Daugiau kaip 230 grupių, tarp jų uigūrų, tibetiečių ir honkongiečių teises ginančios organizacijos, pasirašė bendrą pareiškimą ir jame ragina „Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę tuojau pat atsistatydinti“.

Pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragina JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos, kai rugpjūtį baigsis jos dabartinė kadencija.

M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per ilgai planuotą kelionę nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.

JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.

Trečiadienio pareiškime sakoma, kad M. Bachelet „praleido retą progą paremti atskaitomybę, neatkreipdama dėmesio į ilgą virtinę Kinijos valdžios vykdomų sisteminių žmogaus teisių pažeidimų“.

„Neatliko pareigos“

Vietoje to „ji baltino Kinijos vyriausybės žiaurius nusikaltimus žmogaus teisių“ srityje ir „įteisino Pekino bandymą nuslėpti savo nusikaltimus naudojantis Kinijos vyriausybės melagingais pareiškimais apie „kontrterorizmą“, teigia organizacijos.

Jos taip pat pasmerkė tai, kad M. Bachelet sulaikytųjų stovyklas Sindziange ne kartą pavadino Kinijos vyriausybės vartojama fraze – „profesinio švietimo ir mokymo centrais“.

Ypač skundžiamasi dėl to, kad ji dar nepaskelbė pernai parengtos ataskaitos apie teisių padėtį Kinijoje, nors vis garsiau reikalaujama ją paviešinti.

„Nuolatinis neribotas ir nepaaiškinamas atidėliojimas kelia rimtų klausimų dėl jos biuro patikimumo“, – sakoma pareiškime.

Pasirašiusios organizacijos pažymi, kad M. Bachelet per ketverius savo darbo metus „visiškai tylėjo dėl žmogaus teisų krizės, apėmusios Tibetą“, ir „smarkiai nuvertino griežtas priemones“ Honkonge.

„Šis žlugęs vyriausiosios komisarės vizitas ne tik padidino tų, kas gyvena valdomi Kinijos vyriausybės, žmogaus teisių krizę, bet ir smarkiai pakenkė pasitikėjimui Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) skatinant ir ginant žmogaus teises visame pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Nors trečiadienio pareiškimo nepasirašė jokios didelės tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės, „Human Rights Watch“ (HRW) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jaučia tokį patį nusivylimą.

„Kai žiaurius nusikaltimus vykdanti vyriausybė giria jos vizitą, o uigūrai ir kiti, kurių [teisės] pažeidžiamos, jaučiasi išduoti ir ragina ją atsistatydinti, tai aiškus ženklas, kad Bachelet neatliko savo, kaip vyriausiosios komisarės, pareigos“, – elektroniniame laiške rašė HRW vienas vadovų Johnas Fisheris (Džonas Fišeris).

Pasak jo, M. Bachelet „turėtų stengtis atkurti sugriautą pasitikėjimą ir nedelsdama paskelbti ilgai vėluojančią savo ataskaitą dėl pažeidimų Sindziange, taip pat imtis konkrečių žingsnių dingusiems ir sulaikytiems asmenims identifikuoti, siekti jų sugrįžimo pas artimuosius“.

M. Bachelet vizitas Kinijoje taip pat tikriausiai bus narstomas per JT Žmogaus teisių tarybos kitos savaitės sesiją Ženevoje.

„Frakcija priėmė privalomą sprendimą Žygimantui Pavilioniui iki sausio 3 dienos atsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų“, – antradienį sakė frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, po šios dienos TS-LKD frakcija rinks naują delegatą į komiteto pirmininkus.

„Jei kolega Ž. Pavilionis nepasitrauks iš pareigų, bus kreiptasi į TS-LKD partijos Priežiūros komitetą įvertinti jo elgesį“, – teigė seniūnė.

Pats URK pirmininkas antradienį BNS sakė, kad jo pozicija nesikeičia.

„Poziciją savo išsakiau: turime koncentruotis į darbus ir dirbti visi, visos partijos, visos institucijos, su tais iššūkiais, kurie nemažėja, o tiesą pasakius, didėja, susidoroti“, – teigė jis.

Gali būti pašalintas iš konservatorių partijos

TS-LKD lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seime žurnalistams sakė, kad situaciją reikėtų kaip nors išspręsti.

Frakcija pateikė labai konkretų pasiūlymą  – iki sausio 3 dienos palikti poziciją. Manau, kad tai būtų paprasčiausias visiems sprendimas.

Jis neatmetė galimybės, kad Ž. Pavilioniui pačiam nesitraukiant iš URK vadovų jis bus pašalintas iš konservatorių partijos.

„Matyt, po truputėlį situaciją reikia išrišti, kad darbai galėtų tęstis. Frakcija pateikė labai konkretų pasiūlymą  – iki sausio 3 dienos palikti poziciją. Manau, kad tai būtų paprasčiausias visiems sprendimas“, – teigė politikas.

„Frakcija valdančiojoje daugumoje dalyvauja partijos sprendimu, partija turi galutinį žodį, kas kokias pozicijas turi užimti“, – sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija paragino Ž. Pavilioniui pasitraukti iš komiteto vadovų dėl jo komentarų apie „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą. URK vadovas kritikavo Vyriausybę, kad nesiimta veiksmų tranzitui nutraukti, ragino tai padaryti nedelsiant.

Ž. Pavilionis praėjusį ketvirtadienį pranešė nesitrauksiantis iš pareigų, nes postuose liko užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai.

„Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę. Dabar man atsistatydinus atrodytų, kad esu vienas kaltas“, – tuomet teigė Ž. Pavilionis.

Nepaisant gruodžio 8-ąją įsigaliojusių JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi. Įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Kaistant ginčui dėl vyriausybės „nesąžiningumo“, laikraštis „Daily Mail“ pirmajame puslapyje pranešė, jog B. Johnsonas anksčiau sakė, kad verčiau žiūrės, „kaip tūkstančiais kaupiasi lavonai“, nei skelbs trečią karantiną.

Galiausiai ministras pirmininkas sausio mėnesį įvedė naujus suvaržymus, tačiau dabar įsivėlė į žalingą žodžių karą su buvusiu svarbiu padėjėju Dominicu Cummingsu (Dominiku Kamingsu) dėl pernai vykdytos politikos pandemijos klausimu ir finansinių sandėrių.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad anoniminių šaltinių informacija pagrįstas „Daily Mail“ pranešimas yra neteisingas ir kad jį „kategoriškai neigė praktiškai visi“.

„Niekas čia nėra rimta. Ministras pirmininkas, kaip ir (jo) kolegos (ministrų) kabinete, skiria visą dėmesį atsakui į COVID-19“, – televizijai „Sky News“ sakė jis.

Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija nori skubaus D. Cummingso teiginių, išsakytų viename tinklaraščio įraše, ištyrimo.

„Negalime taip toliau diena iš dienos tęsti vis kapsint ir kapsint įtarimams, – sakė leiboristų lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris). – Turime prisikasti iki esmės, nes, galvoju, daugybei žmonių pradeda labai atrodyti, kad viena taisyklė galioja jiems, o kita – visiems kitiems.“

„Absoliučiai atstumiantys“

Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderis JK parlamente Ianas Blackfordas (Ijanas Blekfordas) nuėjo dar toliau ir pareikalavo B. Johnsono atsistatydinti, jei jo komentarai bus patvirtinti.

„Šie komentarai absoliučiai atstumiantys. Jei jie teisingi, Borisui Johnsonui privalu atsistatydinti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė I. Blackfordas.

„Ministras pirmininkas dabar privalo ateiti į parlamentą padaryti pareiškimo ir atsakyti į klausimus dėl šių šokiruojančių teiginių bei augančio, Vestminsterį apimančio torių nesąžiningumo skandalo“, – pridūrė jis.

B. Johnsonas griežtai kritikuojamas dėl jo vyriausybės atsako į koronaviruso pandemiją. Jungtinėje Karalystėje, kuri yra tarp labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių, nuo COVID-19 jau mirė daugiau kaip 127 tūkst. žmonių.

Tačiau vis dažniau keliami klausimai ir bendrai dėl ministro pirmininko nuovokos bei sąžiningumo, nes jau kelias savaites pasirodo pranešimų apie įtariamas nederamas lobistines pastangas ir ypatingas malones.

D. Cummingsas, 2016 metų kampanijos už JK išstojimą iš Europos Sąjungos strategas, iš Dauningo gatvės piktai pasitraukė gruodžio mėnesį.

Penktadienį savo asmeniniame tinklaraštyje šis buvęs aukšto rango patarėjas parašė, kad B. Johnsonas siekė pasinaudodamas potencialiai neteisėtomis aukomis renovuoti valstybės finansuojamą savo būstą Dauningo gatvėje.

D. Cummingsas taip pat parašė, kad B. Johnsonas svarstė galimybę blokuoti vidaus tyrimą dėl nutekintos informacijos, nes įtarimai galėjo kristi ant jo sužadėtinės Carrie Symonds (Keri Saimonds) artimo draugo.

Ministrų kabineto sekretoriaus Simono Case'o (Saimono Keiso) parlamentarai vėliau pirmadienį turi klausinėti dėl įtarimų B. Johnsono, jo vyriausybės narių ir pareigūnų atžvilgiu, kuriuos Dauningo gatvė atmeta kaip neteisingus.

Pristatę kreipimąsi į šalies vadovus dėl Astravo atominės elektrinės, konservatoriai kaltino „valstiečius“ pasyvumu, o užsienio reikalų ministrą – prorusiškumu bei ragino jį trauktis iš einamų pareigų. Replikų neišvengė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Konservatoriai jam linkėjo principingumo Baltarusijos atžvilgiu Europos Vadovų Taryboje.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis aštriai sureagavo į Lino Linkevičiaus anksčiau pareikštą kritiką konservatoriams, esą jie vengdami intensyvinti santykius su Baltarusija padeda Rusijai.

"Linkevičius mus visus konservatorius – ir Ingridą Šimonytę, ir Gabrielių Landsbergį, ir Audronių Ažubalį, mane, savo buvusį šefą Kirkilą, kelis gerus „valstiečius“, liberalų vadus pavadino, kad mes dirbame Kremliui. Tai rodo šito žmogaus moralines vertybes. Jis jau sunaikino visą energetinio saugumo komandą, kurią mes kažkada kūrėme savo rankomis (...) Aš esu įsitikinęs, kad šis ministras jau nieko nepadarys, nes jis jau septerius metus nieko nedaro, o vakar mus pavadinęs Kremliaus žmonėmis parodė, kurioje pusėje jis iš tikrųjų yra. Aš manau, kad jis turi trauktis", – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Griežtą toną kalbėdamas apie tai, kokią poziciją Lietuva turėtų rodyti Astravo AE, demonstravo ir kitas konservatorius Audronis Ažubalis.

„Reikia kalbėtis su kaimynu, tačiau klausimas yra labai paprastas. Ar galima kalbėtis su kaimynu, kuris tau kiša peilį“, – klausė jis.

A. Ažubalio teigimu, konservatorių priimtas kreipimasis turėtų padrąsinti prezidentą Gitaną Nausėdą rodyti ryžtingą bei principingą poziciją ES Astravo AE klausimu.

„Pareiškimas turi vieną tikslą – padrąsinti naujai išrinktą prezidentą, Skvernelį, jeigu įmanoma dar jį padrąsinti, kad Lietuva Briuseliui pareikštų labai paprastą poziciją – arba, arba. Jeigu tikrai tikime, kad Astravas yra pavojingas visai tautos egzistencijai, tai prezidentas, nuvažiavęs (į ES vadovų Tarybą. – ELTA) turi pasakyti labai paprastai – aš blokuosiu visus kitus Europos Vadovų Tarybos sprendimus, kokie svarbūs jie bebūtų, net biudžeto priėmimą, jeigu jūs nesusitelksite ir visa ES nepalaikys mūsų stabdant šį dalyką (Astravo AE. – ELTA)“ , – kalbėjo A. Ažubalis.

Savo ruožtu profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad valdantieji „valstiečiai“ yra pernelyg pasyvūs ginant Lietuvos interesus dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės.

„Kol Seime tęsiasi Naisių teatro festivalis, Lietuva stumiama į nepaprastai rimtą ir lemtingą nacionalinę situaciją. Beviltiškai įstrigusios dėl valdžios negabumo ir užsispyrimo, mokesčių ir socialinės reformos“, – kalbėjo profesorius V. Landsbergis.

„Atsiveria didžioji Rusijos ir Baltarusijos užtaisyta Astravo kiaulystė“, – pabrėžė jis ir Astravo AE pavadino „Putino kerštu“. Jis priekaištavo valdantiesiems, kad šie, pabrėžė V. Landsbergis, nepakankamai dėmesio skiria Astravo AE problemai.

„Kas žaliuosius paveikė į kapituliacijos pusę?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis.

Šeštadienį Vilniuje vykstančiame TS-LKD tarybos posėdyje patvirtintas partijos kreipimasis, kuriame konservatoriai teigia įžvelgiantys kapituliacijos ženklus, nes Astravo elektrinė, pabrėžia jie, Lietuvoje laipsniškai legitimizuojama oficialios užsienio politikos formuotojų ir vykdytojų.

ELTA primena, kad trečiadienį Niujorke vykęs užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimas su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi sukėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kritiką. Konservatoriai ketvirtadienį tvirtino, esą yra informacijos apie ketinimus atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos.

Ministras, komentuodamas konservatorių jam metamus kaltinimus, teigia, kad Lietuvos požiūris į šį nesaugiu laikomą objektą nesikeičia.

„Mes turime suprasti, kad dialogo nebuvimas su Baltarusija tikrai neatliepia Lietuvos interesų, ir aš manau, kad dialogo nebuvimas tarp Baltarusijos ir ES gali atitikti tik Rusijos interesus. Taip kad tie, kurie rūpinasi, kad čia kažkas kalba, turėtų susirūpinti kieno interesams jie atstovauja“, – Eltai sakė L. Linkevičius, pridurdamas, kad Vakarų didžiosios valstybės pastaruoju metu intensyvina santykius su Baltarusija.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės A. Širinskienės pasikartojantys veiksmai ir politinės iniciatyvos, kurios nuolatos prasilenkia ir su pamatiniais teisinės valstybės principais, ir su bendražmogiškos etikos standartais, diskredituoja Seimo reputaciją ir pasitikėjimą teisės viršenybės principu Lietuvoje. Todėl po jos eilinio teisiškai nepagrįsto bandymo riboti Seimo statute įtvirtintas opozicijos teises, raginame ją prisiimti atsakomybę ir trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų bei pasirinkti darbui kitą komitetą“, - teigė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, šią kadenciją matėme daugybę A. Širinskienės inicijuotų sprendimų, kurie pripažinti kaip neturintys nieko bendro su pamatiniais teisės ir demokratijos principais.

„Šia kadenciją A. Širinskienė plenarinių posėdžių metu yra balsavusi kitų Seimo narių (Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio) balsavimo kortelėmis, ignoravusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nutarimus, siūliusi įstatymo projektus, kurie įsigaliotų atgaline data, Teisės ir teisėtvarkos komitete priimdavusi sprendimus pažeisdama procedūras ir taip pažeidusi principą, kad iš neteisės negali kilti teisė, asmeniškai viešinusi ir skleidusi neteisėtai padarytus pokalbių garso įrašus. Tokie veiksmai bei sprendimai, prieštaraujantys pamatiniams teisės principams, diskredituoja svarbaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto reputaciją“, - pažymėjo M. Navickienė.

Ji primena, jog penktadienį priimtu nutarimu KT pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Be to, KT yra konstatavęs, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas; Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Kaip ELTA jau skelbė, sausio 11 d. Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Seimo Statuto nuostatos, reglamentuojančios ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą, neprieštarauja Konstitucijai.

Už tokį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės A. Širinskienės pateiktą nutarimo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 28, susilaikė 1 parlamentaras.

KT buvo prašoma nustatyti, ar Seimo Statute įtvirtintos normos, ta apimtimi, kiek jos riboja kiekvieno Seimo nario ar viso Seimo in corpore teisę išreikšti savo nepritarimą ekspertinio vertinimo užsakymui, taip pat teisę išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą pateiktai ekspertų išvadai, kuri yra pristatoma Seimo posėdžio metu svarstant klausimą, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam daugumos principui, nepaneigia Seimo kaip Tautos atstovybės funkcijos bei Seimo kaip Tautos atstovybės kolegialumo principo, taip pat neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam laisvo Seimo nario mandato principui bei nepaneigia iš to kylančio Seimo narių lygiateisiškumo.

Seimo nariai taip pat KT prašė nustatyti, ar Seimo statute nustatyta norma, ypač ta apimtimi, kiek ji suponuoja mokamų ekspertinių paslaugų užsakymą, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiam reikalavimui tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti.

Šiuo metu Statutas numato, kad „jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.“ Statutas taip pat nustato, kad „ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu“.

„Dėl mano darbo ar dėl mano pasitraukimo spręs mane delegavę vadovai“, – penktadienį BNS sakė J. Petrauskienė.

Kalbėdama apie dalies pedagogų nepasitenkinimą dėl etatinio apmokėjimo modelio J. Petrauskienė teigė, jog „bet kokio pokyčio metu kyla nerimas“, o ministerija siekia padėti išspręsti kilusius nesklandumus.

„Vyksta pokytis, bet kokio pokyčio metu yra nerimas. Ten, kur yra nerimas arba iššūkiai, ten, kur mokytojams ar mokykloms reikia pagalbos, nes nepavyksta mokyklos bendruomenės viduje susitarti, ar vadovams reikia pagalbos, ar savivaldybėms reikia pagalbos, sudaryta koordinavimo grupė, kur  vykstame į mokyklas ir sprendžiame tuos iššūkius“, – kalbėjo ministrė.

Dėl mano darbo ar dėl mano pasitraukimo spręs mane delegavę vadovai.

Anot jos, „kiek teko lankytis, kiek teko matyti, nėra neišsprendžiamų dalykų, dažniausiai reikia noro kalbėtis ir sutarti“.

Komentuodama situaciją dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) priekaištų sulaukusio ir sustabdyto ugdymo programų pirkimo, ministerijos kaltės J. Petrauskienė šioje istorijoje neįžvelgė.

Ketvirtadienį ministrė šalių susitarimu atleido pirkimą rengusio Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorių Giedrių Vaidelį.

„Tie priekaištai, kurie buvo išsakyti dėl paties pirkimo, sąlygų, mes gavome Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, vadovas mano, kad ta situacija, kuri yra dabar, yra klaidų, taisytinas pats pirkimas, ir bendru sutarimu sutarėme, kad vadovas palieka pareigas“, – sakė J. Petrauskienė.

„Ugdymo plėtotės centras yra perkančioji organizacija, kiekviena perkančioji organizacija formuoja pirkimą ir pirkimo sąlygas. Po gautų raštų, gautos VPT pozicijos pirkimas yra sustabdomas ir turėsime sėsti ir peržiūrėti, atsižvelgiant į išsakytas pastabas“, – klausiama apie ministerijos atsakomybę šiame pirkime atsakė ministrė.

Raginimų trauktis ministrei jau girdisi ne tik iš opozicijos, bet ir valdančiųjų pusės – „valstiečių“ frakcijai priklausantis Seimo narys Naglis Puteikis žada rengti interpeliaciją.

„Jeigu ministrė pati neatsistatydins dėl to chaoso, kurį ji sukūrė su mokytojų apmokėjimu, nes taip negali būti, kad Seimas skiria pinigų mokytojų algoms padidinti, o realiai algos nepadidėja. Jeigu ji neatsistatydins, aš asmeniškai po savaitės pradėsiu rinkti parašus interpeliacijai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pareiškė politikas.

„Ir pradėsiu nuo „valstiečių“ frakcijos narių“, – pridūrė jis.

J. Petrauskienę į švietimo ir mokslo ministres delegavo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). N. Puteikis nėra šios partijos narys, bet dirba jos frakcijoje Seime.

LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad situacija švietimo srityje nėra paprasta, bet neigė pranešimus apie planus keisti ministrę.

„Šituos gandus skleidžia opozicija, situacija tikrai nepaprasta, ta prasme, kad pradėtos reformos, jei šnekame apie etatinį apmokėjimą. Viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi, bet daugelyje mokyklų ir daugelyje vietovių atlyginimų padidėjimas yra aiškus, ir tas pripažįstama“, – sakė R. Karbauskis.

Inicijuoti interpeliaciją ministrui turi teisę 29 Seimo nariai. Jam atleisti iš pareigų reikia ne mažiau kaip 71 balso.

„Aš galvoju, kad galėsiu su prezidente tiesiai pakalbėti, nereikėtų tarpininkų. Man prezidentė taip nesakė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Jis tvirtino, kad svarstytų prezidentės raginimą atsistatydinti, jeigu jį išgirstų asmeniškai.

„Tokia situacija kompromituoja ir mūsų politines pastangas apsaugoti valstybę, skirti didesnį finansavimą (gynybai), kompromituoja mūsų sprendimus mūsų žmonių akyse, ir todėl politinę atsakomybę turi prisiimti ministras, kad nekompromituotų ne tik krašto apsaugos sistemos, bet ir valstybės, ir socialdemokratų partijos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė prezidentė.

„Kreipiuosi tiek į ministrą, tiek į socialdemokratų vadovybę – prisiimti politinę atsakomybę reiškia nustoti daryti gėdą valstybei ir krašto apsaugos sistemai, tai reiškia, toks ministras negali dirbti ir dar išėjęs meluoti ir aiškinti, kad kreipėsi į prokuratūrą. Dėl pavadinimo, ne dėl kainos“, – pridūrė prezidentė.

J.Olekas tvirtino, kad svarstytų prezidentės raginimą atsistatydinti, jeigu jį išgirstų asmeniškai.

„Svarstyčiau, ką ji pasakė, bet kol kas tokio pasakymo negirdėjau“, – teigė ministras.

Jis atmetė prezidentės kaltinimus melu neva Krašto apsaugos ministerija į prokuratūrą kreipėsi ne dėl per brangių kariuomenės pirkinių. Pasak šalies vadovės, tuomet ministerija skundėsi tik dėl prekių žymėjimo. Pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, šių metų birželį nusprendė jį nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika.

„Mes kreipėmės dėl mūsų darbuotojų pareigų neatlikimo, tai yra ar nėra mūsų darbuotojų kaltės sudarant šitą sandorį, ir antra – dėl kompanijos, ar nėra iš jos pusės sukčiavimo“, – tvirtino J.Olekas.

Tą patį jis sakė per susitikimą su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį.

Pasak ministro, sutartis dėl lauko virtuvės reikmenų pirkimo su bendrove „Nota bene“ sudaryta 2014 metų spalį. Tų pačių metų gruodį Krašto apsaugos ministerija sulaukė signalų, kad šis pirkimas – įtartinas. Anksčiau ministras yra minėjęs, kad tokie signalai buvo gauti iš Antrojo operatyvinių tyrimų departamento.

„Suveikė mūsų kontrolės sistema, kad ten kažkas atsitiko kitaip nei buvo planuota. Paskyriau generalinę inspekciją, kad atliktų patikrinimą“, – pasakojo J.Olekas.

Jo žodžiais, į ministerijos Generalinę inspekciją ir vidaus auditą kreiptasi 2015 metų sausį, gavus jų išvadas tų pačių metų kovą išsiųstas raštas prokuratūrai ir Karo policijai dėl galimos nusikalstamos veikos. Anot J.Oleko, tuo pačiu kariuomenės vadui nurodyta toliau nevykdyti preliminarios sutarties su „Nota bene“.

„Pagal ją daugiau niekas nebuvo perkama“, – pabrėžė jis.

Ministras taip pat akcentavo, kad pirmiausia perkamų virtuvės įrankių kainos ir sukėlė įtarimą.

„Viską nustatėme mes, nustatė Krašto apsaugos ministerijos audito tarnyba. Mano pavedimu apėjo parduotuves, kur tokiais įrankiais prekiaujama, ir atnešė man nuotraukas, kad užkeltos kainos“, – pasakojo politikas Liberalų sąjūdžio frakcijoje.

Jis pasakojo, kad teisėsaugai buvo pateiktos būtent ministerijos darbuotojų darytos nuotraukos, kaip įrodymas apie galimą nusikalstamą veiką. Anot J.Oleko, apie lipdukus kreipimęsi į prokuratūrą esą nebuvo kalbos.

„Neteisingų kainų pateikimas yra sukčiavimo dalis. Aš tikrai negaliu šiandien pasakyti, kad mes kreipėmės tik dėl lipdukų. Apie lipdukus kreipimęsi nieko nėra parašyta“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Jo teigimu, teisėsauga turėjo nuspręsti, koks nusikaltimas padarytas ir kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį pritaikyti.

Liberalams J.Olekas pasakojo, kad po šio atvejo ministerijos departamente įsteigtas specialus padalinys, kuris užsiima prevencija viešųjų pirkimų srityje, surengti mokymai 400 žmonių, dirbančių su viešaisiais pirkimais.

„Tokio tipo pažeidimų, ačiū Dievui, daugiau nefiksuota“, – tvirtino ministras.

Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo.

Pirmadienį kariuomenė pranešė grąžinanti bendrovei „Nota Bene“ įsigytas lauko virtuvės atsargines dalis ir agregatus bei pareikalavo grąžinti lėšas.