Savo žemėje – lenta su užrašu

Klaipėdos rajono Vanagų kaime esančio sklypo savininkas yra pensininkas, tad pagalbos dėl parduodamos žemės žmogus kreipėsi į žentą.

Vyras atvažiavo, išklausė uošvių prašymą ir nužingsniavo ieškoti kuolo su lenta.

Žentas pritvirtino lentelę su užrašu „Parduodu“, o apačioje nurodė savo telefono numerį, kad uošvių nevargintų skambinėtojai.

„Žemės sklypas tikrai ne prie pagrindinio kelio, o Agluonėnų seniūnijos Vanagų kaime. Savo privačioje žemėje įkalėme kuolą su užrašu. Bet mikliai gavome baudą. Savivaldės klausėme, gal skundas buvo? Atsakė, kad ne, esą reido metu užfiksuota neteisėta reklama“, – pasakojo Donatas.

Su Donatu susisiekę Klaipėdos rajono savivaldybės specialistai paaiškino, kad gyventojas nesuderino su savivaldybe reklaminio stendo, tad jam ir skirta bauda.

„Baudą skyrė ne uošviui, kurio žemėje stendas buvo, o telefono numerio turėtojui. Kadangi lentelėje buvo mano telefono numeris, baudą gavau aš“, – pečiais gūžčiojo žentas.

Bauda, ir viskas

Už nelegalia laikomą reklamą numatoma bauda gana didelė – nuo 140 iki 300 eurų.

„Gerai, kad esu nebaustas, gavau pusę minimalios baudos. Tvarkose – visiškai nėra logikos. Jei įrašytum svetimą telefono numerį, išeitų, kad baudą skirtų niekuo dėtam žmogui? Už viršytą leidžiamą greitį juk baudžia automobilio savininką. Tai ir čia taip taip turėtų būti“, – teigė Donatas.

Tačiau labiausiai vyrą nustebino įstatymo nurodymas, kad fiziniams asmenims iš karto skiriama piniginė nuobauda.

„Juridiniai asmenys iš pradžių dar tik įspėjimo sulauktų. O paprastam žmogui – bauda, ir viskas. Įstatyme nenumatyta jokių išimčių fiziniams asmenims. Manyčiau, kad tai yra nelygybė“, – stebėjosi žmogus.

Surašo tūkstančius protokolų

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė paaiškino, kad bauda skiriama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

„Tokia jau yra tvarka. Negaliu aš kodekso pakeisti. Bet taip yra, juridiniams asmenims numatytas įspėjimas. Bet nubaustieji visada rodo pirštu į kitus ir klausia, kodėl kiti nebaudžiami“, – atsiduso G. Bajorinienė.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja patikino, kad savivaldybės tinklalapyje yra nuoroda, kur galima sužinoti apie reikalavimus išorinei reklamai.

„O baudų už įvairius pažeidimus surenkame tikrai nemažai. Pernai apie keturis tūkstančius surašyta protokolų, užpernai – arti trijų tūkstančių. Tvarka rajone labai pasistūmėjusi į priekį, vaizdas yra pasikeitęs. Negali taip būti, kad bet kas susigalvojęs prisidėliotų reklaminių stendų“, – paaiškino G. Bajorinienė.

Reikia projekto

Klaipėdos rajono savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Daiva Dilytė paaiškino, kad gyventojams, nusprendusiems reklamuoti paslaugas ar parduodamus daiktus, reikėtų pasirengti išorinės reklamos projektą.

„Savivaldybės tinklalapyje yra patalpinta paraiškos forma, ją reikia užpildyti. Taip pat reikia parengti išorinės reklamos projektą, pridėti topografinę nuotrauką. Taip pat reikia susimokėti mokestį. Jei privačioje žemėje stendas bus įkastas į žemę, bus du eurai už kvadratinį metrą metams. Dažniausiai dokumentus žmonės susiunčia elektroniniu paštu, mes leidimą išduodame per 10 dienų“, – privalomos tvarkos subtilybes atskleidė D. Dilytė.

Vedėja pripažino, kad kai kuriais atvejais žmones vargina reikalavimų gausa.

„Jei gerai pasidomėsi, yra reikalų rengiant išorinės reklamos projektą. Mes suprantame gyventojus, tvarka tikrai galėtų būti supaprastinta“, – pripažino D. Dilytė.

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti tokių ne itin logiškų tvarkų pakeitimus, tačiau Vilniuje sėdinčių valdininkų nebuvo suprasta.

Siūlė pataisas

Klaipėdos rajono savivaldybė į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją raštu dėl tvarkų tobulinimo kreipėsi dar pernai.

Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti tvarkų pakeitimus, tačiau Vilniaus valdininkų tai nebuvo suprasta.

Rašte buvo rašoma, kad savivaldybė įpareigota vadovautis Vietos savivaldos ir Reklamos įstatymo normomis.

Išduodama leidimus įrengti išorinę reklamą, savivaldybės administracija susiduria su praktinėmis įstatymo ir dar ūkio ministro patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių taikymo problemomis.

Todėl ir buvo teikti pasiūlymai pataisoms.

Logika: Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti dabar egzistuojančios ne savivaldybės nustatytos tvarkos pakeitimus, – 20 cm į žemę įsmeigtas kuoliukas niekaip negali pakenkti požeminėms komunikacijoms. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

„Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, turi pateikti išorinės reklamos įrengimo projektą, kurio sudėtyje turi būti pateikta reklaminio įrenginio suprojektuota vieta topografiniame plane, pažymėti įrenginio matmenys nuo požeminių tinklų iki gretimybių bei sklypų ribų, kai reklaminis įrenginys įrengiamas žemės sklype. Administracija susiduria su šio punkto taikymo problema tuo atveju, kai nuosavame žemės sklype įsmeigiama lentelė su užrašu „Parduodama“ ir nurodytu telefono numeriu“, – kreipimesi į sostinėje esančią valdininkiją aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai.

Kuoliukas trukdo komunikacijoms?

Savivaldybei sunku pagrįsti reikalavimą, kodėl būtina rengti topografinę nuotrauką.

„Į žemę, ne giliau kaip 20–30 centimetrų, įsmeigiamas kuoliukas, kuris jokios įtakos esamiems požeminiams tinklams nedaro“, – pastebėjo D. Dilytė.

Buvo siūloma leisti projekto sudėtyje pateikti ne topografinę nuotrauką, o sklypo planą su jame pažymėtais atstumais iki sklypo gretimybių ir kelių arba nustatytos formos ir dydžio tipinį užrašą apie parduodamą žemę leisti įsirengti be leidimo.

Klaipėdos rajono savivaldybė prašė, kad rengiant įstatymo pakeitimo projektą, būtų atsižvelgta į jos pateiktus pasiūlymus.

D. Dilytė atkreipė dėmesį, kad gyventojui nereikia topografinės nuotraukos, kai reklaminis įrenginys įrengiamas ant pamato ar kt.

„Šiandien nėra pakeistas Reklamos įstatymas, bet kai bus keičiamas, savivaldybė teiks pakartotinai pastebėjimus ir pasiūlymus“, – akcentavo Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Anot savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pareigas einančio jo pavaduotojo Tautvydo Tamošiūno, Tvarkos aprašas bus privalomas visiems lengvųjų automobilių taksi vairuotojams ir vežėjams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Taksi stotelės savivaldybės valdomuose vietinės reikšmės viešuosiuose keliuose ir gatvėse galės būti įrengiamos tik esamose automobilių stovėjimo juostose arba važiuojamojoje dalyje įrengtose automobilių stovėjimo vietose, taip pat automobilių stovėjimo aikštelėse.

Pagal naują tvarką, stoteles bus galima įrengti ir privačiuose žemės sklypuose, tačiau turi būti gautas sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Tokių stotelių įrengimas gali būti finansuojamas tik privačių asmenų lėšomis.

Skyriaus vadovas T. Tamošiūnas pabrėžė, kad stotelėmis galės naudotis visi vežėjai, turintys išduotas licencijas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir atitinkamas licencijos korteles. Visos taksi stotelės, kurios nebus įtrauktos į patvirtintą sąrašą, bus laikomos nelegaliomis ir turės būti panaikintos.

Svarstoma idėja valstybei arba savivaldai leisti perimti privačius sklypus, kuriuose jau įrengti skverai ar parkai, arba neužstatytas teritorijas paskelbti bendro naudojimo ir jose įrengti viešus želdynus.

Kai kurie parlamentarai sako, jog galimybe nusavinti žemę bus pasinaudota retai, kiti mano, kad toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, trečiadienį svarstęs tokias Žemės įstatymo pataisas, keturiais balsais už, dviem balsavus prieš ir dviem susilaikius joms nepritarė – lėmė susilaikiusio komiteto vadovo balsas.

Tačiau nebuvo apsispręsta, ar pataisas siūlyti Seimui atmesti, ar grąžinti iniciatoriams („valstiečiui“ Kęstučiui Bacvinkai) tobulinti. Dėl to dar bus balsuojama kitame komiteto posėdyje.

Seimas prieš porą savaičių atmetė neigiamą Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl siūlomų pakeitimų ir atidavė pataisas svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui.

Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto teigimu, galimybė paimti žemę reikalinga, nes anot jo, yra atvejų, kai savivaldybė negali įsirengti naujo parko, skvero ar alėjos.

„Pavyzdžiui, Vilniuje, Perkūnkiemyje, nes nebėra laisvos jokios valstybinės žemės, o yra tik privati“, – komiteto posėdyje trečiadienį tvirtino viceministras.

Tuo metu konservatorė Aistė Gedvilienė abejojo, ar tokia sklypų perėmimo galimybe bus dažnai naudojamasi: „Galimybė įstatyme gali būti, bet ar tai bus labai dažnai pasinaudojama?“ 

Anot jos, savivaldybės sklypams išpirkti neturi pinigų: „Pačios savivaldybės žiūrės vertingiausius ir visuomenei reikalingiausius sklypus.“

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čakas įspėjo apie galimą žemės savininkų nepasitenkinimą. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl laisvos žemės trūkumo kaltos pačios savivaldybės.

„Lopom skyles, padarytas kažkada anksčiau teritorijų planavime. (...) Jeigu savivaldybės numatytų, kokie sklypai bus želdynams, jie nebūtų skirti atkūrimui. Yra didžiulė problema su teritorijų planavimu į priekį nenusimatant teritorijų, neįvertinant miesto plėtros, gyventojų prieaugio, o paskui apsižiūrima, kad nebeliko želdynų, reikia iš kažkur gauti sklypų“, – kalbėjo NŽT direktorius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius įsitikinęs, kad patausos prieštarauja Konstitucijai, o tos pačios frakcijos narys Andrius Mazuronis piktinosi, kad pataisa skurta vieninteliam atvejui Vilniuje, Pilaitėje, – čia netinkamai suplanuotas žemės, kur įrengtas parkas, grąžinimas. 

„Dėl Pilaitės parko dabar kursime taisykles visiems? Jeigu teritorijų planavimą savivaldybė atliko netinkamai ir suplanavo taip, kad nėra erdvių želdynams, ar nesuplanavo jų, o žmogus tesėtai įsigijo sklypą, kurį planuoja vystyti, o kažkoks pilypas iš savivaldybės sugalvos kažkurią dieną, kad ten reikia penkis krūmus turėti ar mini parkelį. Ir paims žemę visuomenės reikmėms, nusavins“, – teigė A. Mazuronis.

Seime be kita ko jau yra svarstomos pataisos, uždraudžiančios keisti želdynų žemės paskirtį, jeigu bendruosiuose planuose toje vietoje numatytas želdynas. Toks draudimas galiotų ir privačiai, ir valstybės ar savivaldybės žemei.   

Kai kurie parlamentarai sako, jog dalis parkų ar želdynų yra apleisti ir juos reikia gelbėti. Tačiau kiti mano, kad toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimas praėjusią savaitę atmetė Seimo Kaimo reikalų komiteto išvadą – pataisa bus svarstoma iš naujo kitame, Aplinkos apsaugos komitete. Sprendimą turėtų priimti jau naujos kadencijos parlamentarai.

Kaimo reikalų komitetas nepritarė siūlymui perimti žemę ne tik miestuose, bet ir kitose teritorijose.

„Siūlymas gali sudaryti sąlygas konstitucinės nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimui“, – Seimo posėdyje sakė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.

Kitu atveju vienintelis būdas savininkams, – apsitverti miestų parkus tvora ar net auginti bulves.

Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo teigimu, komitete pataisos jau buvo svarstomos – pasiūlyta leisti visuomenės poreikiams perimti tik miestų parkuose ar skveruose esančią žemę.

„Pavyzdžiui, turime konfliktą su Pilaitės parku ant privačios, grąžintos žemės Vilniuje. Savivaldybė negali paimti sklypo visuomenės poreikiams“, – teigė jis.  

S. Gentvilo teigimu, kai kurie parkai ar želdynai yra apleisti ir juos tikrai reikia gelbėti.   

„Leisti miestų savivaldybėms paimti visuomenės poreikiams želdynus, parkus ir kitas, miestiečiams tikrai svarbias teritorijas, nes kitu atveju vienintelis būdas savininkams, – apsitverti miestų parkus tvora ar net auginti bulves“, – pareiškė parlamentaras.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė BNS sakė, kad želdynų išpirkimui būtų galima panaudoti lėšas, gaunamas iš taršių automobilių mokesčio.

„Už tuos pinigus būtų galima ir išpirkti tuos želdynus visuomenės poreikiams“, –  teigė ji.

Seime be kita ko jau yra svarstomos pataisos, uždraudžiančios keisti želdynų žemės paskirtį, jeigu bendruosiuose planuose toje vietoje numatytas želdynas. Toks draudimas galiotų ir privačiai, ir valstybės ar savivaldybės žemei.

Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, jei „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus siūlomiems įstatymo pakeitimams Seimas pritartų, artimiausiu metu miškuose gali pridygti tvorų, o grybavęs ar uogavęs žmogus, užklydęs į privačią teritoriją, būtų baudžiamas.

„Sunku įsivaizduoti, kaip, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, būtų realizuotas įstatymo įgyvendinimas. Už laukinę augaliją atsakinga aplinkosauga turėtų reaguoti į iškvietimus ir tikrinti grybo nupjovimo ar uogos nuskynimo atstumą nuo sodybos. Maža to, priemiestiniuose miškuose, šalia kurių daug namų valdų, praktiškai nebebūtų galima grybauti ir uogauti“, – aiškina L. Jonauskas.

Anot L. Jonausko, šalies gamtos ištekliai priklauso visiems žmonėms.

„Miškų įstatymas suteikia fiziniams asmenims teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatus ir specialios paskirties miškus, kuriuose įkurti kariniai objektai arba jie yra pasienio zonoje“, – primena L. Jonauskas.

Aplinkosaugininkas pabrėžia, kad Miškų įstatymas numato teisę žmonėms tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose rinkti vaisius, vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti.

L. Jonausko žodžiais, aplinkosaugos sistema jau šiandien nepajėgi tvarkytis su miškų šiukšlinimo, nuotekų leidimo, brakonieriavimo ir kitais gamtosauginiais iššūkiais.

„Ir ji dar labiau būtų apkrauta papildomu, sveiku protu sunkiai suvokiamu darbu. Tai reiškia, kad įstatymo įgyvendinimui būtų pasitelkiamos papildomos priemonės. Pavyzdžiui, leidimas mišką nuo grybautojų ir uogautojų apsitverti tvora“, – teigia L. Jonauskas.

Socialdemokratas perspėja, kad, įteisinus leidimą apsitverti šalia namų valdos esantį 100 metrų miško ruožą, gali būti, kad greičiau nei per savaitę tvoromis būtų užtvertos ežerų ir upių miškingos pakrantės.

„Visai nesenai buvo dedamos milžiniškos pastangos, siekiant apginti visuomenės interesą ir užtikrinti laisvą priėjimą prie ežerų ir upių, o toks sprendimas grąžintų viską atgal“, – sako L. Jonauskas.

Laukinės augalijos įstatymo pataisų priėmimas numatytas pirmadienio Seimo plenariniame posėdyje.

Kaip pranešė prokuratūra, praėjusių metų rugsėjį prokuratūra gavo šešių gyventojų skundą, kuriame nurodoma, kad vienas minėtos gyvenvietės žemės sklypų savininkų 2018 metų gegužę Neries gatvėje pastatė užtvarą, taip neleisdamas kitiems gyventojams patekti į savo namus.

„Prokuratūros nuomone, tiek tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, tiek ir žemės sklypo naudojimui turi būti užtikrinta galimybė patekti į žemės sklypą, atsivežti įvairius daiktus, jį remontuoti. Prie namo turi patekti komunalines paslaugas teikiančių įmonių, greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinės mašinos, statybines medžiagas, techniką atvežančios transporto priemonės“, – teigiama pranešime.

Į jiems priklausančius žemės sklypus ir juose esančius namus gyventojai gali patekti vieninteliu keliu, einančiu per privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, tačiau jame įrengtas elektroninis kelio užtvaras.

Už vienkartinį užtvaro pakėlimą reikalaujama sumokėti dviejų eurų mokestį, nurodyta, kad specialios tarnybos dėl įvažiavimo turi teirautis telefonu, kurio numeris nurodytas skelbime.

Portalas 15min.lt yra rašęs, jog užtvarą įrengė Vidas Mikužis. Jis portalui sakė, jog pinigus renka siekdamas pagerinti kelio dangą ir pastatyti šviestuvus.

Tyrimo metu prokuratūroje buvo gauti dar keliasdešimties žmonių pasirašyti skundai, kuriuose nurodoma, kad gali būti pastatytas dar vienas užtvaras kitame tam pačiam savininkui priklausančiame žemės sklype, kuris detaliajame plane taip pat numatytas kaip kelias.

Gyventojai teigė, jog dėl to gali kilti reali grėsmė, jog ne tik didelė kaimo gyventojų dalis, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas negalės privažiuoti prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to kyla pavojus eismo saugumui.

Prokuratūra tyrimo metu nustatė, kad 2008 metais daugiau nei keturių hektarų žemės sklype, priklausančiame vienai įmonei, detaliuoju planu buvo suformuotas kvartalas gyvenamųjų namų statybai. Įmonė sklypus pardavė fiziniams asmenims ir už jų pinigus įrengė žvyro dangos kelią. Palei šią gatvę asmenys šiuo metu statosi arba jau yra pasistatę gyvenamuosius namus.

Patvirtinus detalųjį planą, buvo numatyti servitutai: teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas – teisė važiuoti keliu transporto priemonėms.

Iki šiol kelio servitutas įregistruotas nebuvo ir iš detaliojo plano dokumentų matyti, kad Žaliūkių kaimo žemės sklypų savininkai tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis prie savo žemės sklypų gali patekti tik privačia Neries gatve.

Pasak prokuratūros, šiuo metu jie neturi teisės naudotis V. Mikužiui priklausančiu žemės sklypu, kurį jis įsigijo iš varžytinių, kadangi bendrovė bankrutavo, nes nėra nustatytas servitutas, suteikiantis gyventojams teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus žemės sklypu.

Prokuratūra, gindama Žaliūkų kaimo gyventojų viešąjį interesą, prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. Mikužį pašalinti įrengtą kliūtį – atidaryti kelio užtvarą, taip asmenims netrukdyti patekti į jiems priklausančius 44 žemės sklypus iki teismo sprendimo priėmimo.

Teismo taip pat prašoma nustatyti V. Mikužiui priklausančiam žemės sklypui neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus visų kitų žemės sklypų naudai.

Komitetas pritarė tokį atlyginimo variantą taikyti miško žemėms, tačiau pastatams būtų paliktas kompensavimas tik pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos skelbiamais 2018 m. sausio 1 d. statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra likusios tik 278 tūkst. ha laisvos žemės fondo žemės (į šį skaičių įeina visų žemės naudojimo paskirčių žemė) iš 6,5 mln. ha iš viso šalyje esančios žemės. Pagal 2016 m. sausio 1 d. duomenis, laisvos žemės fondo žemę sudarė 115 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė posėdžio metu teigė, kad toks modelis pasirinktas, nes sostinėje trūksta laisvų žemės plotų, kuriais būtų galima kompensuoti paimtą žmogaus žemę.

„Yra miško skaičiavimo metodika: paskaičiuojama miško vertė įvertinus žemės ir medynų vertę ir tada paskaičiuojama, kiek žmogui už turėtą mieste plotą proporcingai priklauso miško žemės. Žmogus ateina, mato suprojektuotus sklypus, arba renkasi, arba nesirenka.

Įsivertinome situaciją, kokia yra Vilniaus mieste, o pagal savivaldybės pateiktus laisvus žemės plotus aiškiai matome, kad jei Kaune dar pakaktų žemės visiems norintiems, tai Vilniuje jos tikrai nepakaks. Todėl vienas apsisprendimo motyvų pasirenkant, kad būtų galima dar kartą sugrįžti prie kompensacijos mišku, ir buvo tai, kad Vilniuje savivaldybė neužtikrina jokių žemės plotų atkūrimui“, - sakė A. Kalantaitė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis nepritaria tokiam sprendimui, teigdamas, kad neįmanoma atlyginti žemės plotų kitais žemės sklypais.

„Lietuva pirmoji padarė nekilnojamąjį turtą kilnojamu. Kaip gali būti žemė arba miškas ekvivalentu? Tai gali būti (atlyginama. - ELTA) tik pinigine išraiška, kokia yra žemės vertė toje teritorijoje“, - posėdžio metu sakė R. Žemaitaitis.

Prie šio projekto Seimo Kaimų reikalų komitetas grįš, kai bus ruošiamos Miškų įstatymo pataisos.

Vyriausybė šį siūlymą yra įvertinusi neigiamai. Kaip teigiama Vyriausybės išvadose, įstatymo projektu numačius galimybę už paimamą visuomenės poreikiams privačią žemę jos savininkams atlyginti suteikiant nuosavybėn lygiavertį valstybinės žemės sklypą, valstybė tik nedidelės dalies žemės savininkų atžvilgiu galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi šiuo metu yra likęs pakankamai mažas laisvos valstybinės žemės plotas.

Praėjusių metų sausį buvo patvirtintas teritorijos tarp Tilžės gatvės geležinkelio, Klemiškės gatvės ir vadinamojo Palangos plento detalusis planas.

Pagal pastarąjį tarp Tilžės ir Klemiškės gatvės numatyta tiesti C1 kategorijos gatvę. Pastaroji buvo numatyta miesto bendrojo plano sprendiniuose.

Nurodoma, kad gatvei tiesti reikalinga 40 metrų pločio žemės juosta. Tam reikės paimti 10 privačios žemės sklypų ar jų dalių visuomenės poreikiams. Pastarosios žemės plotas sudarytų 1,44 hektaro.

Atkreiptas dėmesys, kad keturių teritorijų, kurios bus paimtos visuomenės poreikiams, paskirtis jau yra pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties, infrastruktūros. Dėl to keturis kartus išaugo kaina.

Žemės paėmimo visuomenėms poreikiams procedūras siūlyta pradėti, kad ir kiti savininkai nepakeistų sklypų paskirties.

Priėmus sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, atliekamas individualus sklypų vertinimas. Skaičiuoja, kad tokiam sprendimui įgyvendinti reikės apie 156 tūkst. eurų. Iš jų – 152 tūkst. kompensacijoms žemės savininkams.

Miesto tarybai priėmus sprendimą, bus kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl procedūros pradėjimo.

Klaipėdiečiai ir atvykėliai saulėlydžiu prie marių gali pasigrožėti tik sumokėję pinigų. Įspūdingoje vietoje privatizavus 30 hektarų sklypą, nuo šiol žvyruotas keliukas marių link yra užtvertas atitvaru, o norintieji pasivaikščioti ar palydėti pamaryje saulę turi atseikėti 4 eurų mokestį.

Privatizavo pamarį?

Vienoje vaizdingesnių pamario vietų – Svencelėje sklypą įsigijo įmonė "Svencelės sala". Jos bendraturtis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Dainius Šatkus aiškino, kad sprendimą užtverti keliuką pamaryje priėmė teritorijos operatorius ir, jo manymu, pasielgė teisingai.

"Ten privati žemė. Atitvaras tam, kad niekas automobiliu nevažiuotų. Mes išnuomojome šią teritoriją įmonei. Žmonės ten verslą daro. Juk atvažiuoja poilsiautojai visai dienai, atsiveža savo įrangą mašinomis. Tai – infrastruktūros mokestis. Taip yra visame pasaulyje", – aiškino Klaipėdos rajono tarybos narys D.Šatkus.

Tačiau klaipėdiečiai, Svencelėje lankęsi saulėtą savaitgalį, suabejojo tokio mokesčio teisėtumu.

"Ten įsikūręs jėgos aitvarų mėgėjų centras, tačiau mums šis sportas neįdomus. Klausimų iškilo, kai išgirdome, kad vasarą susimokėti buvo prašoma net ir pėsčiųjų, kurie norėjo tik pasivaikščioti marių pakrante. Juk patekimas prie vandens telkinių turi būti laisvas. Niekas negali imti pinigų už galimybę pasiekti Kuršių marias, ar jau ir jas kas nors privatizavo?" – piktinosi klaipėdietė Simona.

Kelias – privatus

Tačiau, rajono politiko nuomone, už galimybę pasigrožėti saulėlydžiu prie marių rinkti pinigus yra normali praktika.

"Ne į laukinę pievą atvažiuoja. Nebus to mokesčio, nebus ir infrastruktūros, tada visi skųsis, kodėl pieva nešienauta, kodėl tualetų nėra, kodėl šiukšlių niekas neišveža? Civilizuotame pasaulyje yra imamas infrastruktūros mokestis. Prie jūros esančiose automobilių aikštelėse seniai renkamas mokestis. Ir nieko – niekas nesipiktina. Na, ir kas, kad ten valstybinė žemė, o čia – privati", – aiškino D.Šatkus.

Jo teigimu, anksčiau pamarį lankantys turistai prie marių atvažiuodavo per pievą nusidriekusiu keliuku.

"Važiuodavo pylimu. Kelio ten niekada nebuvo. Atsiradus kempingui, konteineriniams nameliams, sanitariniam mazgui, kavinei, moteliui, atsirado ir kelias", – pridūrė D.Šatkus.

Apmokestino ir pėsčiuosius

D.Šatkaus įmonė "Svencelės sala" šį pavasarį pasirašė sutartį su vilniečių bendrove "Dienos brizas", kuri tapo šios teritorijos operatoriumi.

Įmonės atstovas aiškino, kad rudenį lankytojo mokestis nebuvo taip stropiai renkamas, kaip vasarą.

"Pernai už automobilį buvo rinktas 10 litų mokestis, o už kiekvieną poilsiautoją – 5 litų. Mokėjo ir tie, kurie pėsčiomis atvykdavo", – aiškino teritoriją išsinuomojusios įmonės bendraturtis Saulius Ivanauskas.

Šiais metais iš lankytojų buvo imamas 4 eurų mokestis. Teritorijos lankymo taisyklėse pažymima, kad šiuo mokesčiu parodoma pagarba šiai vietai.

Paaiškėjo, kad tokią sumą tektų pakloti net ir prie marių pabuvus vos 20 minučių. Esą tokie trumpalaikiai slampinėtojai tik pasinaudoja tualetu, kone pavagia tualetinį popierių, nieko nenuomoja ir dingsta.

"Jie nesupranta, kad mums tenka mokėti už tualetų valymą. Reikia prižiūrėti dušus, pjauti žolę. O kas ten žino: naudojasi žmogus tualetu ar ne? Nepastatysi sargo, kad žiūrėtų. Čia juk sąžinės reikalas", – tikino S.Ivanauskas.

Tiesa, išimčių gali tikėtis dviratininkai, iš jų nebus prašoma nė cento.

Išlaidos neatsiperka

S.Ivanausko teigimu, šiais metais tualetinio popieriaus ir servetėlių sąskaita kone nuvarė įmonę į bankrotą – išleista 4 tūkst. eurų.

Europinio lygio paslaugas norinčių pasiūlyti verslininkų liūdesiui, pasirodo, lietuvių sąmonėje iki šiol gajus posovietinis instinktas – kas padėta be priežiūros, reikia dėti į kišenę.

Rekreacinio objekto valdytojai skundžiasi, kad du ritinėliai tualetinio popieriaus šešiuose tualetuose dingdavo per valandą.

S.Ivanauskas aiškino, kad per sezono įkarštį teritorijos priežiūra yra sudėtingesnė.

"Jei yra geras vėjas ir šviečia saulė, žmonių būna tikrai daug. Už kiekvieną pasaulyje esantį "spotą" reikia mokėti. Palangoje taip pat yra vietų pliaže, kur reikia sumokėti 5 eurus. Sutvarkyta viskas, siūlomi patogumai, todėl ir imami pinigai", – aiškino S.Ivanauskas.

Jaunimo žargonu "spotu" vadinamas plotas, vieta, kur renkasi bendraminčiai.

Teritorijos operatoriai sakė, kad vien žolei nupjauti jie išleidžia milžiniškas sumas.

"Vienas kartas nušienauti teritoriją mums kainuoja 400 eurų, o per vasarą reikia šešis kartus pjauti žolę. Juk aš neateinu į svetimo namo kiemą, kur žmonės gražiai susitvarkę aplinką, ir neprašau, kad man leistų pasėdėti. Jei kam nepatinka, kad reikia mokėti, tegul eina ten, kur viskas apžėlę, kur pilna erkių. Skundžiasi tik tie, kurie niekur už nieką nemoka", – rėžė S.Ivanauskas.

Už maudynes – mokestis

Svencelėje įsikūrus jėgos aitvarų sporto entuziastams, ši marių pakrantė tapo neprieinama ir žvejams mėgėjams. Vietinių teigimu, jie tiesiog išprašomi.

Savo įrangą į marias žvejai priversti nuleidinėti kitoje vietoje, kad netrukdytų jėgos aitvarams.

"Marių link vedantis kelias, kaip ir visa teritorija nuo pagrindinio kelio, buvo privatizuotas. Pirmaisiais metais atitvaras nuolat buvo nuleistas. Tačiau sunku nuolat kontroliuoti, kas įvažiuoja ar įeina į teritoriją. Kiti operatoriai vėliau apleido šį reikalą. Jei norėtume, galima griežtai rinkti pinigus už patekimą prie marių", – pabrėžė S.Ivanauskas.

Išvardijęs Svencelėje esančius infrastruktūros objektus, S.Ivanauskas paminėjo, kad mokestis galėtų būti imamas net už maudymąsi mariose.

"Taip, turėtų mokėti. Bet tam reikėtų samdyti du žmones. Ar kokią vielą spygliuotą įrengti?" – svarstė S.Ivanauskas.

Užsieniečiai moka

Svencelėje lankęsi ornitologų draugijos svečiai esą mielai mokėjo už visas siūlomas paslaugas.

"Niekas nesistebėjo, kad tokioje vietoje renkami pinigai", – pastebėjo S.Ivanauskas.

Užsieniečiams šis rojaus kampelis patinka. Nameliais ant ratų į Svencelę atvyksta šveicarai, vokiečiai, lenkai. Mobiliems nameliams skirtoje teritorijoje įrengtas elektros tiekimas, vandentiekis.

"Nuotekas kol kas jie leidžia į mūsų rezervuarą, kurį valome du kartus per savaitę. Plano statyti nuotekų valymo įrenginius su galimybe išleisti išvalytas nuotekas į marias atsisakyta, nes 2017 metais čia turėtų atsirasti miesto nuotekų sistema. Kas ją įrengs, aš nesidomėjau, bet man patvirtino, kad kanalizacija bus", – apie tikėtinas centralizuotos kanalizacijos investicijas į Svencelę atviravo S.Ivanauskas.

Komentaras

Daiva Bukavičienė

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja

Pagal teisės aktus visiems sklypams, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, yra padaroma atžyma, kad sudaroma galimybė prieiti prie viešai naudojamų vandens telkinių – neprivatizuotinų upių, kaip šiuo atveju – marių. Žemės savininkai turi užtikrinti laisvą patekimą prie vandens telkinių. Bet ar kiekvienas tikrai gali eiti ten, kur sugalvojo? Prieš kelias savaites teko lankytis šioje vietoje. Tik įvažiavimas automobiliais į privačią teritoriją yra apribotas. Tačiau patekimas nebuvo ribojamas. Ar šiuose sklypuose buvo numatytas kelias iki marių, sunku atsakyti, nes reikėtų laiko analizuojant detaliuosius planus, kuriuos tvirtino savivaldybės taryba. Nuo privatizacijos pradžios iki dabar buvo atlikti kiti teritorijų planavimo veiksmai. Buvo keičiamos žemės paskirtys. Reikia laiko, norint įvertinti šiuos dokumentus. Tai yra 11 sklypų teritorija, kurios paskirtis – rekreacinė, gyvenamoji, komercinė ir inžinerinės infrastruktūros. Nuosavybės teisės suteiktos neatlygintinai, paprastai tariant, žemės sklypai čia buvo atkelti.