ir jūs pagalvosite, kad aš esu nemandagus, – bet mes prašome, kad vengrų mažumai būtų grąžintos visos teisės, kurias ji turėjo iki 2015 metų. Daugiau nieko neprašome“, – sakė ministras.

P. Szijjarto sakė, kad Vengrijos pusė suformulavo 11 punktų prašymą: įskaitant nacionalinės mokyklos statuso atkūrimą, galimybę gauti vidurinės mokyklos diplomą vengrų kalba ir vengrų kalbos vartojimą visuomeniniame gyvenime. Pasak jo, komisijai buvo pavesta kuo greičiau susitarti dėl šių klausimų ir parengti pasiūlymus ministerijoms.

Kaip pranešė „Ukrinform“, D. Kuleba, A. Jermakas ir P. Szijjarto, be kita ko, aptarė galimybę surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimą.

V. Zelenskis pasiūlė surengti tokį susitikimą, siekdamas pataisyti dvišalius santykius ir „rasti sprendimus“ nesutarimams.

Pastaruosius kelerius metus abiejų kaimynių santykiai buvo įtempti ir dar labiau paaštrėjo, kai gruodžio mėnesį V. Orbanas vetavo 50 mlrd. eurų ES pagalbos Kyjivui paketą.

D. Kuleba pirmadienį padėkojo Vengrijai už konstruktyvias derybas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, per kurį, kaip tikisi Kyjivas, V. Orbanas atšauks savo veto ES pagalbos paketui.

AFP pažymi, kad P. Szijjarto nebuvo nuvykęs į Ukrainą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, tačiau keletą kartų lankėsi Maskvoje.

P. Szijjarto vizitas vyks prieš rengiamą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl pagalbos karo draskomai šaliai atblokavimo.

Kaimynių Vengrijos ir Ukrainos santykiai pastaruosius kelerius metus yra įtempti, o dar labiau juos pablogino vengrų premjero Viktoro Orbano sprendimas gruodžio mėnesį vetuoti 50 mlrd. eurų ES pagalbos Kyjivui.

Bandydamas taisyti santykius ir „surasti sprendimus“ nesutarimams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė tiesiogiai susitikti su V. Orbanu, ir P. Szijjarto bei D. Kulebos pirmadienio derybomis Užhorode turi būti padėtas pamatas tokiam susitikimui.

P. Szijjarto Ukrainoje nesilankė nuo pat Rusijos invazijos į šią šalį pradžios 2022 metų vasarį, tačiau šiuo laikotarpiu kelis kartus buvo nuvykęs į Maskvą.

Užhorode, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė, buvo sustiprintos saugumo priemonės, nes pasirodė P. Szijjarto skirtas grasinimas mirtimi.

Susitikime taip pat dalyvaus V. Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi.

Anksčiau šį mėnesį V. Orbanas išreiškė norą remti Ukrainą, jei ši parama bus atsieta nuo ES biudžeto ir kiekvienais metais peržiūrima.

Derybos rengiamos kelios dienos prieš tai, kai ES lyderiai ketvirtadienį turi susirinkti į specialų viršūnių susitikimą dėl įstrigusio pagalbos Kyjivui paketo.

Gruodį V. Orbanas susilaikė nuo sprendimo pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į bloką – išeidamas iš salės, kai vyko balsavimas šiuo klausimu.

Jis taip pat yra raginęs derėtis su Maskva dėl ugnies nutraukimo, tvirtindamas, kad Ukraina negali laimėti šio karo.

Mažumų teisės yra kitas abiejų kaimynių nesutarimus keliantis klausimas.

Ukrainoje gyvena daugiau kaip 100 tūkst. etninių vengrų, daugiausia Užkarpatės regione, prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausiusiame Vengrijai.

Siekdamas pagerinti santykius, Ukrainos parlamentas gruodį priėmė įstatymą dėl kai kurių teisių, susijusių su mažumų kalbomis, atkūrimo.

Tačiau Budapeštas tvirtina, kad vengrų kalbos statusas turi būti atkurtas iki lygio, buvusio prieš Ukrainai 2017-aisiais priimant prieštaringai vertinamą kalbų mokymo įstatymą.

„Griežčiausiais įmanomais žodžiais atmetame šį migracijos paktą [...]. Nieko neįsileisime prieš savo valią; niekas iš Briuselio ar iš kur kitur negali mums pasakyti, ką mes galime įsileisti, ir mes griežčiausiais įmanomais žodžiais atsisakome būti baudžiami už šią [poziciją]", – reporteriams sakė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

Socialiniame tinkle „Facebook“ ministras pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip jis lipa iš lėktuvo, taip pat – apsnigtos Baltarusijos sostinės vaizdais.

„2 laipsniai, rūkas, sniego pėdsakai, tai – Minskas“, – parašė jis.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ savo ruožtu sakė, kad Minske P. Szijjarto susitinka su baltarusių užsienio reikalų ministru Siarhejmi Aleiniku.

Remiantis jos pranešimu, vengrų diplomatijos vadovas taip pat dalyvaus tarptautinėje konferencijoje ketvirtadienį ir penktadienį.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sakė susitikęs su P. Szijjarto ir patvirtinęs, kad yra didelis Europos Sąjungos išsaugojimo šalininkas.

„Kažkodėl Europos Sąjungoje manoma, kad mes, Baltarusija, esame Europos Sąjungos priešininkai. Žinote, mes nekerštingi žmonės ir nepaisant dabartinės turbulencijos ES bei sankcijų, kurias mums įveda Europos Sąjunga, turite žinoti, kad Baltarusijos prezidentas yra entuziastingas Europos Sąjungos išsaugojimo šalininkas“, – sakė A. Lukašenka.

„Ne todėl, kad man labai patinka Europos Sąjunga, o todėl, kad ES drauge su JAV, Kinija, Rusija, tam tikru mastu Indija yra stiprios mūsų planetos egzistavimo atramos. Jei ta atrama būtų išplėšta iš po šios sistemos, būtų labai blogai visiems“, – aiškino jis.

Be kita ko, Minske, kaip pranešama, taip pat lankosi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šis P. Szijjarto vizitas, jau antras šiemet, vyksta praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Pekine susitiko su pagrindinės Baltarusijos sąjungininkės Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Putinas po to susitikimo pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis. Pastarasis susitikimas Vakaruose sulaukė pasmerkimo.

Be kita ko, estų premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) V. Putino ir V. Orbano susitikimą pavadino labai nemaloniu.

„Kaip galima spausti ranką nusikaltėliui, vykdančiam agresijos karą, ypač atvykus iš šalies, kurios istorija tokia, kaip Vengrijos?“ – klausė K. Kallas. Ją citavo britų laikraštis „The Guardian“.

„Tai, kas įvyko Vengrijoje, ką ten padarė rusai, dar nėra tokia tolima praeitis“, – sakė estų premjerė, turėdama galvoje tuometinės Sovietų Sąjungos kariuomenės įvedimą į Vengriją 1956 metais.

Nepaisant Maskvos puolimo Ukrainoje, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

Praėjusiais metais autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido pasinaudoti savo šalies teritorija kaip placdarmu Rusijos puolimui Ukrainoje.

Autoritarinis Baltarusijos vadovas sulaukė Rusijos prezidento V. Putino paramos per 2020 metais jo režimą sukrėtusius protestus.

„(Europos Sąjungos – ELTA) užsienio reikalų ministrų susitikimas Liuksemburge tapo proga kai kuriems ministrams išreikšti nepasitenkinimą Vengrijos premjero ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankos paspaudimu, įvykusiu praėjusią savaitę Kinijoje“, – rašo „Politico“.

Skelbiama, kad po užsienio reikalų ministrų susitikimo, du jame dalyvavę diplomatai teigė, kad G. Landsbergis Vengrijos užsienio reikalų ministro P. Szijjártó pasiteiravo, ar Budapešto Europos Sąjungai (ES) keliami reikalavimai kyla tiesiogiai iš Vengrijos vyriausybės, „ar iš Kremliaus“.

„Politico“ teigimu, susilaukęs kritikos P. Szijjártó G. Landsbergiui atkirtęs, jog Vengrija esą nevykdo niekieno įsakymų.

Pats G. Landsbergis savo išsakytų žodžių autentiškumo leidiniui nei patvirtino, nei paneigė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Rusijos prezidentas ir Vengrijos premjeras dvišalių pokalbių susitiko Pekine. Apie tai pranešė oficiali Vengrijos naujienų agentūra MTI, remdamasi V. Orbano atstovu.

Abu politikai Pekine dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai (BRI). Šis V. Orbano vizitas ir užfiksuoti Vengrijos premjero rankų paspaudimai V. Putinui iššaukė nemažai kritikos.

Skelbiama, kad V. Orbanas per pokalbį su Rusijos prezidentu, kuris prieš 600 dienų pradėjo invaziją į Ukrainą, pabrėžė taikos svarbą. Ministras pirmininkas, anot jo, atstovo, sakė: „Visam žemynui, įskaitant Vengriją, ypač svarbu, kad liautųsi pabėgėlių srautai, sankcijos (Rusijai) ir mūšiai (Ukrainoje)“.

„Estijos premjerę Kają Kallas šokiravo (...) Viktoro Orbano susitikimas su Vladimiru Putinu (...). Su didele pagarba sakau, kad tai pasakė Kaja Kallas. Toji Kaja Kallas, dėl kurios vyro neseniai buvo atskleista, kad net kilus karui [Ukrainoje] jis turėjo akcijų kompanijoje, tiekusioje vienai rusų gamyklai, nepaisant karo veiksmų, žaliavų už 30 mln. eurų. Veidmainystė kubu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė P. Szijjarto.

K. Kallas V. Putino ir V. Orbano susitikimą pavadino labai labai nemaloniu.

„Kaip galima spausti ranką nusikaltėliui, vykdančiam agresijos karą, ypač atvykus iš šalies, kurios istorija tokia, kaip Vengrijos?“ – klausė K. Kallas. Ją citavo britų laikraštis „The Guardian“.

„Tai, kas įvyko Vengrijoje, ką ten padarė rusai, dar nėra tokia tolima praeitis“, – sakė estų premjerė, turėdama galvoje tuometinės Sovietų Sąjungos kariuomenės įvedimą į Vengriją 1956 metais.

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį Kinijoje susitiko su Vengrijos vadovu V. Orbanu ir pareiškė esąs patenkintas, kad vis dar palaiko ryšius su kai kuriomis Europos šalimis.

Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?

Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).

Nepaisant Maskvos puolimo Ukrainoje, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.

„Nepaisant to, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis galimybės palaikyti ryšius ir plėtoti santykius yra labai ribotos, negali nekelti pasitenkinimo tai, kad mūsų ryšiai su daugeliu Europos šalių yra palaikomi ir plėtojami, – sakė V. Putinas. – Viena iš tokių šalių yra Vengrija.“

V. Putinas nurodė, kad „labai svarbu turėti galimybę su ES šalimi, Vengrija, pasikeisti nuomonėmis ne tik dvišaliais klausimais, bet ir apie padėtį Europoje, pasaulyje“.

Po susitikimo su Rusijos vadovu V. Orbanas „Facebook“ pareiškė: „Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?“

Jis teigė, kad Budapeštui svarbiausia nutraukti pabėgėlių antplūdį, sankcijas Maskvai ir kovas kaimyninėje šalyje.

Vengrijos nacionalistas jau seniai pareiškė, kad jo šalis nepriims migrantų, todėl jis nesutaria su Briuseliu.

V. Orbanas taip pat pasisakė prieš Vakarų sankcijas Maskvai dėl jos puolimo Ukrainoje.

Rugpjūtį Estijos žiniasklaida skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui (Arvui Halikui), prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.

Pasirodžius šiai informacijai, pasigirdo raginimų K. Kallas atsistatydinti.

Bendrovė „Stark Logistics“ tada teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri uždarinėjo savo gamyklą Rusijoje. Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.

Kilus skandalui, A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.

Balandžio mėnesį premjero Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 kalintų kontrabandininkų ir nurodė jiems per tris dienas išvykti iš Vengrijos.

Budapeštas sako, kad šalies kalėjimuose yra 2,6 tūkst. užsieniečių iš 73 valstybių, kad jie sudaro 13 proc. visų kalinių ir labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.

Tačiau EK sako, kad nebuvo įdiegta jokių sistemų stebėti, ar tie asmenys atliks likusią bausmės dalį savo kilmės šalyse.

Austrija, kuri ypač pasipiktino Vengrijos sprendimu, sugriežtino savo sienų kontrolę tikėdamasi užkirsti kelią nuteistųjų atvykimui.

„Komisija mano, kad tokios sutrumpintos sankcijos (...) asmenims, nuteistiems už kontrabandos nusikaltimus, nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios, jomis neatsižvelgiama į aplinkybes“, – sakoma EK pareiškime.

Vengrija dabar per du mėnesius turėtų paaiškinti, kaip ketina reaguoti į Briuselio susirūpinimą. Jei ji to nepadarys, EK gali parengti bylą prieš Budapeštą.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pasmerkė šį žingsnį ir pareiškė, jog prekeiviai žmonėmis gali veikti tik todėl, kad Europos Sąjungos įstatymai esą skatina migraciją.

Wang Yi (Vang I) kalbėjo Budapešte, tvyrant įtampai dėl JAV kaltinimų, kad Pekinas svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą.

Pekinas tokius kaltinimus atmeta.

„Kinija ir Vengrija džiaugiasi galėdamos dirbti kartu su kitomis taiką mylinčiomis šalimis, kad būtų kuo greičiau užbaigtas dabartinis karas“, – pagal oficialų vertimą sakė Wang Yi.

„Norėtume, kad šalys grįžtų prie derybų stalo“, – pridūrė jis, pakartodamas raginimą paremti Kinijos pasiūlymą nutraukti karą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) teigė palankiai vertinantis Kinijos poziciją, kuria siekiama „kuo greičiau įtvirtinti taiką“.

Wang Yi taip pat sveikino Vengrijos vyriausybės „Kinijos atžvilgiu draugišką politiką“ ir dėkojo Budapeštui už „teisėtų Kinijos pozicijų palaikymą tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose“.

„Nors Kinija ir Vengrija yra geografiškai toli viena nuo kitos“, jų santykiai „vystosi labai gerai“, pridūrė jis.

Sekmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė Wang Yi į privačią vakarienę, pranešė Vengrijos naujienų agentūra MTI.

Vyriausiasis kinų diplomatas, kuris pastarosiomis dienomis lankėsi keliose Europos sostinėse ir dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, vėliau vyks į Maskvą.

Čekai nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios kitos narės ragina visiškai uždrausti vizų išdavimą.

Tačiau kai kurios ES šalys, įskaitant Vengriją, Liuksemburgą ir Austriją, pareiškė prieštaravimų.

„Nėra vietos turizmui“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, Prahoje, kur vyksta neoficialus dviejų dienų bloko užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Vizų apribojimų sugriežtinimas „pasiųstų signalą Maskvos ir Sankt Peterburgo elitui“, kuris dabar gali laisvai keliauti, pridūrė jis.

Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto tam paprieštaravo. „Nemanau, kad vizų draudimas yra tinkamas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis. Budapeštas priešinasi pastangoms izoliuoti Maskvą dėl invazijos į Ukrainą.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas taip pat išreiškė abejonių. „Negalime turėti naujos geležinės uždangos Europoje, – teigė jis. – Nuo pat pradžių visi sutarėme, kad tai yra (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas“.

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas sakė: „ES neturi priimti kategoriško sprendimo 140 mln. žmonių (Rusijoje) atžvilgiu“.

Čekija nustojo išduoti vizas rusams vasario 25 dieną, kitą dieną po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Išimtys taikomos tik pilietinės visuomenės veikėjams arba humanitariniais atvejais.

Rusijos kaimynės Estija, Suomija, Latvija, Lietuva ir Lenkija ragina Briuselį uždrausti rusų turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Reinsalu pareiškė, kad po anksčiau įvestų vizų apribojimų Rusijos oficialioms delegacijoms ir verslo lyderiams atėjo laikas imtis veiksmų prieš paprastus rusus.

„Šie tylūs paprasti žmonės taip pat turėtų suprasti, kad karas turi pasekmių“, – sakė jis.

„Jų mokesčių pinigais tiesiogine prasme sumokama už bombas, kurios dabar tiesiogine prasme šiuo metu žudo ukrainiečių vaikus ir bombarduoja... ligonines, vaikų darželius, mokyklas“, – pridūrė U. Reinsalu.

„Mes vieninteliai parodėme, kad balsuojame prieš – tai yra Vengrija balsuoja prieš šį dekretą, nes šiuo dekretu visiškai ignoruojami Vengrijos žmonių interesai“, – Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Tai nepateisinamas, nenaudingas, neįgyvendinamas ir žalingas pasiūlymas“, – sakė jis žurnalistams po to, kai ES energetikos ministrai patvirtino minėtą pasiūlymą.

Vengrija buvo vienintelė valstybė narė, pasipriešinusi šiam planui, kuris buvo priimtas balsų dauguma.

Plane 27 bloko valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.

Rusija nutraukė arba sumažino dujų tiekimą kelioms ES šalims dėl įvairių priežasčių, kurios Europoje laikomos pretekstu atkeršyti už Rusijai įvestas sankcijas dėl Kremliaus pajėgų invazijos į Ukrainą.

„Siekdamos didinti ES energijos tiekimo saugumą, valstybės narės šiandien pasiekė politinį susitarimą dėl savanoriško gamtinių dujų paklausos sumažinimo 15 proc. šią žiemą“, – pranešė Europos Sąjungos Taryba.

„Tarybos reglamente taip pat numatoma galimybė paskelbti „Sąjungos pavojų“ dėl tiekimo saugumo ir tokiu atveju dujų paklausos mažinimas būtų privalomas“, – rašoma pranešime.

Tačiau P. Szijjarto pareiškė, jog „teisinis pagrindas dekreto, kuriuo nusprendžiama, kiek valstybės narės gali suvartoti iš kurio tiekėjo, geriausiu atveju yra abejotinas“.

„Ar kas nors Briuselyje paaiškins vengrams, kaip Vengrijos gyventojai ar įmonės negalės naudotis dujomis, kol Vengrijoje bus dujų? Visa tai akivaizdi nesąmonė“, – sakė jis.

Vengrija, kuri yra labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų, šį mėnesį dėl energetinės krizės paskelbė „pavojingą padėtį“. Šiuo metu Vengrija iš Rusijos importuoja 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų.

Praėjusią savaitę P. Szijjarto lankėsi Maskvoje ir tarėsi dėl papildomų 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų pirkimo.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatorės FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc.  Vengrijos gamtinių dujų suvartojimo 2020 metais.