Kiek tikrų politikos asmenybių šalyje yra? V. Adamkus, V. Landsbergis, D. Grybauskaitė, E. Gentvilas, keletas merų? Čia sąrašas turbūt ir pasibaigia – regime amebas, kurios labiau nori posto, o ne pareigų.

Dėl to prabilta ir apie iniciatyvą prašyti D. Grybauskaitės dalyvauti rinkimuose. Ši nors sakė, kad karo atveju eitų šaudytis. Gal tikrai nepabėgtų, kaip tie konformistai, įkyriai kaišiojami mums per TV? Be to, ji kovojo su kyšininkais, taupė valstybės pinigus ir turi stuburą, ne uodegikaulį vizginimui.

Šiuo metu valstybei reikia ne asmens-amebos, o itin tvirtos asmenybės, gebančios be tarpininkų pasakyti tiesą, turėti strategiją ir rasti išeitį iš to, kas pridirbta.

Šiuo metu valstybei reikia ne asmens-amebos, o itin tvirtos asmenybės, gebančios be tarpininkų pasakyti tiesą, turėti strategiją ir rasti išeitį iš to, kas pridirbta. Reikėtų pagaliau viešai konstatuoti, kad šalyje daugybė projektų biudžetų turi korupcinę dedamąją, kad Lietuvai nereikia tiek ministerijų, valdybų, departamentų, viešųjų įstaigų, nereikia tiek Seimo narių, nereikia tiek brangias protezines iniciatyvas kurpiančių išlaikytinių.

Asmenybė turėtų demaskuoti ir tuos, kurie valstybės vardu pridarė nusikaltimų ar klaidų.

Pavyzdžiui, kas dabar turės sumokėti milijardą už vienašališkai nutrauktą trąšų tranzito sutartį – ieškinys juk jau arbitraže. Kas turėtų atsakyti už milijonus, skirtus vakcinoms, išlietoms į griovį. Kas konkrečiai kaltas, kad elektros tiekėjas, kaip įtariama, neteisėtai iš gyventojų surinko 160 mln. eurų. Pagaliau kieno kaltė, kad vyksta regionų degradacija, nes Skuode ar Kelmėje pragyvenimo lygis šleikščiai žemesnis nei Vilniuje, o visoje šalyje 77 tūkst. žmonių gyvena absoliučiame skurde.

Ar atsiras tokia asmenybė? Veikiausiai ne.

P. S. Primatai vėl žudo žmonas ir mėto kūdikius pro langą. Gal lietuvėms jau metas nustoti tekėti už treningais ir šortais besidabinančių pusgalvių?

Kaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija, įsigaliojus Seimo nutarimui dėl prezidento rinkimų skyrimo ir likus lygiai šešiems mėnesiams iki šių rinkimų dienos, oficialiai prasideda šių rinkimų politinė kampanija ir jau galima registruotis dalyvauti ar kelti kandidatus prezidento rinkimuose.

Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos, kurios planuoja kelti kandidatus į prezidentus. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys išsikelti savarankiškai ir kandidatuoti į valstybės vadovo poziciją.

Prieš užsiregistruodami visi politinės kampanijos dalyviai turi turėti banko sąskaitą, kuri bus naudojama tik politinės kampanijos tikslais, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą, jei registruojama politinė partija arba asmuo, planuojantis keltis kandidatu, arba teikimą, jei registruojamas politinės partijos keliamas kandidatas.

Pagal Konstituciją, prezidento rinkimų datą skiria Seimas, jis ketvirtadienį apsisprendė, kad šie rinkimai vyks kitąmet gegužės 12-ąją.

Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.

R. DeSantisas buvo laikomas kylančia respublikonų žvaigžde, tačiau jį užklupo nesiliaujantys buvusio prezidento išpuoliai, kuris, nepaisant to, kad yra įsivėlęs į baudžiamąjį tyrimą, išsiveržė į priekį.

44 metų gubernatorius dokumentus pateikė likus kelioms valandoms iki transliacijos socialinio tinklo „Twitter“ garso platformoje, kur per pokalbį su tviterio savininku, milijardieriumi Elonu Musku (Ilonu Masku) turi paskelbti apie savo siekį tapti JAV prezidentu.

Abu jie pirmiesiems rinkimų kampanijos renginiams antradienį pasirinko labai simbolines vietas.

Dešinysis radikalas dabartinis šalies vadovas J. Bolsonaras pasirodė Žuis de Foros mieste Minas Žeraiso valstijoje. Čia per rinkimų kampanijos renginį prieš ketverius metus jis buvo užpultas peiliu ginkluoto užpuoliko ir vos nežuvo.

Apklausose pirmaujantis buvę prezidentas I. Lula da Silva ketino apsilankyti „Volkswagen“ gamykloje San Bernardo do Kampe San Paulo valstijoje. Čia 76-erių politikas kadais pradėjo savo politinę karjerą kaip profsąjungos lyderis.

Prieš spalį vyksiančius rinkimus abu kandidatai akylai saugomi. Jie dėvi neperšaunamas liemenes, o jų pasirodymas minioje griežtai kontroliuojamas. „Tai labiausiai poliarizuojantys prezidento rinkimai nuo demokratijos sugrįžimo Brazilijoje devintojo dešimtmečio pabaigoje“, - sakė politikos ekspertas Adrianas Laurenas.

Gauta pranešimų apie tam tikrus nesklandumus, tačiau didesnio masto sutrikimų išvengta – skirtingai nei Viskonsine, kur anksčiau šį mėnesį rinkėjams, nepaisant rekomendacijų dėl socialinio atstumo, teko užsidėjus kaukes lūkuriuoti eilėse prie balsadėžių, kad atiduotų savo balsą pirminiuose rinkimuose.  

Bendras rinkėjų aktyvumas buvo netikėtai didelis, sakė Ohajo valstijos sekretorius Frankas LaRose'as (Frenkas LaRrouzas). Nors jo biuras pranešė, kad nuo šeštadienio vidurdienio savo balsus atidavė apie 1,5 mln. rinkėjų – gerokai mažiau, palyginti su 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos pirminiais rinkimais šioje valstijoje, kai savo balsus atidavė 3,2 mln. rinkėjų, F. LaRose'as sakė, kad kai kurios didesnės apygardos antradienį dar gavo dešimtis tūkstančių balsalapių.   

„Viskas geriau nei gerai. Viskas praėjo puikiai“, – sakė jis.

Pirminiai rinkimai Ohajuje turėjo vykti kovo 17 dieną, tačiau likus kelioms valandoms iki balsavimo apylinkių atsidarymo buvo nukelti. Valstijos gubernatorius respublikonas Mike'as DeWine'as (Maikas DeVainas) pareiškė, kad dėl koronaviruso susidarius ekstremaliajai situacijai, jis rekomenduoja iki birželio 2 dienos nerengti pirminių rinkimų.

Po virtinės teisinių skundų valstijos pareigūnai perkėlė pirminius rinkimus į šią savaitę, tačiau nusprendė balsavimą organizuoti paštu, nes Ohajuje tebegalioja karantinas.     

78-erių M. Bloombergas po nuviliančių pirminių rinkimų rezultatų kovo pradžioje pasitraukė iš kovos. Reklamai televizijoje jis skyrė milijonus dolerių – gerokai daugiau nei kiti kandidatai.

Demokratų kandidatas į prezidentus jau aiškus. Tai yra buvęs viceprezidentas Joe Bidenas. Jis lapkričio 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose susirungs su perrinkimo siekiančiu Donaldu Trumpu. M. Bloombergas pažadėjo rinkimų kovoje suteikti finansinę paramą demokratams, kad būtų įveiktas D. Trumpas.

M. Bloombergas, vienas turtingiausių planetos žmonių, kaip ir J. Bidenas, priklauso nuosaikiam demokratų sparnui. Jis, be kita ko, pasisako už griežtesnius ginklų įstatymus, kovą su klimato kaita, sveikatos sistemos reformą ir geresnį švietimą. Per rinkimų kampaniją M. Bloombergas taip pat reikalavo didesnių mokesčių turtingiesiems.

M. Bloombergas Niujorko meru 2001-aisiais buvo išrinktas kaip respublikonas. Jis vadovavo miestui sunkiais metais po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių, o vėliau ir per globalią finansų krizę. Milijardierius Niujorko meras buvo iki 2013 metų galo. Prieš kurį laiką jis prisijungė prie demokratų.

Keturios iš pusšimčio valstijų jau balsavo, tačiau kovo 3-ioji yra išskirtinė pirminių rinkimų proceso diena, kai savo balsus galės atiduoti dešimtys milijonų amerikiečių.      

Šis balsavimų maratonas gali tapti lūžio tašku šiuo metu pirmaujančiam demokratų pretendentui Bernie Sandersui (Berniui Sandersui), galinčiam išsiveržti į priekį jau neįveikiamu atotrūkiu, arba buvusiam viceprezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), siekiančiam dramatiško sugrįžimo į lyderio pozicijas. 

Pergalei per „superantradienio“ maratoną pasiekti reikia didžiulio įdirbio tose valstijose, kur vyks balsavimai, lėšų ir gero įsibėgėjimo.     

Senatorėms Elizabeth Warren (Elizabet Voren) ir Amy Klobuchar (Eimi Klobušar) trečiadienį ryte teks priimti sunkų sprendimą: ar tęsti kovą nepaisant nepalankių prognozių, ar visgi pasitraukti iš varžybų.

Sekmadienį apie savo pasitraukimą iš kovos dėl teisės tapti Demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose paskelbė buvęs Saut Bendo Indianoje meras Pete'as Buttigiegas (Pitas Butidžedžas).

Žemiau pateikiame pagrindinius faktus apie „superantadienio“ balsavimus.

Keturiolika mūšio laukų

Antradienį pirminiai rinkimai vyks valstijose, išsibarsčiusiose po visą šalį, pradedant labiausiai į šiaurės rytus nutolusiu, retai apgyvendintu Meinu ir baigiant daugiausiai gyventojų – 40 mln. – turinčia progresyvia Kalifornija šalies vakarinėje pakrantėje.    

Itin geidžiamas prizas bus ir laimėjimas šalies pietuose esančiame Teksase, turinčiame 29 mln. gyventojų. Balsuos ir Virdžinija, Šiaurės Karolina, Alabama bei Koloradas.

Pirminiai rinkimai taip pat vyks Arkanzase, Masačusetse, Minesotoje, Oklahomoje, Tenesyje, Jutoje ir Vermonte.

Be šių keturiolikos valstijų, taip pat balsuos Amerikos Samoa – JAV valda Polinezijoje – ir užsienyje gyvenantys demokratai.  

„Superantradienio“ rinkimų maratonas, atspindintis šalies socialinę ir ekonominę įvairovę, suteikia kandidatams progą pademonstruoti savo gebėjimus palenkti į savo pusę skirtingų socialinių sluoksnių rinkėjus įvairiuose šalies regionuose.     

Balsų skaičiavimas gali užtrukti visą naktį.

Trečdalis visų delegatų

Antradienį bus išrinkti net trečdalis delegatų, oficialiai rinksiančių Demokratų partijos kandidatą varžytis prezidento rinkimuose, todėl tai yra itin svarbi diena JAV rinkimų kalendoriuje.   

Kad būtų išrinktas partijos kandidatu dalyvauti prezidento rinkimuose, pretendentas turi užsitikrinti absoliučios daugumos delegatų – 1 991 – palaikymą. Delegatai paskirstomi proporcingai pagal balsavimų pirminiuose rinkimuose ir bendruomenių sueigose rezultatus.   

Kol kas buvo išrinkti tik 155 delegatai. Antradienį bus išrinkti net 1 357 delegatai.   

B. Sandersas pirmauja viešosios nuomonės apklausose Kalifornijoje (415 delegatų) ir Teksase (228 delegatai). Antradienį sėkmingai pasirodęs šiose valstijose, kairiųjų pažiūrų senatorius gali suduoti triuškinamą smūgį savo varžovams. 

Kandidatai turi peržengti partijos nustatytą 15 proc. balsų slenkstį delegatams užsitikrinti. 

Oficialus M. Bloombergo debiutas

Buvęs Niujorko meras milijardierius Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas) praleido keturis pirmuosius balsavimus, tačiau rinkimų agitacijai jau išleido rekordinę sumą – 500 mln. JAV dolerių (455,5 mln. eurų).  

Po „superantradienio“ paaiškės, ar šis neįprastas jo gambitas pasiteisino.

Itin nesėkmingas pirmasis pasirodymas debatuose vasario viduryje ir neįtikinamas antrasis pasirodymas praėjusį antradienį susilpnino M. Bloombergo pozicijas viešosios nuomonės apklausose, tačiau visos šalies mastu jis tebėra trečioje vietoje po B. Sanderso ir J. Bideno.  

Suvažiavimas

Partijos kandidatas prezidento rinkimuose bus oficialiai išrinktas Demokratų nacionaliniame suvažiavime, kuris liepos 13–16 dienomis vyks Milvokyje Viskonsino valstijoje.    

Vis labiau tikėtina, kad suvažiavimo metu dėl partijos kandidato statuso virs įnirtinga kova.  

B. Sandersas tvirtina, kad pretendentas, atvykstantis į suvažiavimą su didžiausiu skaičiumi delegatų, turi būti paskelbtas oficialiu partijos kandidatu nepriklausomai nuo to, ar jau yra užsitikrinęs absoliučios daugumos delegatų palaikymą.   

Jo varžovai reikalauja, kad partija laikytųsi savo taisyklių, kurios numato, kad jei nė vienas iš kandidatų per pirminius rinkimus neužsitikrina daugumos plius vieno delegato palaikymo, per nacionalinio suvažiavimo antrąjį balsavimą delegatai jau gali balsuoti ir už kitą kandidatą.     

Be to, antrajame balsavime jau galės dalyvauti ir maždaug 771 „superdelegatas“. Tai partijos nacionalinio komiteto pareigūnai ir lyderiai, galintys balsuoti savo nuožiūra. 

Turint galvoje, kad „superdelegatai“ paprastai yra partijos isteblišmento nariai, jų dalyvavimas gali būti nepalankus B. Sandersui. 

Konferencijos metu Floridos valstijoje respublikonų nekilnojamojo turto magnatas teigė, kad amerikiečiai žydai, balsavę už jo pirmtako Barako Obamos vedamus demokratus, smarkiai suklydo.

„Daugybė jūsų balsavo už ankstesnę administraciją. Vieną dieną turėsite man dėl to pasiaiškinti, nes nemanau, kad (ankstesnė administracija) labai mėgo Izraelį. Žydų valstybė dar nėra turėjusi geresnio draugo Baltuosiuose rūmuose nei jūsų prezidentas Donaldas J. Trumpas“, – susirinkusiesiems kalbėjo JAV prezidentas.

Žydai sudaro nedidelę dalį amerikiečių elektorato, tačiau Floridoje – tai respublikonams, tai demokratams palankioje valstijoje – jų balsai tampa itin svarbūs. Istoriškai amerikiečiai žydai rinkimuose dažniau palaikydavo demokratus.

D. Trumpas, kuris kitais metais tikisi pakartoti savo 2016 m. prezidento rinkimų strategiją užsitikrindamas strategiškai svarbių rinkikų kolegijų balsus didžiausią balsų svorį turinčiose valstijose, deda ypač daug pastangų savo pusėn palenkti žydų kilmės amerikiečius.

Nuo pat kadencijos pradžios prezidentas apvertė aukštyn kojomis dešimtmečius JAV vykdytą politiką Viduriniuose Rytuose. D. Trumpas patenkino ne vieną Izraelio reikalavimą, tuo pačiu metu užtrenkdamas duris palestiniečiams.

Žiniasklaidos magnatas, multimilijardierius ir buvęs Niujorko meras prieš savaitę paskelbė sieksiąs opozicijoje esančių demokratų kandidatūros JAV prezidento rinkimuose. „Bloomberg News“ tada pareiškė, kad agentūra nevykdys tyrimų dėl M. Bloombergo, jo šeimos ar fondų, taip pat dėl kitų demokratų kandidatų į prezidentus. Tačiau apie kitų rimtų žiniasklaidos priemonių tyrimus bus skelbiama.

„Mes, prezidento D. Trumpo rinkimų komanda, pripratę prie nesąžiningos informavimo praktikos“, – pirmadienį sakė B. Parscale‘as.

„Bloomberg“ vyriausiasis redaktorius Johnas Micklethwaitas kaltinimus atmetė. „Bloomberg News“ esą visad „sąžiningai ir nešališkai“ rašė apie D. Trumpą nuo tada, kai jis 2015-aisiais tapo kandidatas į prezidentus. Tai agentūra esą darys ir toliau – nepaisant D. Trumpo rinkimų štabo ribojimų.

„Įsibėgėjant prezidento rinkimų kampanijai, vis labiau ryškėja, kad susidvejinusios pareigos - premjeras ir kandidatas į prezidentus - yra per didelė našta dabartiniam Vyriausybės vadovui. Akivaizdu, kad premjeras, ignoruodamas teisėtus opozicinių parlamentarų, atstovaujančių beveik pusei milijono rinkėjų, reikalavimus, daro paslaugą sau, kaip kandidatui į prezidentus, taip apsisaugodamas nuo esminių opozicijos klausimų apie valstybės raidą. Blogiausia, kad dėl tokio premjero - kandidato į prezidentus susidvejinimo Vyriausybės vadovas faktiškai nusišalina nuo viešo Lietuvos problemų aptarimo ir sprendimų. Pagaliau, jis ciniškai ignoruoja savo tiesiogines Vyriausybės įstatymo 18 straipsnyje numatytas pareigas parlamentui“, - akcentuoja opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen.

Kvietimai ministrui pirmininkui susitikti su Seimo opozicinėmis frakcijomis buvo siųsti du kartus - kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje.

Seimo opozicijos lyderė primygtinai ragina Vyriausybės vadovą pademonstruoti save gerbiančiam politikui būtiną pagarbą šalies parlamentui ir priimti kvietimą atvykti į Seimą susitikti su parlamentarais.