Ar žinojote, kad dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose mums parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius? Jis gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus. Tai ir dar daugiau sužinosite pažintinėje laidoje.

Laida – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu, kurią galima ragauti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. per LRT Plius, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt.

TV dažnis keisis

Vyriausybė šio mėnesio pradžioje nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Jai bus suteiktas kitas dažnis.

Tiesa, mūsų Vyriausybės atstovai labiau akcentuoja ne mokslininkų minimą naują pasaulinę pramonės ir technologijų revoliuciją, iš esmės pakeisiančią žmonijos gyvenimą. Lietuva, parūpinusi reikiamą dažnį belaidžio ryšio operatoriams, tikisi surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.

Ryšių reguliavimo tarnyba iki 2022 m. žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną. Radijo dažnių aukcione 2016-ųjų pradžioje valstybė penkiolikai metų pardavė teisę naudoti 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnius už bendrą 38,1 mln. eurų sumą trims didžiausioms Lietuvos telekomunikacijų bendrovėms.

IV pramonės revoliucija

Kaip skelbiama, 5G internetas bus prieinamas net atokiausiame kalnų slėnyje ar giliausiose įdubose, mat skleis signalą per palydovą, tokiu būdu dar labiau padarant internetą globalų ir prieinamą. Penktosios kartos ryšys neva bus tūkstantį kartų greitesnis už dabartinį 4G. Didelės raiškos filmą bus galima parsisiųsti vos per sekundę. Žmonės, keliaujantys ypač greitais traukiniais (važiuojančiais 500 ar 600 km/val. greičiu), galės mobiliaisiais telefonais naršyti internete. Tai naujos kartos ryšys, jungiantis įvairias technologijas, kuris žmonėms leis valdyti daiktus. Tiesa, dar nepagaminti ir įrenginiai, kuriais bus naudojama naujausia technologija.

Skaitmenizavimo eksperto ir futurologo esto Valdeko Lauro teigimu, 5G yra viena iš prioritetinių sričių (kartu su švietimu bei aplinkosauga), kurios paspartins IV pramonės revoliuciją, kai keisis viso pasaulio ekonomikos situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos.

Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje.

"Nerimas, kad po penkerių ar dešimties metų tam tikrose darbo vietose žmones pakeis automatizuotos, robotizuotos programos, yra realus ir pagrįstas. Ir tai gali vykti net tose srityse, kur robotizacijos iš pirmo žvilgsnio nesitikima", – sako V.Lauras. Anot jo, ateityje robotai galės priimti ir nacionalinio lygio politinius sprendimus: "Jei sprendimai priimami remiantis tik duomenimis ir skaičiais, jie gali būti patikėti robotui."

Žmonės bus reikalingi

Vis dėlto ekspertas nemano, kad robotizacijos reikia išsigąsti. Jo teigimu, klaidinga manyti, kad įvairių darbų automatizacija atims iš žmonių darbo vietas. Anaiptol – jų atsiras daugiau, nei bus prarasta, nes darbo vietos kursis specialistams ir tiems, kurių darbo artimiausius metus negalės pakeisti kompiuteris. Net ir šiandien, nepaisant aukšto nedarbo lygio visoje Europoje, išlieka didelis IT specialistų poreikis. Ši tendencija bus pastebima ir toliau. Tačiau raktu į robotizuotą, kompiuterių darbu grįstą darbo rinką, yra nuoseklus mokymasis visą gyvenimą.

"Privatus ir viešasis sektorius kiekvienoje valstybėje turėtų intensyviai skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Lengvai prieinamas pakartotinis lavinimasis ir nuolatinio švietimo galimybių kūrimas yra būtinybė. Aš sakyčiau dar drąsiau: verta įvesti mokymosi valandas – kiekvieną dieną viena darbuotojo valanda bet kuriame darbe būtų skiriama mokymuisi, o ne darbui, – tvirtino šiemet Lietuvoje apsilankęs V.Lauras. Be to, jo manymu, nuolatinis tobulėjimas, intensyvios edukacinės programos ne tik atneštų ilgalaikę ekonominę naudą, bet ir padėtų mažinti socialinę nelygybę: "Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi sėkmės ateityje."

Jis pastebi, kad IT ir paslaugų skaitmenizavimas negali aplenkti viešojo sektoriaus. "Jau galime jausti, kad e.valdžia yra efektyvi mažinant biurokratiją ir korupciją, padeda taupyti laiką bei pinigus", – tvirtino ekspertas iš Estijos.

Ateities prognozuotojo V.Lauro įsitikinimu, 5G tinklai bus reikalingi savaeigėms transporto priemonėms (vienai pagrindinių netolimos ateities technologijų), būtų įmanoma labai daug sudėtingų užduočių atlikti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, medicininės operacijos, kurioms reikia didžiausio tikslumo ir greičio, galėtų būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant robotus-chirurgus.

Truputį atsiliksime

5G technologiją kuria Pietų Korėja, Europos šalys, ES, Kinija ir JAV. Europos Komisijos direktyva ES šalis ir Lietuvą įpareigojo 700 MHz dažnių juostą paruošti penktosios kartos mobiliojo ryšio technologijų atėjimui iki 2020 m. Tačiau mums keblumų gali kilti pasienio regionuose, kadangi Rusija ir Baltarusija tą patį dažnį naudoja antžeminei televizijai ir jos atlaisvinti neketina. Todėl šio pasaulio mokslininkų žadamo stebuklo Lietuva tikisi ne anksčiau nei 2022-aisiais.

Pasak žinovų, po penkerių metų JAV 5G ryšiu naudosis maždaug 50 proc. visų mobiliojo ryšio abonementų, Šiaurės Rytų Azijoje – 34 proc., o Vakarų Europoje – 21 proc.

Evoliucija nuo 1G

Mobiliojo ryšio era prasidėjo maždaug 1980-aisiais. Tada buvo išrastas vadinamasis 1G ryšys – belaidė telefono technologija, veikianti analoginio radijo ryšio signalais. Beveik prieš 30 metų atsirado 2G, skaitmeninis mobilusis ryšys (angl. Global System for Mobility, GSM). Ši technologija iki šiol naudojama balso telefonijai, signalizacijos, logistikos duomenų ir kitiems panašiems signalams perduoti.

2G buvo tobulinama, kad be pokalbių būtų galima siųsti dar ir duomenis, nes ryšio sparta nesiekė net 10 kbps (kilobitų per sekundę). Vyresni ryšio vartotojai dar prisimena, kad kažkada buvo GPRS (duomenų perdavimo greitis – jau 80 kbps), vėliau greitesnis EDGE standartas (išsiuntimas – 236,8 kbps, parsisiuntimo – 59,2 kbps).

2001 m. sulaukėme ir belaidžio interneto 3G technologijos, kuri leido tuo pat metu naudotis telefonu ir pokalbiams, ir siųsti duomenis. Nepamiršti dar to meto UMTS, HSPA standartai. Palyginti su šia diena, internetas veikė vėžlio greičiu, nors ir buvo tris kartus spartesnis, nei prieš tai buvęs.

3G technologija atgyveno. Maždaug nuo 2012 m. turime 4G LTE (angl. Long Term Evolution). Ja ryšį pradėjo teikti operatoriai, naudodami WiMAX ir LTE technologijas. Šis ryšys patikimas, greitas, jis suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis paslaugomis, įskaitant daiktų internetą. Tačiau šiuo metu plėtojamas penktosios kartos 5G IMT (angl. International Mobile Telecommunications). Didžiosios pasaulio ryšio bendrovės planuoja 5G įdiegti 2020 m.

Statybų sektorius artimiausiu metu keisis, ir keisis iš esmės. Vien dėl globalių iššūkių – klimato kaitos, populiacijos augimo. Šiandien rengiami architektai ir statybos inžinieriai per savo karjerą taps radikalios sektoriaus transformacijos liudininkais.

Pastaruoju metu pastebimas statybų sektoriaus aktyvumas ir miestų plėtra džiugina, tačiau nestebina. Tiek Kaune, tiek ir kituose miestuose tą suaktyvėjimą galima plika akimi matyti – dygsta aukščiausių energetinių klasių verslo centrai, tvarkomos gatvės, pastatų fasadai, vyksta daugiabučių kvartalų renovacijos procesai.

2017 m. statybų apimtys Lietuvoje išties augo, o jos yra vienas iš esminių Europos ekonomikos indikatorių. Statyba, kaip ir finansinių paslaugų sektorius, yra priskiriama vadinamosioms „horizontalioms“ pramonės šakoms, kurios aptarnauja kitas pramonės šakas.

Tad natūralu, kad statybos apimtys auga regionui plečiantis, pritraukiant užsienio investuotojų arba tikslingai investuojant, pavyzdžiui, į infrastruktūros projektus. O užsienio kapitalo įmonėms patrauklūs regionai, kuriuose yra aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač inžinerinių specialybių, pasiūla.

Pagal studentų ir gyventojų skaičiaus santykį Kaunas pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos studentų sostine. Čia mokosi apie 40 tūkst. studentų. Statybos inžinierių įsidarbinimo galimybės visoje Lietuvoje yra vertinamos kaip vienos didžiausių.

Ir vis dėlto – rinkoje jaučiamas šiuolaikines technologijas išmanančių inžinierių trūkumas.

Statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc.

Lietuvos statybos paslaugų eksportas kasmet auga apie 16 proc. Pavyzdžiui, reikšminga dalis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventų įsidarbina užsienio šalyse. Architektūros studijų programos absolventams patrauklu, kad programa yra notifikuota Europos Tarybos, todėl jų veikla gali būti pripažįstama visose ES šalyse.

Globalizacijos ignoruoti negalime. Pasaulyje statybų sektorius vidutiniškai generuoja 6 proc. BVP (Europoje – 9 proc.), tačiau pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu. Visiems šiems žmonėms reikės gyvenamojo būsto, miestų infrastruktūros ir transporto.

Todėl prognozuojama, kad pasaulyje statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc. Tiek Lietuvos statybos bendrovėms, tiek ir specialistams svarbu būti pasirengusiems dirbti tarpkultūrinėje ir tarptautinėje erdvėje.

Tuo tarpu aukštajame moksle negalime žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia šiandien, turime žvelgti bent 10-20 metų į priekį, suprasdami, kaip keičiasi ir dar keisis inžinierių bei architektų darbo pobūdis.

Kaip? Galime paprognozuoti.

Naujovės ateina su ketvirtąja pramonės revoliucija

Europoje pastatų eksploatacijos metu į aplinką išskiriama 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Statybos yra daugiausia išteklių sunaudojanti pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš milijardo tonų žaliavų kasmet.

Apskaičiuota, kad per metus būtų galima sutaupyti apie 100 mlrd. eurų, jei pasaulyje statybos pramonės efektyvumas išaugtų bent 1 proc.

Viena iš pagrindinių efektyvumą didinančių priemonių, kuri yra diegiama šiandien – tai pastatų informacinis modeliavimas (BIM). Jis leidžia skaitmenizuoti visus statinių projektavimo, statybos, eksploatacijos ir rekonstrukcijos ar nugriovimo procesus. Taip užtikrinamas efektyvus informacijos perdavimas tarp visų statybos dalyvių, taupomi ištekliai, išvengiama klaidų, optimizuojami procesai ir statybos logistika.

Kita svarbi sritis – naujos statybinės medžiagos, tokios kaip ypač stiprus ar savaime atsinaujinantis betonas, efektyvios pastatų termoizoliacinės medžiagos, paviršių dangos. Pagal Europos Komisijos prognozes, 70 proc. inovacijų visose pramonės šakose ateinančiais metais bus susijusios su naujų medžiagų kūrimu.

Daugelis kitų statybos technologijų yra sietinos su skaitmenine transformacija ir ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokios technologijos kaip objektų skenavimas, didžiųjų duomenų analitika, statybos objektų 3D spausdinimas, daiktų internetas, išmanios pastatų inžinerinės sistemos, automatizuotas statybos mašinų valdymas, jau pasiekė pakankamą technologinės parengties lygį.

Šiandieninių studentų profesinės karjeros laikotarpiu šios technologijos taps kasdienybe.

Galiausiai, taikydami visas šias naujas technologijas turime nepamiršti statybos inžinierių atsakomybės kiek įmanoma labiau sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai užtikrinant medžiagų perdirbimą ir antrinį panaudojimą žiedinės ekonomikos principu.

Kaip keisis statybų inžinieriaus portretas

Statybų sektoriaus transformacija neišvengiamai pakeis specialistų poreikį. Kai kurie procesai taps pilnai arba dalinai automatizuotais. Taip pat keisis ir architektams bei statybos inžinieriams būtinos kompetencijos.

Pirmiausia, tai – kritinis mąstymas ir socialinis intelektas. Gebėjimas kritiškai įvertinti informaciją, analizuoti ir galiausiai – motyvuoti ir bendradarbiauti – tai itin svarbios kompetencijos, būtinoms sprendžiant kompleksiškas ir sudėtingas užduotis.

Kita svarbi kompetencijų grupė – gebėjimas dirbti virtualiose ir tarpkultūrinėse komandose. Tiek sporte, tiek moksle ar versle komandos, suburtos iš skirtingų požiūrių, skirtingų patirčių ar specialybių žmonių, yra produktyvesnės už pavienius individus.

Taip pat būtinas aukštas kompiuterinis ir naujųjų medijų raštingumas. Ši sritis ypač svarbi architektams, kuriems nuolat tenka vizualizuoti ir auditorijai perteikti savo viziją ir projektus.

Kita vertus, jei statybos inžinieriai neturės gabumų įtikinti užsakovus priimti teisingus sprendimus dėl statinių saugos, efektyvumo ar kokybės, savo aplinką kursime pigiai ir greitai, o vėliau taip pat greitai griausime arba rekonstruosime.

Statistika rodo, kad statinių priežiūra ir eksploatacija sudaro iki 80 proc. lėšų (vertinant per visą pastato gyvavimo laikotarpį), ir tik mažesnioji lėšų dalis skiriama paties objekto statybai.

Galiausiai, studentai turi išmokti mokytis, planuoti savo kvalifikacijos kėlimą ir nuolat tobulėti. Ši kompetencija šiandien yra būtina bet kurios srities specialistui.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės pakeis gamybos procesus, tai, kaip mes bendraujame, ir tai, kaip mes gyvename. Tai nesusiję su kokiu nors vienu produktu, bet su daugybe jų. Trumpai tariant, Pramonė 4.0 tai – ir fizinis, ir biologinis, ir technologinis patyrimas“, – teigė profesorius Klausas Schwabas, spalį lankęsis Kauno technologijos universitete (KTU).

Atviros paskaitos Universiteto bendruomenei ir studentams metu, Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas K. Schwabas ragino į ateitį žiūrėti optimistiškai.

„Žmonės jaudinasi, kad technologijos atims darbo vietas. Žinoma, sunku pasakyti, kas nutiks milijonams kasininkų, vairuotojų, ir net mokytojų, kuriuos ateityje gali pakeisti dirbtinis intelektas. Tačiau daug geriau orientuotis į reikiamus įgūdžius nei susitelkti į baimes. Jau dabar tyrimai rodo, kad kiekvienam darbo ieškančiajam galėtų būti pasiūlytas darbas – darbo vietų yra tiek pat, kiek ir darbo ieškančių asmenų – tačiau jie neturi reikiamų įgūdžių. Susiduriame su įgūdžių, ne su darbo vietų trūkumu“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Smalsumą reikia išlaikyti visą gyvenimą. Be to, žinios tave padaro atsparesnį. Turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Sukurs naujas darbo vietas

Savo mintis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją K. Schwabas išdėstė naujausioje knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba. Pasak profesoriaus, kiekviena pramonės revoliucija ne tik panaikino kai kurias darbo vietas, bet ir sukūrė naujas galimybes.

„Po pirmosios pramonės revoliucijos atsirado visas aptarnavimo sektorius, kurio anksčiau tiesiog nebuvo. Manau, kad ir vėl turėtų atsitikti tas pats. Mano nuomone, šis naujasis sektorius bus socialinė antreprenerystė, kuri yra susijusi su socialiniais procesais ir remiasi kūrybingumu“, – teigė K. Schwabas.

K. Schwabo kartu su žmona Hilde įkurtas socialinės antreprenerystės rėmimo fondas šiandien turi 350 narių. Pasak profesoriaus, ši iniciatyva yra skirta remti jauniems antrepreneriams, kurie kuria inovacijas nebūtinai tam, kad užsidirbtų, bet tam, kad padėtų kitiems.

Hierarchiniai santykiai – atgyvena

Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas yra įsitikinęs, kad naujojoje visuomenėje, kurioje jau pradedame gyventi, reikės kitokios lyderystės.

„Pirmasis talentas, kurio reikės naujiesiems lyderiams yra kontekstinis intelektas, tai yra – gebėjimas „sujungti taškus“, įvertinti visą ekosistemą. Šiandienos pasaulyje viskas yra taip susiję, kad į kiekvieną klausimą reikia žiūrėti sistemiškai“, – teigė K. Schwabas.

Jis pabrėžė ir gebėjimo megzti ir išlaikyti santykius – santykių intelekto – svarbą, nes šiandienos organizacijose hierarchinės struktūros nebetenka prasmės, santykiai tarp darbuotojų ir padalinių tampa lygiagretūs.

„Šiandien svarbi tinklaveika, ne hierarchija. Tai reiškia, kad visi esame vienas nuo kito priklausomi, turime gebėti kurti komandas, ir stengtis jas išlaikyti“, – kalbėjo K. Schwabas.

Mokymasis visą gyvenimą – įprasta

Tarptautinio bestselerio „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ autorius pabrėžė išsilavinimo svarbą. Pasak jo, pramonės revoliucija yra neatsiejama nuo revoliucijos švietime: „Pramonė 4.0 turi vykti kartu su Švietimu 4.0“.

„Visų pirma, turime permąstyti mokymosi turinį, orientuotis į tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Nors, gyvenant skaitmeniniame pasaulyje, tikrai reikia technologijų įgūdžių, ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendravimo įgūdžių lavinimui. Kitas svarbus dalykas yra nuolatinis mokymasis – šiandien universitete įgytos žinios bus nebeaktualios po ketverių-penkerių metų. Turime atrasti būdą mokymąsi visą gyvenimą paversti įprasta praktika, įgūdžių atnaujinimas turi tapti norma“, – įsitikinęs K. Schwabas.

Profesorius pripažino, kad, nors ir gali pasigirti iškirtinai plačiais ryšiais, savo laisvą laiką mieliau skiria vakarams namuose su knyga, siekdamas turėti plačias ir išsamias žinias apie šiuolaikinį pasaulį.

„Smalsumą reikia išlaikyti visą gyvenimą. Be to, žinios tave padaro atsparesnį. Turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl aš stengiuosi gyventi kuo paprastesnį gyvenimą“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Naudokite kompasą, tačiau neužmirškite ir radaro

„Būkite smalsūs, aistringai mėgaukitės tuo, ką darote, būkite optimistiški ir verslūs. Taip pat – visada to linkiu – būkite energingi ir greitai prisitaikantys“, – linkėjo K. Schwabas KTU susirinkusiai auditorijai, kurių dauguma buvo studentai.

Jis paragino jaunus žmones rinktis mylimus darbus, koncentruotis į savo stipriąsias puses, o ne į grėsmes ar silpnybes.

„Vienas mano dėstytojas teigė, kad yra dviejų tipų žmonės – tie, kurie vadovausi kompasu, ir tie, kurie vadovaujasi radaru. Kompaso žmogus išsikelia sau tikslą ir jo siekia, radaro (tokie dažniausiai būna politikai) – siunčia signalus į aplinką ir atitinkamai reaguoja. Anksčiau žmonėms visada linkėjau vadovautis vidiniu kompasu, tačiau šiandien, po daugelio metų, turiu kitą patarimą: turėkite kompasą, kad jis parodytų jums kryptį, tačiau naudokite ir radarą – jis padės išvengti kliūčių“, – paskaitą pabaigė K. Schwabas, vienas iš įtakingiausių šiandienos mąstytojų.

2017 m. spalio 13 dieną profesoriui K. Scwabui, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjui ir valdybos pirmininkui buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas. K. Schwabas tapo 45-uoju KTU garbės daktaru.