Anot ministerijos, tai turi būti padaryta „per trumpiausią laikotarpį“.

„Kadangi rangovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, iki šiol nėra pateikęs šių detalių tinkamų sertifikatų, jis privalo per trumpiausią laikotarpį šias detales pakeisti“, – komentare BNS pirmadienį teigė Energetikos ministerija.

„GIPL yra strateginės reikšmės projektas. Todėl abejonių dėl dujotiekio patikimumo negali būti, nors ir kalbame apie 300 tūkst. eurų vertės jungiamąsias detales 116 mln. eurų projekte“, – nurodė ministerija.

Ministerija pažymėjo, jog per artimiausias savaites „Alvorai“ nepateikus detalių keitimo darbų grafiko ir nepradėjus darbų, „Amber Grid“ privalės pasinaudoti 7 mln. eurų bankine garantija, kuri leis atlikti būtinus darbus. 

„Amber Grid“ teigimu, detalių keitimas paties dujotiekio veiklai nedarys įtakos. Galutinius atsakymus dėl šio projekto ir susidariusios situacijos pateiks tyrimus atliekantis reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) ir prokuratūra“, – nurodė Energetikos ministerija.

Detalių keitimas paties dujotiekio veiklai nedarys įtakos.

 

Apie „Amber Grid“ pretenziją „Alvorai“ sekmadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

Dėl konfidencialumo pretenzija nėra viešinama, tačiau įmonių susirašinėjimas atskleidžia, kad pretenzija susijusi būtent su jungiamosiomis alkūnėmis, apie kurių galimą rusišką kilmę valstybės valdoma „Amber Grid“ informuota dar 2021-aisiais. „Alvoros“ reikalauta pateikti detalių kilmę ir kokybę pagrindžiančius dokumentus.

Tuo pačiu „Amber Grid“ paprašė banko pratęsti projektui suteiktos garantijos galiojimą iki liepos ir ketina ja pasinaudoti. Bendra garantijos vertė siekia 7 mln. eurų.

Alkūnių, dėl kurių kilmės yra keliami klausimai, dujotiekyje yra apie pusantro šimto. Jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų.

„Alvora“ iki šiol neatskleidžia jungiamųjų detalių gamintojų. Anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie alkūnių dokumentų tinkamumą.

BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.

Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.

Tokia informacija pateikta Energetikos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Pagal jį ministerijai būtų suteikti įgaliojimai atstovauti valstybei ginant jos interesus teismuose ir ginčus sprendžiančiose užsienio institucijose.

Projekto lydraštyje nurodoma, jog Vyriausybės pavedimą parengti nutarimo projektą kartu su „Inter RAO“ pretenzija ministerija gavo vasario 18 dieną – tai yra dar iki tol, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas „Inter RAO“ direktorių tarybos pirmininkui Rusijos oligarchui Igoriui Sečinui, pasak FNTT, buvo įšaldytos „Inter RAO Lietuvos“ sąskaitos, o elektros importas iš Rusijos sumažintas iki techninio minimumo.

Kaip teigiama dokumente, konkreti prašomos atlyginti žalos suma nėra įvardijama, tik nurodoma, kad dėl galimų sutarties pažeidimų investuotojai – „Inter RAO“ – patyrė „didelę ekonominę žalą“, kuri vėliau bus patikslinta.

Pirmasis apie tai pranešė portalas delfi.lt.

Meras Remigijus Šimašius pranešė, kad iš konkurso pašalintos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pretenzija gauta antradienio vakarą. Jis šį žingsnį pavadino „labai apgalvotu noru vilkinti procesą“.

„Pagal įstatymus, procedūra turi būti sustabdyta, kol neatsakyta į pretenziją. Mes to žaidimo, kad per valandą turi būti formaliai atsakyta į pretenziją, tikrai nežaisime. Reikia atsakyti normaliai – tai gali būti rytoj, poryt, bet šiandien, natūralu, negalime svarstyti“, – žurnalistams sakė R. Šimašius.

Pagal įstatymus, procedūra turi būti sustabdyta, kol neatsakyta į pretenziją. Mes to žaidimo, kad per valandą turi būti formaliai atsakyta į pretenziją, tikrai nežaisime.

Šiuo metu derybos dėl stadiono statybos koncesijos vyksta su vienu dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma įmonė „Axis Industries“. Ji projektą su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“ ketina įgyvendinti už 79,9 mln. eurų (be PVM).

Antrąjį dalyvį grąžinti į derybas pernai spalį nurodė Aukščiausiasis Teismas, tačiau konkurso komisija praėjusį mėnesį  nusprendė bendrovę vėl pašalinti dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

Anot R. Šimašiaus, savivaldybės galutinį sprendimą dėl sutarties tikimasi priimti vasario 20-ąją, o pačią sutartį pasirašyti dar šioje taryboje, iki kovą vyksiančių naujų savivaldos rinkimų.

„Tempimas į kitas tarybas kelia riziką pačiam projektui“, – tikino R. Šimašius.

„Vilniaus nacionalinis stadionas“ laikosi pozicijos, jog iš savivaldybės ir Vyriausybės institucijų sudaryta komisija nevykdė Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nes iš naujo nevertino bendrovės pasiūlymo, o tik iš naujo tikrino konkurso dalyvio kvalifikaciją.

„Axis industries“ planuoja pastatyti 15 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos futbolo stadioną su dengtomis tribūnomis už 33,8 mln. eurų, tris futbolo aikštes ir 3 tūkst. vietų lengvosios lengvosios atletikos stadioną už 16,4 mln. eurų, 300 vietų vaikų darželį už 3,6 mln. eurų, konferencijų centras su biblioteka už 4,6 mln. eurų. Komplekse už 4,2 mln. eurų taip pat atsiras sporto muziejus, iškils 6 krepšinio aikštelės, meninės ir sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir treniruočių salė, administracinės patalpos. Bendrai infrastruktūrai „Axis industries“ numato investuoti 11 mln. eurų.

Sutartį su privačiu investuotoju planuojama pasirašyti 25 metams. Vyriausybė yra įsipareigojusi per 25 metus komplekso statyboms ir išlaikymui, renginiams (20 dienų per metus) iš viso skirti 53 mln. eurų. Konkretus kiekvienos šalies indėlis paaiškės pasirašius sutartį.

Visas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei. Jame suplanuotą vaikų darželį, biblioteką ir dalį neformaliam ugdymui skirtų patalpų valdys savivaldybė, sporto muziejų – Kūno kultūros ir sporto departamentas, likusią dalį – koncesininkas.

Opoziciniai konservatoriai ir jų kandidatas į Vilniaus merus Seimo narys Dainius Kreivys pareiškė abejojantys derybų skaidrumu. Jie argumentuoja tuo, kad procese dalyvauja P. Poderskio padėjėjas, buvęs „Icor“ įmonių grupės teisininkas Kipras Krasauskas. Jo brolis Ignas Krasauskas šiuo metu užima aukštas pareigas „Icor“ įmonėse. P. Poderskis sako, kad giminystės ryšiai jokios įtakos neturi, o viešai metamą šešėlį sieja su artėjančiais rinkimais.

R. Šimašius sako, kad „nėra nė menkiausio pagrindo teigti, kad kažkas yra propaguojama“. Pasak jo, P. Poderskis „išsiderėjo tikrai geresnes sąlygas, nei buvo pateiktos pirminiuose dokumentuose“.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, jog antradienį miesto gatves valančiai bendrovei „Kauno švara“ surašė pretenziją dėl slidžių šaligatvių. Anot specialisto, dažnu atveju pasnigus šaligatviai tik nuvalomi, bet nėra barstomi, todėl pėstiesiems sunku vaikščioti, kyla traumų tikimybė.

„Pirmadienį apie 6.30 val. baigė lyti, pradėjo snigti, tad kelininkai fiziškai nieko negalėjo padaryti dėl važiuojamosios kelio dalies. Kai apie 14 val. baigė snigti, jie su važiuojamąja kelio dalimi puikiai susitvarkė, tačiau šaligatviai liko slidūs, todėl turime „Kauno švarai“ pretenzijų dėl šaligatvio nebarstymo. Dar ir šiandien patys eidami pasižiūrėjome, kokia šaligatvių būklė. Matome, kad jie nuvalyti, bet nepabarstyti ir yra pakankamai slidūs, todėl tokia situacija mūsų netenkina. „Kauno švarai“ dar davėme truputį laiko susitvarkyti“, – sakė A.Pakalniškis.

Matome, kad jie nuvalyti, bet nepabarstyti ir yra pakankamai slidūs, todėl tokia situacija mūsų netenkina.

Jis tikino, kad su turima technika „Kauno švara“ negali tinkamai nuvalyti Kauno šaligatvių, nes turimi traktoriai ne visur gali prasisukti, laviruoti tarp stotelių ar kitų ant šaligatvio esančių objektų. Be to, traktoriai tik nuvalo, o barstyti tenka arba rankomis, arba pasitelkiant kitą techniką. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas sakė, kad „Kauno švaros“ vadovai patikino, kad dar šį sezoną iš bendrovės lėšų bus perkama nauja technika, kuri iš karto šaligatvius ir valys, ir barstys.

„Bendrovė planuoja pirkti kitokią techniką, nei turi dabar. Tai bus mažesnė ir kompaktiškesnė technika, kuri galės ne tik valyti, bet kartu ir barstyti. Bus vienu važiavimu bus šaligatvis pilnai nuvalomas“, – sakė A.Pakalniškis.

„Transporto ministerija nėra numačiusi imtis veiksmų prieš „Lietuvos geležinkelius“ ar Lietuvos Respubliką dėl galimų nuostolių“, – BNS teigė ministerijos viešųjų ryšių specialistas Aivis Vincevas.

Latvijos geležinkeliams rugsėjo pradžioje pareikalavus sumokėti 57 mln. eurų, o jų antrinei bendrovei „LDz Cargo“ – dar 25,4 mln. eurų kompensacijas, Latvijos ministerija teigia, kad šios dvi bendrovės pasinaudojo savo teise.

„Transporto ministerija buvo informuota apie reikalavimus, kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ pateikė „Latvijas dzelzceļš“ ir „LDz Cargo“. Šie reikalavimai pateikti remiantis Europos Komisijos (EK) sprendimu, jog buvo apribota konkurencija. Dėl to bendrovės šiame sektoriuje gali patirti praradimų, ir, remiantis paskutinėmis naujienomis, Latvijos geležinkelių bendrovės pasinaudojo savo teise reikalauti nuostolių atlyginimo“, – teigė A. Vincevs.

Paklaustas, ar kitos Latvijos kompanijos, pavyzdžiui, jūrų uostai, planuoja imtis panašių veiksmų, jis teigė, kad ministerija nedisponuoja tokiomis žiniomis.

„Ministerija neturi informacijos, ar kurios nors kitos bendrovės galėtų pareikšti kompensacijos reikalavimus. Ministerija nerenka tokios informacijos ir neketina to daryti“, – sakė A. Vincevas.

BNS per pastarąją savaitę nepavyko susisiekti su Rygos, Liepojos ar Ventspilio uostais.

Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad jam buvo netikėtas Latvijos geležinkelių ir jų antrinės įmonės reikalavimas „Lietuvos geležinkeliams“ sumokėti daugiau kaip 82 mln. eurų už prieš dešimtmetį išardytą Rengės ruožą.

R. Masiulis šiuos latvių bendrovių veiksmus pavadino „agresyvų stilių“ parodančiu „dūriu į nugarą“.Jis taip pat sakė ne kartą patvirtinęs Latvijos transporto ministrui, kad išardytas ruožas bus atstatytas.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška prieš savaitę sakė, kad bendrovė yra suderinusi eismo Rengės ruožu atkūrimo planą ir jo laikosi, o jį planuojama atstatyti iki kitų metų pabaigos.

Europos Komisija valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pernai spalį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ši apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Komisija teigė nustačiusi, kad dėl šių veiksmų Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.

Bendrovė baudą sumokėjo sausio pradžioje, o pernai gruodį Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui Liuksemburge pateikė skundą prieš EK.

„Pretenzijos vertė bus tikslinama, kuomet patys apžiūrėsime visus įrenginius bei objektus, susipažinsime su jų vertinimą atlikusio nepriklausomo eksperto galutinėmis išvadomis“, - pranešime spaudai teigė VŠT vadovas Mantas Burokas.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS sakė, jog jei pretenzija per mėnesį būtų atmesta, savivaldybė ir VŠT galės inicijuoti ginčą Stokholmo arbitraže.

„Tokios yra procedūros, kad pirmiausia turime pateikti kitai sutarties pusei pretenziją. Trečiadienį tas buvo padaryta - įteikta pretenzija, kuri susideda iš daugelio epizodų ir bendras reikalavimo dydis gali siekti iki 200 mln. eurų, nes kai kuriuos skaičius galbūt teks vėliau patikslinti - vyksta turto vertinimas, Kainų komisija dar iki galo nepasakė, kiek bendrovė skolinga vartotojams, bet, mūsų skaičiavimais, gali tokia susidaryti suma“, - kalbėjo V.Benkunskas.

Jo teigimu, „Veolia“ ir „Vilniaus energija“, kuri iki ketvirtadienio 15 metų nuomojo sostinės šilumos ūkį, per šį laiką „nuskriaudė“ miestą, tad turėtų atlyginti padarytą žalą.

„Čia yra turtiniai santykiai po 15 metų. Labai svarbu, kad šalys atgautų, kas joms priklauso. Mūsų nuomone, „Vilniaus energija“ išeina šiek tiek nuskriaudusi miestą ir jo gyventojus. Tuos pinigus, kuriuos jie turi susirinkę arba neturėjo gauti, jie turės atiduoti. Tą numato nuomos ir laidavimo sutartys“, - teigė V.Benkunskas.

Pasak VŠT, pretenzijoje rašoma, jog „Vilniaus energija“ per visą nuomos laiką nepakankamai sumažino gamybos kaštus, nepakankamai modernizavo šilumos trasas, negerino komercinių bei finansinių bendrovės veiklos perspektyvų. Be to, likutinė perimamo turto vertė yra mažesnė nei buvo 2002 metais, o jo techninė būklė prastesnė nei turėtų būti.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad bendrovė kol kas nėra gavusi Vilniaus pretenzijos.

„Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra nerimti. Užsiimama fantastinių skaičių žongliravimu. Koks yra tikslas tokių žingsnių, galėtų atsakyti tik skaičiavimų autoriai. Atvirai tariant, tai yra nesąmonė. Jeigu iš tikrųjų gausime tą pretenziją, tai mes ją nagrinėsime ir tada spręsime kaip elgtis. Turbūt kažkas prastai miegojo, nes vakar buvo kalbama apie 100 mln. eurų, o šiandien jau 200 mln. eurų“, - tvirtino N.Mikalajūnas.

VŠT atstovė spaudai Edita Sirutienė BNS sakė, kad pretenzija trečiadienį išsiųsta registruotu paštu „Vilniaus energijai“ ir „Veolia“.

Vilniaus tarybos narys ir Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas anksčiau BNS teigė, kad ketinama pateikti mažiausiai 100 mln. eurų vertės pretenziją „Veolia“. Anot jo, bus prašoma atlyginti šilumos ūkio turto vertės skirtumą, nes perduotas turtas, manoma, yra mažesnės vertės nei 2002 metais, bei sugrąžinti vartotojų permokėtus pinigus.

Nepriklausomą šilumos ūkio turto techninės būklės vertinimą atliko Stokholmo arbitražo paskirta Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“, tačiau kol kas ji pateikė tik tarpinę ataskaitą.

„Veolia“ kartu su „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai sausį Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) jau inicijavo ginčą prieš Lietuvą. Bendrovės reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo. Neatmetama, kad galutinė ieškinio suma bus didesnė.

VŠT ketvirtadienio vidurnaktį atsiėmė Vilniaus šilumos ūkį iš jį 15 metų valdžiusios „Vilniaus energijos“.

Nepavydėtina situacija

Paaiškėjo, kad papuolus į tokią situaciją belieka arba skėsčioti rankomis, arba kviesti į užmiestį policijos ekipažą, kurio gali tekti laukti net ne vieną valandą.

"Važiavau praėjusio penktadienio rytą pro Jakus į darbą. Staiga prieš mane iš nesandarios priekyje važiavusio sunkvežimio priekabos pabiro akmenų kruša. Dviejų trijų centimetrų dydžio akmenukai daužėsi į stiklą, priekinius sparnus, stogą ir variklio dangtį. Iš visų jėgų paspaudžiau stabdžių pedalą, kad to išvengčiau", – pasakojo vairuotoja.

Pirmasis incidentas nutiko ties autoservisu, esančiu netoli Jakų gyvenvietės.

Moteris nusprendė gerokai atsilikti nuo sunkvežimio, tačiau iš jo ir toliau į šonus lakstė akmenukai.

"Sunkvežimis buvo toks purvinas, kad vos galėjai įžiūrėti jo numerio skaičius. Tam, kad įsitikinčiau, kokios raidės pažymėtos valstybiniuose numeriuose, vėl priartėjau prie šio sunkvežimio", – tikino vairuotoja.

Skaldą iš netvarkingos priekabos barsčiusio sunkvežimio valstybiniame numeryje užrašytus skaičius moteris spėjo užfiksuoti tiksliai – 280. Įsiminė ir raides, kurios taip pat turėtų būti praneštos policijai.

Kliuvo ir kitoms mašinoms

Moteris akimirką net pagalvojo, kad apskritai vertėtų sustoti ir tuojau pat išsikviesti policiją.

"Tačiau pavojų keliantis sunkvežimis juk tuo metu vis tiek nuvažiuos toliau ir kas pasikeis nuo to, kad aš lauksiu policijos kelias valandas?" – svarstė vairuotoja.

Skaldą vežęs sunkvežimis įsuko į Jakų žiedą, o jam ropščiantis per greitį ribojančius kalnelius, akmenys jau skriejo ant kelių kitų iš paskos važiavusių automobilių.

"Sustojusi darbovietės kieme, įsitikinau, kad mašina sugadinta taip, jog teks gerokai pakratyti piniginę. Keturiose vietose įdaužtas stiklas. Ant variklio dangčio – mažiausiai du įdaužimai. Gerai nuplovus automobilį gali paaiškėti, kad yra ir daugiau defektų", – kalbėjo moteris.

Ragina ieškoti kaltininko

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai paakino vairuotoją parašyti pareiškimą policijai.

"Nesvarbu, kad tuo metu nekvietė ekipažo. Tačiau įsidėmėjo numerius, padaryta žala, todėl reikėtų užfiksuoti tas vietas, kur pažeistas automobilio kėbulas", – tikino Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Vaidas Lukšas.

Moters automobilis nėra draustas kasko draudimu.

Tad veikiausiai policijos pareigūnai tik nustatytų pažeidėją ir pasiūlytų vairuotojai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

"Tačiau tai yra geriau, nei nieko nedaryti. Jei yra užfiksuoti valstybiniai numeriai, jei tai padidinto pavojingumo transporto priemonė, kuri padarė žalą kitam eismo dalyviui, reikia kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimą", – patarė uostamiesčio advokatė Gražina Mauručaitienė.

Jei vairuotoja būtų kvietusi policijos ekipažą, pareigūnai būtų užfiksavę įvykio aplinkybes.

Ženklas yra – atsakomybės nėra

Tačiau ir kitais būdais galima konstatuoti automobiliui padarytus pažeidimus.

"Reikia atlikti defektaciją. Tai gali padaryti autoservisas, kuris nustatys, kokie pažeidimai padaryti ir kiek gali kainuoti jų remontas. Aišku, kad krovinys buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu", – sakė advokatė.

G.Mauručaitienė patarė, kad jei toks incidentas būtų nutikęs miesto ribose, galima būtų kreiptis į įmonę, kuri prižiūri miestą stebinčias kameras.

"Vairuotojai dažnai patenka į nepavydėtinas situacijas, tačiau reikia žinoti tam tikrus niuansus. Pavyzdžiui, jei žmogui prieš pat automobilio nosį iššoks laukinis žvėris ir jis sudaužys automobilį, niekas neatlygins jam žalos, jei tame kelio ruože yra specialus kelio ženklas, įspėjantis apie laukinius gyvūnus kelyje. Žalą turėtų atlyginti ta institucija, kuri prižiūri tą konkretų kelią. O dabar – sudeda ženklus ir nusikrato atsakomybės. Užsienyje keliai aptverti tinklinėmis tvoromis, kad žvėrys nebėgiotų po kelią", – paaiškino advokatė.

G.Mauručaitienė pastebėjo ir kitą faktą – jei kelyje atsiradusi duobė sugadintų automobilį, padarytų žymių nuostolių, juos privalėtų atlyginti kelininkai, palikę pavojų keliančias kliūtis kelyje.

Baus už gerus darbus?

Kitas Klaipėdos advokatas prisiminė kitą istoriją, dėl kurios vis dar bylinėjasi vienas vairuotojas.

"Žmogus kvietė policiją dėl kito vairuotojo, kuris ypač pavojingai manevravo tarp automobilių. Vairuotojui kilo įtarimas, kad jis mato išgėrusį eismo dalyvį", – pasakojo teisininkas.

Vyras nusprendė vytis pažeidėją, tačiau pats liko kaltas, nes po gaudynių sustojo ant pėsčiųjų perėjos.

"Nors teismai dar nesibaigė, tačiau policija nubaudė tą, kuris mėgino gerą darbą padaryti, o ne kelių chuliganą. Taigi, labai įvairiai pareigūnai vertina tokius iškvietimus", – teigė advokatas.